Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-18 · Civilinė byla Nr. e2A-2030-577/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-05-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-18
Bylos Nr.
e2A-2030-577/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20630-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Rosita Patackienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
užsienio bendrovei „B. I.“ SE
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2030-577/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20630-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rositos Patackienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei užsienio bendrovei „B. I.“ SE, veikiančiai per „B. I.“ SE Lietuvos filialą, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, patikslinusi reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės užsienio bendrovės „B. I.“ SE, veikiančios per „B. I.“ SE Lietuvos filialą, 2 266 Eur turtinei žalai atlyginti, 15,27 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. 15.02 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje buvo nagrinėjama eismo įvykio medžiaga ir 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta motyvuojant tuo, kad policijos pareigūnams nepavyko gauti objektyvių duomenų, pagrindžiančių ar paneigiančių kurio nors iš eismo įvykio dalyvių kaltę, kas lėmė, kad nėra galimybės konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus. Eismo įvykio metu ieškovė buvo apdraudusi transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių (Kasko) draudimu, todėl gavusi iš draudėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „F“ prašymą pradėjo žalos administravimo veiksmus. Ieškovė, vadovaudamasi draudimo sutartimi, įvykį pripažino draudžiamuoju. Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2018 m. vasario 13 d. redakcija, galiojanti nuo 2018 m. kovo 1 d.). Transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė pagal remonto sąmatą, UAB „Moller Auto Vilnius“ sąskaitą faktūrą apskaičiavo, kad jos apdraustos transporto priemonės remonto kaina sudaro 2 881,01 Eur ir, atskaičiusi 115 Eur nuostolio sumą ir 500 Eur besąlyginę išskaitą, išmokėjo savo draudėjai 2 266 Eur draudimo išmoką. Eismo įvykio dalyviams neužpildžius eismo įvykio deklaracijos ir policijos pareigūnams nenustačius eismo įvykio kaltininko, ieškovė žalos administravimo procese ėmėsi veiksmų, siekdama nustatyti eismo įvykio kilimo priežastis. Ieškovės žalų tyrimo ekspertas inžinierius R. L. 2020 m. gruodžio 22 d. ekspertinėje pažymoje padarė išvadą, kad techniniu požiūriu galima teigti, kad pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo junginio–vilkiko „Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo U. S. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 101 ir 107 straipsniams. Ieškovė siuntė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė gera valia žalos neatlygino.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2020 m. spalio 27 d. gavusi ieškovės regresinę pretenziją Nr. R0002505516, atsakovė pateikė ieškovei sprendimą atsisakyti tenkinti pretenziją, nes ištyrusi eismo įvykio aplinkybes atsakovė nenustatė, kad jos draudėjas pažeidė KET ar įstatymų imperatyviąsias normas, nes draudėjas, išvažiuodamas į pagrindinį kelią, rodė dešiniojo posūkio signalą, įsitikino, kad tai daryti saugu, ir pradėjo posūkio manevrą į dešinę. Taip pat atsakovė atsižvelgė į tai, kad draudėjo valdoma transporto priemonė buvo didelių gabaritų, todėl, prieš atlikdama manevrą į dešinę, turėjo užimti padėtį toliau nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o draudėjui atliekant posūkio manevrą į dešinę, transporto priemonė „VW Passat“ įvažiavo į tarpą tarp atsakovės draudėjo transporto priemonės ir dešiniojo kelkraščio, tokiais savo veiksmais sutrukdydama atsakovės draudėjui saugiai atlikti posūkio manevrą, pažeisdama KET 9, 128 punktų reikalavimus ir sukeldama žalą savo valdomai transporto priemonei. Transporto priemonės „VW Passat“ vairuotojos paaiškinime nurodyta, kad ji „nesuprato“ ar vilkikas ruošiasi sukti į dešinę, tačiau tai nereiškia, kad vilkiko vairuotojas nerodė dešiniojo posūkio signalo. Vairuotojos „nesupratimas“ šiuo atveju reiškia nepamatymą ar nepastebėjimą. Mokėdama išmoką ieškovė išskaičiavo besąlyginę išskaitą, kas reiškia, kad ieškovė suprato, kad išmokėjusi savo draudėjai draudimo išmoką, ji neturės regreso teisės į atsakovę. Ieškovė praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą dėl reikalavimų iš draudimo teisinių santykių, nes žalą ieškovė patyrė 2018 m. sausio 9 d., kai ji atliko mokėjimą UAB „Moller Auto Vilnius“, o nuo šios dienos iki ieškinio pateikimo praėjo ilgesnis nei 1 metai laiko tarpas. Ieškovės regresinė pretenzija buvo pateikta 2020 m. sausio 27 d., joje buvo nurodytas 15 kalendorinių dienų apmokėjimo terminas, tačiau šalių susirašinėjimas ir ginčo sprendimas vyko iki 2020 m. gruodžio 18 d., kai atsakovė pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją. Pastebėtina, kad ieškovė pretenziją atsakovei pateikė neturėdama ją pagrindžiančių dokumentų, nes ekspertinę pažymą Nr. 1934436 ieškovė atsakovei pateikė 2020 m. gruodžio 28 d., t. y. jau po atsakovės pateikto atsisakymo apmokėti ieškovės pretenziją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė.

5. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas tarp draudikų dėl žalos atlyginimo draudikui reikalaujant atlyginti žalą draudėjui išmokėjus draudimo išmoką pagal savanorišką transporto priemonių (Kasko) draudimą. 2017 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie degalinės VIADA apie 15:00 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė lengvasis automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. B., ir vilkikas Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas U. S..

6. Teismas konstatavo, kad tarp vairuotojų paaiškinimų nėra prieštaravimo, kad vilkiko vairuotojas jau buvo prie išvažiavimo iš degalinės ties kelio ženklu, rodančiu važiavimo kryptį į dešinę ir įspėjamuoju ženklu duoti kelią, kai prie išvažiavimo iš degalinės pajudėjo lengvojo automobilio VW valdytoja. Be to, kaip matyti, lengvojo automobilio valdytoja privažiavo prie transporto priemonių junginio, kuris yra didesnių gabaritų nei jos valdoma transporto priemonė ir junginys užstojo jai matomumą saugiam manevrui lengvąja transporto priemone atlikti kelio ženklui vienintele leidžiama kryptimi į dešinę.

7. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad VW vairuotoja jau stovėjo eismo įvykio vietos schemoje pažymėtoje vietoje, kai junginys pajudėjo, o ne privažiavo tuo pačiu metu, kai junginys pradėjo judėti tikslu užbaigti manevrą. Konstatavo, jog labiau tikėtina, kad VW vairuotoja privažiavo tuo pačiu metu, kai junginys pradėjo judėti. Tam, kad lengvojo automobilio vairuotoja galėtų įvykdyti kelio ženklų reikalavimus, ji turėjo įsitikinti savo atliekamo manevro saugumu, o matomumo lauką jai užstojo transporto priemonių junginys, kuriam pagal KET 107 punkto reikalavimus ginčo situacijoje buvo reikalingas papildomas plotas saugiam manevrui atlikti.

8. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nurodė neturintis pagrindo abejoti, kad junginio vairuotojas, ketindamas atlikti išvažiavimą į dešinę KET 107 punkte nurodyta tvarka užėmė schemoje pavaizduotą padėtį, tai padarė taisyklėse nustatyta tvarka, nes jis jau stovėjo prie pagrindinio kelio, t. y. buvo paruošęs junginį manevrui į dešinę atlikti. Kitoks aplinkybių aiškinimas, teismo vertinimu, prieštarautų KET reikalavimams, prezumpcijai, kad vairuotojai žino kelių eismo taisyklių reikalavimus ir elementariai logikai elgtis saugiai ir atsargiai.

9. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovės draustos transporto priemonės valdytojo veiksmai buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti. Teismas ieškinį atmetė, ieškovei neįrodžius atsakovės draustos transporto priemonės valdytojo kaltės dėl ginčo eismo įvykio, kartu nurodęs, jog nėra pagrindo daryti išvadą dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (vairuotojo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio) buvimo. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės nesudarė pagrindo svarstyti eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų mišrios kaltės klausimo.

