Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.; 1.2.4.4.1.; 1.2.4.6.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.2.1.; 2.1.15.2.2.; 2.1.15.4.3.2.; 2.1.16.2.10.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2024 m. lapkričio 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, gyvenamoji vieta V. D. (duomenys neskelbtini) šeimyninė padėtis - susituokęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbininkas, anksčiau teismo neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. 2023-04-11d. apie 23.50 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu į veido sritį nukentėjusiajai R. K., tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai R. K. kraujosruvas nosies ir pasmakrės srityse, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį nukentėjusiajam R. K., tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam R. K. veido, galvos sumušimą, nosies kaulų lūžimą, kraujosruvą veide, tai yra sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t.y. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d.

M. T. buvo kaltinamas tuo, kad sudavė ne mažiau penkis kartus kumščiu į veido sritį nukentėjusiajai R. K., bei ne mažiau tris kartus kumščiu sudavė į veido sritį nukentėjusiajam R. K., tačiau bylos nagrinėjimo metu neabejotinai buvo nustatyta tik tai, kad jis sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu į veido sritį nukentėjusiajai R. K. bei ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį nukentėjusiajam R. K., atsižvelgiant į tai, kad yra lengvinama kaltinamojo teisinė padėtis, kaltinimas M. T. patikslintas, sumažinant nukentėjusiesiems suduotų smūgių skaičių.

Kaltinamasis M. T. teismo posėdžio metu kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą neprisipažino ir parodė, kad buvo dirbę su R. K. Olandijoje, jis grįžo į Lietuvą ir R. K. jo žmonai prišnekėjo nesąmonių, kad permiegojo su juo. Po kokios savaitės grįžo R. K., jis su žmona išėjęs lauke rūkė ir matė šviesą pas K., nutarė nueiti ir paklausti dėl tų kalbų, kad R. K. prie R. K. viską papasakotų. Pasibeldė į duris, R. K. atidarė duris ir iš karto rėkauti pradėjo. Tarpduryje dar sutiko, jau išeidinėjo, M. B. ir R. V.. V. T. norėjo eiti į kambarį, bet R. K. ją griebė už plaukų, parvertė ant žemės ir gavosi konfliktas. R. K. sėdėjo ant lovos, o jis pats, nežino ar V. T. norėjo atitraukti nuo R. K., ar R. K. atitraukinėjo ir netyčia pataikė R. K. į nosį. Pradėjo rėkti, kad iškvies policiją ir jis su V. T. išėjo namo. Po to policija buvo atvykusi pas juos.

Kai atėjo, R. K. atidarė duris, bet pradėjo rėkti, kad jie nepageidaujami. Jis nieko nedarė, o V. T. norėjo įeiti į kambarį ir R. K. griebė ją už plaukų, ir parmetė. Griebė už plaukų tarpduryje, ten įėjimas į kambarį, bet durų nėra, ir ten stovi pečius, ir gavosi, kad jos į kambarį papuolė. Į butą įėjo jie abu su V. T.. Konfliktas tarp V. T. ir R. K. įvyko kambaryje, ten koridorius, įėjimas į kambarį, durų nėra ir pečius stovi.

Bute dar buvo E. V., R. K., R. V. ir M. B.. Kai vyko konfliktas M. B. su R. V. išeidinėjo, kai jie atėjo jie jau movėsi batus. Su M. B. ir su R. V. neturi jokių santykių, nebuvę jokių konfliktų su jais. Jis pats nesmurtavo R. K. atžvilgiu. Gavosi, kad jis pats R. K. net netyčia neužtaikė, tik norėjo ištraukti V. T.. Dar ir E. V. priėjusi spyrė V. T., jos abi užpuolė ją ir jis norėjo ją ištraukti. Buvo parašę pareiškimą policijoje dėl tų veiksmų, abdukcija buvo sustatyta. R. K. griebė V. T. už plaukų, parmetė ant žemės, su ranka per veidą davė, spyrė iš kojos. Jis visą laiką stūmė, traukė, jam atrodo R. K. ir R. K. pataikė. Jis ant lovos sėdėjo ir televizorių žiūrėjo. Jis nesikišo į konfliktą, visas girtas buvo. Kada jis buvo grįžęs į Lietuvą negali tiksliai pasakyti.

Atėjus prie namų V. T. pabeldė į duris, ten durys dvigubos, R. K. atidarė ir viskas, jokio pokalbio nebuvo. R. K. tik paklausė “kas čia?”, V. T. atsakė “aš, tavo sesuo”, o jis pats nekalbėjo. R. K. tik netyčia pataikė iš alkūnės, kitų smūgių nebuvo, jis po pataikymo visas kruvinas sėdėjo. Po to kai jam pataikė, R. K. pamatė, kad jis kruvinas ir M. T. veidą perdrėskė.

Už sugadintus R. K. rūbus sutinka atlyginti žalą, o dėl neturtinės žalos nesutinka, jis nieko blogo nepadarė.

Jis buvo blaivus, vartojo antibiotikus, sirgo. Pas juos buvo atvykusi policija, klausė kas įvyko ir pasakė, kad nuėjo į svečius ir apdraskė veidą. Jo klausė kas įvyko, o kas sužalojo R. K. neklausė. Kai jie atėjo R. K. nebuvo sužalotas. Jie į policiją kreipėsi vėliau nes R. K. jam parašė žinutę, kad jų automobilis apgadintas ir išsikvietę laukė policijos. Jis sake, kad už mašiną turės atsiskaityti. Galvojo, kad viskas gražiai baigsis, o jie parašė pareiškimą tai ir jie parašė.

R. K., kai pamatė, kad R. K. kraujas bėga, tai atsisukusi jam perrėžė veidą.

Ligonių kasų ieškinį pripažįsta, o nukentėjusiojo pripažįsta tik už sugadintus rūbus. Jam taip pat pajamos dingo, nepripažįsta ieškinio dalyje dėl netektų pajamų. Neturtinės žalos nepripažįsta. (t. 3, b.l. 31-32)

Kaltinimą M. T. pagrindžia nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei žemiau išvardinti rašytiniai bylos duomenys:

Nukentėjusioji bei civilinė ieškovė R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo Velykų išvakarės, šių metų balandžio 8 diena. Buvo pas juos atvažiavusi dukra su žentu, buvo grįžęs vyras, atėjo kaimynas M. B., nes pabaigė daryti remontą koridoriuje, ir visi sėdėjo prie stalo. Kadangi vyras buvo pavargęs po kelionės, išgėręs tai atsigulė ant lovos prie stalo ir sakė, kad tiesiog pasnaus. Visi sėdėjo, kas vaikštinėjo, kas ką, M. B. vaikštinėjo, pečių buvo pasikūręs tai eidavo pažiūrėti. Prieš 23 valandą, gal anksčiau, pasigirdo beldimas į duris, tiesiog trankymasis ir už durų V. T. rėkė „gelbėkit, mane M. muša“. Atidarė duris, ji klūpėjo už durų, bet tik apsimetė, kad ją muša. Jos dukra E. V. įsitraukė ją į vidų ir paklausė kas yra, o tuo tarpu plačiau atsidarė durys ir atėjo M. T. į vidų. M. T. pamatęs M. B. pasakė „dar šitas čia“ ir tiesiai ėjo kur R. K., lėkė į kambarį. Norėjo jį pristabdyti ir gavo iš alkūnės į veidą. Įlėkė į kambarį, vyras gulėjo ant lovos, o jis prilėkęs kirto į nosį tris kartus, miegančiam žmogui. Vyras pakilo, ji stūmė M. T. tolyn, kad nebūtų daugiau ko. Dar į kambarį atbėgo jos mažiukė 7 metų mergaitė ir šaukė „M., nemušk tėtės“. Paskui į kambarį įėjo jo žmona, atsisėdo ant fotelio kampo ir sėdėjo. Liepė jiems išeiti, bet jie pareiškė „jūs čia negyvensit, mes padarysim“. Kai gavo kitą smūgį ir parkrito ant kampo tai išsitraukė telefoną ir sakė, kad skambins policijai. M. T. sakė neskambinti ir griebė atimti telefoną, bet jam nepavyko ir tada gavo dar vieną smūgį, krisdama susimušė galvą į palangę. Tada jie išėjo iš buto.

Pirmas smūgis buvo alkūne į veido sritį, kai įeidamas stūmėsi su alkūne sudavė. Kai kambaryje gynė vyrą tai gavo antrą smūgį, kumščiu į veidą, bet į kurią pusę tiksliai nepasakys. Ir kai vis tiek gynėsi ir jam apdraskė veidą gindamasi, tada vėl jis jai trenkė į veidą ir ji atbula krito ant baldų kampo. Trenkė vėl į veidą, tada išsitraukė telefoną ir sakė, kad kvies policiją. Viso buvo keturi-trys smūgiai. Kai gavo paskutinį smūgį tai tiesiog krisdama ant kampo, o palangė prie pat, tai krisdama galvą susimušė. Ir kai neatėmė telefono tai aš iš karto skambino policijai. Visi smūgiai buvo į veidą. Jautė pažeminimą ir nežmonišką skausmą, bet ne tai buvo galvoje nes kraujavo vyras. Toje pačioje patalpoje ant fotelio sėdėjo V. T. ir dar buvo M. B., kaip tik įbėgo į kambarį, ir ji su vyru buvo. Dar atbėgo jos mažytė mergaitė, o dukra E. V. tuo metu buvo išėjusi į kitą kambarį, kur vaikai miegojo. Tas kambarys netoli, sekančios durys.

