- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- 2VP-778-850/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis
- Suinteresuotas asmuo
- T. R.
- Pareiškėjas
- Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
- Skolininkas
- R. J., T. R.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas R. J., T. R., antstolis K. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – pareiškėjas ir Tauragės AVPK) prašo nustatyti, kad skolininkui R. J. (toliau – skolininkas) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės T. R. piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbo užmokestis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su prašymu nesutinka. Su R. J. negyvena kartu nuo 2020 m. kovo mėnesio, kai padavė pareiškimą dėl smurto prieš ją. Yra dar vienas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl to, kad R. J. 2022 m. sausio 29 d. išdaužė langus. Sutuoktinis R. J. gyvena pas savo motiną, ką veikia nežino. Ji viena prižiūri ir išlaiko du vaikus nuo tada, kai R. J. prieš ją smurtavo. Dirbti išėjo ne tam, kad atidavinėtų jo skolas, o tam, kad galėtų išlaikyti vaikus. A. J. yra jų bendras vaikas, o sūnus E. jos. Po smurto prieš ją, kai jau R. J. galėjo grįžti, paskambinusi į rūpybos skyrių paprašė, kad ją iškeldintų kitur, nes jis buvo agresyvus. Nuo to laiko sutuoktinis su vaikais nebendrauja, finansiškai neremia. Pati dirba mėsos kombinate, uždirba 519 Eur. Už abu vaikus gauna pašalpą 220 Eur. Kiek per mėnesį vaikų poreikiams išleidžia, negali tiksliai pasakyti. Pirko vaikui telefoną gimtadienio proga, sumokėjo 150 Eur. Buvo išsinuomojusi butą už 50 Eur, norėjo jį išsipirkti, bet šeimininkė nesutiko. Apie tai, kad gyvena viena su vaikais, žino administracija (Pagėgių savivaldybės), vietos mokytojai, policija, namuose nėra jokių sutuoktinio daiktų. Net jų adresai skiriasi. Iki 2020 m. kovo mėnesio R. J. turėjo pajamų, tačiau šeima jų nematė, jis viską pragerdavo. Smurtas jos atžvilgiu buvo panaudotas ne kartą, bet policijos nekviesdavo. Nesikreipė dėl alimentų priteisimo, nes oficialiai dar santuokoje, ir jis turi dar vieną vaiką kuriam nemoka alimentų. Santuokos su sutuoktiniu negali nutraukti dėl registracijos. Jai reikia pragyventi santuokoje 7 metus, kad galėtų nuolat gyventi Lietuvoje.
Suinteresuotas asmuo R. J. teismo posėdyje nedalyvavo.
Suinteresuotas asmuo K. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio K. K. (toliau – antstolis) kontoroje vykdomos: vykdomoji byla Nr. 0118/03/03696 pagal Pagėgių policijos komisariato 2003 m. kovo 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą – nutarimą Nr. 181 dėl 86,89 Eur skolos išieškojimo; vykdomoji byla Nr. 0118/05/01509 pagal Pagėgių policijos komisariato 2004 m. balandžio 27 d. išduotą vykdomąjį dokumentą – nutarimą Nr. 31/254 dėl 1288,81 Eur skolos išieškojimo; vykdomoji byla Nr. 0118/08/06803/2 pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. A2.6.-441-782/2008 dėl 289,62 Eur skolos išieškojimo iš R. J. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Vykdomosios bylos vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas niekur nedirba, jo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, transporto priemonių bei banko sąskaitų nėra. Skolininkas 2016 m. sausio 9 d. yra sudaręs santuoką su T. R.. Sutuoktiniai vedybų sutarties nėra sudarę. Skolininko sutuoktinė T. R. turi piniginių lėšų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbo santykiais susijusių pajamų iš UAB „K“. 2018 m. spalio 30 d. T. R. antstoliui pateiktu sutikimu, nuo jos minėtos banko sąskaitos kiekvieną mėnesį buvo nuskaičiuojama po 50 Eur sutuoktinio skolos dengimui. 2019 m. liepos 8 d. T. R. antstoliui pateikė prašymą nebenurašinėti po 50 Eur kas mėnesį skolos dengimui. 2022 m. sausio 20 d. suinteresuotas asmuo T. R. pateikė antstoliu prašymą grąžinti nuo jos sąskaitos nuskaičiuotus pinigus. Kaip telefonu informavo antstolio kontora, nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. liepos 9 d. iš T. R. sąskaitos sumokėta 411,49 Eur sutuoktinio skolai padengti.
