- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-03
- Bylos Nr.
- 1-81-497/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00560-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- K. Z.
- Kaltinamasis
- Č. B.
- Advokatai
- Arūnas Abraitis, Anatolijus Burinskas
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
Č. B., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 138 str. 1 d., nustatė:
Aprašomoji dalis
Č. B. 2010-06-13, apie 22.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, tyčia dešine ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajam K. Z. į kaktą, stvėrė jį už sportinio kostiumo, kurį suplėšė, parvertė jį kartu su dviračiu ant žemės, spardė kojomis rankas, stuburo ir galvos sritis, vėliau sudavė stiprų smūgį į galvą, iš viso sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam daugybines poodines kraujosruvas veide, abiejose rankose, juosmens srityje, odos nubrozdinimus juosmens srityje ir dešiniame dilbyje, IV juosmens slankstelio kūno priekinio viršutinio krašto nulūžimą, dėl stuburo IV juosmens slankstelio kompresinio lūžio sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų, todėl sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam.
Kaltinamasis Č. B. savo kaltės nepripažino ir teismui paaiškino, kad birželio 13 d., apie 20.00-21.00 val., vakaro sulaukė K. Z. žmonos A. Z. skambučio, ji buvo labai išsigandusi ir pranešė, jog jos vyras K. Z. smurtauja, daužo ją, jos motiną ir mažametį vaiką. Atvažiavo pasižiūrėti kas vyksta. Važiuojant moteris taip skambino, bet pokalbiai vis nutrūkdavo. Atvykęs pamatė kaip greitoji išvežė A. Z. motiną, matė išsigandusį vaiką ir pačia A. Z., kuri prieš išvažiuodama kartu su motina papasakojo, kad K. Z. smurtauja. Paties nukentėjusiojo nebuvo. Liko su mažamečiu vaiku A. Z. bute ir po kurio laiko per langą pamatė atvažiuojantį baltos spalvos VW Passat automobilį, iš kurio išbėgo K. Z.. Šis nubėgo į garažą, ten pabuvo apie minutę, grįžo, ten, kur stovėjo jo mašina ir dar vienas automobilis. K. Z. prisėdo prie kaltinamojo mašinos, kažką padarė, greitai įšoko į mašiną ir išvažiavo. Č. B. išbėgo iš namų į kiemą, pasižiūrėti, ką jis ten padarė pamatė, kad pradurta automobilio padanga. Paklausė netoliese buvusio kaimyno, o šis pasakė, kad nieko nematė ir nieko nežino, apsisuko ir nuėjo namo. Paskambino į policiją ir papasakojo, kad jo turto atžvilgiu padarytas nusikaltimas ir sėdėdamas automobilyje laukė atvykstant pareigūnų. Taip belaukiant, į kiemą dviračiu vėl sugrįžo Č. B. ir per atidarytą automobilio langą smogė kaltinamajam vieną kartą į kaklo sritį iš kairės pusės. Kaltinamojo telefonas nukrito ant žemės ir išsibarstė. Nukentėjusysis numetė savo dviratį ant Č. B. mašinos, subraižė galinės dureles ir sparną, pradėjo rėkti, kad kaltinamasis daugiau į kiemą nevažinėtų. Matėsi, jog K. Z. gerokai išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Įsikarščiavęs nukentėjusysis puolė kaltinamąjį. Č. B. visokiais būdais bandė gintis, atitraukti K. Z. nuo savęs, o šis pats krito ant žemės kelis kartus, nes buvo girtas. K. Z. buvo nukritęs ant nugaros, ant šono. Šitaip bandant atstumti nukentėjusįjį, atbėgo kaimynai ir išskyrė. Mėlynės, kraujas ant K. Z. veido galėjo atsirasti dėl to, kad šis buvo nukritęs. Kaltinamasis Č. B. teismui nurodė, kad K. Z. iki pat teismo pradžios visą laiką reikalavo 20 000 Lt neturtinės žalos ir nori tik pasipelnyti. Puikiai vaikščiojo tą pačią dieną, kitą dieną po įvykio, jokių rimtų sužalojimų nepatyrė.
Nors kaltinamasis Č. B. savo kaltę neigia, ją įrodo nukentėjusiojo, liudytojų, eksperto ir specialistų parodymai, bylos dokumentai.
Nukentėjusysis K. Z. paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną važinėjosi dviračiais su R. K.. Incidentas įvyko nukentėjusiojo namų (duomenys neskelbtini) kieme, prie pat vartų. Atvažiavo su dviračiu, norėjo pasistatyti ir kaltinamasis sudavė pirmą smūgį į galvą, po to pradėjo daužyti į kitas kūno vietas. Griebė nukentėjusįjį už treningų, pradėjo tampyti, nuvertė ant žemės ir stipriai spardė kojomis. K. Z. bandė keltis, bet vėl gaudavo smūgį, tai į veidą į nugarą ir kitur. Dėl triukšmo susirinko kaimynai, policija. Kiek iš viso patyrė smūgių, suskaičiuoti negali, mano, kad apie 20-30 stiprių smūgių rankomis ir kojomis. Visur buvo mėlynės. Buvo blaivus. Dėl sužalojimų negalėjo dirbti, buvo nedarbingas, pirko vaistus. Verčiasi automobilių prekyba ir dėl sužalojimų negalėjo vykdyti jokios veiklos, nes buvo sudaužytas veidas. Sustojus verslui apie 3 mėnesius nedirbo, prarado klientus. Kaltinamajam jokių atsakomųjų smūgių nesudavė ir jo neprovokavo. Nežinojo, ar Č. B. yra pažįstamas su K. Z. sutuoktine. Prieš įvykį jokio konflikto namuose nebuvo.
