- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Data
- 2011-10-27
- Bylos Nr.
- 1A-450-135-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Vaclovas Iždonas, Klavdija Kruminienė
- Nukentėjusysis
- L. K.
- Advokatai
- Aistis Damulevičius
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-450-135/2011
Teisėja Rima Volikienė Teisminio proceso 1-75-1-00095-2010-1 Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.6.3.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.11.10.; 1.2.14.3.1.; 2.4.; 2.4.6.4.3.; 2.4.7.; 2.4.9.
NUOSPRENIS
2011 m. spalio 27 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės V. T., jo gynėjui advokatui Aisčiui Damulevičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., o nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos 180 str. 1 d. (dėl plėšimo iš S. D. ir dėl plėšimo iš V. J.) atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamoji byla nutraukta.
Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų L. K. 410 Lt civilinis ieškinys, S. D. civilinis 244 Lt ieškinys, V. J. 300 Lt civilinis ieškinys atmesti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti M. U., M. D., D. P., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nepilnametis V. T. (gim. 1993-06-21) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius už tai, kad su M. U. ir nepilnamečiais D. P., M. D., 2010-04-28, apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. D., t. y. vieną kartą sudavę kumščiu į galvą S. D. ir šiam nugriuvus, sudavę kumščiais ir spyrę nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, M. D. iš S. D. kelnių kišenės ištraukus piniginę 40 Lt vertės su joje buvusiais 4 litais, ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5220“, 200Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam S. D. 244 Lt turtinę žalą .
Be to, nepilnametis V. T. (gim. 1993-06-21) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius už tai, kad su M. U. ir nepilnamečiais D. P., M. D., 2010-04-28, apie 22 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) upę, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. J., t. y. sudavę kumščiais nenustatytą skaičių smūgių įvairias kūno vietas V. J. ir šiam nugriuvus, spyrę nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, iš kelnių kišenės ištraukė 100 litų ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 100 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam V. J. 200 Lt turtinę žalą.
V. T. kartu su M. D., D. P., M. U. buvo kaltinami tuo, kad pagrobė dokumentus: S. D. tapatybės kortelę, banko mokėjimo kortelę „Sweed bank“ , V. J. LR piliečio pasą, t. y. pagal LRBK 302str.1 d., tačiau nustačius, kad nebuvo kaltinamųjų tyčios siekiant pagrobti dokumentus, jie pagal LR BK 302 str. 1 d. išteisinti, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p).
Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas skundžia Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-08-21 nuosprendžio dalį dėl V. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 180 str. 1 d. dėl V. J. ir S. D. apiplėšimų ir baudžiamosios bylos nutraukimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu.
Šalies argumentai
Prokuroras skundu prašo V. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas S. D. atžvilgiu) ir nuteisti laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas V. J. atžvilgiu) ir nuteisti laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 metams.
Taip pat prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį, kuria V. T. atleistas nuo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę V. T. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, V. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams ir skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant V. T. laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis arba dirbti ir nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. K. civilinis ieškinys atmestas, S. D. ir V. J. atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodo, kad V. T. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas Pakruojo r. apylinkės teismo 2011-08-12 nuosprendžiu, įvykdė 2010-04-28. Prieš įvykdant nusikalstamas veikas V. T. buvo teistas Pakruojo r. apylinkės teismo 2010-03-10 nuosprendžiu laisvės apribojimu 6 mėnesiams, t. y. nusikalstamas veikas jis įvykdė neatlikęs 2010-03-10 nuosprendžiu paskirtos bausmės. Taip pat nurodo, kad V. T. buvo teistas Pakruojo r. apylinkės teismo 2010-06-11 nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Pakruojo r. apylinkės teismo 2010-03-10 nuosprendžiu paskirta bausme. Nurodo, kad V. T. naujai padarytos nusikalstamos veikos (nusikalstamos veikos, nustatytos skundžiamu nuosprendžiu ir nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas 2010-06-11 nuosprendžiu) yra recidyvinės. Teigia, kad dėl to, jog 2010-06-11 ir 2010-03-10 nuosprendžiais už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės 2010-06-11 nuosprendžiu buvo subendrintos, skundžiamu 2011-08-12 nuosprendžiu V. T. turėjo būti paskirta bausmė ir ji bendrinama su 2010-06-11 nuosprendžiu paskirta bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis.
Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-15/2009 yra pasisakęs, kad atleidimo nuo bausmės klausimas neturėtų būti sprendžiamas iki naujos bylos išnagrinėjimo teisme ar proceso nutraukimo tuo atveju, kai iki Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto sprendimo atleisti nuteistąjį nuo bausmės priėmimo atsirastų pagrindas manyti, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu, tikėtina, padarė naują nusikalstamą veiką. Jei naujoje byloje būtų priimamas apkaltinamasis nuosprendis, apkaltinamajame nuosprendyje bausmės turėtų būti bendrinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu. Jei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu jau būtų pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punktą teismo priimta nutartis, naują apkaltinamąjį nuosprendį priimantis teismas turėtų konstatuoti, kad nutartis dėl atleidimo nuo bausmės naikinama (teismo baigiamuosiuose aktuose gali būti konstatuojama, kad kituose (nebaigiamuosiuose) teismo aktuose tam tikros aplinkybės buvo nustatytos neteisingai), ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, bausmes subendrinti. Teigia, kad šiuo atveju, esant duomenų, kad V. T. įvykdė ir kitus nusikaltimus bei įvykdytos nusikalstamos veikos yra recidyvinės, padarytos neatlikus anksčiau teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, atsižvelgiant į privalomą įstatymų reikalavimą dėl bausmių subendrinimo, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu turėjo panaikinti 2011-07-25 nutartį, paskirti už padarytas nusikalstamas veikas bausmes ir paskirtas bausmes subendrinti su 2010-06-11 nuosprendžiu. Atkreipia dėmesį, kad Pakruojo rajono apylinkės teismui priimant 2011-07-25 nutartį dėl V. T. atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės, turėjo būti žinoma, kad jis galbūt yra padaręs kitas nusikalstamas veikas, dėl kurių nėra priimtas nuosprendis, todėl nėra būtinos sąlygos atleisti jį nuo bausmės – nėra pagrindo manyti, kad V. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 4 d. 1 p.). Nurodo, kad Pakruojo r. apylinkės teismas, priimdamas 2011-08-12 nuosprendį, atsižvelgė į priimtą 2011-07-25 nutartį ir vadovaudamasis ja laikė, kad yra galimybė V. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokuroro nuomone, tokia formuojama praktika yra ydinga.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistą, o nusikaltimų recidyvas yra tuomet, kai asmuo, juo teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.
Nurodo, kad V. T. 2010-03-10 nuosprendžiu buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, padarymą, o tyčines nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, V. T. įvykdė 2010-04-28, tai yra šių nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo teistas pagal 2010-03-10 nuosprendį, nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas pagal šį nuosprendį jam nebuvo išnykęs ir panaikintas, o nusikalstamų veikų padarymo laikas turi reikšmės nustatant, ar asmuo padarė sunkesnę – recidyvinę nusikalstamą veiką.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 4 dalyje numatyta privaloma Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio taikymo sąlyga – jei yra pagrindo manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prokuroro nuomone, 2010-01-22 nuosprendžiu V. T. paskirta poveikio priemonė nepasiekė savo tikslų, kadangi netrukus po nuosprendžio priėmimo V. T. padarė kitą tyčinę nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, už kurią teismas 2010-03-10 nuosprendžiu skyrė V. T. kriminalinę bausmę – laisvės apribojimą, tačiau ir paskirta kriminaline bausme nebuvo pasiekti bausmės tikslai, nes neatlikęs bausmės jis įvykdė analogišką tyčinį nusikaltimą, dėl kurios kaltu buvo pripažintas 2010-06-11 nuosprendžiu.
Nurodo, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių V. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės 2011-08-12 nuosprendžiu, yra tyčinės, apysunkės, padarytos nakties metu, V. T. būdamas nepilnamečiu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms padaryti, fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu jis naudojo bendrai su kitais asmenimis ir šios aplinkybės yra jo teisinę padėtį sunkinančios, V. T. yra baustas ir administracine tvarka. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, prokuroras nurodo, kad V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleistas nepagrįstai, apylinkės teismas V. T. turėjo skirti kriminalinę bausmę.
