Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta arešto bausmė 21 parai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 14 parų arešto.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

Nustatyta arešto bausmę atlikti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime.

Išaiškinta, kad nuteistasis per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos (Alytaus pataisos namų) darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, t. y. Alytaus pataisos namų, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Iš kaltinamojo V. S. ieškovo UAB „K.“ naudai priteistas 123,90 eurų turtinės žalos atlyginimas.

2024 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės nutarimu, ieškinio užtikrinimui, taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kai nežinoma asmens turto sudėtis, buvimo vieta, kaltinamojo V. S. turtui, 123,90 eurų sumai, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti galioti iki UAB „K.“ ieškinio atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas veikos kvalifikavimas, teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, civilinio ieškinio išsprendimo motyvai, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, kuri būtų nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų neišsakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina bausmės individualizavimo nuteistajam aspektu.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas V. S. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Darytina išvada, kad priešingai, nei skunde nurodo nuteistasis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl ko skundžiamą nuosprendį dėl bausmės paskyrimo reikėtų keisti ar naikinti.

9. V. S. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, tai yra už vieno baudžiamojo nusižengimo nuosavybei padarymą. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad padarytas baigtas, baudžiamasis nusižengimas, veikiant tiesiogine tyčia, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad V. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju itin atidžiai išanalizavo apylinkės teismas konstatuodamas, jog šį baudžiamąjį nusižengimą V. S. padarė praėjus tik 3 mėnesiams po to, kai jis buvo paleistas į laisvę atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę. Iš tiesų, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžiu V. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už analogišką baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Nepaisant to, kad 2024 m. kovo 12 d. V. S. buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo atlikęs jam paskirtą arešto bausmę, tačiau naują analogišką veiką, šiuo skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2024 m. birželio 28 d. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad valstybės taikomos poveikio priemonės nėra efektyvios pakeisti nuteistojo tendencingą polinkį elgtis nusikalstamai. Be to, iki nagrinėjamos veikos padarymo apeliantas buvo teistas net 33 kartus, su teisėsaugos institucijomis pastarasis susiduria jau nuo 1999 metų, dominuoja nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams darymas. Taip pat jis yra ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, už administracinių nusižengimų nuosavybei darymą. Faktas, kad nuteistasis sistemingai daro įvairaus pobūdžio bei sunkumo teisės pažeidimus, rodo, jog jis nėra linkęs paklusti visuomenėje galiojančioms elgesio taisyklėms, jų laikytis, savo interesus siekia patenkinti neteisėtais būdais. Įvertinęs tai, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistajam už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo visiškai pagrįstai paskirta normos sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis, t. y. areštas. Aptartos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad V. S. paskirtos arešto bausmės trukmė (21 para), kuri yra mažesnė nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis (27,5 paros), nevertintina kaip aiškiai per griežta. Negana to, tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, jog V. S. savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažino vienu trečdaliu, bei paskyrė galutinę bausmę – 14 parų areštą, kurios laikyti aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam baudžiamajam nusižengimui, bei nuteistojo asmenybei, nėra pagrindo.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste negali būti ignoruojamas ne tik ankstesnis V. S. nusikalstamas elgesys, tačiau ir vėlesni jo elgesį charakterizuojantys duomenys. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo V. S. atžvilgiu buvo priimti dar keli nuosprendžiai. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 6 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje ir nuteistas galutine bausme – 20 parų arešto. Šios aplinkybės apygardos teismui leidžia spręsti, kad V. S. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, moralės normų reikalavimų, jo visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, bei didinančios jo pavojingumą visuomenei, o taikytos atsakomybės priemonės (laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo bausmės) elgtis tinkamai, keisti gyvenimo būdą nuteistojo neskatino.

11. Apeliaciniame skunde akcentuojamas nuteistojo teigiamas elgesys, darbo vietos susiradimas, šiuo metu gaunamos pajamos, priteisto civilinio ieškinio dalinis savanoriškas atlyginimas, pažadai toliau vesti tinkamą gyvenimo būdą, paisyti įstatymo reikalavimų laikytini deklaratyviais ir nemažinančiais, juo labiau nepaneigiančiais, nei padarytos veikos, nei nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų visumos, todėl neturi jokios įtakos paskirtos bausmės pagrįstumui ir teisingumui. Tai, jog apeliantas turi pareigą rūpintis pasiligojusiais tėvais, nuteistajam buvo žinoma dar prieš nusikalstamos veikos darymą, tačiau tai jo neteisėtų veiksmų nesustabdė ir neįtakojo. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo V. S. nusikalstami polinkiai taikius jam švelnesnes bausmes, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nebus pakeisti.

12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr. APD-2024-12829 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (1 t., b. l. 141-144). Pažymoje nurodyta, kad V. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 75 eurus, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

14. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

15. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. darbo santykiai nėra pastovūs, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta arešto bausmė, taip pat jo finansinė padėtis nėra gera, kadangi turi pakankamai daug neįvykdytų administracinių nuobaudų. Įvertintinos ir tos aplinkybės, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta pirmojo posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis, o apelianto skundas šia nutartimi atmetamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistojo turtinę padėtį, bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl sprendžia, kad išlaidos už V. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo V. S. netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.