Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-37439-2022-5, ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prisipažįsta pilnai, kad smurtavo prieš savo sugyventinę, nurodydamas, kad 2022 m. spalio 1 d., apie 10 val. 40 min. būnant savo nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), namo grįžo akivaizdžiai neblaivi sugyventinė G. V., su kuria jis gyvena ir veda bendrą ūkį apie 2 metus, kuri naktį praleido gretimame bute pas kaimyną B. (vardo bei tikslaus buto numerio nežino). Jai grįžus namo, M. L. pastebėjo, kad ji be kelnių, tik su apatinėmis kelnaitėmis, todėl pradėjo ant jos šaukti, klausinėti, kur trankėsi, kur jos kelnės. Ji sakė, kad kai išsiblaivys, tada pašnekės. Paklausus, ar ši miegojo ir ar turėjo lytinių santykių su B., ji viską neigė. To pasekoje M. L. susinervino ir panaudojau fizinį smurtą prieš savo sugyventinę G. V.. Jis G. V. sugriebė už kaklo, rankos delnu keturis sykius trenkė į galvos sritį – pakaušį, o jai pargriuvus, praeidamas pro šalį su koja pastūmė ją. G. V. atsikėlusi nuėjo į tualetą ir paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu. Kai G. V. iškvietė policiją, M. L. išėjo iš namų. Su juo susisiekę policijos pareigūnai paklausė, kur jis yra ir liepė jų laukti. Atvykę jį suėmė ir pristatė į policijos komisariatą. Policijos pareigūnai jam nustatė 1,02 promilių neblaivumą. Dėl to, kad panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę G. V. labai gailisi, daugiau tai nepasikartos (b. l. 86-89).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. L. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji G. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena nuomojame bute (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu M. L.. Kartu gyvena dvejus metus, už buto nuomą taip pat moka kartu. Šių metų rugsėjo 30 d. ji susipyko su sugyventiniu, todėl išėjo pas šalia gyvenantį kaimyną M. B., kur pernakvojo. Šių metų spalio 1 d. apie 10 val. 45 min. jai grįžus namo, sugyventinis pradėjo konfliktuoti, puolė rankomis ją smaugti, tada rankos delnu trenkė į veidą ir į pakaušį. Smūgiavo rankomis į galvą nemažiau kaip keturis kartus, dėl ko jis nukrito ant grindų ir juto stiprų fizinį skausmą, kurį jaučia ir apklausos metu. Jai nukritus ant grindų, sugyventinis nemažiau kaip tris kartus spyrė jai į kairę koją ir pilvą – G. V. vėl patyrė fizinį skausmą. Šis skausmas jaučiamas ir apklausos metu. Mušdamas sugyventinis šaukė, kad užmuš, o ji šaukėsi pagalbos ir prašė, kad nemuštų. Sugyventiniui baigus prieš ją smurtauti, ji pasiėmė mobilaus ryšio telefoną ir jam girdint paskambino bendruoju pagalbos numeriu – pranešė apie įvykusį smurtą prieš ją. Išgirdęs, kad kviečia policijos pareigūnus, sugyventinis pasiėmė savo būtiniausius daiktus ir išbėgo iš namų. Civilinio ieškinio savo sugyventiniui ji neteiks, pareiškimą rašyti atsisako, pas medicinos ekspertus nesikreips. Sugyventinis prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, tačiau prieš tai į policijos pareigūnus nesikreipdavo. Šiuo metu nenori, kad jis gyventų kartu su ja. Sugyventinis gali gyventi pas savo tėvus Širvintose, taip pat, netrukus jis įsigis savo butą (b. l. 33-36).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Tautvydo Šikšnio tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. spalio 1 d. 10 val. 55 min. iš Vilniaus apskr. VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis konfliktuoja, puola muštis. GMP atsisakė. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko nukentėjusioji G. V., kuri paaiškino, kad šiandien, jai grįžus iš draugų namo, ją sumušė jos sugyventinis M. L.. Pasak pranešėjos, jos sugyventinis M. L. ranka ne mažiau kaip keturis kartus trenkė į galvos sritį, rankomis smaugė bei spardė kojomis. M. L. iš buto pasišalino nežinoma kryptimi. Susisiekus su M. L. telefonu šis paaiškino, kad šiuo metu vaikšto (duomenys neskelbtini), prie pradinės mokyklos. Privažiavus, ant šaligatvio laukė M. L.. Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 ARFM-0445, G. V. nustatytas 2.87 promilių neblaivumas, M. L. nustatytas 1,02 promilių neblaivumas. M. L. sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatą (b. l. 27).

Iš Asmens apžiūros protokolo su fotolentele nustatyta, kad G. V. sutikimu apžiūrėtas jos kūnas. Apžiūros metu pastebėta, kad ant kaklo matomi apdraskymai ir paraudimai. Virš kairiosios ir žemiau kairiosios akies matomi patinimai. Ant kairiojo delno ir dilbio matyti mėlynės. Mėlynės taip pat yra matomos ant dešiniosios rankos, šalia dilbio. Ant kairios kojos šlaunies taip pat yra matomos mėlynės (b. l.10-13, 14-17).

Iš GMP kvietimo kortelės užfiksuota, kad G. V., skundžiasi riešų, kaklo skausmu, stebima kraujosrūvos ant kūno, kairiojo krūtinkaulio, dešiniojo riešo. Keli įdrėskimai stebimi ant kaklo dešinėje pusėje. Nustatytas kūno sumušimas (b. l. 18-19).

Iš alkotesterio kvito nustatyta, kad M. L. 2022 m. spalio 1 d. 11 val. 39 min. nustatytas 1,02 promilės neblaivumas (b. l. 29).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, kaltinamojo parodymai ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis M. L. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei G. V. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. L. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu, tačiau prašo neskirti neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kadangi negalės suderinti su darbu (b. l. 98-100).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo M. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padaryti vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad M. L. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 50-51), 3 metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka (b. l. 52). Dirbantis ( b. l. 54-55).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis M. L. savo kaltę pripažino visiškai, M. L. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu, į M. L. skirtiną bausmės laiką įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 1 d., 11 val. 35 min. iki 2022 m. spalio 2 d., 11 val. 37 min. (b. l. 67-69), t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Atsižvelgiant į tai, kad M. L. yra dirbantis, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, M. L. skirtini įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, pilnamečiui asmeniui gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į padaryto tyčinio nesunkaus nusikaltimo pobūdį, siekiant prevencinių tikslų, M. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), nustatant minimalų sankcijoje numatytą dydį (BK 71 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.), nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 eurų.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 2 d. nutartimi (b. l. 73-75) M. L. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

Pripažinti M. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, M. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, per visą bausmės vykdymo laiką:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2022 m. spalio 1 d., 11 val. 35 min. iki 2022 m. spalio 2 d., 11 val. 37 min.(viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti M. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimt) MGL (1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Mokant įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtina nurodyti: sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.