Vyrui smūgiavo teisiai į nosį, buvo trys smūgiai, jis iš karto persisvėręs per stalą smūgiavo. Kol apėjo aplink stalą iki jo, kad atstumti.

Ko jie atėjo, tai jie aiškina, kad buvo kažkokie pletkai, bet jų nebuvo, čia buvo jo piktumas, nes jis buvo išvykęs pas jos vyrą dirbti. Jis prieš tai skambino į „Mesingerį“ iš žmonos telefono ir klausė „kur tas tavo erelis?“ tai čia jos vyras, bet jis buvo dar negrįžęs. Jis pyko, kad skaitosi jos vyras jį Olandijoje pažemino nes nenešiojo jam įrankių, nebuvo jo pagalbinis. Kiek tie piktumai tarp jų truko nežino, jei pusantro mėnesio kartu dirbo. Su ja iš viso nesipyko. Tai buvo pirmas kartas kai jie susitiko po to sugrįžimo iš Olandijos. M. T. grįžo anksčiau, o jos vyras dirbo iki galo ir grįžo šventėms.

V. T. nesudavė jai jokių smūgių, ji tik šiaip buvo ten, ji tik suvaidino vaidmenį, kad įsileistų į vidų. Nenorėjo įsileisti, nes labai gerai žino, kad jie kai išgėrę tai konfliktiniai, visas kaimas žino. Jie buvo neblaivūs, dar pas M. T. rankovėje buvo butelis, ir jis dar po to jį išsitraukęs rodė.

Vyrui buvo suduoti trys smūgiai, po smūgių jis iš karto atsisėdo ir užsiėmė veidą, jis iš karto nesuprato kas vyksta. Prieš suduodant nebuvo jokio pokalbio tarp jo ir M. T., nebuvo jokios kalbos.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jai nes ji apdraskė veidą M. T. ir skaitosi sumušė V. T.. Tas tyrimas nutrauktas.

M. T. pas juos negėrė, kai sudavė smūgius ir atsistojęs prie stalo išsitraukė butelį parodyti ką turi rankovėje, pademonstravo ką turi.

Jos parodymai skiriasi, nes aš po to apsvarstė ir sudėliojo visas detales, o tuo momentu išsigandusi buvau. Ne vieną kartą atsisėdusi galvojau ir, kad smūgiavo vyrui tikrai matė, tris smūgius sudavė. Policija buvo atvažiavusi, iškvietė 00.05 val. Jai girtumo nenustatė nes matė, kad elgiasi adekvačiai, o vyrui nežino ar nustatinėjo, jis buvo greitojoje.

E. V. yra jos dukra, bet ji tokio lygio, su kuria bendrauti jau negalima, ji turi išmokti negerti ir prisižiūrėti savo vaikus. Tą vakarą ji buvo neblaivi, ji pati buvo išgėrusi, nesako, kad buvo nė trupučio neėmusi. Tas butas, kur viskas vyko, buvo nuomojamas išperkamąja nuoma, ji nuomavosi. Pirma sutartis buvo V. T. sudaryta su S., jis buto savininkas. Jie nežinojo, kad sutartis buvo perrašyta.

Ji sutartį pasirašė su S. kai ana sutartis dar buvo nepasikeitusi. Jų sutarties galiojimas, jei būtų nepakeista, buvo pasibaigęs balandžio 6 dieną, todėl jie negalėjo brautis į tą butą.

Pareiškė civilinį ieškinį 24, 58 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro kuras į automobilį, važiavau į policiją, pas medicinos ekspertus. Važiavau iš savo gyvenamosios vietos ir paskaičiavus kilometrąžą tiek išeina už kurą. Neturtinę žalą sudaro tai, kad patyrė skausmą, negali niekas žmogų žeminti ir daryti pagal savo norus, ir kad kažkas turėtų elgtis pagal juos. Niekas negali ateiti ir mušti. Veidas buvo mėlyniuotas, per savaitę tikrai nepraeina tokie dalykai, kažkur dvi savaites buvo mėlynės. Atsiprašant, ar labai smagu špakliuotis veidą kiekvieną kartą einant į parduotuvę, vykstant į mokslus. Psichologinė žala padaryta didelė.

Įvykio metu aš nedirbo, gavo pajamas iš darbo biržos, 560 Eurų dydžio pašalpą. (t. 2, b.l. 72-74, 87)

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad miegojo atsigulęs ir tik pajuto smūgius į galvą.

Buvo prieš dvyliktą valandą nakties, per Velykas, tai 2023-04-08 buvo. Jis pats gulėjo lovoje (duomenys neskelbtini), buto numerio nepamena, butą nuomojosi žmona. Jis buvo tik ką grįžęs iš Olandijos, pasėdėjo šiek tiek ir nuėjo pagulėti, įsiveržė ir sumušė jį. Kaip įsiveržė nematė, tuo laiku miegojo. Buvo išgėręs, bet truputį, labai nedaug, nes buvo po kelionės, parą laiko važiavęs. Miegojo ant lovos, salone ant sofos kampo. Namuose dar buvo žmona ir dukra, po to dar buvo M. B.. Jam sudavė smūgius, jis kraujais paplūdo ir viskas. Smūgius sudavė į veidą, kiek jam žinoma apie tris smūgius. Toliau buvo užsidengęs ir laukė kada greitoji atvyks, ir jį išvežė. Kas toliau vyko nežino, visas užtinęs buvo.

Po įvykio nieko su niekuo nekalbėjo. Su žmona kalbėjosi, ji sakė, kad įsiveržė kažkas, tai T. ir jį sumušė. Daugiau jis nesidomėjo, jam nesvarbu buvo. Žino, kad žmoną irgi sumušė. Jis pats nematė, bet pasakojo, kad ją irgi sumušė, kad sudavė į veidą, o kiek kartų neklausinėjo. Žino, kad buvo sumušta, kad smurtavo prieš ją M. T.. Žmonai buvo kraujosrūvos veide. Iki to įvykio nei pas jį, nei pas žmoną nebuvo jokių sužalojimų.

Dėl ko jie įsiveržė nežino, tik jį pradėjo mušti, nežino dėl ko, jis miegojo. Sumušė ir pasišalino. Po įvykio nebuvo susitikę, nesiaiškino nieko ir neatsiprašė.

Jam smūgius sudavė M. T.. Po antro smūgio suprato, kad jis muša. Prasibudo ir pamatė, kad tai jis ir dar sakė „ką erelis“. Jis sudavė smūgius ir pasišalino, R. K. kambaryje sėdėjo. Jam buvo sulaužyta nosis. Niekada su juo nebuvo jokių konfliktų anksčiau, įsiveržė ir viskas. Olandijoje jis buvo atvažiavęs ir apkaltino jį, kad jis jį pažemino, bet nežino ką jis turi galvoje, jo reikia klausti. Olandijoje nebuvo jokio konflikto tarp jų.

Reiškia civilinį ieškinį. Turtinę žalą sudaro negautas atlyginimas kai neišvykau į darbą po to įvykio, gal tris savaites neišvyko, atrodo. Buvau atostogose ir po atostogų neišvyko dėl sužalojimų. Jo savaitės užmokestis 660 Eurų, čia jau po mokesčių. Savaitėje penkios darbo dienos. Taip pat drabužius prarado, džemperis ir kelnės buvo stipriai sukraujuoti ir reikėjo išmesti, rūbų vertė 60 Eur ir 40 Eur, viso 100 Eurų už rūbus. Dėl procesinių veiksmų du kartus turėjo parvykti iš Olandijos. Vieną kartą be reikalo grįžo nes jie patys neatvyko į akistatą, o kitą kartą jau įvyko akistata. Iš Olandijos grįžti 150 Eurų į vieną galą kainuoja. Čia autobusu, su vairuotoju atsiskaitai ir kvito neduoda. Neturtinės žalos 2000 Eurų, tai už skausmą, išgyvenimus, pergyvenimus, už viską, gydėsi dvi savaites. Į Olandiją grįžo jau pasveikęs, na, dar nevisai. Jam buvo sulaužyta nosis, ligoninėje kažką kišo į nosį. Dar ir dabar truputį jaučiasi kažkas ne taip su nosimi, bet po to papildomai į medikus nesikreipė.

Jis M. T. atžvilgiu neatliko jokių veiksmų.

E. V. jam niekas, o žmonai dukra. Tarp jų su ja jokie santykiai. Po įvykio kažkiek žinučių jai rašė, kažkiek bendravo, gali dabar parodyti tas žinutes, ten nieko nėra. Kokius parodymus ji davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nežino. Grasinimų E. V. tikrai nerašė.

Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis mamos brolis, dėdė.

Pamena, kad buvo pas uošvę namuose ir nieko nematė. Uošvė tai R. K.. Buvo balandžio 8 dieną, buvo (duomenys neskelbtini). Ten buvo ir jo žmona E. V., dar buvo R. K., pati R. K. ir M. B., ir šventėme.

Visi vartojo alkoholį tik jo žmona E. V. ne. Šventė nuo ryto, kada nuėjo miegoti negali pasakyti. Tiesiog prisigėrė ir užmigo, negirdėjo jokių garsų, jokio triukšmo. Kai pabudo nieko nebuvo, tik R. K. buvo kambaryje, jis buvo kruvina nosimi. Jis nelabai rišliai kalbėjo ir jis pats nesigaudė. Kai R. V. nuėjo miegoti, nepasakys ką kiti veikė, jis užmigo ir nežino kas ką veikė, kai nuėjo gulti kiti dar buvo namuose. Kai atsikėlė R. K. buvo vienas, jo žmona E. V. buvo kažkur išėjusi ir uošvės nebuvo, jis tik vieną R. K. rado kambaryje. Dėdės tą vakarą nematė, nebendravo su juo.

Kai pabudo ir pamatė R. K. jau buvo tamsu, naktis, o kiek laiko buvo nežino. Jam atrodo, kad užmigo virtuvėje ant stalo, ne ten kur vyko šventimas.

M. B. ten buvo, atėjo gal kaip kaimynas. Jis jo nekvietė, nežino kas kvietė, bet jis buvo nuo ryto ir vartojo su jai. Kai jis ėjo gulti M. B. buvo išgėręs, mano, kad panašiai taip kaip ir jis pats. Uošvė irgi buvo išgėrusi normaliai, jau stiprokai. (t. 2, b.l. 74)

Liudytoja E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad nepamenu kuriuo laiku už durų išgirdo, kad V. T. šaukia, kad M. T. ją muša. Mama atidarė duris, ji dar paklausė ar tikrai, o ji nusijuokė, kad ne, bet jie kitaip jų neįsileistų. M. T. stovėjo tarpduryje, kol mama su ja kalbėjosi, E. V. dar persimetė keliais žodžiais su V. T. koridoriuje, M. T. net nėjo į vidų kol mama jo neįsileido. Po to jie nuėjo į kambarį, V. T. atsisėdo ant kampo, M. T. stovėjo, o E. V. nuėjo pas vaikus. Jie ten aiškinosi kažką, šūkavo. Kai atėjo atgal, jau vyko muštynės, mama V. T. nusitempė už plaukų, E. V. dar priėjus pasakė, kad jos nemuštų. Ji ją atbula ranka pastūmė, sakė nesikišti. Po to R. K. ten kažkaip atsidūrė už M. T., o V. T. kai gulėjo ant žemės tai M. T. ją bandė ištraukti iš po mamos ir alkūne, ar kuo pataikė R. K. į nosį. Jam pradėjo bėgti kraujas, jis atsisėdo ant lovos užsiėmęs nosį, mama dar jam rankšluosčių padavė. Po to prasidėjo policijos kvietimai ir ji nenorėjo likti, ir kištis todėl išėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus, pirmą kartą sakė, ką liepė mama sakyt. Sakė sakyti, kad jos ten nebuvo, kad buvo išėjusi su vaikais, kad V. T. šūkavo, kad įėjo M. T. ir iš karto trenkė R. K. į veidą, kad kai ji parėjo pamatė pas mamą mėlynes, kad M. T. ją sumušė, o ne V. T., kai gindamasi griebė jai už veido. Kad nerašys ant V. T. pareiškimo, o tik ant M. T.. Po to mama jos atsisakė, sakė, kad ji jai mirusi ir tada nusprendė pasakyti tiesą. Tai nusprendė po Joninių, kai sumušė jos vyrą. Tada pagalvojo, kodėl ji turi meluoti jei ji su jais taip elgiasi. Tiesą sakė duodama antrus parodymus.

Tą vakarą R. K. specialiai niekas nemušė. Kai buvo pati konflikto pradžia, kai rėkavo buvo pas vaikus, o kai atėjo mama tempė V. T. už plaukų. Mano, kad dėl to nes V. T. prašė nueiti pas R. K. ir prie jo pasakyti, bet ji nenori kalbėti apie jų asmeninius reikalus. Pradžios nematė, tik kai atėjo iš vaikų kambario matė, kaip mama V. T. tempė per kambarį ir sakė, kad dingtų iš čia, kad ne jos namai čia ir visokiais žodžiais vadino. Kad mamai būtų kas sudavęs nematė, tik kai mama ją tempė tai matė, kad V. T. jai buvo įsikibusi kažkur su ranka. R. K. ar stovėjo, ar sėdėjo, bet buvo prie lovos, o M. T. irgi ten šalia buvo. Visi buvo beveik vienoje krūvoje. M. T. keldamas V. T. R. K. su alkūne trenkė, matė tai. Atstumas, nuo ten kur buvo R. K. iki mamos, mušančios V. T., nedidelis, nemoka paaiškinti. Jos vyras iš pradžių virtuvėje miegojo, o po to nežino, kur radosi, nes buvo labai girtas, kad net nėjo sužiūrėti. M. B. tai ateidavo, tai išeidavo, jo butas apačioje. Jai atrodo, kad jis buvo kai atėjo V. T. su M. T., o po to lyg išėjo, bet nežino tiksliai, nepamena.

Nežino kodėl mama nenorėjo jų įsileisti. Jai anksčiau pasakojo, kad jie nustojo bendrauti, kad jiems kažkas netiko, o kodėl tiksliai nežino. V. T. sakė, kad atėjo dėl to, kad norėjo pasikalbėti apie tai, kad mama kažkada buvo sakiusi, kad miegojo su M. T. ir V. T. norėjo, kad mama tai pasakytų prie R. K..

Gali būti, kad prima ji išėjo, nes sakė, kad jai kvies policiją tai ji apsirengė vaikus, pasiėmė sesę ir išėjo. Jai atrodo, kad ir M. T. po to su V. T. išėjo. Matė, kad mama pasiėmė telefoną ir sakė kvies policiją, niekas jai netrukdė, neėmė iš jos telefono, tik M. T. sakė, kad galima išsiaiškinti, kam tos policijos. M. B. paskutinį kartą matė koridoriuje ir jis išėjo, jai atrodo, kad jis po to neparėjo. Kai buvo tos muštynės M. B. jau nebuvo. Vaikų tame kambaryje tikrai nebuvo, jie buvo kitame kambaryje.

T. niekas nekvietė, jei patys atėjo. Dienos metu jų irgi nebuvo.

Kada ji su vaikais ir sese išėjo iš buto neprisimena.

Prieš išeidama iš buto V. T. ji nieko nepadarė. Ji nebuvo girta. Mama buvo išgėrusi, nebuvo visiškai girta, bet išgėrusi. Tuose namuose dažnai vartojamas alkoholis, kai R. K. grįžta tai kasdien. Tada buvo gal dvi-trys dienos kai R. K. buvo grįžęs, visas tas dienas baliavojo. Ji pati atėjo tik per Velykas, bet jie susiskambindavo ir jautė iš balso.

Matė, kaip sudavė R. K.. Jis buvo M. T. už nugaros, kai V. T. gulėjo ant nugaros, R. K. ant lovos ir M. T. kėlė V. T. už pažastų ir su alkūne pataikė R. K.. Nebuvo suduota manau specialiai, nes nieko nesakė. Kol buvo ten, tai prieš tą smūgį nieko nekalbėjo ir nieko nebuvo tarp vyrų, mama tik keiksnojo, vijo visus iš namų, tokia mišrainė buvo. M. T. tikrai nesudavė kumščiu mamai, jii to tikrai nematė. Jei būtų vyras moteriai tiek sudavęs tai kaip ji turėjo atrodyti. Tikrai nematė jokių smūgių.

V. T. sėdėjo ant kampinės sofos kampo ir mama už plaukų ja tempė, norėdama išvilkti iš buto, ir taip ji atsidūrė ant žemės. Jai matyt skaudėjo ir ji kibosi laikytis mamai į veidą ar į kaklą, dar gulėdama, o mama jos nepaleido, laikė. E. V. dar sakė paleisti ją, nemušti, bet R. K. atbula ranka ją stūmė, liepė nesikišti ir ji dar užkliuvo už V. T., vos neapsivertė.

Ji išėjo labai greitai, o kada T. išėjo nematė. Norėjo kuo greičiau išeiti, nenorėjo jokių policijų, negalvojo, kad jai iš viso reikės liudyti. Viskas vyko labai greitai, kai išeidinėjo viskas jau buvo pasibaigę ir mama jau kvietė policiją. R. K. sėdėjo ant lovos nes jam kraujas bėgo, mama buvo kambaryje, bet gerai nepamena, ar T. dar buvo abu, ar V. T. jau išėjo. Kol buvo tai M. T. nieko nekeikė, tik sakė kam policija, galima išsiaiškinti viską ir taip.

