- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-2447-467/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04824-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- AB DNB
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB lizingas ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos, delspinigių, baudos ir draudimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB DNB lizingas 2012 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės L. B. 15933,92 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 3225,15 Lt delspinigių, 6396,11 Lt baudą, 780 Lt draudimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti atsakovę L. B. grąžinti ieškovui AB DNB lizingui nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes-Benz CLK 280, indentifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susijusius dokumentus ir raktelius per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovės 2008 m. gegužės 22 d. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr.200805F-4370, kurios pagrindu ieškovas įsigijo nuosavybės teise lengvąjį automobilį Mercedes-Benz CLK 280 ir suteikė teisę lizingo gavėjai (atsakovei) lizingo termino metu šį turtą valdyti ir naudoti, o lizingo gavėja įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike. Atsakovė lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t.y. nemokėjo lizingo mokėjimų pagal lizingo sutartį, todėl ieškovas 2012 m. sausio 24 d. pranešimu vienašališkai nutraukė lizingo sutartį. Lizingo objektas iki šiol nėra grąžintas ieškovui, nors 2012 m. sausio 24 d. pranešimu atsakovė buvo informuota apie tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, ji privalo ieškovui grąžinti tvarkingą lizingo objektą. Nutraukus lizingo sutartį paaiškėjo, kad lizingo objektas atsakovės nebuvo apdraustas, todėl ieškovas, siekdamas išvengti galimo žalos atsiradimo, privalėjo kreiptis į draudimo bendrovę ir savo lėšomis apdrausti lizingo objektą. Kadangi atsakovė negrąžina ieškovui jam priklausančio automobilio, yra pažeidžiamos ieškovo, t.y. teisėto automobilio savininko, daiktinės teisės.
Atsakovė L. B. su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė atmesti ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius, didesnius kaip 0,04 proc. dydžio nuo laiku nesumokėtų mokėjimų už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną, taip pat atmesti ieškovo reikalavimus priteisti 20 procentų arba 6396,11 Lt baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, skaičiuojamas nuo šių sumų, bei atmesti ieškovo reikalavimą išreikalauti iš atsakovės lengvąjį automobilį Mercedes-Benz CLK 280 natūra ir priteisti ieškovui visus likusius lizingo mokėjimus. Nurodė, jog ėmėsi priemonių tam, kad taikiai išspręsti susidariusią problemą, sumokėti pradelstus mokėjimus. Tačiau ieškovas vengė bendradarbiauti su atsakove ir šis vengimas taip pat prisidėjo prie to, kad atsakovės prievolė iki šiol pilnai neįvykdyta. Ieškovas 2012 m. sausio 24 d. pranešimu dėl lizingo sutarčių nutraukimo nereikalavo būtinai grąžinti lizingo turtą, bet davė atsakovei pasirinkimo galimybę - arba grąžinti turtą, arba sumokėti visus mokėjimus. Atsakovė stengėsi sumokėti pradelstus mokėjimus ir 2012 m. kovo 20 d. pateikė ieškovui raštišką prašymą leisti išsipirkti automobilį bei sumokėti visas jo reikalaujamas pinigų sumas. Tačiau ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis ir piktybiškai vilkino sprendimo leisti parduoti automobilį ir atsiskaityti su ieškovu priėmimą. Ieškovo reikalaujami 0,1 procento dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtų mokėjimų už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną yra akivaizdžiai per dideli ir neproporcingi. Be to ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti ir 20 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą, kadangi iki šiol atsakovė negalėjo sumokėti visos skolos taip pat ir dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas nepagrįstai neišdavė leidimo atsakovei pačiai parduoti automobilį ir iš pardavimo pajamų atsiskaityti su ieškovu. Išreikalavęs automobilį iš atsakovės natūra, ieškovas jį realizuotų ir gautų nepagrįstai didelį pelną, kadangi šiuo metu tokio automobilio rinkos vertė yra apie 100000 Lt, o neapmokėtas likutis sudaro tik 32793,62 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui AB DNB lizingas iš atsakovės L. B. 15933,92 Lt skolą, 1159,99 Lt delspinigių, 6396,11 Lt baudą, 780 Lt draudimo išlaidų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes-Benz CLK 280, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susijusius dokumentus ir raktelius per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisė iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime nurodė, jog pagal suformuotą teismų praktiką bylose, kuriose viena sandorio šalis yra vartotojas, fizinis asmuo, netesybos nustatytinos 0,02 proc. nuo pradelstos sumos už kiekvieną dieną. Kadangi nagrinėjamu atveju, atsakovė sutiko su 0,04 proc. dydžio netesybų suma, teismas šį prašymą tenkino. Teismas taip pat nustatė, jog šalys sutartimi susitarė, kad sutartis gali pasibaigti ieškovui vienašališkai nutraukus sutartį, kai klientas iš esmės pažeidžia sutartį. Vienas esminių pažeidimų – klientas daugiau kaip 20 kalendorinių dienų vėluoja sumokėti lizingo mokėjimus. Šalys sutartimi susitarė, kad tokiu atveju, kai sutartis nutraukiama, klientas privalo grąžinti ieškovui turtą ir visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, sumokėti ieškovui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 20 proc. nepadengtos turto vertės dydžio baudą. Atsižvelgęs į tokias sutarties sąlygas, teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju ieškovas pagrįstai reikalauja ne tik sumokėti 20 proc. dydžio baudą, bet ir grąžinti jam turtą – automobilį, kadangi su tokiomis sutarties sąlygomis sutiko abi šalys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė L. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti dalį sprendimo ir atmesti ieškovo reikalavimus priteisti iš atsakovės 6396,11 Lt dydžio baudą, įpareigoti grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes-Benz CLK 280, su juo susijusius dokumentus ir raktelius per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, reikalavimą priteisti ieškovo naudai 932 Lt bylinėjimosi išlaidų, o taip pat atitinkamai sumažinti delspinigius bei palūkanas ir priteisti delspinigius bei 5 procentų dydžio metines palūkanas tik nuo 15933,92 Lt nesumokėtos skolos; jeigu būtų priteista bauda, sumažinti ją iki tokio dydžio, kad ji atitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, o taip pat, atsižvelgiant į atsakovės kaltę, turtinę padėtį bei į kreditoriaus kaltę. Nurodo, jog teismas neišnagrinėjo bylos visapusiškai, objektyviai ir nešališkai. Teismas visiškai nemotyvuotai atmetė beveik visus atsakovės argumentus ir priėmė išskirtinai tik ieškovo pateiktus argumentus, visiškai nemotyvavo, kodėl padarė vienokias, o ne kitokias išvadas, nepateikė nei vieno argumento, kodėl laikė, kad ieškovas įrodė savo reikalavimus, o atsakovė neįrodė savo atsikirtimų. Be to teismas neišsamiai ir nevisapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus bei neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, taip pat tos dalies įrodymų, kurie buvo atsakovei palankūs, nevertino ir dėl jų sprendime nepasisakė, dėl to pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Priimdamas sprendimą, teismas visiškai neįvertino to fakto, kad šiuo metu atsakovė yra sumokėjusi beveik visas lizingo įmokas - iš bendros 166700 Lt pirkimo sumos atsakovei liko sumokėti tik 32793,62 Lt. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovo 2012 m. sausio 24 d. pateikto pasiūlymo, nevertino, kad pats ieškovas nereikalavo būtinai grąžinti lizingo turtą, bet davė atsakovei alternatyvią pasirinkimo galimybę - arba grąžinti turtą, arba sumokėti visus mokėjimus. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino, kad atsakovė savo elgesiu priėmė ieškovo ofertą ir pareiškė akceptą pakeisti lizingo sutartį, konkrečiai jos dalį dėl pilno atsiskaitymo su ieškovu ir ieškovo grąžinimo į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Teismo sprendime neteisingai nurodyta, kad atsakovė iš esmės sutinka su skolos suma, o taip pat su kitomis jai priskaičiuotomis sumomis, išskyrus palūkanas. Tačiau atsakovė sutiko tik su skola ir kompensacija už draudimą, tačiau kategoriškai nesutiko su jai nepagrįstai paskirta bauda. Teismas nepagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą priteisti 20 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą, kadangi iki šiol atsakovė negalėjo sumokėti visos skolos taip pat ir dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas nepagrįstai iki šiol neišdavė leidimo atsakovei parduoti automobilio ir iš pardavimo pajamų atsiskaityti su ieškovu. Be to paskirtos baudos dydis aiškiai neatitinka protingumo kriterijaus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DNB lizingas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovės atžvilgiu nepalankų sprendimą, nereiškia, jog atsakovės atsikirtimai, priimant sprendimą, teismo nebuvo vertinami ar kad teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas ar neobjektyvus. Ieškovo ir atsakovės galimai patirtų nuostolių/pelno klausimas nebuvo ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, pasinaudojo lizingo sutarties 8.9 punkte numatytomis teisėmis, prašydamas įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį lizingo objektą ir priteisti pradelstus lizingo mokėjimus, delspinigius bei 20 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės baudą, ir byla visiškai pagrįstai buvo nagrinėjama ir išnagrinėta ieškovo pareikštų reikalavimų ribose. Ieškovo 2012 m. sausio 24 d. pranešimu atsakovei buvo pasiūlyta per nustatytą terminą įvykdyti lizingo sutartį, kurią įvykdžius ji nebūtų nutraukta, o pasibaigtų tinkamu jos įvykdymu. Tuo tarpu nutraukus lizingo sutartį, ieškovas pagal lizingo sutarties 8.9 punktą pareikalavo atsakovę grąžinti lizingo objektą, sumokėti pradelstus mokėjimus, delspinigius ir baudą. Todėl ieškovo pranešimas negali būti vertinamas kaip dalinis lizingo sutarties pakeitimas ar ieškovo oferta pakeisti lizingo sutarties sąlygas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovo prašomo priteisti baudos dydžio atsakovė mažinti neprašė, bet apskritai su juo nesutiko. Atsakovė, nors ne kartą kreipėsi į ieškovą, išskyrus ketinimus surasti lizingo objektui pirkėją ir deklaruojamą siekį išspręsti susidariusias problemas, ieškovui nepateikė jokio konkretaus pasiūlymo dėl lizingo objekto įsigijimo, o bendraudama su ieškovo atstovais, netgi nepagrįstai buvo nurodžiusi, kad už lizingo objektą pinigai ieškovui yra pervesti. Be to būtent dėl 20 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudos paprastai susitariama tarp ieškovo ir lizingo gavėjų fizinių asmenų sudaromose lizingo sutartyse, todėl tokio dydžio bauda visiškai atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės L. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas dalyje dėl netesybų priteisimo iš dalies yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.
Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog ieškovas ir atsakovė 2008 m. gegužės 22 d. sudarė lizingo sutartį Nr. 200805F-4370 (b.l. 13-22), pagal kurią ieškovas įsigijo nuosavybės teise lengvąjį automobilį Mercedes-Benz CLK 280 ir suteikė teisę atsakovei lizingo termino metu šį turtą valdyti ir naudoti. Atsakovė šia sutartimi įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike (lizingo sutarties 1.1 p.). Šalys taip pat susitarė, kad už laiku nesumokėtus mokėjimus bus skaičiuojami 0,1 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (lizingo sutarties 7.4 p.), o sutarties nutraukimo atveju, klientas privalo grąžinti ieškovui turtą ir visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, sumokėti ieškovui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 20 proc. nepadengtos turto vertės dydžio baudą (lizingo sutarties 8.9 p.). Atsakovei nevykdant įsipareigojimų mokėti lizingo mokėjimus pagal sutartį, ieškovas 2011 m. rugsėjo 12 d. pateikė atsakovei pretenziją (b.l. 23). Kadangi atsakovė skolos nepadengė, ieškovas 2012 m. sausio 24 d. raštu pranešė atsakovei, jog reikalauja per 20 dienų sumokėti pradelstus eilinius lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartyse nurodytus mokėjimus bei sumokėti visus likusius lizingo mokėjimus ir įsiskolinimo mokėjimo sutartyse nurodytus mokėjimus prieš terminą, iš viso 50722,40 Lt, o atsakovei neįvykdžius šių reikalavimų, lizingo sutartis bus laikomas vienašališkai nutraukta (b.l. 24). Iš ieškovo pateiktos 2012 m. gegužės 28 d. pažymos apie atsakovės skolos dydį, matyti, kad pradelsti mokėjimai sudaro 15933,92 Lt; delspinigiai - 3225,15 Lt; bauda nuo neapmokėtos lizingo objekto vertės 6396,11 Lt; kompensacija už draudimą – 780 Lt (b.l. 27). Visas šias sumas priteisti bei grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes-Benz CLK 280 ir su juo susijusius dokumentus bei raktelius ir prašė ieškovas, pareiškęs ieškinį pirmosios instancijos teisme. Atsakovė sutiko su susidariusios skolos už pradelstus mokėjimus pagal lizingo sutartį suma, kompensacija už draudimą ir delspinigiais, kurie neviršija 0,04 proc. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, atsižvelgęs į atsakovės argumentus ir sumažinęs ieškovo prašomus 0,1 delspinigius iki 0,04 proc. dydžio. Atsakovė apeliaciniu skundu iš esmės neginčija teismo sprendimu priteistos skolos ir kompensacijos už draudimą sumų dydžio, tačiau tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė 6396,11 Lt baudą ir įpareigojo grąžinti ieškovui lizinguojamą automobilį. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą priteisti 20 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą, kadangi iki šiol atsakovė negalėjo sumokėti visos skolos taip pat ir dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas nepagrįstai iki šiol neišdavė leidimo atsakovei parduoti automobilio ir iš pardavimo pajamų atsiskaityti su ieškovu. Be to paskirtos baudos dydis aiškiai neatitinka protingumo kriterijaus.
CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Neįvykdžius prievolės ar ją įvykdžius netinkamai, skolininkas privalo sumokėti kreditoriui įstatymų, sutarties ar teismo nustatytas netesybas (baudą arba delspinigius) (CK 6.71 str. 1 d.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2010; 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009). Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės lizingo sutartyje numatytą baudą ir delspinigius. Taigi ieškovas tokiu būdu siekia prisiteisti iš atsakovės tiek delspinigius, tiek baudą, iš kurių kiekvienas, atskirai paėmus, vertintini kaip minimalūs nuostoliai: lizingo sutarties 7.4 punktas numato, kad už laiku nesumokėtus bet kokius mokėjimus pagal sutartį, ieškovui pareikalavus atsakovė įsipareigoja mokėti 0,1 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną, tos pačios sutarties 8.9 punktas numato 20 proc. baudą, skaičiuojamą nuo neapmokėtos sumos. Tokiu būdu už prievolės atsiskaityti termino praleidimą ieškovas prašo priteisti iš atsakovės dvejopo pobūdžio netesybas – ir sutartyje numatyto dydžio delspinigius, ir baudą, kas reiškia dvigubos atsakomybės atsakovei taikymą ir neatitinka ne tik įstatymo (CK 6.71 str.) reikalavimų, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir motyvus, taip pat į bylos faktines aplinkybes, į tai, kad dalį prievolės atsakovė jau įvykdė, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės dvigubas netesybas – ir baudą, ir delspinigius. Todėl šioje dalyje sprendimas keistinas, ieškovo prašomos priteisti netesybos mažintinos ir ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius atmestinas.
Lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.574 straipsnyje. Šioje normoje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Tarp šalių sudarytos lizingo sutarties 8.9 punktas numato, kad sutarties nutraukimo atveju, kai sutartis nutraukiama, klientas privalo grąžinti ieškovui turtą ir visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, sumokėti ieškovui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 20 proc. nepadengtos turto vertės dydžio baudą. Taigi šalys sutartyje akivaizdžiai susitarė dėl sutarties nutraukimo pasekmių. Pažymėtina, jog atsakovė šios sutarties neginčija, taip pat neginčija, kad lizingo sutartis buvo nutraukta nepagrįstai.
CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t.y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Teismas neturi teisės pažeisti ieškovo dispozicijos ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikšti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl apeliantės argumentai, jog šiuo atveju teismas turėjo teisę pakeisti pažeistų teisių gynimo būdą ir teisingiausia būtų buvę, jeigu teismas priteistų grąžinti ne automobilį natūra, bet sumokėti visus likusius lizingo mokėjimus, tai yra 32793,62 Lt, negali būti tenkinami.
Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas visiškai neišnagrinėjo ir visiškai nevertino byloje esančio rašytinio įrodymo - ieškovo 2012 m. sausio 24 d. pranešimo, kuriuo ieškovas atsakovei pasiūlė du alternatyvius būdus grąžinti lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu būtų tinkamai įvykdyta sutartis. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino, kad savo elgesiu atsakovė priėmė šią ieškovo ofertą ir pareiškė akceptą pakeisti lizingo sutartį, konkrečiai jos dalį dėl pilno atsiskaitymo su ieškovu ir ieškovo grąžinimo į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu būtų tinkamai įvykdyta sutartis. Tačiau sutikti su tokiais teiginiais nėra pagrindo, nes apeliantė netinkamai aiškina nurodyto ieškovo pranešimo turinį. Šiuo pranešimu atsakovė, visų pirma, buvo pakartotinai informuota apie tai, kad lizingo sutartimi prisiimti įsipareigojimai yra vykdomi netinkamai ir kad atsakovei per nustatytą terminą nepadengus pranešime nurodyto įsiskolinimo bei visų pagal lizingo sutartį turimų atlikti likusių lizingo mokėjimų, lizingo sutartis bus vienašališkai nutraukta. Taip pat minėtame pranešime nurodyta, kad atsakovei neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, lizingo sutartis vienašališkai nutraukiama, o ją nutraukus atsakovė privalo grąžinti lizingo objektą, sumokėti pradelstus lizingo mokėjimus, delspinigius ir 20 proc. dydžio neapmokėtos lizingo objekto vertės baudą. Taigi minėtu pranešimu atsakovei buvo pasiūlyta per nustatytą terminą įvykdyti lizingo sutartį, kurią įvykdžius ji nebūtų nutraukta, o pasibaigtų tinkamu jos įvykdymu. Tuo tarpu nutraukus lizingo sutartį, ieškovas pagal lizingo sutarties 8.9 punktą pareikalavo atsakovę grąžinti lizingo objektą, sumokėti pradelstus mokėjimus, delspinigius ir baudą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad šiuo atveju ieškovo pranešimas negali būti vertinamas kaip dalinis lizingo sutarties pakeitimas ar ieškovo oferta pakeisti lizingo sutarties sąlygas, nes, suėjus ieškovo pranešime nustatytam terminui, su atsakove sudaryta lizingo sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Kadangi lizingo sutartis yra nutraukta, jokie sutarties pakeitimai objektyviai nėra galimi, todėl apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai nevertino, kad savo elgesiu atsakovė priėmė ieškovo ofertą ir pareiškė akceptą pakeisti lizingo sutartį, laikytini nepagrįstais ir atmestini.
Pažymėtina, jog ieškovo 2012 m. sausio 24 d. pranešime aiškiai nurodyta, kad atsakovei per 20 kalendorinių dienų terminą nepadengus pranešime nurodyto įsiskolinimo bei visų pagal lizingo sutartį turimų atlikti likusių lizingo mokėjimų, lizingo sutartis bus vienašališkai nutraukta. Atsakovė, teigdama, kad sutiko su ieškovo pasiūlymu, nurodo, jog 2012 m. kovo 20 d. kreipėsi į ieškovą su prašymu leisti išpirkti automobilį ir sumokėti visas reikalaujamas sumas. Taigi atsakovė į ieškovą kreipėsi jau po to, kai pasibaigė ieškovo nustatytas terminas sumokėti pradelstus eilinius lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartyse nurodytus mokėjimus bei sumokėti visus likusius lizingo mokėjimus ir įsiskolinimo mokėjimo sutartyse nurodytus mokėjimus prieš terminą. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, ieškovas negavo iš atsakovės jokių mokėjimų net ir suėjus 2012 m. kovo 20 d. pranešime nustatytam terminui, todėl pagrįstai vienašališkai nutraukė lizingo sutartį. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad tokie ieškovo veiksmai negali būti laikomi sąžiningais bei teisingais ir jais ieškovas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperacijos principus ir kad atsakovė skolos negalėjo sumokėti ir dėl ieškovo kaltės, atmestini kaip nepagrįsti. Priešingų duomenų į bylą nepateikta, o vien tik deklaratyvūs atsakovės teiginiai negali būti pakankamais konstatuoti jos apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl netesybų sumažinimo ir, atsižvelgdama į tai, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia (CPK 320 str., 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį kuria iš atsakovės L. B. ieškovui AB DNB lizingui priteista 1159,99 Lt delspinigių, ir šioje dalyje ieškinį atmesti.
Kitoje dalyje teismo sprendimo palikti nepakeistu.