Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-24 · Civilinė byla Nr. e2S-1894-638/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
e2S-1894-638/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22512-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
A. B.
Trečiasis asmuo
Z. B., E. G., R. S., E. S., A. B., I. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1894-638/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22512-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ir trečiųjų asmenų Z. B., E. G., R. S., E. S. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21641-1087/2019 pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, advokatui S. Z., tretieji asmenys Z. B., E. G., E. S., R. S., A. B., I. A. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė

1. Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė 1) pripažinti, kad Lietuvos valstybė 2009 metais ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-542-07 ieškovą diskriminavo, taikė psichotroninį ginklą, psichologiškai ir fiziškai žalojo, seksualiai priekabiavo, vėliau be teisinio pagrindo 2009 m. vasario 13 d. ieškovui įteikė pranešimą apie įtarimus, 2010 m. birželio 3 d. surašė kaltinamąjį aktą, 2014 m. sausio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 16 d. surašė apkaltinamuosius nuosprendžius, neužtikrino valstybinės advokato gynybos, pažeidė teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, vilkino baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-851/2014 bylos nagrinėjimą. Tokiais tyčiniais veiksmais trukdė ieškovo advokato profesinei veiklai, o 2011 m. gegužės 5 d. viešame teismo posėdyje, teisminio nagrinėjimo metu Baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-851/2014 neturėdamas teisėjo priesaikos O. Z., atstovaudamas Lietuvos valstybei, prieš ieškovą seksualiai priekabiavo, jį pavadindamas mergele. Tokiais tyčiniais veiksmais pažemino ir įžeidė mano asmenį ir gero piliečio vardą, padarydamas man turtinius ir moralinius nuotolius; 2) iš atsakovų solidariai moralinės žalos atlyginimui ieškovui priteisti 3 000 000 Eur (trijų milijonų eurų) piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti; 3) pripažinti ieškovui teisę į prarastas darbines pajamas, numatytas gauti iš advokato profesinės veikos dėl atsakovų tyčios bei kaltės ir iš atsakovų solidariai priteisti ieškovui piniginę kompensaciją turtinei žalai atlyginti – vidutinį darbo užmokestį patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, už laikotarpį nuo 209-02-26 iki gyvo galvos (praradus teisę dirbti advokatu); 4) pripažinti, kad teisėjai: A. P., A. S., A. Š., A. K. M. ir J. M. tyčia siekdami ieškovo diskriminacijos, įžeidimo ir pažeminimo, sulaužė teisėjo priesaiką, todėl nesant nusikaltimo sudėties priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-851/2014; 5) pripažinti, kad teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės J. M. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų: A. K. M., A. Š. Vilniaus apygardos teisme, 2016 m. lapkričio 16 d. baudžiamojoje byloje, nesant ieškovo veikoje nusikaltimo sudėties tyčia priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, siekdami ieškovo diskriminacijos, įžeidimo ir pažeminimo, todėl sulaužė teisėjo priesaiką; 6) pripažinti, kad pilietis O. Z. baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-851/2014, neturėdamas teisėjo priesaikos, savivaldžiaudamas ir piktnaudžiaudamas Lietuvos teisėjo vardu, tyčia, 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu ieškovą pripažino kaltu ir nuteisė, tokiais nusikalstamais veiksmais pažemino ieškovo asmens gerą vardą, diskriminavo, įžeidė asmenį, pažemino advokato gerą vardą bei išniekino advokato profesinę veiklą. Taip pat ieškovas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo reikalavimus: pripažinti, kad teisėjai A. P., A. S., A. Š., A. K. M. ir J. M. tyčia siekdami ieškovo diskriminacijos, įžeidimo ir pažeminimo, sulaužė teisėjo priesaiką, todėl nesant nusikaltimo sudėties priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-851/2014; pripažinti, kad teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės J. M. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų: A. K. M., A. Š. Vilniaus apygardos teisme, 2016 m. lapkričio 16 d. baudžiamojoje byloje, nesant ieškovo veikoje nusikaltimo sudėties tyčia priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, siekdami ieškovo diskriminacijos, įžeidimo ir pažeminimo, todėl sulaužė teisėjo priesaiką; pripažinti, kad pilietis O. Z. baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-851/2014, neturėdamas teisėjo priesaikos, savivaldžiaudamas ir piktnaudžiaudamas Lietuvos teisėjo vardu, tyčia, 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu ieškovą pripažino kaltu ir nuteisė, tokiais nusikalstamais veiksmais pažemino ieškovo asmens gerą vardą, diskriminavo, įžeidė asmenį, pažemino advokato gerą vardą, bei išniekino advokato profesinę veiklą. Teismas ieškovo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tenkino iš dalies. Teismas atleido ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo – 10 125 Eur. Teismas nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – pateikti teismui duomenis apie 1 125 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.

