Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.; 1.2.4.4.1.; 1.2.4.6.1.; 2.1.14.1.; 2.1.14.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.2.1; 2.4.5.2.1; 2.4.6.4.4.

2025 m. kovo 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. gynėjo advokato D. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

M. T. skirti įpareigojimai ir draudimai, kuriais jis įpareigotas 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); uždrausta bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas) bei įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. T. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 46,04 Eur žalos atlyginimui.

R. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. T. R. K. priteistas 2 680 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

R. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. T. R. K. priteista 24,58 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat pripažintos proceso išlaidomis R. K. ir R. K. turėtos išlaidos už advokato atstovavimą ir iš M. T. R. K. naudai priteista 900 Eur, o R. K. naudai – 400 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. T. nuteistas už tai, kad 2023 m. balandžio 11 d., apie 23.50 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu į veido sritį nukentėjusiajai R. K., tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai R. K. kraujosruvas nosies ir pasmakrės srityse, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį nukentėjusiajam R. K., tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam R. K. veido, galvos sumušimą, nosies kaulų lūžimą, kraujosruvą veide, tai yra sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Marijampolės apylinkės teismas pripažindamas M. T. kaltu įvertino tai, kad nukentėjusiųjų parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir šiuos parodymus patvirtino kita baudžiamosios bylos medžiaga. Tuo tarpu M. T. ir jo sutuoktinės V. T. parodymai teisme iš esmės skyrėsi nuo policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose fiksuotų parodymų, buvo prieštaringi ir nenuoseklūs, prieštaravo baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad liudytoja E. V. taip pat keitė savo parodymus, jos parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Kadangi Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadose nurodoma, jog M. T. neteisėti veiksmai R. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o R. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o taip pat M. T. neteisėtus veiksmus patvirtino ir nukentėjusiųjų parodymai, dėl ko M. T. pripažino kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apskaičiuojant nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, apylinkės teismas įvertino R. K. sugadintus rūbus, jo patirtas išlaidas 6 kartus vykstant iš (duomenys neskelbtini) siekiant sudalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, o taip pat šiuo laikotarpiu negautas darbines pajamas, dėl ko R. K. turtinę žalą įvertino 2 680 Eur sumoje, o R. K. atveju įvertino atstumą tarp jos namų ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato bei jos naudotos transporto priemonės variklio galingumą bei kuro sąnaudas, dėl ko sprendė, jog R. K. patyrė 24,58 Eur transporto išlaidas už vykimą iki policijos komisariato dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Sprendžiant nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, buvo atsižvelgta į tai, kad reikalaujama neturtinės žalos suma neviršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje priteistinos neturtinės žalos sumos analogiškose bylose, yra pagrįsta, dėl ko šis reikalavimas buvo tenkintas visiškai.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. T. gynėjas advokatas D. G. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, M. T. neteisėtus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 139 straipsnio 1 dalį, M. T. išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sumažinti R. K. priteistą ieškinį, o R. K. civilinį ieškinį atmesti.

3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, nepateikė įtikinamų ir neprieštaringų motyvų dėl veikos kvalifikavimo, pažeidė BPK 305 straipsnio 1–5 dalių reikalavimus, o taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje numatytą nekaltumo prezumpciją. Gynėjo teigimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistojo dėstytą įvykio versiją, jog R. K. jis nemušė, tik netyčia alkūne užgavo jam už nugaros stovėjusį R. K., kurio apeliantas net nematė ir negalėjo matyti. Todėl jo padaryta nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 139 straipsnio 1 dalį ir apeliantas turi būti išteisintas nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3.2. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojų parodymų vertinimu. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nepateikus jokių tokią poziciją pagrindžiančių argumentų atsisakė vertinti liudytojos E. V. parodymus, kur ji nurodė, jog apeliantas nesmurtavo prieš R. K., nors E. V. buvo vienintelė blaivi įvykių liudytoja. Tiek patys nukentėjusieji, tiek kiti jų namuose tuo metu buvę asmenys buvo neblaivūs ir negalėjo tinkamai prisiminti įvykio aplinkybių. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad priešingai, negu nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusioji R. K. keitė savo parodymus, ikiteisminio tyrimo metu teigdama, jog nuteistasis jai sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius, nors bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog buvo suduoti ne mažiau kaip du smūgiai, dėl ko turėjo būti tikslinamas kaltinimas. R. K. ir kiti bylos liudytojai dėl girtumo negalėjo tinkamai prisiminti įvykio aplinkybių ir jų parodymais nebuvo galima vadovautis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamosios bylos medžiaga nepatvirtina, jog apeliantas R. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jos civilinis ieškinys turi būti atmestas, M. T. turi būti išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o taip pat apeliantui netyčia R. K. sukėlus sveikatos sutrikdymą, BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota į BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atitinkamai sumažinant R. K. priteistą civilinio ieškinio sumą.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. K. bei R. K. atstovas advokatas A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir iš nuteistojo M. T. R. K. ir R. K. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teismas tinkamai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantas įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų R. K. bei R. K. atžvilgiu, kurias pagrįstai kvalifikavo atitinkamai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei BK 138 straipsnio 1 dalį. Taip pat apylinkės teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, apeliantui parinko teisingą bausmės rūšį ir jos dydį.