M. B. gyvena apačioje, jis pačio konflikto metu nebuvo, paskutinį sykį jį matė kai jis stovėjo koridoriuje, ten nebuvo, bet tas kambarys prie pat. Jis buvo išgėręs, neklausė kam policija ar kas.

Pirminius parodymus davė tokius nes buvo toks susitarimas, kad pasakytų, kaip liepė ir daugiau nereikės dalyvauti. Mama prašė sakyti, kad jos ten nebuvo, kad nematė nieko. Turėjo nebūti to fakto, kad ji matė, ta kalba su mama buvo sekančią dieną. Jos parodymų neįtakojo ta susipykimas su mama vėliau, dėl tų pirmų parodymų net išsigando kad galiu būti teisiama dėl melagingų parodymų, dar skambinosi tyrėjai ir pasakė, kad melavo ir klausė ar jai už tai nieko nebus.

Kai T. įėjo į butą ji buvo. Mama įleido ir M. T. net nespėjo atsisėsti, V. T. atsisėdo ant kampo, galvojo, kad nieko nebus, galvojo tik pasikalbės ir viskas, nuėjo pažiūrėti, kaip vaikai, ir išgirdo triukšmą. Ateina ir jau ten vyko tasymai. Kai nuėjo pas vaikus T. buvo kambaryje, V. T. sėdėjo, M. T. stovėjo, R. K. tuo metu gulėjo ant lovos, o po to atsisėdo, bet tikrai nemiegojo. Konfliktas su mama nebuvo dėl kažkokio vaiko teisų kvietimo. Sakė, kad niekur nebuvo, galvojo nesikiš, bet kai R. K. pradėjo rašinėti grasinančias žinutes, tai nusprendė pasakyti teisybę. Nebuvo atvejo, kad po to įvykio būtų dėl kažko vaiko teisės kviestos jai dėl netinkamos vaikų priežiūros.

Mama buvo užgulusi V. T., ji po to policijai neskambino, tik mama vienintelė skambino. Ji pati neskambino, nes mama jau skambino.

R. K. jai siuntė grasinančias žinutes, kai sužinojo, kad pakeitė parodymus. Rašė, kad nesiartintų prie mamos namų, kad dabar man bus taip kaip jis sakė, o jis sakė, kad turi draugų, kurie gali sušaudyti, padaryti kažką. Ji turi tas žinutes ir jei reikės pateiks.

T. kai atėjo jie nebuvo agresyviai nusiteikę, jei būtų agresyvūs tai būtų brovęsi, nebūtų laukę kol mama M. T. įsileis. T. jos neprašė pakeisti parodymų.

Kad pakeitė parodymus jie galėjo sužinoti, nes tyrėja jos klausė ar mama žino, kad ji pakeitė parodymus, sakė, kad ne ir ji sakė, kad tuoj sužinos. Ji pati nei mamai, nei R. T. nesakė, kad keis parodymus, vyrui irgi nesakė. Tai buvo birželio pabaigoje. (t. 2, b.l. 74-76)

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagarsintas liudytojos E. V. apklausos protokolas (t. 1, b.l. 104-105), kuriame užfiksuota, kad 2023-04-08 ji su vyru R. V. vakarojo pas jos mamą R. K., adresu (duomenys neskelbtini) dar buvo atėjęs mamos kaimynas M. B.. Ar jis vartojo alkoholį ji jau tiksliai nepamena, nes jis vis vaikščiojo, tai grįždavo pas save į butą, tai vėl trumpam užsukdavo. Jos vyras tai buvo visiškai girtas, dėl to jis nuėjo miegoti. Jos mama ir jos vyras R. taip pat buvo neblaivūs ir jie jau ruošėsi eiti miegoti. Ji jau iš mamos pasakojimų vakarėlio metu buvo girdėjusi, kad R. K. ir mamos sesers V. T. vyras M. T. yra tarpusavyje susipykę, kai buvo išvažiavę į reisą. Jie abu dirbo kartu statybose užsienyje. T. gyvena kaimynystėje su jos mama ir jau dieną matė, kad jie yra neblaivūs. Jie buvo parsivežę į namus M. tėvus, o jeigu jau juos parsiveža , tai jie visada žino, kad girtaus. Kadangi V. yra agresyvi , būdama girta, ji jos būdą jau pažįsta, tai kažkodėl nujautė, kad ji su vyru M. gali ateiti aiškintis ir į jos mamos namus. Dėl šios priežasties ji su savo mažamečiai vaikais 1, 3 ir 4 metų amžiaus bei mažamete seserimi 7 metų amžiaus išėjo miegoti pas tetos uošvienę L. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kai ji su vaikais išėjo, tai jokio konflikto namuose nebuvo, T. pas juos nebuvo dar atėję. Jai tik vėliau nakties laike, tačiau tikslaus laiko ji nežino, paskambino mama pasakė, kad ji ir R. parvažiuoja iš ligoninės. Ji klausė, kas atsitiko. Mama atsakė, kad M. T. sumušė R.. Ji paklausė ar daug, mama atsakė greičiausiai, kad gal nosis lūžo. Ji klausė, kur jos vyras, mama tik atsakė, kad buvo namuose. Pas mamą ji nuėjo tik ryte. R. nosis ir akys buvo labai sutinę , iš nosies vis kraujavo. Mamos veide ant nosies ir žandikaulio matėsi mėlynės. Mama pasakojo, kad kai ji išėjo, tai ji už durų išgirdo šaukiančią V. , kad ją muša. Mama tuomet atidarė duris, kad ją apginti ir atidarius duris iš karto į kambarį atbėgo M. T., kuris ir sumušė R.. Kaip mama buvo sužalota ji net nesuprato iš jų pasakojimų. Ji pati įvykio nematė, todėl daugiau nieko papasakoti neturi.

Tęsiant E. V. apklausą ši parodė, kad tokius davė, jie teisingai buvo užfiksuoti, netvirtina jų. (t. 2, b.l. 76)

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagarsintas liudytojos E. V. apklausos protokolas (t. 1, b.l. 107-108), kuriame užfiksuota, kad ji pati savo noru nori ne pakeisti parodymus, o tiesiog juos papildyti, nes ji matė patį įvykį iki tol, kol jos mama pradėjo kviesti pareigūnus. Tik tada ji išėjo iš jos namų. Jos ankstesni parodymai yra teisingi, tik tiesiog ji nepapasakojo tos vietos, kad ji matė įvykį. Nepasakoti įvykio aplinkybių, po įvykio jos prašė jos mama R. K. ir pakluso jai. Tačiau ji toliau nenori tylėti tai ką ji žino ir todėl pati atvyko į policiją, kad duoti papildomai teisingus parodymus.

Papildomai parodo, kad jai būnant pas tėvus namuose ji girdėjo, kaip koridoriuje šaukė mamos sesuo V. T., kad ją muša vyras M.. Jos mama tada atidarė jai duris, V. įėjo į buto koridorių ir juokėsi. Ji jos paklausė, ar ją tikrai muša. V. atsakė, kad ne, tačiau jie kitaip jai durų neatidaro. Buto laiptinės durų tarpduryje stovėjo ir V. vyras M.. Ji nežino ar jie buvo blaivūs, ar neblaivūs. Ji tada dar su V. kalbėjo koridoriuje, o jos mama kalbėjosi su M.. Tik kai jos mama pasakė M. "gali užeiti" tik tada M. įėjo į buto vidų. Jos vyras jau tuo metu miegojo, o jos patėvis R. K. gulėjo kambaryje ant kampo, tačiau nemiegojo. V. mamos paprašė, kad ji pakviestų R. ir kad prie jo pasakytų, kad jos mama permiegojo su M. T.. Tada mama visus pasikvietė į kambarį, nes "va R. yra kambary". Jie visi suėjo į kambarį, V. sėdėjo ant lovos, M. stovėjo, jie kalbėjosi. Ji tuo metu nuėjo į gretimą kambarį , pažiūrėti, ką vaikai veikia, nes jie ten žiūrėjo televizorių. Ji negirdėjo tėvų ir T. pokalbio turinio, tačiau, kai išėjau iš vaikų kambario, tai girdėjo, kad mama pradėjo šaukti " taip miegojau ir ką tu man". Tada ji pradėjo šaukti ant V., kad ji dingtų iš jos namų, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. V. pamena, kad jai kažką pasakė, kad čia ne jos mamos namai ir ji kiek norės, tiek ir bus. Tada mama griebė V. už plaukų ir pradėjo tempti link koridoriaus. V. dėl plaukų tempimo krito ant grindų. Dar matė, kad , kai mama ją tempė už plaukų, tai V. jai kažkur už priekinės kaklo dalies ar tai veido buvo ranka įsikibusi. Kai V. pargriuvo, ji prišoko prie mamos, sakydama "mama nedaryk", tačiau ji jos neklausė ir ją nustūmė atbula ranka į šalį. Kai V. parkrito, tai ją puolė nuo grindų pakelti jos vyras M. T. ir tuo metu kažkaip prie jo lyg ir lenkėsi jos patėvis R. K., kuriam M. atbula ranka, alkūne pataikė į nosį. Ji nežino ar jis tai padarė tyčia, ar tiesiog netyčia , tuo metu to nesuprato. Tačiau po šio smūgio tikrai M. nesiteisino ar nesakė , kad "va dabar tu gavai", todėl jai susidarė įspūdis, kad jis netyčia pataikė R. į nosį, keldamas nuo grindų V.. Po šio smūgio R. pradėjo bėgti iš nosies kraujas ir jis iš karto atsisėdo ant lovos, o mama jam atnešė popierinių rankšluosčių nusivalyti ir iš karto puolė skambinti policijai. M. pamena dar pasakė, kam tau ta policija , nemokam patys išsiaiškinti, bet mama vis tiek kvietė pareigūnus. Ji tada nuėjo apsirengti vaikus, dar mamai pasakė, kad "aš į šituos cirkus nesikišiu ir važiuoju namo" ir tada išėjo pas giminaitę.

