- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- 1A-84-487-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00560-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Daiva Kazlauskienė, Stasys Lemežis
- Nukentėjusysis
- K. Z.
- Nuteistasis
- Č. B.
Pranešėja Jolanta Čepukėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 84/2013
Teisėjas Audrius Cininas Teismo proceso Nr.1-10-2-00560-2010-8
2013 m. vasario 22 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. B. (Č. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo Č. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Iš Č.B. V. ligonių kasos naudai priteista 593,57 Lt išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo gydymu.
K. Z. naudai iš Č. B. priteista 200 Lt turtinei žalai bei 100000Lt neturtinei žalai atlyginti
Aprašomoji dalis
nustatė:
Č. B. nuteistas už tai, kad 2010-06-13, apie 22.00 val., prie Šerkšno g. 14 namo, Vilniuje, tyčia dešine ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajam K. Z. į kaktą, stvėrė jį už sportinio kostiumo, kurį suplėšė, parvertė jį kartu su dviračiu ant žemės, spardė kojomis rankas, stuburo ir galvos sritis, vėliau sudavė stiprų smūgį į galvą, iš viso sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam daugybines poodines kraujosruvas veide, abiejose rankose, juosmens srityje, odos nubrozdinimus juosmens srityje ir dešiniame dilbyje, IV juosmens slankstelio kūno priekinio viršutinio krašto nulūžimą, dėl stuburo IV juosmens slankstelio kompresinio lūžio sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų, todėl sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis Č. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-03 nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui.
Nurodo, jog konflikto su K. Z. neneigia, tačiau nesutinka su kaltinamajame akte ir nuosprendyje K. Z. konstatuotu sužalojimų laipsniu. Teigia, kad tokių sužalojimų K. Z. jis nepadarė. Be to, mano, jog įvykis ištirtas neišsamiai, o 2011-08-29 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros kaltinamasis aktas neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Anot apelianto, 2011-08-29 Vilniaus apylinkės prokuratūros kaltinamajame akte nurodytas konfliktas, įvykęs 2010-06-13 apie 22.00 val. prie namo, adresu Šerkšno g. 14, Vilniuje. Tačiau nenurodyta nei konflikto pradžia, nei priežastys, t.y. kaltinamajame akte nenurodyta, dėl kokių priežasčių jis atvyko į įvykio vietą. Jame taip pat nenurodyta aplinkybė, jog šeimyninį konfliktą, į kurį buvo įtrauktas apeliantas, gerokai anksčiau pradėjo K. Z.. Pažymi, kad akte taip pat nenurodyta, jog, atskubėjęs į pagalbą K. Z. sumuštiems šeimos nariams, jiems išvykus greitosios medicinos pagalbos automobiliu, Č. B. K. Z. buvo užpultas, be jokios priežasties pirmam suduodant smūgius į kaklo sritį. Kaltinamajame akte R. Z. smurto šeimoje faktas nepagrįstai nenurodytas.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamajame akte nenurodyta, jog nuteistajam taip pat buvo padaryti sužalojimai, dėl to jis 2010-06-13 kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK 5 PK, o 2010-06-14 kreipėsi į VTMT prie TM dėl sužalojimų konstatavimo, specialisto išvada Nr. G 1927/10 (01) jam buvo nustatyti sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą. Nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK 5 PK 2010-07-08 nutarimu atsisakyta atlikti ikiteisminį tyrimą K. Z. atžvilgiu dėl to, kad jo veiksmuose galimai yra veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., požymių.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus apskrities VPK 5 PK 2010-06-17 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu dėl K. Z. sumušimo, kadangi buvo nustatyta, kad K. Z. padaryti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Č. B. neginčija, jog, konfliktuodami su K. Z., vienas kitam padarė atitinkamus sužalojimus, tačiau šios aplinkybės, nors ir yra nustatytos byloje, tačiau kaltinamajame akte nenurodytos.