Nurodo, kad apylinkės teismas 2011-08-12 nuosprendžiu nesprendė poveikio priemonių paskyrimo V. T. klausimo, net ir nustačius pagrindą V. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, apylinkės teismas nesiėmė priemonių, kad V. T. elgesys būtų kontroliuojamas, jam būtų daromas auklėjamasis poveikis siekiant išugdyti socialiai teisingą jo elgesį. Mano, kad atleidus V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, nelieka jam kliūčių daryti teisės pažeidimus (išskyrus vienerius metus), vesti asocialų gyvenimo būdą, nedirbti ir nesimokyti. Teigia, kad Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų ir BK 82 straipsnio 1 dalis leidžia asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, taikyti auklėjamojo poveikio priemones nepriklausomai nuo to, ar nuosprendžio priėmimo metu jis jau yra sulaukęs pilnametystės (LAT 2K-94/2009 nutartis). Prokuroro nuomone, teismas turėjo svarstyti auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo – paskyrimo klausimą ir nustatyti Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnio 2 dalyje vardijamus įpareigojimus. Prokuroro nuomone, V. T. nusikalstamiems polinkiams pakeisti kitos rūšies bausmės, nei terminuoto laisvės atėmimo bausmės, nepakanka, tačiau bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, t. y. bausmės vykdymą atidedant.
Skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nuosprendyje pažymėjo, kad S. D. ir V. J. nusikalstamą veiką padarę asmenys žalą atlygino, tačiau priėmė sprendimą jų civilinius ieškinius atmesti, taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai priėmė ir sprendimą atmesti L. K. civilinį ieškinį. Nurodo, kad teismas pagrįstai patvirtino tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuris savo esme prilygintinas taikos sutarčiai ir, teismui patvirtinus taikos sutartį, byla nutraukiama.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos BPK 307 straipsnio 5 dalyje numatyta, kokius duomenis ir sprendimus turi nurodyti teismas nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje, ir Lietuvos Respublikos BPK 340 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priėmęs nuosprendį, kuriuo nuteistasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas po to, kai paskelbia nuosprendį, išaiškina nuteistajam nuosprendžio esmę bei jo teises ir pareigas, ir įstatymas neįpareigoja teismo tai daryti rašytine forma, nuteistiesiems atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ypatumai išaiškinami po nuosprendžio priėmimo, o ne pačiu nuosprendžiu. Atsižvelgdamas į tai, prokuroras skunde pažymi, kad nuosprendžio rezoliucinė dalis surašyta nesilaikant proceso normų.
Atsiliepimas
Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas pateikė atsiliepimą į prokuroro apeliacinį skundą ir prašo prokuroro skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su skundu, kadangi V. T. nusikalstamas veikas padarė 2010 -04- 28, o laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl buvo pagrįstai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės. Teigia, kad teismų praktikoje nurodyta, kad, jeigu nuteistasis tokiu būdu buvo visiškai atleistas nuo bausmės, ši bausmė nebendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme (Teismų praktika Nr. 27, p. 307), todėl nėra pagrindo panaikinti 2011-07-25 Pakruojo rajono apylinkės nutarties dėl V. T. atleidimo nuo bausmės vykdymo, kaip to prašo Šiaulių apygardos prokuratūra.
Teigia, kad apeliaciniame skunde nurodyta, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas netinkamai pritaikė LR BK 38 straipsnio nuostatas, kadangi šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistą, tačiau byloje nėra duomenų, kad teismas pripažintų V. T. recidyvistu, be to, 2011-07-25 Pakruojo rajono apylinkės nutartimi jis atleistas nuo bausmės vykdymo. Nurodo, kad ši atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis gali būti taikoma visiems asmenims, padariusiems baudžiamuosius nusižengimus ar nusikaltimus, kai baudžiamajame įstatyme priskiriami prie neatsargių arba tyčinių nesunkių bei apysunkių nusikaltimų. Mano, kad dėl to, jog kaltininkas yra padaręs keletą nusikalstamų veikų ar turi neišnykusį teistumą, ar nepanaikintą teistumą (kai jis nėra recidyvistas ar pripažintas pavojingu recidyvistu), savaime nėra kliūtis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 straipsnį.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, V. T. ir jo gynėjas advokatas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkintinas iš dalies.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, jog Pakruojo rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nepagrįstai atleido V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius bei netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą.