Sekančią dieną, kai ji atėjo pas mamą, tai ji galvojo, kad ji neatsimins įvykio, tačiau ji jai pasakė, kad aš buvo visiškai blaivi ir kaip ji gali neatsiminti. Tada jai mama liepė susakyti, kad ji nieko nematė ir jai niekur nereikės daugiau eiti ir nereikės vaikščioti po teismus. Ji matė ir ant mamos veido sužalojimus ir mano, kad jie atsirado tada, kai mama V. tempė už plaukų, o V. buvo įsikibusi jai į veidą ir kaklą. Bet tai pasakius jos mamai, ji atsakė "na ir kas, aš pasakysiu, kad M. mane sumušė, o ant sesės nieko nesakysiu".

Ji mano, kad kaimynas M. B. matė tik dalį įvykio, nes tai išėjo į savo namus, tai parėjo. Toliau prašo vadovautis jos ankstesniais duotais parodymais, jie yra teisingi, tik nepilnai papasakoti.

Tęsiant E. V. apklausą ši parodė, kad teisingai užfiksuota, tvirtina šiuos savo parodymus. Papildomai paaiškino, kad V. T. gulėjo, mama ant viršaus ir M. T. norėdamas pakelti ją už pažastų ar stojosi ar kaip, ir gavosi, kad pataikė R. K. keldamas iš inercijos, nes R. K. gavosi už M. T.. Jis tuo laiku sėdėjo, bet stojosi, gal norėjo mamai padėti. (t. 2, b.l. 76)

Liudytoja V. T. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023-04-08 apie 22 val. aš su vyru M. T. nuėjo į jai priklausantį butą pas K.. Nuėjo tokiu tikslu, kad išsiaiškinti apkalbas apie R. K. pasakytus žodžius, kad ji permiegojo su jos vyru. Norėjo, kad viską pasakytų prie savo vyro R. K. ir paaiškintų, kaip viskas iš tikrųjų. Bet kai nuėjo, R. K. atidarė duris, ji su M. T. įėjo, R. K. nebuvo geranoriškai nusiteikusi ir šaukė dingti iš jos namų, nors jie priklauso jai pagal nuomos sutartį. Ji buvo prašiusi įleisti ją ten gyventi, kad pabėgti nuo savo vyro R. K.. Prieš mėnesį ji prašė surasti būstą jai ir dukrai, kad pabėgtų nuo geriančio ir smurtaujančio vyro, bet atsikraustė kartu su vyru. M. T. su jos vyru buvo išvykę į Olandiją ir R. K. jai pasakė, kad prieš ją jaučiasi labai kalta, nes kažkada kai ji su M. T. buvo apsipykę, kai ji gyveno jų bute Ky., ji permiegojo su M. T.. Kai M. T. grįžo tarp jų kilo ginčai ir nutarė nueiti išsiaiškinti. Ir tą dieną žinojo, kad grįžęs R. K., kad jie namie, tai nuėjo. Kai jai pasakė pasakyti viską prie R. K. ji griebė ją už plaukų, parvertė ant žemės ir ėmė spardyti, rankomis mušti, o M. T. ėmė ją ginti.

Atėjus ji pasibeldė, koridoriuje buvo E. V. ir R. K., nežino kuri atidarė duris, ji pirma įėjo ir vyras iš paskos. Jie nebuvo kviesti pas juos, kai atėjo buvo prieš 22 val. Jų tikslas buvo išsiaiškinti ar tikrai viskas taip buvo, kad prie visų pasikalbėti. Tuo metu ji su vyru buvo blaivūs. Dieną jie patys buvo išvykę, grįžo į pavakarę ir pamatė, kad žiba šviesa, sakė, kad bus visi namie ir nuėjo pasiaiškinti. Pas R. K. namuose buvo E. V., ji R. K. dukra, ir prieš jiems įeinant R. V. su M. B. buvo, bet jie prasilenkė, jie išėjo iš buto. Kai atidarė duris jie išeidinėjo, o jie įėjo. Ar jie buvo blaivūs nepastebėjo, tamsu koridoriuje. R. K. buvo neblaivi, R. K. buvo kambaryje. Namuose buvo mažų vaikų, tai V. K., E. V. du vaikai.

Įėjus prašė pakviesti R. K., tai buvo dar koridoriuje ir taip išsirutuliojo, kad kai įeini - koridoriukas ir įėjimas į kambarį, tarpduryje R. K. griebė ją už plaukų ir vertė ant žemės, pradėjo tąsyti ir mušti. Tai buvo tarpduryje, tarp koridoriaus ir kambario. Jos vyras irgi buvo ten, koridoriuje ar tarpduryje, kai R. K. jai sugriebė ji stovėjo, po to griebė R. K. už veido, bet ji vis tiek ją parvertė. Ten dar buvo ir E. V. atrodo, bet negali tiksliai pasakyti. Ji R. K. jokių smūgių nesudavė, ji pradėjo šaukti ir už plaukų ją griebė, kad R. K. nepasakytų dėl to M. T. ir jos. Parmetusi R. K. ją mušė į alkūnes, kai bandė užsidengti, į kelį. Nematė, ką jos vyras darė, nes buvo užsidengusi veidą. Po to M. T. atskyrė R. K. nuo jos, jis V. T. kėlė ir pakėlė. Kai jis ją kėlė jau jai nesmūgiavo, ten toks šaršalynas vyko. Kai viskas vyko tai R. K. ją pravalkiojo po visur, ir kambaryje buvo atsidūrusi, ten nedidelės patalpos, baisus šurmulys vyko. V. T. tik saugojosi, kad veido nesudaužytų. Ji nesudavė jokių smūgių, nematė, kad kas būtų sudavę R. K. ar R. K.. Kai ją tempė, ji R. K. kažkur į veidą įsikabino, bet vis tiek ją parmetė. Po to pamatė R. K. stovintį ir kraujas jam bėgo. Kai įėjo į butą R. K. nematė, tik norėjo, kad pakviestų jį. Ant sesės jokių sužalojimų nematė, o ant R. K. pamatė, kai ją jau prikėlė. Ten viskas gavosi kambaryje-tarpduryje-koridoriuje. E. V. buvo iš kambario atėjusi su mažiuku vaiku, kai ji atėjo iš kambario tada viskas užsibaigė ir R. K. apsiramino. Vaikai buvo mažame kambaryje, ar durys buvo uždarytos ar atviros negali pasakyti, nematė. Kai R. K. šaukė, kai ji sakė, kad paleistų, tai bet kas galėjo išgirsti. Ji policijos nekvietė vien dėl to, kad buvo trys maži vaikai, nenorėjo pakenkti E. V. ir R. K., kad neatimtų vaikų. Ji į medikus kreipėsi balandžio 10 dieną, kreipėsi į policiją dėl sužalojimų. Ant rytojaus jie dar baliavojo, gėrė su muzika, ant kitos dienos vėl baliai tai tada 10 dieną išsikvietė policiją ir parašė pareiškimą. Tą vakarą taip pat buvo atvykę pareigūnai, matė juos, bet nesakė, kad ją sužalojo dėl vaikų, kad nepaimtų. Ji nežinojo kas iškvietė policiją. Jie pirmi parašė pareiškimą, o jie parašė tik balandžio 11 dieną.

Ji nematė ar kas tą vakarą kvietė policiją, ar R. K. kvietė nematė, negali atsakyti.

Kai ją mušė, tampė tai M. T. bandė ją apginti nuo R. K., stūmė ją nuo jos. Kitų nematė, nes ji ją už plaukų buvo paėmusi, ten buvo tokia makalynė ir negali tiksliai pasakyti. Ten yra koridoriukas ir tarpas į virtuvę, kitos durys į kambarį, bet pačių durų nėra, kambario tik buvo stumdomos durys, bet atviros ir viskas ten vyko. Kai R. K. nustūmė ir atsistojo tai pamatė R. K., jis nieko nekalbėjo, buvo užsiėmęs veidą. Jie po to patys išėjo iš buto kai E. V. tą vaiką atsinešė. Ir viską atsiminti kas vyko prieš devynis mėnesius negali, jai atrodo, kad jie pirmiau išėjo nei E. V..