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad K. Z. VTMT prie TM tirtas tris kartus: 2010-06-15, 2010-10-20 ir 2011-04-05. Tuoj po įvykio, t.y. 2010-06-15, specialisto išvadoje Nr. G 1492/10(01) jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o tik vėliau - 2010-10-26, gavus K. Z. juosmens srities rentgenogramą Nr. 5591-5592, atliktą 2010-06-17, specialistas konstatavo, jog matyti IV juosmens slankstelio kūno priekinio viršutinio krašto nulūžimas. Nurodo, kad lemiama aplinkybė, nustatant K. Z. sužalojimo laipsnį, buvo stuburo IV slankstelio lūžimas. Dėl šios priežasties nukentėjusiojo sužalojimas buvo įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl jo sveikata sutriko daugiau nei 10 dienų. Teigia, jog rentgenogramos buvo gautos jau po tyrimo pabaigos, nes išvadoje nurodyta, kad jis baigtas 2010-10-25. Kadangi išvadoje nurodytų rentgenogramų gavimo data yra 2010-10-26, t.y. kita diena po tyrimo pabaigos, apelianto nuomone, visiškai neaišku, kada atliktas tyrimas ir kada realiai ekspertas J. R. padarė išvadas dėl sužalojimo sunkumo bei pasirašė nurodytą dokumentą. Atkreipia dėmesį į tai, kad visose specialistų išvadose diagnozę nustačiusi gydytoja N. N. tokios diagnozės nenustatė. Iki pat 2010-09-20, t.y. iki tol, kol K. Z. buvo konstatuotas nedarbingumas, jis buvo konsultuotas dėl kitų priežasčių. Byloje nėra rentgenogramų, kurias neva gavo ekspertas J. R., iš kurių būtų galima matyti slankstelio lūžimą. Anot Č. B., byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad K. Z. būtų kaip nors gydytas nuo stuburo slankstelio lūžimo. Vilniaus ligonių kasų pažymoje toks gydymas taip pat nenurodytas. Be to, nurodo, jog teisme apklausta Širdies chirurgijos centro specialistė B. D. teigė, kad tokio sužalojimo neaptiko.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai nesiaiškino aplinkybių dėl paminėtų specialistų išvadų prieštaravimų bei rentgenogramų atsiradimo keistomis aplinkybėmis. Nurodo, jog teismas BPK 208 str. ir 286 str. tvarka turėjo skirti ekspertizę dėl K. Z. sužalojimo ištyrimo, kadangi tik dėl šios traumos pastarojo sužalojimas sudarė galimybes konstatuoti sužalojimą kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, o Č. B. veiką kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 1 d.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog apylinkės teismas netyrė ir nesiaiškino aplinkybių, kad konfliktas tarp apelianto ir K. Z. kilo dėl pastarojo neteisėtų veiksmų, neblaivumo, agresyvaus elgesio, smurtavimo šeimoje ir nuteistojo automobilio apgadinimo. Č. B. nuomone, K. Z. jokios neturtinės žalos nepatyrė, todėl teismas ją nepagrįstai iš jo priteisė.
Pažymi, kad 2012-07-03 teismo nuosprendyje įžanginėje dalyje apelianto pavardė nurodyta teisingai, t.y. Č. B.. Tokia pat pavardė nurodyta ir aprašomojoje nuosprendžio dalyje. Tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad pagal LR BK 138 str. 1 d. kaltu pripažintas Č. B.. Anot apelianto, tokiu būdu pažeistos teisės normos, reglamentuojančios nuosprendžio surašymą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Č. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga, vertinant įrodymus - vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmos instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.
Dėl Č. B. veikos kvalifikavimo pagal LR BK 138 str. 1 d.
Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl Č. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kuri įtvirtina baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.
Baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis Č. B. 2010-06-13 apie 22 val. prie (duomenys neskelbtini) Vilniuje tyčia ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajam K. Z. į kaktą, stvėrė jį už sportinio kostiumo, kurį suplėšė, parvertė jį kartu su dviračiu ant žemės, spardė kojomis rankas, stuburo ir galvos sritis, vėliau sudavė stiprų smūgį į galvą, iš viso sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam daugybines poodines kraujosruvas veide, abiejose rankose, juosmens srityje, odos nubrozdinimus juosmens srityje ir dešiniame dilbyje, IV juosmens slankstelio kūno priekinio viršutinio krašto nulūžimą, dėl stuburo IV juosmens slankstelio kompresinio lūžio sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų, t.y. nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam.
Pastarosios aplinkybės nustatytos nuosekliais nukentėjusiojo K. Z., liudytojų R. M., V. L., M. Š., A. S., Zigmo J. J., R. V. duotais parodymais, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Tiek K. Z., tiek liudytojai R. M., V. L., M. Š., A. S., Z.J. J., kurie, kaip nukentėjusiojo kaimynai, matė nuteistojo smurto veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, vienareikšmiškai nurodė, kad nuteistasis Č. B. K. Z. sudavė ranka smūgį į galvą, stvėręs už sportinio kostiumo, nuvertė nuo dviračio, gulinčiam smūgiavo kojomis į įvairias kūno vietas, nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, ką taip pat patvirtino liudytoju apklaustas į iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas R. V..
Nukentėjusysis K. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t.1 b.l.25), tiek teismo posėdyje nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną važinėjosi dviračiais su R. K.. Incidentas įvyko nukentėjusiojo namų Šerkšno g. 14 kieme, prie pat vartų. Atvažiavo su dviračiu, norėjo pasistatyti ir kaltinamasis sudavė pirmą smūgį į galvą, po to pradėjo daužyti į kitas kūno vietas, griebė nukentėjusįjį už sportinio kostiumo, pradėjo tampyti, nuvertė ant žemės ir stipriai spardė kojomis. K. Z. bandė keltis, bet vėl gaudavo smūgį, tai į veidą į nugarą ir kitur. Dėl triukšmo susirinko kaimynai, policija.
Liudytojas R. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog nukentėjusysis K. Z. yra jo kaimynas, kuris gyvena gretimame name. Liudytojas įvykio dieną kieme valė automobilį, konflikto pradžios nematė. Kai ties K. Z. namu išgirdo triukšmą, jis pakėlė galvą ir pamatė ant žemės gulinį K. Z. ir greta kaltinamąjį, kuris kaimyną spardė ir mušė rankomis. Atėję kaimynai nutraukė smurtą. Po kiek laiko jis sutiko K. Z. lipantį laiptais, šis vos paėjo, skundėsi skausmais stubure, kitose kūno vietose.
Liudytojas V. L. pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, kad K. Z. yra jo kaimynas. Jis per langą matė, kad Č. B. daužė K. Z., matė, kad K. Z. guli ant asfalto, Č. B. jį spardo, K. Z. bando keltis, atsikelia, atsistoja, vėl yra mušamas kumščiais ir kojomis. Konflikto tarp Č. B. ir K. Z. priežasties nežino, tačiau maždaug 30 minučių iki konflikto į kiemą buvo išbėgusi A. Z. ir rėkė, kad ją muša nukentėjusysis.
Liudytojas M. Š. pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, jog K. Z. yra jo kaimynas. Jis konflikto pradžios nematė, per atidarytą balkoną išgirdęs triukšmą, žvilgtelėjo ir pamatė, kad K. Z. guli ant žemės, o Č. B. jį muša. K. Z. bando keltis ir vėl gauna smūgį. Pargriuvęs K. Z. buvo spardomas kojomis. K. Z. veidas buvo kruvinas.