4.2. Apeliacinio skundo argumentą, kad nuketėjusysis R. K. sužalojimą patyrė dėl neatsargių apelianto veiksmų, nes tai buvo netyčinis apelianto smūgis, net nematant už nugaros stovinčio nukentėjusiojo R. K., todėl apelianto veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiųjų atstovas vertintina kaip apelianto gynybinę versiją, pasirinktą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei gresiančios bausmės. Šią versija paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

4.3. Atsiliepime visiškai pritariama pirmosios instancijos teismo argumentams dėl civilinio ieškinio tenkinimo, nurodant, jog apylinkės teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos su žalos atlyginimu susijusios praktikos, nustatė pakankamą ir teisingą žalos atlyginimo dydį, dėl ko nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistojo M. T. gynėjas advokatas D. G. palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. K. bei R. K. atstovas advokatas A. S. prašė apeliacinį skundą atmesti ir iš nuteistojo priteisti nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas, baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. T. gynėjo advokato D. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir prašo perkvalifikuoti BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą į BK 139 straipsnio 1 dalį, atitinkamai sumažinant paskirtą bausmę ir atmetant R. K. civilinį ieškinį bei sumažinant R. K. priteistas sumas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako tik dėl išvardintų skundo argumentų.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir pagrįstai konstatavo, jog M. T. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, savaime nereiškia, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas.

8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

9. Nagrinėjamu atveju M. T. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajai R. K. sudavė kumščiu į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajai R. K. kraujosruvas nosies ir pasmakrės srityse, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

10. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis M. T. viso proceso metu neigė savo kaltę smurtavus R. K. atžvilgiu. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis paaiškino, kad jokio nusikaltimo R. K. atžvilgiu nepadarė, į R. K. ir R. K. namus atėjo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių R. K. melagingai jį kaltino priekabiavimu, tačiau pokalbio metu užsimojus ranka netyčia kliudė R. K..

11. Apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka su M. T. kaltės nustatymu, argumentuojant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino M. T. parodymų apie įvykusį konfliktą, t. y., jog konfliktą inicijavo R. K., kuri smurtavo jo sutuoktinės V. T. atžvilgiu, o M. T. kaltę išskirtinai grindė R. K. parodymais. Tačiau teisėjų kolegija tokiems skundo argumentams nepritaria, nuteistojo nurodytą įvykio versiją vertina kaip gynybinę, kadangi šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priešingai negu nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, įvykio metu nebuvo nustatyta, kad V. T. buvo padaryti kokie nors sužalojimai. Kaip matyti iš pateiktų policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų, pareigūnams duris atidarę V. ir M. T. atrodė neblaivūs, tačiau be vizualių kūno sužalojimų, V. T. policijos pareigūnams apie kokį nors prieš ją pavartotą smurtą nieko neužsiminė, sakė, jog ,,niekas ten nesimušė“, o į pareigūnų klausimus apie konflikto su K. priežastis, tiek V. T., tiek M. T. atsakė, jog K. pažemino Lietuvos Šaulių sąjungos gerą vardą. Nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir buvo nustatytas V. T. kūno sužalojimas, tačiau kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio argumentams, jog šie V. T. sužalojimai nėra susiję su įvykusiu konfliktu.