Liudytojas R. M. teismui parodė, kad nukentėjusysis K. Z. yra jo kaimynas. Gyvena gretimuose namuose. Pažįstami apie 5-6 metus. Įvykio dieną kieme valė automobilį. Konflikto pradžios nematė. Kai išgirdo triukšmą ties K. Z. namu, pakėlė galvą pamatė ant žemės gulinį K. Z. ir gretą kaltinamąjį, kuris kaimyną spardė ir mušė rankomis. Atėję kaimynai nutraukė smurtą. Praėjus 2-3 dienom po įvykių, sutiko K. Z. lipantį laiptais, šis vos paėjo, skundėsi skausmais stubure, kitos kūno vietose.
Liudytojas V. L. teismui parodė, kad pažįsta K. Z., su juo yra kaimynai. Įvykio neprisimena gerai. Prisimena tik, kad K. Z. buvo tampomas po asfaltą ir daužomas. Per langą matė, kad kaltinamasis Č. B. daužė K. Z., matė, kad K. Z. guli ant asfalto, jį spardo, bando keltis, atsikelia, atsistoja, vėl yra mušamas kumščiais ir kojomis. Viskas truko 3-5 minutes, smūgiavo kumščiais ir kojomis. Konflikto tarp Č. B. ir K. Z. priežasties nežino, tačiau maždaug 30 iki konflikto į kiemą buvo išbėgusi A. Z. ir rėkė, kad ją muša nukentėjusysis.
Liudytojas M. Š. parodė, kad nukentėjusysis K. Z. yra jo kaimynas. Konflikto pradžios nematė. Per atidarytą balkoną išgirdo triukšmą, žvilgtelėjo ir pamatė, jog K. Z. guli ant žemės, o Č. B. jį muša. K. Z. bando keltis ir vėl gauna smūgį. Pargriuvęs spardomas kojomis. K. Z. veidas buvo kruvinas.
Liudytojas A. S. parodė, kad nukentėjusysis K. Z. yra jo kaimynas.. Išgirdęs triukšmą, išėjo į balkoną ir matė, kad vyksta muštynės. Vienas asmuo stovėjo, o kito nesimatė, bet liudytojas aiškiai suprato, jog vyksta muštynės. Č. B. stovėjo, o gulėjo K. Z.. Liudytojui aiškų muštynių vaizdą užstojo du automobiliai. Matė, kad K. Z. vis pasirodo iš už automobilių ir vėl griūva. Č. B. judesiai buvo panašūs į spardymą.
Liudytojas Zigmas J. J. parodė, kad su K. Z. yra kaimynai. Nurodytą dieną išgirdo triukšmą gatvėje, išėjo į lauką ir pamatė, kaip Č. B. paguldęs nukentėjusįjį, jį spardo. Su kaimynu V. L. nutraukė smurtą. K. Z. veidas buvo pajuodęs, su mėlynėmis. Negali nurodyti, kiek smūgių buvo, bet K. Z. galva buvo sudaužyta, jis visas kruvinas, iš nosies bėgo kraujas. Abu vyrai atrodė blaivūs.
Liudytojas R. V. parodė, kad dirba Patrulių rinktinėje patruliu. Gavo iškvietimą, kad vyksta konfliktas. Atvykus pamatė, kad kieme stovėjo Č. B. ir K. Z., kurie, kaip suprato liudytojas, sukonfliktavo dėl buvusios vieno vyro žmonos. Jie reiškė vienas kitam pretenzijas ir buvo nukreipti į policijos komisariatą, rašyti pareiškimo. K. Z. buvo sumuštas veidas, o kaltinamasis Č. B. teigė, kad jam buvo pradurta padanga, nors liudytojas nurodė, bet vizualiai nieko nesimatė.