Liudytojas A. S. pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, kad K. Z. yra jo kaimynas. Liudytojas, išgirdęs triukšmą ir išėjęs į balkoną, matė, kad vyksta muštynės. Č. B. stovėjo, o K. Z. gulėjo. Liudytojui aiškų muštynių vaizdą užstojo du automobiliai. Matė, kad K. Z. vis pasirodo iš už automobilių ir vėl griūva. Č. B. judesiai buvo panašūs į spardymą.
Liudytojas Zigmas J. J. pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, kad K. Z. yra jo kaimynas. Įvykio dieną išgirdo triukšmą gatvėje, išėjo į lauką ir pamatė, kaip Č. B. paguldęs nukentėjusįjį, jį spardo. Jis su kaimynu V. L. nutraukė smurtą. K. Z. veidas buvo pajuodęs, su mėlynėmis, galva sudaužyta, jis visas kruvinas, iš nosies bėgo kraujas.
Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. V. pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jis, kaip Patrulių rinktinės patrulis, vyko pagal gautą iškvietimą apie vykstantį konfliktą, atvykus pamatė, kad kieme stovėjo Č. B. ir K. Z., kurie sukonfliktavo dėl buvusios vieno vyro žmonos. Jie reiškė vienas kitam pretenzijas ir buvo nukreipti į policijos komisariatą rašyti pareiškimo. K. Z. buvo sumuštas veidas, o kaltinamasis Č. B. teigė, kad buvo pradurta jo automobilio padanga, nors to vizualiai nesimatė.
Šias nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina, specialisto išvada, medicininiai dokumentai, specialistų Viačeslav Kolomiec bei B. D. teismo posėdžio metu duoti parodymai.
Nukentėjusysis K. Z. 2010-06-14 pareiškimu kreipėsi į policijos įstaigą, kuriame nurodė analogiškas jo sužalojimo aplinkybes (t.1 b.l.10). Iš 2010-06-13 d. paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros protokolo (t.1 b.l.11) matyti, kad 2010-06-13 22.45 val. K. Z. buvo apžiūrėtas VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje dėl sumušimo kieme, nustatyti daugybiniai veido patinimai, kairio skruosto poodinė kraujosruva, vokų kraujosruvos, atlikta rentgenograma be matomos ūmios patologijos, nukreiptas neurologo ambulatoriniam gydymui.
Iš 2010-06-15 specialisto išvados Nr. G 1492/10 (01) (t.1 b.l.12-13) matyti, kad tyrimą atlikęs ekspertas J. R. nustatė K. Z. daugybines poodines kraujosruvas veide, abiejose rankose, juosmens srityje, odos nubrozdinimus juosmens srityje ir dešiniame dilbyje; sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku (2010-06-13) ir būdu, t.y. suduodant daugybinius smūgius į sužalotas sritis rankomis ir kojomis, jie tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
Iš 2010-10-20 specialisto išvados Nr. G 3796/10(1) (t.1 b.l.34-37) matyti, kad eksperto J. R. nustatyta K. Z. padaryti daugybinės poodinės kraujosruvos veide, abiejose rankose, juosmens srityje, odos nubrozdinimai juosmens srityje ir dešiniame dilbyje, IV juosmens slankstelio kūno priekinio viršutinio krašto nulūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėmis nurodytu laiku (2012-06-13) ir būdu, t.y. suduodant daugybinius smūgius į sužalotas sritis rankomis ir kojomis nukentėjusiajam tikėtina nugriuvus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau, kaip 11 smūgių. Padaryti sužalojimai visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, kadangi dėl IV stuburo juosmens slankstelio kompresinio lūžio sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai nebūdingi savęs sužalojimui.
Iš 2011-04-05 specialisto išvados Nr. KG 100/11 (01) (t.1 b.l.42-46) matyti, kad ekspertas Viačeslav Kolomiec, išanalizavęs visus K. Z. medicininius dokumentus, taip pat anksčiau duotas specialisto išvadas, konstatavo, jog K. Z. sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl stuburo IV juosmeninio slankstelio kompresinio lūžio sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, pirminė specialisto išvada Nr. G 1942/10 (01) laikytina nepilna, nes ją atliekant nebuvo pateikta duomenų apie minėtą juosmeninį slankstelio lūžimą.