Šalies argumentai

3. Teismas nurodė, kad ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimais Nr. 4, 5, 6 (patikslintame ieškinyje atitinkamai 7, 8, 9 reikalavimai) prašo pripažinti, kad šiuose reikalavimuose nurodyti teisėjai pažeidė teisėjo priesaiką, o teisėjas O. Z., neturėdamas teisėjo priesaikos, savivaldžiaudamas ir piktnaudžiaudamas Lietuvos teisėjo vardu, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu. Teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatymas nenumato teismo teisės spręsti dėl teisėjų poelgių, kuriais galimai buvo pažeista teisėjo priesaika ar nustatinėti, kad bylą išnagrinėjo asmuo, galimai neturintis įgaliojimų nagrinėti bylas (neprisiekęs teisės aktų nustatyta tvarka). Atsižvelgiant į tai, patikslinto ieškinio reikalavimus Nr. 4, 5, 6 teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

4. Teismas nurodė, kad reikšdamas reikalavimą solidariai priteisti iš atsakovų 3 000 000 Eur kompensaciją moralinei žalai atlyginti, ieškovas turėjo pateikti teismui įrodymus apie atsakovų ar jų darbuotojų padarytas nusikalstamas veikas, t. y. pradėtus/atliktus ikiteisminius tyrimus, nagrinėjamas išnagrinėtas baudžiamasis bylas, ir/ar nuosprendžius, nutarimus ar dėl nusikalstamų veikų arba duomenis apie 11 250 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Teismas nurodė, kad ieškovas tokių duomenų nepateikė, prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovui nepateikus įrodymų apie atsakovų ar jų darbuotojų padarytas nusikalstamas veikas, t. y. pradėtus/atliktus ikiteisminius tyrimus, nagrinėjamas išnagrinėtas baudžiamasis bylas, ir/ar nuosprendžius, nutarimus ar dėl nusikalstamų veikų, atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas pažymėjo, kad asmens prašymas turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Ieškovas nurodė, kad yra praradęs 55 procentus darbingumo, dėl paskleistos informacijos apie jo teistumą negali susirasti darbo, dėl ko nedirba, todėl laikoma, kad prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovas motyvuoja sunkia turtine padėtimi. Į bylą ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad jis yra iš dalies darbingas, ieškovui nustatytas 45 proc. darbingumas, taip pat, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 20 d. sprendimą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. mokėti ieškovui 108,84 Eur netekto darbingumo pensiją. Ieškovas nepateikė teismui visų įrodymų apie savo turtinę padėtį – patikslinto ieškinio pateikimo metu gaunamas pajamas, nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, taip pat privalomą registruoti kilnojamąjį turtą, kredito įstaigose esančias lėšas, patiriamas išlaidas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tačiau, vadovaujantis CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatančia, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 8 dalis), siekiant neužkirsti kelio į teisminę gynybą, teismo vertinimu, yra pagrindas iš dalies atleisti ieškovą už patikslintą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovas atleistinas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (90 proc.) – 10 125 Eur. Teismas nustatė ieškovui septynių dienų terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui duomenis apie likusio žyminio mokesčio dalies (10 proc.) – 1 125 Eur sumokėjimą. Teismas nurodė, kad per nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų patikslintas ieškinys bus laikomas nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje buvo nurodęs, jog ieškinio reikalavimas Nr. 3 nėra aiškus, nes netiksliai nurodyta pranešimo įteikimo data (209-02-26), todėl minėtas reikalavimas turėtų būti patikslintas, nurodant tikslią datą, tačiau, reikšdamas patikslintą ieškinį, ieškovas šio reikalavimo nepatikslino.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kitą skundo dalį perduoti teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Po skundžiamos nutarties teismui pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo, įžvelgiant, kad teismas nevisapusiškai vertino pateiktus rašytinius įrodymus. Būtent teismas nevertino Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų, kuriais nuo 2016 metų iki šiol konstatuota, kad ieškovas socialiai remtinas ir todėl skiriamos pašalpos pragyvenimui. Taip pat pateikiama informacija, kad nuo 2019 m. birželio 20 d. ieškovas registruotas užimtumo tarnyboje. Po skundžiamos nutarties, buvo kreiptasi į Vilniaus savivaldybę ir kitur dėl pašalpos ir išmaldos žyminio mokesčio sumokėjimui. Savivaldybė atsisakė mokėti, todėl apskųsta Seimo kontrolieriui. Kitos organizacijos ir ministerijos, Europos parlamentas dar neatsakė.