Ekspertas V. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo išvadą ir papildomai apklaustas paaiškino, kad K. Z. buvo padaryti tokie sužalojimai: eksperto J. R. nustatyta buvo daugybinės poodinės kraujosruvos veide, abiejose rankose, juosmens srityje, odos nubrozdinimai juosmens srityje ir dešiniame dilbyje, IV juosmens slankstelio kūno priekinio viršutinio krašto nulūžimas. Kūno sužalojimas buvo įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl juosmens slankstelio lūžio. Ekspertas negalėjo atmesti galimybės, kad K. Z. kraujosruva kairės akies vokuose, konstatuota 2011-06-15 VTMT prie TM Vilniaus skyriuje specialisto išvadoje galėjo būti padaryta iki konflikto su kaltinamuoju. Ekspertas nurodė, kad K. Z. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti konflikto metu. Ketvirto juosmeninio slankstelio lūžis buvo nustatytas stuburo apžvalgine rentgenograma, atlikta 2010-06-17, radiologo konsultacija, minėto slankstelio lūžio aprašymu. Rentgenograma, kuri buvo aprašyta radiologės, buvo pateikta ekspertui J. R. atliekant papildomą tyrimą. Komentuodamas 2010-07-13 Vilniaus širdies chirurgijos radiologės gyd. B. D. kompiuterinės tomografijos išvadą „be pakitimų“ ekspertas V. K. paaiškino, kad šitas lūžis yra nedidelis viršutinio krašto atskilimas. Kompiuterinė tomografija atliekama pjūviais, tarp jų gali būti 5 mm tarpas ir rentgenogramoje matomas krašto atskilimas nepateko tarp pjūvių. Todėl tomografijoje sužalojimas nematomas.. Ekspertas, susipažinęs su nukentėjusiojo medicinine dokumentacija iš pirminės sveikatos priežiūros įstaigos padarė išvadą, kad nuo 2004 metų iki traumos nediagnozuota jokios stuburo patologijos, patologijos. Ekspertizei pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis iki traumos turėjo kokių nors stuburo ligų, patologijų, dėl kurių galėjo kilti nedarbingumas.
Teisiamojo posėdžio metu specialiste apklausta B. D. paaiškino, kad dirba Santariškių klinikose ir Širdies chirurgijos centre gydytoja-radiologe, ji patvirtino savo rašytą 2010-07-13 Vilniaus Širdies chirurgijos centro radiologo išvadą. Apžiūrėdama teismo posėdžio metu jai pateiktas rentgenogramas specialistė nurodė, kad ties L4 slankstelio kūno priekiniu kraštu, 4 slankstelio viršutinės plokštele yra mažutis kabliukas, kuris gali būti kaip ir ataugos atskilimas, nes lūžimo linijos toje vietoje nėra, matosi kaip laisvas fragmentas. Tai gali būti ir traumos pasekmė. Nukentėjusiojo stuburo tomografinė nuotrauka, daryta pasenusiu tomografu, kuris skenuoja maždaug 5 mm pjūviais. Todėl nedideli sužalojimai gali vienas per kitą peršokti.
Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 1 d. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Č. B. anksčiau neteistas, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė- laisvės apribojimas, kurios trukmė, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nustatoma artima sankcijos vidurkiui.
Motyvuojamoji dalis
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b.l. 126- 129), pagrįstas ir tenkintinas pilnutinai.
Nukentėjusysis K. Z. prašo priteisti 2400 Lt netekto darbo užmokesčio už 3 mėnesius; 360 Lt suplėšytų drabužių vertei atlyginti ir 200 Lt išlaidoms, susijusioms su vaistų įsigijimu atlyginti. Taip pat 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai.
Prašymą priteisti žalos atlyginimą už negautą darbo užmokestį nukentėjusysis motyvuoja tuo, kad minimalus darbo užmokestis yra 800 Lt, o jo nedarbingumo laikotarpis truko 3 mėn., todėl bendra negauto darbo užmokesčio suma yra 2400 Lt. Ši ieškinio dalis nepagrįsta, nes nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys, kad nukentėjusysis iki sužalojimo gaudavo 800 Lt darbo užmokestį.
Atmestina ieškinio dalis dėl suplėšytų drabužių vertės atlyginimo, nes nepateikti jokie drabužių įgijimo dokumentai ar kiti duomenys, patvirtinantys ieškinyje nurodytą jų vertę.
Ieškinys dalyje dėl vaistų įsigijimo išlaidų atlyginimo tenkintinas pilnutinai. Iš pateiktų kasos kvitų matyti, kad nukentėjusysis vaistams ir diagnostikos procedūroms išleido 202,95 Lt. Reikalavimas tenkinamas ieškinio ribose, t.y. dalyje dėl 200 Lt išlaidų gydymui atlyginimo.
Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai. Akivaizdu, kad nukentėjusysis partyrė neturtinę žalą dėl patirto fizinio skausmo, viešo pažeminimo kaimynystėje gyvenančių asmenų akivaizdoje, dėl skausmo po traumos, bendravimo galimybių sumažėjimo. Įvertinus šias aplinkybes visumoje, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose, teismo nuomone, protingas neturtinės žalos dydis yra 10000 Lt.
Č. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimą 1 metams.
Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kardomosios priemonės neskirti.
Priteisti Valstybinės ligonių kasos naudai iš Č. B. 593,57 Lt išlaidoms, susijusioms su nukentėjusiojo gydymu atlyginti.
Priteisti K. Z. naudai iš Č. B. 200 Lt turtinei žalai ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 2 apylinkės teismą apeliaciniu skundu.