13. Baudžiamosios bylos medžiaga, o būtent R. K. fotonuotraukos (1 t., b. l. 41–43), policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai ir (duomenys neskelbtini) specialisto išvada (1 t., b. l. 48) patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padarytos kraujosruvos pasmakrės ir nosies srityse. Specialisto išvadoje konstatuota, kad šios kraujosruvos galėjo būti padarytos suduodant ne mažiau kaip du smūgius kumščiais. Nors apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad R. K. keitė savo parodymus apie tai kiek smūgių jai M. T. sudavė, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įvykio metu R. K. buvo neblaivi, šoko būsenoje, kas galėjo įtakoti jos suvokiamą smūgių skaičių. Tai, jog R. K. sužalojimai buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir liudytojo M. B. parodymai, kurie buvo balsu perskaityti teisiamojo posėdžio metu ir kuriuose M. B. nurodė įvykio aplinkybes, tame tarpe ir tai, jog prieš R. K. smurtavo būtent M. T..

14. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Gynėjo nuomone, nuteistojo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, kadangi jis R. K. sužalojo netyčia. Teisėjų kolegija šiems skundo argumentams taip pat nepritaria.

15. M. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, jog tyčia smūgių nukentėjusiajam R. K. nesudavė, tačiau, norėdamas R. K. atitraukti nuo savo žmonos (kurią ji tuo metu mušė), rankai išsprūdus netyčia alkūne pataikė už jo stovėjusiam R. K..

16. Nors M. T. (ir V. T.) nurodyta versija skiriasi nuo R. K., R. K. ir M. B. nurodomų aplinkybių, tačiau, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus bei visą baudžiamosios bylos medžiagą, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog smūgius R. K. M. T. sudavė tyčia. Nėra pagrindo netikėti nei R. K., nei R. K. parodymais apie smūgių pastarajam sudavimo aplinkybes. Nors iš tiesų jų parodymai apie smūgių skaičių, nukentėjusiojo buvimo vietą kai jam buvo suduoti smūgiai ir skiriasi, tačiau, akivaizdu tai, jog abu šie asmenys įvykio metu buvo neblaivūs, sužaloti, kas neabejotinai turėjo įtakos jų parodymams.

17. R. K. parodymus apie jos vyro sumušimą patvirtina tai, jog bendrojo pagalbos centro darbuotojui ji nurodė, kad įvykio metu buvo sužalotas jos vyras, kad reikalinga policija ir greitoji, kadangi sutuoktinis visas kruvinas. Į įvykio vietą atvykusių pareigūnų kūno kamerų įrašai taip pat patvirtina, jog R. K. pareigūnams nurodė, kad M. T. sužalojo R. K.. Kūno kamerų įraše fiksuotas ir liudytojas M. B., kas patvirtina, jog jis nusikaltimo vietoje buvo ir apie tai galėjo duoti parodymus. R. K. taip pat pareigūnams pasakė, kad įvykio metu buvo smūgiuota ir jai, bet teigė, kad pretenzijų ji neturės. R. K. taip pat viso tyrimo metu parodė, kad jam sudavė smūgius būtent M. T..

18. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nukentėjusiųjų parodymai iš esmės nesiskyrė nuo pirminės, iš karto po įvykio pateiktos versijos, be to, jų parodymus objektyviai patvirtino kūno medicininis tyrimas, būtent specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kad R. K. nustatytos kraujosruvos nosies ir pasmakrės srityse, o R. K. konstatuotas veido, galvos sumušimas, nosies kaulų lūžimas bei kraujosruva veide. Nukentėjusiųjų nurodytą įvykio versiją patvirtina ir specialisto išvadoje nurodytas sužalojimo padarymo mechanizmas, t. y. kad R. K. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dviem poveikiais, suduodant kumščiais, o R. K. – vienu poveikiu, suduodant kumščiu.

19. Vertinant nukentėjusiųjų parodymų patikimumą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, M. T. ir V. T. pozicija išsakyta bylą nagrinėjant teisme skyrėsi nuo pozicijos, kuri buvo fiksuota pareigūnų kūno kameromis. Kaip matyti iš šių kamerų įrašų, M. T. ir V. T. nustemba išgirdę apie sužalotą vyrą, po to nurodo, kad kai jie atėjo į K. namus, R. K. jau buvo sužalotas. Iš minėtų kūno kamerų įrašų matyti, jog apie aplinkybes, kurias jie vėliau nurodė ikiteisminio tyrimo metu atliktose jų apklausose, nei V. T., nei M. T. neminėjo, ir nors, pas juos atvykusiems pareigūnams rodė apdraskytą M. T. veidą, tačiau neužsiminė apie tai, jog galėjo netyčia alkūne sužaloti nukentėjusįjį. Apie smurto vartojimą prieš V. T., nei ji, nei M. T. iš viso neužsiminė, nors vėliau V. T. teigė, kad buvo pakankamai intensyviai mušama. Abu sutuoktiniai konflikto priežastis aiškino K. šeimos pavydu dėl susiklosčiusio jų gero gyvenimo, kaltindami nukentėjusiuosius Šaulių Sąjungos (kuriai priklauso T.) vardo menkinimu.

20. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais buvo atsisakyta vertinti liudytojos E. V. parodymus. Gynėjo teigimu, E. V. buvo vienintelė blaivi įvykio liudytoja ir pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi jos parodymais nesirėmė. Teisėjų kolegija šiems apeliacinio skundo argumentams nepritaria.

21. Vertinant liudytojos E. V. parodymus pažymėtina, kad ji viso proceso metu nurodė skirtingas įvykių versijas. 2023 m. gegužės 16 d. apklausos metu ji teigė, jog numanydama apie galimą nuteistojo ir jo sutuoktinės konfliktą, ji paliko nukentėjusiųjų namus ir su nepilnamečiais vaikais išėjo pernakvoti pas giminaitę. 2023 m. liepos 3 d. apklausos metu šiuos parodymus E. V. pakeitė, teigdama, kad matė visą konfliktą ir atkartojo gynybos keliamą įvykių versiją, jog būtent nukentėjusioji R. K. inicijavo konfliktą. Atkreiptinas dėmesys, kad E. V. parodymus, jog ji matė konfliktą, paneigia liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. M. B. paliudijo, jog prieš įvykusį konfliktą, matė kaip E. V. iš namų išsivedė nepilnamečius vaikus. Analogiškus argumentus išsakė ir nukentėjusioji R. K., paliudydama, jog įvykio metu E. V. su vaikais buvo išėjusi nakvoti pas giminaitę.

22. Iš bylos duomenų matyti, jog E. V. pakeitė savo parodymus 2023 m. liepos 3 d., t. y. po to, kai ji susipyko su motina R. K. dėl R. V. sužalojimo (ikiteisminis tyrimas dėl to pradėtas (duomenys neskelbtini), kuris teigė, kad prieš jį be kitų asmenų, smurtavo ir R. K.. Taigi, akivaizdu, jog po minėto konflikto E. V. ir nukentėjusiųjų santykiai suprastėjo, tapo konfliktiški, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, įtakojo liudytojos apsisprendimą keisti savo parodymus. Atsižvelgiant į tai, kad E. V. proceso metu keitė savo parodymus, taip pat į tai, jog pirminius jos parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, teisėjų kolegija sprendžia, jog Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo E. V. parodymais, duotais tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 3 d. atliktoje jos apklausoje.

23. Taigi, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. T. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog M. T. tyčia nesunkiai sužalojo R. K., o suduodamas kumščiu R. K. į veidą, jam konstatuotą sužalojimą, padarė taip pat tyčiniais veiksmais. Todėl tenkinti apeliacinį skundą, kuriuo prašoma M. T. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti bei jo veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 139 straipsnio 1 dalį – pagrindo nėra.

Dėl paskirtos bausmės.

24. Bausmės skyrimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra.

25. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes.

26. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalyje yra išvardintas aplinkybių sąrašas, į kurį kiekvienas bylą nagrinėjantis teismas privalo atsižvelgti skiriant bausmę, o būtent turi atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

27. Marijampolės apylinkės teismas, skirdamas M. T. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jam inkriminuojamus nusikaltimus nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad šie nusikaltimai buvo baigti, į tai, kad jis neteistas (teistumas išnykęs), tačiau turi galiojančių administracinių nuobaudų, į tai, kad kūno sužalojimus patyrė du asmenys, o taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nebuvo nustatytos atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Nors teismas nepasisakė dėl BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos švelnesnės – viešųjų darbų bausmės paskyrimo, tačiau, tačiau pagrįstai šios bausmės rūšies neskyrė, kadangi nuteistasis yra dirbantis. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nuteistajam buvo paskirta švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė. Esant šioms aplinkybėms, daryti išvadą, jo paskirtos bausmės yra per griežtos ar prieštarauja teisingumo principui – pagrindo nėra, todėl kolegija sprendžia, kad keisti ar mažinti M. T. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių.

28. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 24,58 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 680 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šiuos civilinių ieškovų reikalavimus tenkino visiškai ir priteisė reikalautas sumas.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, Marijampolės apylinkės teismas, priteisdamas R. K. turtinės žalos atlyginimą priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. R. K. sugadinti rūbai, negautas darbo užmokestis dėl sužalojimo jam būnant nedarbingu, o taip pat negautas darbo užmokestis už privalomą jo dalyvavimą atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus (apklausas) bei kelionės išlaidos, susijusios su vykimu iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, patvirtinti baudžiamosios bylos medžiaga, jų dydžiai yra tinkamai apskaičiuoti, neprieštarauja protingumo kriterijams, todėl keisti ar mažinti šių išlaidų dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

30. R. K. prašomų priteisti kuro išlaidų pagrįstumas taip pat yra patvirtintas baudžiamosios bylos medžiaga, todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nukentėjusiosios turėtas išlaidas privalo atlyginti M. T. ir pagrįstai jos ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino.

31. Sprendžiant dėl neturtinės žalos, kolegija pažymi, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 straipsnis). Taip yra aiškinama ir kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

32. Pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino abiejų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš M. T. nukentėjusiųjų naudai priteisė: R. K. 2 000 Eur, o R. K. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors pirmosios instancijos teismas nedetalizavo neturtinės žalos dydžio nustatymo kiekvienam iš nukentėjusiųjų, tačiau apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog R. K. priteista suma būtų per didelė ar neatitiktų kasacinio teismo praktikos. Nesant pagrindo nuteistojo veiksmus perkvalifikuoti į BK 139 straipsnio 1 dalį, kolegija, sprendžia, jog mažinti priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti pagrindo nėra – nukentėjusiajam sužalojimas buvo padarytas tyčiniais veiksmais, sužalos veidas (lūžę nosies kaulai), dėl sužalojimo jis buvo nedarbingas, dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos patyrė gana nemažą turtinę žalą, turėjo nepatogumų vykstant iš savo darbo vietos – (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog įstatyminio pagrindo mažinti R. K. priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti – pagrindo nėra.

33. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo R. K., kolegija konstatuoja, jog priteista 1 000 Eur suma yra neproporcinga nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimas. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nedetalizavo argumentų, kuriais kiekvienam nukentėjusiajam priteisė jų prašomą atlyginti neturtinę žalą. Bylos medžiaga nustatyta, jog R. K. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, iš karto po įvykio ji net nesureikšmino sukelto skausmo, sveikatos pablogėjimas jai konstatuotas nebuvo, duomenų, kad dėl ant veido atsiradusių mėlynių ji būtų turėjusi nedarbingumą ar tai sumažintų jos bendravimo galimybes taip pat nenustatyta, reikšmingų nepatogumų ir turtinės žalos, išskyrus dalyvavimą procese ji nepatyrė, todėl kolegija sprendžia, jog priteista 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl ši suma mažintina iki 500 eurų.

Dėl proceso išlaidų.

34. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

35. Atsiliepime į apeliacinį skundą ir 2025 m. sausio 8 d. prašyme R. K. ir R. K. atstovas advokatas A. S. prašė iš nuteistojo priteisti nukentėjusiųjų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš 2025 m. sausio 7 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 420 (3 t., b. l. 79) ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitos išrašo (3 t., b. l. 80) matyti, jog R. K. patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinis skundas dėl nuteistojo kaltės netenkintas, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas iš nuteistojo R. K. priteisti 400 Eur atstovavimo išlaidų sumą už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.

Dėl kitų klausimų

36. Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, jog M. T. nuteistas už tai, kad R. K. ir R. K. sužalojo 2023 m. balandžio 11 d. Tačiau tiek pranešime apie įtarimą, tiek viso bylos nagrinėjimo metu tirtuose įrodymuose nurodoma, jog nukentėjusieji buvo sužaloti 2023 m. balandžio 8 d. – būtent šią dieną buvo skambinta bendruoju pagalbos telefonu, tą dieną atvyko policijos pareigūnai, kurie atliko procesinius veiksmus, liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodymus davė būtent apie 2023 m. balandžio 8 d. įvykius. Įvertinus tai, kolegija sprendžia, jog nuosprendyje yra padarytas rašymo apsirikimas, todėl jį ištaiso, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodant, jog M. T. jam inkriminuotus veiksmus įvykdė 2023 m. balandžio 8 d. 23 val. 50 min.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. T. gynėjo advokato D. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti – sumažinti nukentėjusiajai R. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 500 Eur (penkių šimtų eurų).

Ištaisyti nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą nustatomojoje dalyje nurodant, jog sužalojimus R. K. ir R. K. M. T. padarė 2023 m. balandžio 8 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo M. T. nukentėjusiajai R. K. priteisti 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.