Jų pareiškimo tyrimą nutraukė, neskundė jo. (t. 2, b.l. 76-78)

Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu parodė, kad visi salėje esantys asmenys jai matyti. Ikiteisminį tyrimą atliko byloje dėl K. sužalojimo. Įvykis buvo pernai metais, lyg ir per Velykas įvykęs įvykis. E. V. teko apklausinėti. Buvo eilinė apklausa, tik tiek, kad ji pakeitė parodymus antros apklausos metu ir pati kreipėsi į policiją norėdama juos pakeisti. Kiek laiko buvo praėję po pirmos apklausos neatsimena. Ji verkė apklausos metu ir sakė, kad per sunku slėpti tiesą ir nenori tylėti. Kada vyko antra apklausa neatsimena, gal vasarą, lyg ir po jos atostogų, tai greičiausiai vasarą. Koks tikras motyvas buvo keisti parodymus nežino, ji nepasakojo. Parodymai užfiksuoti buvo tokie, kokie buvo duoti, ji susipažino su jais, pastabų lyg ir neturėjo. Buvo dar kita byla pas tyrėją K., ten buvo priešingai, M. T. nukentėjęs. Tyrimų, susijusių su E. V. ji nežino.

Po to kai E. V. pakeitė parodymus, ji apie tai neinformavo nei R. K., nei R. K., neskambino jiems, tikrai neinformavo. (t. 2, b.l. 87)

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagarsintas liudytojo M. B. apklausos protokolas (t. 1, b.l. 113-114; t. 2, b.l. 167-168), kuriame užfiksuota, kad 2023-04-08 buvo svečiuose pas kaimynus R. ir R. K., kur vartojo alkoholį, tačiau pats buvo išgėręs nedaug, todėl viską prisimena. Apie 22 val., tamsiu paros metu, pas K. atėjo V. ir M. T.. Tuo metu pas K. buvo likęs žentas R. V., kuris buvo girtas ir tuo metu miegojo. K. dukros E. nebuvo, nes tuo metu su vaikais jau buvo išėjusi į kitus namus ir E. alkoholio nevartojo. V. ir M. T. buvo akivaizdžiai neblaivūs, jis net vertintų, kad jie buvo stipriai išgėrę. B. K. bute išgirdo V. balsą, ji prašėsi pagalbos, kad apsaugoti nuo M., V. į duris nesibeldė, tai išgirdusi R. duris atrakino ir tik atidarius jie abu, t.y. V. ir M. T. į butą tiesiog įsiveržė, jam susidarė vaizdas, kad jie sugalvojo tokią situaciją, kad įeiti pas K. į butą. Jie, kaip įėjo į butą, jam M. iš karto griebė už gerklės, kažkaip tuo pačiu metu M. kumščiu ir R. sudavė į galvos sritį, tada M. B. besigindamas ir jį griebė už gerklės, viskas vyko koridoriuje, taip įvykus juos pradėjo skirti R. K. ir išskyrė. R. K. jau gulėjo lovoje ir neatsikėlė, todėl mano, kad R. K. nieko nematė, kas vyko koridoriuje. Paskui M. T. kaip ir apsiramino, ir vienas nuėjo į kambarį, kur miegojo lovoje R. K.. Paskui buvo taip, kad koridoriuje be jokio priežasties V. T. M. B. ranka griebė už gerklės, o kita ranka suėmė jam už drabužių, bet jis nustumdamas išsilaisvino iš V. T. rankų ir nuėjo į kambarį, kur įėjęs pamatė, kaip gulinčiam R. K. M. T. du kartus sudavė smūgius kumščiu į galvos sritį, o R.traukė M. nuo R.. R. pavyko atitraukti M. nuo R., todėl M. B. nereikėjo įsikišti, tik jiems pasakė, kad jei nenurims iškvies policiją. Visą tą laiką V. dėl girtumo šaukė visokias nesąmones. Daugiau smūgių niekam nebuvo suduota. M. veidas buvo nagais apdraskytas, kai jis pirmas smūgiavo R., o ji gynėsi ir nagais perdrėskė M. veidą. Paskui V. su M. kažkaip patys išėjo iš buto, pamatę, kad R. ima telefoną skambinti pagalbai. Tuo viskas ir baigėsi. Jis tvirtina, kad V. T. niekas nemušė, taip pat M. niekas smūgių tyčia nesudavė, jie patys atėję į K. butą naudojo fizinį smurtą, o jie tik gynėsi.

Teismas, įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų leistinumą, liečiamumą, patikimumą juos pripažįsta įrodymais šioje baudžiamojoje byloje, ir jais grindžia savo išvadas.

Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šie nusikaltimai padaromi tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

M. T. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą neprisipažino ir parodė, kad jis pats nesmurtavo R. K. atžvilgiu, R. K. sužalojo netyčia.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu iš esmės visi proceso dalyviai davė skirtingus parodymus apie įvykio aplinkybes, Liudytoja E. V. apskritai savo parodymus pakeitė. Nuosekliausios pozicijos laikėsi nukentėjusieji R. K. ir R. K.. Jie viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jų atžvilgiu smurtavo būtent M. T.. R. K. teisme tvirtino, kad jai sudavė 3 smūgius į veido sritį, o R. K. 3 smūgius kumščiu į veido sritį.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. teigė, kad jai buvo suduoti 5 smūgiai, tačiau, kaip paaiškino teisme, ji viską ramiai apgalvojusi, prisiminusi įvykio aplinkybes, nurodė apie tikrai suduotus 3 smūgius.

Šiuos nukentėjusios parodymus patvirtina pirminė įgauta informacija apie įvykį. Būtent R. K. netrukus po įvykio išsikvietė pagalbą sužalotam vyrui. R. K. bendrojo pagalbos centro darbuotojui ji nurodė, kad įvykio metu buvo sumuštas jos vyras, kad reikalinga policija ir greitoji, kadangi sutuoktinis visas kruvinas. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir pareigūnų BodyCam fiksuoti vaizdo įrašai, iš kurių akivaizdu, kad R. K. nuosekliai parodo apie tai, kad M. T. sužalojo R. K..

BodyCam vaizdo įrašuose fiksuotas kruvinas, greitosios pagalbos automobilyje sėdintis R. K., R. K. pareigūnams nurodo įvykio aplinkybes, pasakoja, kad būtent T. sužalojo R. K.. BodyCam fiksuotas ir liudytojas M. B., akivaizdu, kad šis asmuo nėra sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio. M. B. patvirtina, kad įvykio metu buvo įvykio vietoje ir matė, kaip M. T. sudavė smūgius R. K.. R. K. taip pat pasakė, kad įvykio metu buvo smūgiuota ir jai, bet teigia, kad tiek to, ji pretenzijų neturės.

Kitas nukentėjusysis R. K. taip pat nuosekliai viso tyrimo metu parodė, kad jam sudavė smūgius būtent M. T., kad suduoti smūgiai buvo tyčiniai, o ne neatsargūs, kaip teigia kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. nurodė, kad M. T. sudavė tris smūgius. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. teigė, kad M. T. mušė ir jo žmoną R. K., bet jis to nematė, tik vėliau pastebėjo, kad R. K. irgi buvo sumušta. Apklaustas teisme R. K. patvirtino šiuos parodymus, teigė, kad jis miegojo, kai M. T. jam smūgiavo, kadangi buvo grįžęs po kelionės iš užsienio, buvo pavargęs, alkoholio nedaug vartojęs. Kaip teisme teigė R. K., jis po pirmo smūgio pabudo, matė, kad jį muša M. T., kuris dar jam ištarė frazę “ką erelis?“

Sprendžiant apie parodymų patikimumą, labai svarbu įvertinti pačią pirminę, netrukus po įvykio pateiktą proceso dalyvių konflikto eigos versiją. Ir kaip minėjau, tiek R. K., tiek R. K. nuosekliai laikėsi savo pozicijos, jų parodymai buvo nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, išsamūs ir logiški, be to, jų parodymus objektyviai patvirtina nukentėjusiųjų kūno medicininis tyrimas, būtent specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kad R. K. nustatytos kraujosruvos nosies ir pasmakrės srityse, o R. K. konstatuotas veido, galvos sumušimas, nosies kaulų lūžimas bei kraujosruva veide, kaip teisingus patvirtina būtent nukentėjusiųjų o ne kaltinamojo parodymus. Netgi sužalojimų padarymo mechanizmas atitinka nukentėjusiųjų nurodytą įvykių versiją, R. K. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dviem poveikiais, suduodant kumščiais, o K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu, suduodant kumščiu.