10. Atmetęs ieškinį teismas nepasisakė dėl ieškinio senaties ir išvestinių reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas išsamiai analizavo eismo įvykio aplinkybes, tačiau išvadą apie tai, kad atsakovės draustos transporto priemonės valdytojas nesukėlė eismo įvykio, padarė remdamasis ne byloje surinkta medžiaga.

11.2. Pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškovės pateiktą specialisto išvadą. Teismo išdėstyti argumentai buvo tik teismo nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, nes eismo įvykio mechanizmą gali komentuoti tik šios srities specialistas. Teismas iš viso nepasisakė dėl išvados, neištyrė visų byloje surinktų įrodymų.

11.3. Kategoriška teismo išvada, kad posūkio signalas buvo rodomas yra neteisinga ir nepagrįsta, nes tai bylos duomenimis nebuvo tiksliai nustatyta. Sprendime teismas nepagrįstai darė išvadą, kad nėra įrodymų, jog automobilis „VW Passat“ buvo sustojęs ir abi transporto priemonės galėjo pajudėti kartu, nes tai paneigia užfiksuota automobilių padėtis. Pavojus kilo tuomet, kai vilkikas pajudėjo pažeisdamas KET.

Atsiliepimas

11.4. Atsakovė, teigdama, kad jos apdraustos transporto priemonės vairuotojas eismo įvykio nesukėlė, rėmėsi tik savo subjektyviais paaiškinimais, nepateikdama jokių tai patvirtinančių įrodymų bei neprašydama teismo skirti ekspertizės.

12. Atsakovė užsienio bendrovė „B. I.“ SE, veikianti per „B. I.“ SE Lietuvos filialą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

12.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas. Apeliantės pateiktame apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, taip pat apeliantė nenurodė ir nepateikė naujų su bylos nagrinėjimo dalyku susijusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs teismas.

Žemesnės instancijos teismas

12.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, kad jis kritiškai vertino apeliantės eksperto teiginius dėl KET 101 punkte nustatytų reikalavimų taikymo kilusiame eismo įvykyje, todėl aiškiai pateikė pagrįstus argumentus, kodėl apeliantės eksperto išvada prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

12.3. Iš skundžiamo sprendimo motyvų negalima daryti išvados, kad teismas būtų nustatęs ieškovės minimas aplinkybes dėl kategoriškos išvados dėl posūkio signalo rodymo/nerodymo, o atsižvelgus į šios bylos aplinkybes, tokių aplinkybių nustatymas yra objektyviai neįmanomas.

12.4. Teismas pagrįstai ir aiškiai išdėstė argumentus, kodėl būtent apeliantės draudėjos veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastimi ir kad ji, neturėdama galimybės įsitikinti savo planuojamo atlikti manevro saugumu (išvažiuoti iš degalinės atliekant manevrą į dešinę), pati nesilaikė KET nustatytų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie degalinės VIADA apie 15:00 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė lengvasis automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. B., ir vilkikas Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas U. S.. Į bylą pateiktos policijos pažymos leidžia daryti išvadą, kad vairuotojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, kyla prieštaravimai.

17. Ieškovės žalų tyrimo eksperto inž. R. L. pateiktoje ekspertinėje pažymoje Nr. 1934436 daroma išvada, kad techniniu požiūriu galima teigti, kad pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo junginio vairuotojo U. S. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių 87, 101 ir 107 punktų reikalavimams.

18. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo eismo įvykio aplinkybes, tačiau išvadą apie tai, kad atsakovės draustos transporto priemonės valdytojas nesukėlė eismo įvykio, padarė remdamasis ne byloje surinkta medžiaga. Taip pat pabrėžė, jog teismas ignoravo ieškovės pateiktą specialisto išvadą, o teismo išdėstyti argumentai buvo tik teismo nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, nes eismo įvykio mechanizmą gali komentuoti tik šios srities specialistas.

19. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atsižvelgė į visus byloje patiektus įrodymus, taip pat ir ieškovės žalų tyrimo eksperto inž. R. L. ekspertinę pažymą Nr. 1934436. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad teismas kritiškai vertina ieškovės eksperto nurodytą teiginį apie Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punkte numatytų reikalavimų taikymo pagrįstumą ginčo situacijoje, nes nenustatyta aplinkybių, jog junginio vairuotojas būtų atlikęs persirikiavimo manevrą, keitęs važiavimo (judėjimo) kryptį. Taigi atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė visų byloje pateiktų įrodymų, būtent – ieškovės pateiktos ekspertinės pažymos.

20. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, teigdama, jog jos apdraustos transporto priemonės vairuotojas eismo įvykio nesukėlė, rėmėsi tik savo subjektyviais paaiškinimais, nepateikdama jokių tai patvirtinančių įrodymų bei neprašydama teismo skirti ekspertizės.

21. Teisingumą civiliniame procese vykdo teismas. Pažymėtina, kad šalims buvo išaiškinta, jog esant ginčui dėl eismo įvykio aplinkybių yra galimybė vadovaujantis CPK 212 straipsniu prašyti skirti ekspertizę. Pirmosios instancijos teise abi šalys atsisakė naudotis šia proceso teise, todėl teismas vadovavosi CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle. Ieškovės pateikta ekspertinė išvada pagal CPK 197 straipsnį yra privatus rašytinis įrodymas, todėl joje pateikti duomenys nėra laikomi visiškai įrodytais. Teismas šį įrodymą vertino byloje surinktų įrodymų visumoje, ir kaip minėta, nurodė, kodėl kritiškai vertino eksperto nurodytus teiginius.

22. Apeliaciniame skunde ieškovė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas padarė kategorišką išvadą, kad posūkio signalas buvo rodomas nors tai bylos duomenimis nebuvo tiksliai nustatyta.

23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad iš skundžiamo sprendimo motyvų negalima daryti išvados, jog teismas būtų nustatęs ieškovės minimas aplinkybes dėl kategoriškos išvados dėl posūkio signalo rodymo/nerodymo, o atsižvelgus į šios bylos aplinkybes, tokių aplinkybių nustatymas yra objektyviai neįmanomas.

24. Ieškovė nurodo, kad sprendime teismas nepagrįstai darė išvadą, kad nėra įrodymų, jog automobilis „VW Passat“ buvo sustojęs ir abi transporto priemonės galėjo pajudėti kartu, nes tai paneigia užfiksuota automobilių padėtis.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuotraukose ir Policijos plane užfiksuota automobilių padėtis yra jau po įvykusio eismo įvykio. Tai reiškia, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių iki eismo įvykio buvusią transporto priemonių padėtį. Nėra pagrindo abejoti, kad vilkiko vairuotojas, ketindamas atlikti išvažiavimą į dešinę KET 107 punkte nustatyta tvarka užėmė schemoje pavaizduotą padėtį. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl transporto priemonių judėjimo eismo įvykio metu padarė įvertinęs nuotraukose bei eismo įvykio schemoje užfiksuotas transporto priemonių padėtis, eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, t. y. byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat vadovavosi logikos dėsniais.

26. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Policijos 2020 m. spalio 16 d. pateiktoje eismo įvykio informacijoje nurodyta, jog KET nepažeidė nei lengvojo automobilio VW PASSAT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. B., nei vilkiko Volvo, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas U. S.. Ieškovės atsakovei 2020 m. spalio 27 d. siųstoje pretenzijoje nurodoma, jog dėl eismo įvykio yra kaltas vilkiko vairuotojas, tačiau pažymėtina, kad ieškovės eksperto išvada buvo pateikta atsakovei tik 2020 m. gruodžio 22 d., t. y. po atsakovės atsisakymo tenkinti pretenziją.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022).

28. Remiantis minėta kasacinės instancijos teismo praktika, visos įstatyme išvardintos sąlygos yra būtinos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad egzistuoja atsakovės draustos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės sąlygos.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičRosita Patackienė