Ekspertas Viačeslav Kolomiec pirmos instancijos teismo posėdyje patvirtino savo išvadą ir papildomai paaiškino, kad K. Z. ankstesnėse specialisto išvadose nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti konflikto metu. Ketvirto juosmeninio slankstelio lūžis buvo nustatytas stuburo apžvalgine rentgenograma, atlikta 2010-06-17, radiologo konsultacija, minėto slankstelio lūžio aprašymu. Rentgenograma, kuri buvo aprašyta radiologo, buvo pateikta ekspertui J. R., atliekant papildomą tyrimą. Komentuodamas 2010-07-13 Vilniaus širdies chirurgijos radiologo gyd. B. D. kompiuterinės tomografijos išvadą „be pakitimų“, ekspertas V.Kolomiec paaiškino, kad šitas lūžis yra nedidelis viršutinio krašto atskilimas. Kompiuterinė tomografija atliekama pjūviais, tarp jų gali būti 5 mm tarpas ir rentgenogramoje matomas krašto atskilimas nepateko tarp pjūvių. Todėl tomografijoje sužalojimas nematomas. Ekspertas, susipažinęs su nukentėjusiojo medicinine dokumentacija iš pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, padarė išvadą, kad nuo 2004 metų iki traumos nediagnozuota jokios stuburo patologijos. Ekspertizei pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis iki traumos turėjo kokių nors stuburo ligų, patologijų, dėl kurių galėjo kilti nedarbingumas.
Specialistė B. D. pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, jog dirba Santariškių klinikose ir Širdies chirurgijos centre gydytoja-radiologe, patvirtino jos 2010-07-13 rašytą Vilniaus Širdies chirurgijos centro radiologo išvadą. Apžiūrėjusi teismo posėdžio metu jai pateiktas rentgenogramas, specialistė nurodė, kad ties L4 slankstelio kūno priekiniu kraštu, 4 slankstelio viršutinės plokštele yra mažutis kabliukas, kuris gali būti kaip ir ataugos atskilimas, nes lūžimo linijos toje vietoje nėra, matosi kaip laisvas fragmentas. Tai gali būti ir traumos pasekmė. Specialistė paaiškino, kad nukentėjusiojo stuburo tomografinė nuotrauka buvo daryta senesnio modelio tomografu, kuris skenuoja maždaug 5 mm pjūviais, dėl ko nedideli sužalojimai galėjo nebūti užfiksuoti.
Medicininiuose dokumentuose pažymėtas 2010-06-13 nukentėjusiojo sužalojimo faktas ir užfiksuoti sužalojimai atitinka baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatytą aplinkybę apie nuteistojo Č. B. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu ir jų pobūdį. Nenustatyta, kad K. Z. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti kitu laiku ar kitokiomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo abejoti, jog K. Z. sveikatą savo veiksmais nesunkiai sutrikdė Č. B..