Tuo tarpu tiek kaltinamojo M. T. ir jo sutuoktinės liudytojos V. T. pozicija fiksuota pareigūnų BodyCam ir teisme skyrėsi. Kaip fiksuota BodyCam, pareigūnai T. klausia, kodėl mušė R. K., kad šis kraujais paplūdęs, tačiau tiek M. T., tiek V. T. nurodo, kad R. K. jau buvo sužalotas, kai jie atėjo, kad M. T. R. K. nemušė, kad tai M. T. nukentėjo, buvo apdraskytas R. K.. Nei M. T., nei pati V. T. apie jos atžvilgiu vartotą smurtą į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams net neužsiminė, nors, kaip seka iš V. T. vėlesnių parodymų, įvykio metu ji buvo mušama ir intensyviai, kad net pačiam M. T. ją reikėjo ginti nuo R. K..

Pagrįstai manytina, kad jeigu V. T. ir M. T. atžvilgiu būtų buvęs vartotas smurtas ir tokio intensyvumo, kaip parodė V. T. ir M. T. po įvykio praėjus keletui dienų, tokią informaciją jie būtų tikrai nurodę į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams.

Nors pateiktuose papildomuose dokumentuose V. T. fiksuoti sužalojimai, pas teismo specialistą ji nuvyko 2023-04-11, tai yra praėjus praktiškai trims dienoms po įvykio, tačiau, kaip konstatuota nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl smurto V. T. ir M. T. atžvilgiu, kurio beje nei V. T., nei M. T. neskundė, specialistas konstatavęs, kad fiksuotus sužalojimus asmenys galėjo pasidaryti ir patys. Įvykio vietoje pareigūnams M. T. tik parodė, kad įvykio metu buvo apdraskytas, o to neneigia ir R. K., kad gindama sutuoktinį nuo M. T. smurto galėjo T. apdraskyti.

Be to V. T. yra kaltinamojo sutuoktinė, akivaizdu, kad ji siekia palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį, todėl teismas šios liudytojos parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja.

Liudytojai R. V. ir E. V. yra nukentėjusios R. K. giminės, tiksliau E. V. yra nukentėjusios dukra, o R. V. E. V. sutuoktinis. Ikiteisminio tyrimo metu R. V. jokių naudingų duomenų, išskyrus tai, kad atsibudęs pamatė sužalotą R. K., nenurodė, teigdamas, kad jis nieko nematė ir negirdėjo, kadangi neblaivus miegojo. Jis taip pat nurodė, kad kitas kartu buvęs liudininkas M. B. buvo panašaus apsvaigimo kaip ir jis, tačiau primintina, kad BodyCam fiksuotas M. B., priešingai nei teigia R. V., neatrodo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nesvirduliuoja, kalba rišliai.

Liudytojos E. V. parodymai proceso metu buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. Liudytoja iš pradžių nurodė vienas aplinkybes, kad įvykio dieną tiek V. T., tiek M. T. buvo neblaivūs, patvirtino, kad būdami neblaivūs yra agresyvūs, kad žinojo apie prieš tai įvykusį konfliktą tarp R. K. ir M. T., todėl norėdama išvengti aiškinimųsi, su vaikais išėjo miegoti kitur ir konflikto nematė. Tokius parodymus E. V. davė 2023-05-16. Tačiau šios liudytojos pozicija visiškai pasikeitė 2023-07-03, tada ji jau teigė mačiusi konfliktą, tačiau jos parodymai visiškai skiriasi tiek nuo R. K. ir R. K. parodymų, tiek nuo V. T. ir M. T. parodymų. Abejonių kelia liudytojos nurodytas faktas, kad pirmiausiai R. K. kibo į plaukus V. T., šią tempė, ši griuvo, tada tempė V. T. link koridoriaus, tuo tarpu prie jų šoko M. T., o R. K. kažkaip lenkėsi prie M. T. ir M. T. atbula ranka, alkūne pataikė R. K. į veidą.

Teisme šiuos parodymus liudytoja vėl šiek tiek koregavo. Paaiškėjo, kad E. V. parodymai pasikeitė, kai ji susipyko su motina, kadangi 2023-06-24 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos vyro R. V. sužalojimo, kuris teigė, kad jo atžvilgiu smurtavo būtent R. K. ir kiti krikštynas šventę giminaičiai.

Abejonių šios liudytojos parodymais kelia ir aplinkybė, kad apklausiama posėdžio metu nurodė, jog R. K. jai siuntė grasinančio pobūdžio žinutes, šias žinutes pateikė teismui, tačiau susipažinus su žinučių turiniu, matyti, kad tarp asmenų santykiai įtempti, tačiau jokių grasinimų žinutėse R. K. neišsako, o tai duoda pagrindą abejoti E. V. parodymų patikimumu ir objektyvumu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismas nutaria liudytojos E. V. parodymais nesivadovauti.

Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina su nukentėjusiaisiais ir kaltinamuoju asmeniniais ryšiais nesusijęs liudytojas M. B.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad E. V. alkoholio nevartojo, kad jos su vaikais įvykio metu nebuvo įvykio vietoje, o R. V. visiškai neblaivus jau miegojo. Anot M. B., tik įėjęs M. T. į butą griebė jam užgerklės ir vieną kartą kumščiu sudavė R. K. į veido sritį, tada aprimo ir nuėjo į kambarį, kur miegojo R. K.. O tuo metu koridoriuje dar ir V. T. sugriebė jam už gerklės ir rūbų, tačiau jis ją nustūmė ir nuėjo į kambarį, ten pamatė, kaip M. T. smūgiuoja kumščiu į veido sritį R. K., jis pats matė du smūgius. Anot liudytojo, R. K. traukė M. T. nuo sutuoktinio. Anot M. B., M. T. veidas nagais buvo apdraskytas koridoriuje, kai jis smūgiavo R. K., o ji gynėsi. Taigi, šis liudytojas, kaip teisingus, patvirtina nukentėjusiųjų parodymus.

Vertinant M. T. parodymus, pažymėtina ir tai, kad jis patvirtina, jog patys atėjo pas K. nekviesti, išsiaiškinti apkalbas, kad buvo blaivas, tačiau iš BodyCam vertinant jų kalbos rišlumą, tembrą ir kalbėjimą akivaizdu, kad tiek M. T., tiek V. T. neblaivūs, ką patvirtino ir kiti proceso dalyviai. Kaip teigė M. T., vos tik įėjo į butą, R. K. šaukė, kad jie nepageidaujami, tačiau negalėjo paaiškinti kodėl iš buto neišėjo, o toliau vystė konfliktą. Ikiteisminio tyrimo metu dar teigė, kad V. T. mušė ir E. V., tačiau posėdžio metu apie šią aplinkybę parodymus pakeitė. Kaltinamojo pozicija vertintina kritiškai, kaip noras išvengti atsakomybės.

Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo M. T. nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotinos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį teisingai, nes nustatyta, kad jis nežymiai sužalojo vieną ir nesunkiai sužalojo kitą žmogų. Kaltinamasis suvokė, kad jo veiksmų gali būti kitiems asmenims sukeltas fizinis skausmas padaryti sužalojimai, ilgam sutrikdyta sveikata ir šių padarinių norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Todėl tokia kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. T. padarė du tyčinius nesunkius baigtus nusikaltimus, kuriais buvo pažeista įstatymo saugoma kiekvieno žmogaus teisė į jo kūno neliečiamumą ir sveikatą.

Kaltinamasis anksčiau teismo neteistas (teistumas išnykęs) (t. 1, b.l. 143-147); baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b.l. 149-151). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, susituokęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus ir paskirtį, M. T. už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau nustatant tikslingus ir galinčius pakeisti jo elgesį apribojimus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Kaltinamajam M. T. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b.l. 140-142) nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina (BPK 139 str. 3 d.).

Dėl civilinių ieškinių.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 46,04 Eur žalos atlyginimo – nukentėjusiojo R. K. gydymo išlaidų, priteisimo (t. 1, b.l. 84-85). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, žala atsirado dėl neteisėtų M. T. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, Kaltinamasis teismo posėdžio metu šį civilinį ieškinį pripažino, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

Civilinis ieškovas R. K. pareiškė 2680 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 46-51).

Civilinis ieškovas R. K. pareiškė 24,58 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 46-51).

2023 m. balandžio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 216/2023 (09) nurodyta:

1. R. K. konstatuota kraujosruvos nosies ir pasmakrės srityse buvo padarytos kon-taktuojant su kietais bukais daiktais.

2. R. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2023-04-08.

3. R. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais, sužalojimai galėjo būti padaryti jai esant bet kurioje padėtyje.

4. R. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant rankomis (kumščiais).

5. R. K. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui; sužalojimai nėra pavojingi nukentėjusiosios gyvybei; sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

2023 m. balandžio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 215/2023 (09) nurodyta:

1. R. K. klinikiniais duomenimis konstatuota veido, galvos sumušimas nosies kaulų lūžimas, o taip pat nosies kraujosruva veide buvo padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu.

