Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: DNSB „Druskininkų 23“, UAB „Vaivora Engineering“, Nacionalinė žemės tarnyba, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“, AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Petra M. K., L. S., UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“, AB Swedbank, I. J., K. B., antstoliai N. Š., J. J., R. V., G. B., A. M., V. M., R. V., A. S.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. L. prašė iškelti jam bankroto bylą. Paaiškino, kad jo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1636032,28 Eur. Pareiškėjas iki 2009 metų vadovavo bei buvo savininkas įmonių, kurių veikla buvo susijusi su nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriais. Įmonės buvo respektabilios bei pelningos, tačiau 2008-2009 metais, ekonominės krizės laikotarpiu, nekilnojamojo turto kainos ėmė kristi, todėl susidarė skolos, kurios ir lėmė nemokumą, nes pareiškėjas, siekdamas savarankiškai plėtoti verslą, laidavo kreditoriams už įmonės paskolintas lėšas. Krizės metu įmonės bankrutavo, o pareiškėjas liko skolingas labai dideles sumas. Pareiškėjo šeima šiuo metu gyvena tik iš pareiškėjo vaiko motinos santaupų, nes pareiškėjas šiuo metu ieško darbo, o jo vaiko motina yra vaiko priežiūros atostogose. Kiekvieną mėnesį jo būtiniems poreikiams tenkinti reikia 175 Eur. Savo nuosavo būsto jis neturi, šiuo metu gyvena pas savo vaiko motiną.

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija ir Nacionalinė žemės tarnyba prašė bylą nagrinėti pagal pateiktus duomenis.

Suinteresuotas asmuo AB Swedbank bankas prašė pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus, ilgą laiką vengė susirasti darbą, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis intensyviai ieško darbo šiuo metu, jo alga šiuo metu sudaro tik 38,91 Eur per mėnesį. Nėra aišku, kokiomis lėšomis bus mokama bankroto administratoriui bei dengiami įsiskolinimai kreditoriams, nes visos gaunamos pajamos bus skirtos pareiškėjo būtinųjų išlaidų tenkinimui (175 Eur).

Suinteresuotas asmuo L. S. neprieštaravo bankroto bylos iškėlimui.

Suinteresuotas asmuo DNSB „Druskininkų 23“ paaiškino, kad pareiškėjas nėra sąžiningas, kadangi nuo 2012 m. vasario mėn. nemokėjo už komunalines paslaugas, teikiamas pareiškėjo butui, esančiam (duomenys neskelbtini). 2014 m. liepos 8 d. antstolis minėtą butą pardavė pareiškėjo pasiūlytam pirkėjui UAB „Realty invest“ tik už 82412 Eur, o po metu tas pats butas parduotas už 120000 Eur. Pareiškėjas nededa jokių pastangų savo finansinei padėčiai pagerinti, todėl yra nesąžiningas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė kelti pareiškėjui bankroto bylą. Nustatė, jog pareiškėjo įsiskolinimai sudaro 1636032,28 Eur. Įvertinęs viešų registrų duomenis apie pareiškėjo turimą turtą bei sąskaitose esančias lėšas, nurodė, jog formaliai pareiškėjas atitiktų įstatymo reikalavimus, numatytus FABĮ 6 straipsnyje. Tačiau vertindamas nesutikusių kreditorių atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, išanalizavęs pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo šiuo metu dirbamą darbą ir gaunamas pajamas, pažymėjo, kad pareiškėjas turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, 2008-2009 metais vadovavo bei buvo savininkas pelningų įmonių, kurių veikla buvo susijusi su nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriais, tačiau jo darbo užmokestis 2009 buvo minimalus ((duomenys neskelbtini) 2009-2010 metais sudarė 33,31 Eur/mėn., nors 2009 m. sausio-kovo mėn. laikotarpiu gavo 800 Lt/mėn.; (duomenys neskelbtini) 2009 metais – 115 Lt/mėn., (duomenys neskelbtini) 2009 metais – 115 Lt/mėn., (duomenys neskelbtini) – 115 Lt/mėn., 2009 metais (duomenys neskelbtini) – 115 Lt/mėn.). 2014 m. balandžio 15 d. pareiškėjas vėl buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) už labai žemą darbo užmokestį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad asmuo, turėdamas aukštąjį ekonominį išsilavinimą, dirbdamas vadovaujamą darbą, buvo įmonių savininkas, laikotarpiu, kuriuo, kaip pats nurodė, jo vadovaujamos įmonės buvo respektabilios bei pelningos, tenkinosi mažesniu nei Vyriausybės nustatytas minimalus, darbo užmokesčiu. Analizuodamas paties pareiškėjo pateiktas pažymas apie gaunamas pajamas, atkreiptas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini)vadovas yra J. B., o pareiškėjo motinos vaiko pavardė K. B. Teismo vertinimu, nėra paneigiama abejonė, kad šiuos asmenis gali sieti artimi giminystės santykiai, vertinant pareiškėjo dirbtą laikotarpį ir šiuo l aikotarpiu gautas pajamas (apie 40 Eur /mėnesį). Be to, pareiškėjo atstovas posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas dirba tik po kelias valandas, o darbdavio teiktose pažymose apie pajamas nurodytas darbo laikas – 40 valandų per savaitę, 168, 160 valandų per mėnesį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo skolos už komunalines paslaugas sudaro 13782,12 Eur. Tokia komunalinių įsiskolinimų suma sąlygojo teismo abejones, ar asmuo iš tiesų, turėdamas finansinių problemų, savo aktyviais veiksmais siekė nedidinti skolų bent komunalinių paslaugų srityje. Teismas pažymėjo, kad asmens pajamos laikotarpiu nuo 2009 metų iki dabar buvo ir yra labai mažos, nors asmuo turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, ilgą laiką dirbo vadovaujamą darbą (steigė įmones bei joms vadovavo), todėl, atsižvelgus į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, padarė išvadą, kad šalyje pasibaigus ekonominės krizės laikotarpiui, darbo rinkoje pakilus darbo užmokesčiui, atsigavus nekilnojamojo turto sektoriui, kuriame darbo patirties turi pareiškėjas, jis, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, neišnaudoja galimybių didinti pajamas ir tenkinasi 40 Eur per mėnesį gaunamu darbo užmokesčiu, tuo pačiu pažymėdamas, kad būtiniesiems poreikiams jam reikalinga suma yra ½ minimalios mėnesinės algos, t. y. 175 Eur. Teismui taip pat buvo neaišku, iš kokių pajamų pareiškėjas planuoja mokėti bankroto administratoriui mokėtiną 750 Eur sumą, kuri beveik 19 kartų viršija jo gaunamas pajamas dar nuo 2014 metų balandžio mėnesio. Pareiškėjas taip pat nepagrindė teiginių, kad jam padeda artimieji, t. y. jį išlaiko jo vaiko motina, nes nenurodė jos pajamų, jei gyvena kartu, tai faktinės šeimos pajamų, išlaidų, nepateikė įrodymų, kaip ir kokiomis dalimis, iš kokių pajamų bus ketinama dengti kreditorių reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog ieško darbo, nepateikė visos informacijos apie turtinę būklę. Pareiškėjas yra jauno, darbingo amžiaus vyras, gyvenantis ir dirbantis Vilniuje, todėl tokios aplinkybės sąlygojo teismo abejones, ar pareiškėjas buvo sąžiningas, atskleisdamas visą informaciją apie savo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, būtinas vertinti keliant fizinio asmens bankroto bylą. Be to, įstatymo tikslas yra atkurti tokio asmens mokumą, o ne nurašyti skolas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti pareiškėjo nemokumą, taip pat nepaneigta abejonė dėl pareiškėjo nesąžiningumo kreditorių atžvilgiu, todėl fizinio asmens bankroto bylą atsisakyta iškelti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