Apeliantas kelia nukentėjusiojo sužalojimų masto nustatymo teisingumo klausimą, teigdamas, kad iš karto po įvykio medikai, apžiūrėję nukentėjusįjį, nustatė kitokius sužalojimus, nei nurodyta galutinėje specialisto išvadoje, pirmoji ir antroji specialisto išvados yra tarpusavyje prieštaringos, rentgenogramos, kurių pagrindu buvo padaryta antroji specialisto išvada, buvo gautos, jau pasibaigus specialisto tyrimui, pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą skirti teismo medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą. Šis apelianto argumentas nepagrįstas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto aplinkybę, pagrįstai rėmėsi byloje esančiomis ekspertų J. R. ir V.Kolomiec duotomis specialisto išvadomis. Ekspertas J. R., duodamas išvadas apie nukentėjusiojo K. Z. sveikatos sužalojimą, rėmėsi paties nukentėjusiojo apžiūra bei išvadų teikimo metu pateiktais medicininiais dokumentais. Ekspertas V.Kolomiec, apibendrindamas abi eksperto J. R. duotas specialisto išvadas, taip pat medicininius dokumentus, kuriuose užfiksuoti sužalojimai veide, abiejose rankose, juosmens srityje, konstatavo sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo pastarojoje specialisto išvadoje nurodytus bei eksperto Viačeslav Kolomiec teismo posėdyje patvirtintus K. Z. sužalojimus, juos vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, siekdamas pašalinti abejones, apklausė specialistę B. D., kuri nurodė, dėl kokių priežasčių jos atlikto tyrimo metu stuburo IV juosmens slankstelio lūžis galėjo nebūti užfiksuotas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai šių įrodymų nelaikė prieštaringais, o tik vienas kitą patvirtinančiais. Todėl teismo nuosprendyje padaryta teisinga išvada, jog baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiojo K. Z. ir liudytojų nurodytomis įvykio aplinkybėmis, jas atitinka nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija, o tuo pačiu paneigta Č. B. versija, jog jis nukentėjusiajam tokio masto sužalojimų padaryti negalėjo.
Apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu apklausus ekspertą J. R., pastarasis patvirtino baudžiamojoje byloje esančias jo duotas specialisto išvadas ir paaiškino, kad pirmasis tyrimas buvo atliktas, K. Z. kreipusis asmeniškai, jo metu buvo remiamasi nukentėjusiojo kūno apžiūra ir jo pateiktu VšĮ VGULP paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros protokolu, taip pat K. Z. buvo pateikęs 2010-06-13 VGPUL siuntimą tirti, konsultuoti dėl juosmens sumušimo 2-5 slankstelių srityje. 2010-10-11 buvo gauta tyrėjos užduotis ir Lazdynų poliklinikos medicininė kortelė, todėl buvo atliktas papildomas tyrimas, jo eigoje, siekiant patikslinti stuburo juosmeninės dalies traumos pobūdį, ekspertas 2010-10-26 gavo iš Lazdynų poliklinikos K. Z. juosmeninės dalies 2010-06-17 rentgenogramas Nr.5591,5592, kurias įvertinus, K. Z. patirto sužalojimo mastas ir buvo perkvalifikuotas iš nežymaus į nesunkų. Ekspertas nurodė, kad rentgenogramos buvo gautos tyrimo metu ir specialisto išvadoje įvertintos, tik dėl padarytos techninės klaidos specialisto išvadoje jų gavimo data nurodyta vėlesnė, nei buvo baigtas tyrimas.
Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apelianto ir jo gynėjo prašymą, reikalavo iš gydymo įstaigos pateikti K. Z. 2010-06-17 atliktas rentgenogramas, tačiau buvo gautas VšĮ Lazdynų poliklinikos atsakymas, kad rentgeno nuotraukos, darytos iki 2010m. rugsėjo mėn., kai buvo atliktas rentgeno aparato skaitmenizavimas, saugomos du metus ir prašomos rentgenogramos užklausimo gavimo metu jau sunaikintos. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad rentgeno nuotraukos šiuo metu yra sunaikintos, nepaneigia fakto, kad šios nuotraukos buvo pateiktos ekspertui J. R., kuris jas atitinkamai įvertino, buvo ištirtos pirmos instancijos teismo posėdyje, parodant jas specialistei B. D. ir nepaneigia jų pagrindu padarytos išvados apie nukentėjusiajam nustatytą stuburo slankstelio lūžį, kuris be kita ko aprašytas ir medicininiuose dokumentuose - Lazdynų poliklinikos K. Z. medicininėje kortelėje yra įrašas, jog 2010-06-17 radiologo konsultacijos metu patvirtintas stuburo IV slankstelio krašto atlūžimas (rentgenogramos Nr. 5591-2-3).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nesirėmė nuteistojo Č. B. parodymais, jog K. Z., būdamas neblaivus jį puolė, todėl jis bandė pastarąjį atitraukti nuo savęs. K. Z. dėl būsenos kelis kartus krito, taip pat buvo nukritęs ant nugaros, atsitrenkęs į metalinę tvorelę, veido sužalojimai K. Z. veide atsirado dėl to, kad jis griuvinėjo (t.2 b.l.99). Šie nuteistojo Č. B. parodymai, kad jis K. Z. atžvilgiu nesmurtavo, prieštarauja aukščiau aptartų įrodymų visetui.
Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad nenustatyta Č. B. kaltė, priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių, atmestina, kaip nepagrįsta, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė Č. B. išdėstytą versiją dėl galimo K. Z. susižalojimo. Nors apeliantas minėtą situaciją aiškina įvykusią dėl prieš tai nukentėjusiojo K. Z. atliktų neteisėtų veiksmų savo žmonos A. Z. atžvilgiu, ši aplinkybė neturi jokios reikšmės jo paties veiksmų nukentėjusiojo K. Z. atžvilgiu teisiniam įvertinimui.
Byloje nėra tokių duomenų, kuriais remiantis pirmos instancijos teismas galėjo suabejoti nukentėjusiojo K. Z., liudytojų R. V., Z.J. J., R. M., M. Š., A. S., V. L. parodymais, jie iš esmės sutampa tarpusavyje, yra patvirtinti objektyviais bylos įrodymais - specialisto išvada apie K. Z. sveikatos sužalojimo mastą. Pirmos instancijos teismas, analizuodamas jų parodymus, jų teisingumą vertino ir per kitą byloje surinktą medžiagą, tuo aspektu, kad teisme apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtintos ir įsiteisėjusiu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą K. Z. atžvilgiu (b.l.167-172, tyrimo medžiaga Nr. 10-2-00032-11). Duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis K. Z. būtų daręs paminėtiems liudytojams kokį nors poveikį ir tokiu būdu įtakojęs jų parodymų turinį, negauta. Taip pat nėra ir duomenų, kurie patvirtintų, kad šie liudytojai yra suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį nusikaltimo padarymu.
Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis neabejotinai patvirtina, jog Č. B. padarė jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.
Tokiu būdu, pirmos instancijos teismui konstatavus nuteistojo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties požymių, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad Č. B. padaryta veika, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, gali būti kvalifikuojama pagal BK 140 str. 1d.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik LR CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo K. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, nenukrypo nuo LR CK 6.250 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos nustatymo kriterijus, taip pat vadovavosi LR CK 6.282 straipsnio nuostatomis bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teismo išvados yra pagrįstos realiomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. tuo, kokius sveikatos sužalojimo padarinius patyrė nukentėjusysis, o tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Šiuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiajam K. Z. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti pirmos instancijos teismo išvadų dėl neturtinės žalos dydžio ir vertinti jas kitaip. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Taigi, šiuo konkrečiu atveju 10000 Lt piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiojo patirtą sveikatos sutrikdymą, pažeminimą, taip pat nenukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos.
Pripažinus Č. B. kaltu dėl K. Z. sveikatos sutrikdymo, teismas, priimdamas nuosprendį, pagrįstai pilnai patenkino Valstybinės ligonių kasos ikiteisminio tyrimo metu pareikštą 593,57 Lt civilinį ieškinį (t.1 b.l.126-129).
Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto skunde nurodytas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje jo vardo ir pavardės nurodymas lietuviškomis galūnėmis nėra pagrindas išvadai, jog nuosprendis surašytas, pažeidžiant BPK nuostatas ir, vertinant apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, esminės reikšmės neturi.
Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimų aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės bylos Nr. 2K-109/2009, 2K-115/2009, 2K-142/2009, 2K-279/2010).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo Č. B. (Č. B.) apeliacinį skundą atmesti.