2. R. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2023-04-08.

3. R. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu jam esant bet kurioje padėtyje.

4. R. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant rankas (kumščiu).

5. R. K. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui.

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-12891-23 2023-04-11 R. K. ir R. K. pripažinti nukentėjusiaisiais.

Asmenys, dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pripažįstami nukentėjusiaisiais ir turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Dėl turtinės žalos.

Turtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis (ieškovas) R. K. nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki šiol, nepertraukiamai dirba Olandijoje. Vidutiniškai jo pajamos per savaitę (penkios darbo dienos) yra 660 eurų mokesčių. įvykio dieną (2023-04-08) R. K. grįžo į namus Lietuvoje Velykoms savaitei laiko 2023-04-15, tačiau dėl patirtų sužalojimų negalėjo išvykti į Olandiją dar vieną savaitę laiko, todėl rado galimybę dirbti ir gauti pajamas už penkias darbo dienas. Tokiu būdu dėl atsakovo M. T. kaltės neteko pajamų, t. y. 660 eurų.

Taip pat nukentėjusysis (ieškovas) R. K. neteko pajamų, pajamas prarado ir dėl to, kad du kartus turėjo grįžti iš Olandijos į Lietuvą, kai turėjo būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai (akistata), todėl patyrė išlaidas: kelionė iš Olandijos į Lietuvą ir atgal kainavo kiekvienu atveju po 150 eurų, todėl bendra suma, patirtos išlaidos kelionėse yra 600 eurų. Taip pat per šias keliones į Lietuvą ieškovas R. K. prarado ir pajamas, nes kiekvienu atveju nedirbo savaitę laiko (po penkias darbo dienas), todėl prarastos pajamos dėl atsakovo M. T. kaltės yra 1 320 eurų.

Be to, įvykio atsakovui M. T. atlikus neteisėtus veiksmus ir sužalojus ieškovą R. K., buvo sugadinti ir ieškovo R. K. rūbai, t.y. sužalojus veidą bei bėgant kraujui, krauju buvo ištepta ieškovo R. K. vilkėti rūbai - džemperis ir sportinės kelnės. Kraujo dėmės neišsiskalbė/neišsivalė, dėl ko rūbai tapo sugadinti ir nebenešiojami. Džemperis ir sportinės kelnės prieš įvykį buvo pirkti Olandijoje ir už juos mokėta, atitinkamai, 100 eurų bei 70 eurų.

Ieškovas R. K. dėl džemperio sugadinimo žalą vertina 60 eurų, o dėl sportinių kelnių - 40 eurų.

Dėl atsakovo M. T. neteisėtų veiksmų ieškovui R. K. padaryta turtinė žala yra 2 680 eurų.

Ieškovė R. K. dėl atsakovo M. T. neteisėtų veiksmų taip pat patyrė turtinę žalą - išlaidas kurui, nes ne vieną kartą turėjo su savo transporto priemone automobiliu Audi S4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl procesinių veiksmų atlikimo bei pas teismo medicinos ekspertą dėl apžiūros, o būtent:

1. 2023-04-11 apklausa pas tyrėją Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK, Vytauto g. 6, Vilkaviškis;

2. 2023-04-12 apžiūra Valstybinėje teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriuje, esančiame Palangos g. 1, Marijampolė;

3. 2023-06-16 akistata Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK, Vytauto g. 6, Vilkaviškis.

Šiuos vykimus patvirtina baudžiamojoje byloje esantys dokumentai: 2023-04-11 liudytojos R. K. apklausos protokolas; 2023-04-12 specialisto išvada Nr. G 216/2023 (09); 2023-06-16 akistatos protokolas.

Ieškovė R. K. kiekvienu atveju vyko iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Nuo ieškovės gyvenamosios vietos iki Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK, esančio Vytauto g. 6, Vilkaviškis, yra 25 km., o nuo gyvenamosios vietos iki Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), yra 46 km. Atsižvelgiant į tai, kad į Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK buvo vykta pirmyn ir atgal du kartus, todėl buvo nuvažiuota 100 km, o į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyrių buvo vykta pirmyn ir atgal vieną kartą, todėl buvo nuvažiuota 92 km.

Visais atvejais buvo vykta ieškovei R. K. priklausančiu automobiliu Audi S4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vidutiniškai sunaudoja 8 litrus dyzelino šimtui kilometrų. Nurodytoms kelionėms (192 km.) sunaudota 20 litrų dyzelino, kainavusio po 1,60 eurų už vieną litrą, todėl ieškovė R. K. dėl atsakovo M. T. neteisėtų veiksmų patyrė 24,58 eurų turtinę žalą.

Teismas sprendžia, kad civiliniai ieškovai R. K. ir R. K. pakankamai savo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais ir į bylą kartu su civiliniu ieškiniu pateiktais priedais patvirtino pareikštos turtinės žalos dydžius ir patirtų paradimų sasajumą su įvykiu dėl kurio ir buvo nagrinėjama ši baudžiamoji byla. Atsižvelgiant į tai šis civilinis ieškinys dalyje dėl civilių ieškovų reikalavimų dėl turtinės žalos tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo.

Teismų praktika yra suformavusi neturtinės žalos atsiradimo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) yra nustatęs (2005-04-18, civilinė byla Nr. 3K-7-255/2005), kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Taip pat minėtoje nutartyje LAT konstatavo, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formą. Reikia atsižvelgti į asmens veiksmų kryptingumą ir turinį.

Sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams.

Dėl kaltinamojo (atsakovo) M. T. įvykdyto nusikaltimo tiek nukentėjusiajai (ieškovei) R. K., tiek nukentėjusiajam (ieškovui) R. K. buvo ne tik sutrikdyta sveikata, bet jie patyrė skausmą, kančias, pažeminimą, išgyvenimus, stresą, įvairius nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Taip pat patirti nepatogumai susiję ir su vykimu į ikiteisminio tyrimo, gydymo įstaigas, o taip pat, galimai ir ne vieną kartą, dar reikės vykti (dalyvauti) ir į teismo posėdžius.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei į kiekvieno nukentėjusiojo (ieškovo) patirto sužalojimo mastą konstatuotina, kad tiek R. K. tiek ir R. K. yra padaryta neturtinė žala.

Teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai R. K. įvertina ir formuojamą teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejų. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo 150 Eur iki 2 000 eurų ir dažniausiai neviršija 1 000 eurų sumos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiosios R. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš visiškai ir teismas sprendžia, jog 1000 Eur dydžio suma neturtinei nukentėjusiosios R. K. patirtai žalai atlyginti yra pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų.

Teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam R. K. įvertina ir formuojamą teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejų. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, kuriuose yra nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 7200 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 3000 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas visiškai ir teismas sprendžia, jog 2000 Eur dydžio suma neturtinei nukentėjusiojo R. K. patirtai žalai atlyginti yra pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.263 straipsnis).

Kartu su civiliniu ieškiniu yra pateiktas ir prašymas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo (atsakovo) M. T. nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) R. K. ir R. K. naudai turėtas išlaidas už advokato atstovavimą bei ieškinio surašymą.

Į bylą yra pateiktas advokato A. S. prašymai dėl atstovavimo išlaidų priteisimo (t. 2, b.l. 43, t. 3, b.l. 1) ir Luminor banko išrašai bei pinigų paėmimo kvitas (t. 2, b.l. 44, 45, t. 3, b.l. 2, 3) kurie patvirtina, kad R. K. Advokatui A. S. už ieškinio surašymą ir suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo bendrai 900 Eur, R. K. – 400 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys yra tenkintas iš visiškai, proceso išlaidomis pripažintina ir iš kaltinamojo nukentėjusiesiems R. K. ir R. K. priteistinos šių šalių patirtos proceso išlaidos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD diskas su bendrojo pagalbos centro įrašu (t. 1, b.l. 95), vokas, kuriame yra CD diskas su kūno kamerų vaizdo įrašais (t. 1, b.l. 98) esantys bylos medžiagoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti bylos medžiagoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros

M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti jam galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

- 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

- bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

- bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

M. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 46,04 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir 4 cnt.) (duomenys neskelbtini), (buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“), nurodant, kad pinigai turi būti pervesti (duomenys neskelbtini), (buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“).

R. K. civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti iš M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, 2680 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinės ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

R. K. civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti iš M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, 24,58 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 58 cnt.) turtinės ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti proceso išlaidomis proceso išlaidomis ir priteisti iš M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai turėtas išlaidas už advokato atstovavimą bei ieškinio surašymą – 900 Eur (devynis šimtus eurų).

Pripažinti proceso išlaidomis proceso išlaidomis ir priteisti iš M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai turėtas išlaidas už advokato atstovavimą bei ieškinio surašymą – 400 Eur (keturis šimtus eurų).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: voką, kuriame yra CD diskas su bendrojo pagalbos centro įrašu (t. 1, b.l. 95), voką, kuriame yra CD diskas su kūno kamerų vaizdo įrašais (t. 1, b.l. 98) esančius bylos medžiagoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

M. T. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.