Pareiškėjas S. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį ir iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą, nerinko įrodymų pagrįsti savo abejones, taip pat argumentų bei įrodymų, kurių pagrindus būtų galima konstatuoti nesąžiningumą. Visi pareiškėjo įsiskolinimai buvo sąžiningai prisiimti, nes kreditoriai nebūtų suteikę paskolų, jei būtų žinoję ar numanę, kad pareiškėjas yra nesąžininga šalis. Pareiškėjo bankrotas yra kraštutinė priemonė, nes nepradėjus bankroto proceso skolos vis didėja, pareiškėjas šiuo metu yra išlaikomas artimųjų, kadangi jo uždarbis yra labai minimalus. Pareiškėjo banko sąskaitoje yra 30071,99 EUR, kurie skirti būtent skoloms atlyginti bent iš dalies. Pradėjus bankroto procesą, pareiškėjas įsidarbins į gerai apmokamą darbą. Mažo atlyginimo gavimas taip pat nėra pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašo atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, kadangi nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad pareiškėjas nepaaiškino, kokiu būdu jis ketina vykdyti susidariusias prievoles, kai jo gaunamas atlyginimas (40 Eur) yra žymiai mažesnis už sumą, kurią pareiškėjas nurodo kaip būtiną buitinių poreikių tenkinimui (150 Eur), taip pat nepagrindė, kaip planuoja sumokėti administratoriui 750 Eur. Apdairus ir rūpestingas asmuo, siekiantis atsiskaityti su kreditoriais ir nedidinti skolų, neturėtų darbo paieškų sieti su bankroto bylos iškėlimo momentu, tačiau nuolat aktyviai siekti patenkinti kreditorių interesus. Pareiškėjas taip pat teikia prieštaringus duomenis, nurodydamas, jog dirba 40 val. per savaitę, kadangi pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas dirba tik po kelias valandas.

Suinteresuotas asmuo DNSB „Druskininkų 23“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas, būdamas buto savininku, piktybiškai nemokėjo mokesčių. 2014 m. liepos 8 d., tarpininkaujant antstoliui R. V., butą pardavė už 82541 Eur (duomenys neskelbtini), kuriai pats vadovauja, nors direktoriumi deklaruotas jo uošvis. 2015 m. liepos 2 d. butas buvo parduotas Baltarusijos piliečiui už 120000 Eur, pardavimo dokumentus tvarką pats pareiškėjas. Pardavus butą, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl bendrijos pateiktos sąskaitos už komunalinius patarnavimus, tačiau teismas ieškinį atmetė.

Suinteresuotas asmuo I. J. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą tenkinti. Paaiškino, kad iškėlus bankroto bylą, greičiau susigrąžins skolą iš pareiškėjo.

Suinteresuotas asmuo K. B. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą tenkinti. Paaiškino, kad neiškėlus bankroto bylos, būtų pažeisti jos ir pareiškėjos dukros interesai.

Suinteresuotas asmuo UAB „Vaivora Engineering“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą tenkinti. Paaiškino, kad turi didžiausią reikalavimo teisę į pareiškėją, todėl įmonės interesus labiau atitiktų pareiškėjo bankrutavimas, kadangi tokiu atveju būtų grąžinta nors dalis skolos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Remiantis šio įstatymo 2 str. 2 d., fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pagal FABĮ 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas; antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 str. 8 d. įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas vertindamas pareiškėjo atitikimą FABĮ 2 str. 2 d. nustatytiems reikalavimams nurodė, kad pareiškėjo kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 1636032,28 Eur, tačiau pareiškėjas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, 2008-2009 m. vadovavęs pelningoms įmonėms, gaudamas tik 40 Eur/mėn. atlyginimą, neišnaudoja galimybių surasti geriau apmokamą darbą, taip pat nepateikė visų būtinų dokumentų savo sunkiai turtinei padėčiai įrodyti, nepaneigė abejonių dėl nesąžiningumo kreditorių atžvilgiu. Taigi iš esmės teismui kilo abejonių dėl pareiškėjo nemokumą lėmusių priežasčių, dedamų pastangų atkurti mokumą, tikrosios finansinės padėties bei sąžiningumo. Apeliantas teigia, jog teismas jokių papildomų dokumentų nereikalavo, savo iniciatyva įrodymų apie pareiškėjo nesąžiningumą nerinko, o suinteresuoti asmenys pareiškėjo nesąžiningumo neįrodė.

Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl laikotarpio, kuris turi reikšmės, sprendžiant fizinio asmens bankroto bylą bei vertinant bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sąžiningumą. Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitinka sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis, nes pagal FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui), įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394-415/2015).