2022 m. sausio 11 d. turto arešto aktu Nr. S-22-118-1598, antstolis areštavo T. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšas – 2008,11 Eur sumai. Skolininkas per antstolio nustatytą terminą iki 2021 m. sausio 31 d. antstoliui nepateikė užpildyto sutikimo. Antstolis 2022 m. vasario 8 d. siūlymu dėl skolininko turto dalies nustatymo pasiūlė iki 2022 m. kovo 8 d. išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo. Pareiškėjas 2022 m. vasario 9 d. pateikė teismui prašymą dėl skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Skolininko sutuoktinė suinteresuotas asmuo T. R. nesutinka su pareiškimu, jog sutuoktiniui R. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis jos piniginių lėšų esančių banko sąskaitoje ir gaunamas darbo užmokestis, nes patenkinus pareiškėjo prašymą, būtų pažeistos suinteresuoto asmens T. R. ir jos nepilnamečių vaikų teisės.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos A. T. 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos A. T. 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Taigi skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis yra jos ir skolininko bendroji jungtinė nuosavybė. Dėl to, skolininkui neturint jokio kito turto asmeninės nuosavybės teise, yra būtina nustatyti, kokia jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalis jam tenka, kad antstolis galėtų nukreipti į šią dalį išieškojimą.
Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas; reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos A. T. 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).
CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos A. T. 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad išieškoma skola yra skolininko asmeninė, susidariusi dėl jo padarytų teisės pažeidimų dar iki santuokos įregistravimo. Nors šiuo metu skolininko R. J. ir suinteresuoto asmens T. R. santuoka nėra nutraukta, ji laikytina tik formalia - skolininkas su sutuoktine jau dvejus metus, t. y. nuo 2020 m. kovo mėnesio, po smurto sutuoktinės atžvilgiu, negyvena kartu, neveda bendro ūkio. Tai patvirtina Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį. Netgi ir gyvendamas atskirai R. J. 2022 m. sausio 29 d. išdaužė sutuoktinės T. R. gyvenamojo būsto langus, sugadino kitą turtą. Tai patvirtina Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03492-22 pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Su suinteresuotu asmeniu T. R. gyvena du nepilnamečiai vaikai E. R. ir A. J.. Iš gaunamų darbinių pajamų bei gaunamų išmokų T. R. išlaiko pati save ir nepilnamečius vaikus. Skolininkas nei jai, nei jų bendram vaikui A. J. nuo 2020 m. kovo mėnesio neteikia jokio išlaikymo, su sutuoktine ir sūnumi nebendrauja, bendro ūkio neveda. T. R. nerengia dokumentų teismui dėl vaiko išlaikymo ir santuokos nutraukimo, nes bijo būti deportuota, kadangi yra Moldovos Respublikos pilietė ir turi tik leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Suinteresuoto asmens T. R. teigimu, sutuoktinis R. J. iki 2020 m. kovo mėnesio turėjo pajamų, tačiau šeima jų nematė, viską pragerdavo. Šią aplinkybę patvirtina antstolio vykdomų vykdomųjų bylų duomenys, iš kurių matyti, kad sutuoktiniams kartu gyvenant, sutuoktinio skola valstybei antstolio buvo nuskaičiuojama nuo T. R. gaunamų pajamų. Pažymėtina, kad R. J. skola valstybei dėl jo padarytų teisės pažeidimų yra 1665,32 Eur, tačiau antstolis areštavo antstolis areštavo T. R. banko sąskaitoje esančias lėšas 2008,11 Eur sumai. Iš išieškotų lėšų 2018-12-14 ir 2019-01-18 patvarkymų matyti, kad, nepaisant to, kad iš T. R. sąskaitos nurašinėjant po 50 eurų sumą, įsiskolinimo suma valstybei nesumažėjo, o jos įmokos buvo naudojamos įsiskolinimo antstolio atlyginimui dengti, todėl akivaizdu, kad net reguliariai nurašinėjant tam tikras, įstatymo leidžiamas sumas, nuo T. R. gaunamų pajamų, jų ilgiems metams nepakaktų R. J. skolai sumokėti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad iš T. R. pajamų išieškota 411,49 Eur sutuoktinio skolai padengti, kuri laikytina T. R. turto dalimi, panaudota sutuoktinio skolos daliai padengti, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos principu, yra pagrindas pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų interesus, todėl pareiškimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 667 straipsniu,
nutaria:
Prašymą atmesti.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.