6.2. Kaip matosi iš ieškinio dalyko, nesant nusikaltimo sudėties ieškovas buvo apkaltintas ir nuteistas. Nagrinėjant bylą teisėjai tai matė ir žinojo, todėl privalėjo tai vertinti, tačiau sulaužydami priesaiką, bylos medžiagą klastojo, dėl ko padarė žalą ieškovui ir Lietuvos valstybei. Teisingumą vykdo teismai, todėl vertinant visumą ieškinio reikalavimų, akivaizdu, kad priesaika yra sulaužyta, todėl Konstitucija ir EŽTK netrukdo priimti procesinį sprendimą teisme ir dėl faktinių aplinkybių, išvestinių iš teisėjų pažeidimo tyčios. Taip pat akivaizdu, kad neturintis teisėjo priesaikos O. Z. nebuvo teisėjas, todėl negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau tyčia dalyvavo. Akivaizdu, kad nurodyti teisėjai ir O. Z. išsityčiojo iš Lietuvos, teismų ir teisėjo vardo, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismą ir Vilniaus apygardos teismą padarė nusikalstamomis organizacijomis, pažeistas viešas interesas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Žyminis mokestis – tai įstatyme nustatyta suma, mokėtina už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą civilinio proceso tvarka. Žyminio mokesčio instituto įtvirtinimu įstatyme be kita ko siekiama drausminti asmenis nuo nepagrįstų materialaus bei procesinio pobūdžio reikalavimų padavimo, t. y. žyminis mokestis atlieka ir prevencinę funkciją.

10. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalavimą solidariai priteisti iš atsakovų 3 000 000 Eur kompensaciją moralinei žalai atlyginti. Todėl žyminis mokestis šioje byloje yra 11 250 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 7 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovo turtinę padėtį, atleido ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (90 proc.) – 10 125,00 Eur ir ieškovui nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui duomenis apie likusio žyminio mokesčio dalies (10 proc.) – 1 125 Eur sumokėjimą.

11. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostata numato galimybę tik iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi, bendroji taisyklė nustato tik dalinį atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. nenumato galimybės nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenį atleisti visiškai. Kadangi ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui duomenis apie likusio žyminio mokesčio dalies – 1 125 Eur sumokėjimą.

12. Paaiškintina ieškovui, kad siekdamas būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jis turėtų kreiptis dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, kurio 14 str. 2 d. nustato, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro be kita ko ir bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, t.y. ir žyminis mokestis ( CPK 79 str.).

13. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas turi procesinę teisę CPK 84 straipsnyje nustatyta tvarka teikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad trijų ieškovo pareikštų reikalavimų, o būtent – reikalavimų pripažinti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, patenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išskirta, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas patikslinto ieškinio reikalavimus Nr. 4, 5, 6 pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

15. Pažymėtina, kad ieškovas nepagrįstai remiasi viešojo intereso gynimu, nes jis nėra įgaliotas tokį interesą ginti (CPK 49 str.).

16. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta, ją panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

17. Įvertinus tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovui nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas, ieškovui nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2019 m. lapkričio 7 d. pašalinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė