Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui V. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos ir kitų reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam skirti procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2025-03-26.

Byloje gauta išvada, kurioje nurodyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko poreikius ir interesus. Tarnyba pritaria ieškovės reikalavimui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo iš atsakovo, tačiau kokio dydžio turėtų būti išlaikymas palieka spręsti teismui įvertinus bylos medžiagą. Nurodo, kad ieškovės teigimu ji nedraus vaiko tėvui bendrauti su vaiku, kai vaiko tėvas išeis iš įkalinimo įstaigos. Mano, kad šalims pavyks susitari dėl skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais. Papildomai paaiškino, kad ji sutinka, kad atsakovas bendrautų su vaiku, nes pats vaikas nori bendrauti su tėvu, tačiau nori žinoti, kad atsakovas nevartos alkoholio būdamas su vaiku. Nurodė, kad pats atsakovas nerodo noro bendrauti su vaiku ir paskutinį kartą su vaiku bendravo 2024 m. gegužės mėnesį elektroninių ryšių priemonėmis. Nurodė, kad atsakovui yra paskelbta paieška keliose valstybėse, nes jis gyvendamas užsienyje darė nusikalstamas veikas bei turi problemų dėl alkoholio. Sutiktų, kad atsakovas vaiką atostogoms išsivežtų į užsienį, tačiau turi su ja suderinti laiką iš anksto ir užtikrinti, kad vaikas turėtų telefoną, kad ji bet kada galėtų vaikui paskambinti ir atsakovas būdamas su vaiku turi nevartoti alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, tačiau turi sūnų T. D. (T. D.), gimusį (duomenys neskelbtini). Šalys nurodė, kad nuo 2021-09-24 kartu nebegyvena ir šalims pradėjus gyventi atskirai vaikas liko gyventi su ieškove.

Nustatyta, kad ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, tai yra sūnų, kuriam yra septyniolika metų. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė yra dirbanti ir gauna pastovias pajamas. Atsakovas šuo metu nedirba, nes iki (duomenys neskelbtini) jis yra įkalinimo įstaigoje. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), o atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.169 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nebuvo susituokę, tačiau turi nepilnametį sūnų. Tarp šalių nėra ginčo dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalims pardėjus gyventi atskirai, šalių sūnus liko gyventi su ieškove.

Įvertinus tai, kad šalių nepilnametis sūnus nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, tai yra ieškove ir šalims pradėjus gyventi atskirai liko gyventi su ieškove, yra pagrindas, nors ir nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tarp šalių, išspręsti klausimą dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė elgiasi netinkamai ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pažeistų vaiko interesus. Institucija teikianti byloje išvadą sutinka, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu taip pat sutiko ir tam neprieštaravo, todėl vadovaujantis CK 3.169 straipsnio 2 dalimi, šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis).

Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, todėl ieškovė turi skatinti pastovų vaiko bendravimą su tėvu, nedaryti jokių kliūčių skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku, siekti, kad būtų išsaugotas jų tarpusavio ryšys.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą mokamą po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje Nr.3K-3-495/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009 ir kt.).

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba visišku pajamų neturėjimu.

Nustatyta, kad ieškovė šiuo metu auginą du nepilnamečius vaikus: tai yra be šalių sūnaus turi dar vieną nepilnametį sūnų, o atsakovas turi tik vieną nepilnametį sūnų, kuriam turi teikti išlaikymą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko išlaikymui būtinos sumos, nes atsakovas nors ir nepateikė atsiliepimo, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovės prašoma 250,00 Eur išlaikymo suma. Ieškovė į bylą pateikė paskaičiavimus, kad būtiniesiems šalių vaiko poreikiams užtikrinti yra reikalinga 550,00 Eur - 600,00 Eur suma per mėnesį. Susipažinus su ieškovės pateikta išlaikymo sumos detalizacija matyti, kad nurodytos sumos yra protingos. Šalių sūnus šiuo metu yra septynerių metų amžiaus, gyvena su ieškove, kuri imasi visų aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia sūnui gyvenamąjį būstą. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Ieškovės turtinė padėtis ir yra geresnė, nes ji turi nekilnojamojo turto bei gauna pastovias pajamas - darbo užmokestį, o atsakovas neturi nekilnojamojo turto ir šiuo metu nedirba ir negauna jokių pajamų, nes atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus, todėl privalo teikti išlaikymą sūnui.

Įvertinus šalių turtinę padėtį, šalių vaiko poreikius ir vaiko amžių, į tai, kad atsakovas nors ir nedirba bei negauna pajamų šiuo metu, tačiau yra sveikas ir darbingo amžiaus, neginčijo prašomos išlaikymo sumos vaikui, todėl nesant byloje įrodymų, kad šalių nepilnametis sūnus turėtų kokių sveikatos sutrikimų, nuolat sirgtų peršalimo ar kitokiomis ligomis, ar turėtų kokių specialių poreikių, darytina išvada, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 250,00 Eur nepilnamečiui sūnui kas mėnesį išlaikymo dydis yra pagrįstas, todėl iš atsakovo yra pagrindas priteisti nepilnamečiui sūnui išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2025-03-25 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą kyla būtent jam.

Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavestinas ieškovei (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdžių metu patvirtino, kad atsakovas nuo 2023-11-01 neteikia išlaikymo sūnui, be to atsakovas sutiko su išlaikymo įsiskolinimo suma, kurią ieškiniu prašo ieškovė priteisti sūnui, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 4 150,00 Eur už laikotarpį nuo 2023-11-01 iki 2025-03-18 (CK 3.200 straipsnis).

Dėl vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Susipažinus su bylos medžiaga bei šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo esminio ginčo dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos nėra. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nedraudžia ir netrukdo atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tačiau nori, kad atsakovas iš pradžių priprastų prie vaiko, nes jau ilgą laiką nebendravo, o būdamas su vaiku nevartotų alkoholio. Ieškovė sutiko, kad atsakovas vaiką atostogoms išsivežtų į užsienį, tačiau nori, kad su ja būtų suderintas laikas išvykimo iš anksto. Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės sutiko su ieškovės siūloma jo ir vaiko bendravimo tvarka, tik išreiškė prašymą leisti jam vaiką atostogų išsivežti į užsienį.

Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę iki (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas nesugebėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, ar kad būtų pagrindas maksimaliai riboti atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką. Atsižvelgiant, į tai, kad nėra jokių duomenų, kad ieškovė neleistų bendrauti atsakovui su vaiku ir, į tai, kad tarp šalių nesutarimų dėl vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo dėl bendravimo tvarkos, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės siūlomą vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su papildymu dėl vaiko ir tėvo atostogų užsienyje.

Išaiškinti šalims, kad bendravimo tvarkos teismo sprendimu nustatymas neužkerta kelio šalims atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, tėvo ir sūnaus pasimatymų trukmę ir laiką šalių sutarimu keisti abipusiu susitarimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškovei buvo suteikta 100 procentų garantuojama teisinė pagalba. Pažyma patvirtina, kad ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 435,10 Eur sumai.

Įvertinus tai, kad tarp šalių nuo pat pradžių iš esmės nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos bei dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, darytina išvada, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti 110,00 Eur žyminį mokestį už abu neturtinio pobūdžio reikalavimus bei 161,00 Eur žyminį mokestį už turtinius ieškinio reikalavimus, tai yra iš viso 271,00 Eur žyminį mokestį, nuo kuro buvo atleista ieškovė, valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsni, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis CPK 92 straipsnis).

Ieškovei buvo suteikta 100 procentų garantuojama teisinė pagalba. Pažyma patvirtina, kad ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 435,10 Eur suapvalinimus 435,00 Eur sumai, šios bylinėjimosi išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo, valstybės naudai.

Įvertinus tai, kad atsakovas iki (duomenys neskelbtini) yra laisvės atėmimo įstaigoje ir šiuo metu negauna jokių pajamų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, darytina išvada, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais yra pagrindas išdėstyti iš atsakovo valstybės priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 270 straipsnis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nepilnamečio T. D. (T. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. D. (T. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur 00 ct) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2025-03-25 iki jo pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui T. D. (T. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 150,00 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties Eur ir 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį 2023-11-01 iki 2025-03-18.

Nepilnamečiui T. D. (T. D.), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę D. M..

Nustatytina tokia atsakovo V. D. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. D. (T. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarka:

- atsakovas su sūnumi bendrauja du kartus per mėnesį telefonu ar vaizdo skambučiu, kai tai netrukdo sūnaus poilsio ir ugdymo rėžimui. Dieną ir laiką, kada norės bendrauti su sūnumi atsakovas praneša ieškovei D. M. ir suderina su ja telefonu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš septynias dienas.

- atsakovui atlikus laisvės atėmimo bausmę, jis turi teisę bendrauti su sūnumi du kartus per mėnesį po vieną dieną iš anksto su ieškove D. M. suderintą dieną ir iš anksto sutartoje vietoje ir sutartu laiku.

- atsakovas turi teisę išsivežti sūnų ne ilgiau kaip septynioms dienoms atostogoms į užsienį, apie tai atsakovas informuoją ieškovę D. M. telefonu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš mėnesį.

Priteisti iš atsakovo V. D. 271,00 Eur žyminį mokestį valstybei. Priteista suma sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. D. 435,00 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, valstybės naudai. Priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Išdėstyti iš atsakovo V. D. priteistą 271,00 Eur sumą, valstybės naudai, 3 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovas V. D. du mėnesius, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, turi sumokėti 90,33 Eur įmoką, o trečiąjį mėnesį sumokėti 90,34 Eur. Pirmąją išdėstytos sumos mokėjimo įmoką atsakovas turi sumokėti 2025-12-31.

Išdėstyti iš atsakovo V. D. priteistą 435,00 Eur sumą, valstybės naudai, 5 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovas V. D. kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, turi sumokėti 87,00 Eur įmoką. Pirmąją išdėstytos sumos mokėjimo įmoką atsakovas turi sumokėti 2025-12-31.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.