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2016 m. gegužės 10 d., todėl pareiškėjo sąžiningumas turėjo būti vertinamas už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo gaunamas pajamas 2008-2009 m., t. y. laikotarpiu, kuris neturi reikšmės, vertinant bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas kitų aplinkybių, kad apeliantas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri gali būti paneigiama ištyrus byloje esančius įrodymus ir konstatavus tam tikrų aplinkybių (vengimą atsiskaityti su kreditoriais, pasyvų elgesį, pajamų šaltinio slėpimą ir pan.) buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl to, ar pareiškėjas sąžiningai pateikė visą informaciją apie gaunamas pajamas, galėjo šias aplinkybes pasiaiškinti, išreikalaujant atitinkamus duomenis ar juos įpareigojant pateikti pareiškėją (CPK 179 str. 1 d., 199 str.). Tačiau iš bylos medžiagos nematyti, jog teismas būtų papildomai reikalavęs iš pareiškėjo kokių nors trūkstamų duomenų, kurie turėtų reikšmės vertinant pareiškėjo veiksmus sąžiningumo aspektu, todėl darytina išvada, jog teismas buvo nepakankamai aktyvus. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų nustatęs, jog yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014).

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria pirmosios instancijos teismo abejonėms dėl pareiškėjo dedamų pastangų atkurti mokumą, gaunamų pajamų dydžio (40 Eur), taigi ir pajamų šaltinio, vien atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas turi aukštąjį išsilavinimą bei patirtį versle, yra darbingo amžiaus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų dydžio (1,6 mln. Eur) ir pareiškėjo turtinės padėties (neturi jokio turto) santykis lemia tai, jog bet kokiu atveju (iškėlus ar atsisakius iškelti bankroto bylą) kreditoriniai reikalavimai ženkliai nebus padengti, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia pareiškėjo nesąžiningumo. Be to, aplinkybės, kad pareiškėjas gauna mažas pajamas, nesistengia gauti didesnių pajamų, siekiant sumažinti kreditorių reikalavimus, esminę reikšmę turi ne bankroto bylos iškėlimo stadijoje, o vėliau, t. y. sprendžiant mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą. Aukščiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog vertinant bankrutuoti siekiančio fizinio asmens nesąžiningumą, turi būti nustatytas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys, t. y. nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl asmens nesąžiningumo tokio ryšio nenustatė, pareiškėjo neatitikimą FABĮ nustatytiems reikalavimams grindė abstrakčiomis aplinkybėmis bei prielaidomis, tačiau aiškių išvadų dėl asmens nesąžiningumo nepadarė. Pažymėtina, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymų vertinimu, o sprendimas (nutartis) negali būti grindžiamas prielaidomis (CPK 270 str. 4 d. 2 p.). Suinteresuotų asmenų nurodomos aplinkybės taip pat nesuponuoja išvados dėl asmens nesąžiningumo prezumpcijos, o pagrįstų argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo, galinčio užkirsti pareiškėjui galimybę bankrutuoti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjo atžvilgiu priverstinio skolų išieškojimo veiksmai vykdomi jau ilgą laiką (nuo 2009 m.), kurio metu buvo realizuotas visas atsakovo nekilnojamas turtas. Nepaisant to, pareiškėjo debitoriniai įsiskolinimai yra didžiuliai, finansinė padėtis yra sunki, pareiškėjas augina mažametį vaiką. Todėl atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų pareiškėjų ir kreditorių interesų pusiausvyros, juolab didžiausias pareiškėjo kreditorius sutinka su bankroto bylos iškėlimu (UAB „Vaivora engineering“ – 1399787,18 Eur). Teismo vertinimu, didžiausio kreditoriaus pritarimas fizinio asmens bankroto procesui yra labai svarbi aplinkybė, kadangi nuo to didžiąja dalimi priklauso bankroto proceso eiga bei rezultatas (mokumo atkūrimo plano tvirtinimas, kreditorių nutarimų priėmimas ir pan.). Pažymėtina, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir nustatęs asmens nesąžiningumą gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 str. 9 p.). Toje pačioje stadijoje taip pat galės būti įvertinti pareiškėjo veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Taigi fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu bus vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo vertintos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo praktikos ir yra nepakankamos, kad užkirstų pareiškėjui kelią bankrutuoti. Kadangi, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriaus skyrimas ir pareigų jam nustatymas yra priskirta pirmosios instancijos teismui, nutartis naikinama, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti iš naujo.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti S. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.