Prokuroras apeliacinio skundo prašymą pakeisti teismo nuosprendį ir V. T. už nusikaltimų, numatytų LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti motyvuoja V. T. anksčiau padarytų nusikalstamų veikų kiekiu, jo asmenybe bei tuo, jog, prokuroro nuomone, 2011 m. liepos 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme buvo priimta neteisėta nutartis, kuria V. T. atleistas nuo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtos 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas nuo baudžiamosios atsakomybės gali atleisti baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą padariusį asmenį, tik esant šioje dalyje numatytų sąlygų visumai, t. y. jei kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, savo noru atlygino ar pašalino žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju ar juridinio asmens atstovu, yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas tik nustačius minėtų sąlygų visumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 38 straipsnį ir asmenį, padariusį nusikalstamą veiklą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri turi būti besąlygiškai, neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes, įgyvendinta.
Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad V. T. negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau atmeta prokuroro argumentą, kad V. T. padarytos nusikalstamos veikos yra recidyvinės, kadangi aiškinant LR BK 27 straipsnio 1 ir 4 dalis, pažymėtina, kad sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali būti laikomi nusikaltimai, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis nei aštuoniolikos metų. Iš byloje esančio medžiagos matyti, kad V. T. visas nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu.
Atsižvelgdama į byloje esančius duomenis, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nusprendęs taikyti BK 38 straipsnį V. T. atžvilgiu, pažeidė baudžiamąjį įstatymą. Kolegija pažymi, kad būtina sąlyga BK 38 straipsniui taikyti yra teismo manymas, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų ir bus pasiekti bausmės tikslai. Byloje yra duomenų, leidžiančių abejoti tuo, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. T. už viešosios tvarkos pažeidimą buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu laisvės apribojimo bausme (2 t., 144–147 b. l.), o skundžiamu nuosprendžiu V. T. pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų, kurias padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, padarymą, 2010 m. birželio 11 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už viešos tvarkos pažeidimą, kurį taip pat padarė laisvės apribojimo bausmės metu (2 t., 148–151 b.l.). V. T. baustas administracine tvarka (2 t., 154–155 b. l.). Šios aplinkybės kelia abejonių dėl to, kad V. T. iš tikrųjų kritiškai vertina savo nusikalstamas veikas ir yra tvirtai nusistatęs daugiau nebenusikalsti. Dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismas nepagrįstai atleido V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu, todėl apylinkės teismo nuosprendis toje dalyje naikinamas, V. T. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytas bausmes.
Kadangi V. T. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis – jis pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, kurios įrodytos ir aprašytos skundžiamame nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl bausmės skyrimo V. T..
Skiriant V. T. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus, yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.) ir dvi sunkinančios aplinkybės (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), V. T. teisiamas 4 kartą, teismo nutartimi atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad V. T. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą tikslinga skirti bausmę – laisvės atėmimą.
V. T. nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, o Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, jog teismas, skirdamas nepilnamečiui bausmę, privalo vadovautis ne tik bendraisiais bausmių skyrimo pagrindas, bet ir atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. T. po 2010-05-27 padaryto nusikaltimo daugiau nebenusikalto, nuo nusikalstamų veikų padarymo iki skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo kiek daugiau nei metai, įsiteisėjusia teismo nutartimi jis atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo metu, kaip nurodė pats nuteistasis, mokosi, Pakruojo rajono pataisos inspekcijoje V. T. charakterizuojamas teigiamai, inspekcija yra pripažinusi, kad po V. T. gydymo psichiatrijos klinikoje jo elgesys keitėsi į gerą pusę (2 t., 160 b. l.), seniūnijoje dėl jo elgesio nusiskundimų negauta (2 t., 157 b. l.). Šios aplinkybės rodo, jog V. T. po nusikalstamų veikų padarymo stengėsi keisti savo elgesį.
Kolegijos nuomone, įvertinus aptartų aplinkybių visumą konstatuotina, jog V. T. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes realios bausmės paskyrimas nutrauktų susiklosčiusius pozityvius nuteistojo socialinius ryšius ir jo elgesį, kuriuos atstatyti po bausmės atlikimo įkalinimo vietoje būtų sunkiai įmanoma. Taigi, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. T. atidėtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę.
Kolegija atmeta prokuroro apeliacinio skundo prašymą panaikinti 2011 m. liepos 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį, kuria V. T. atleistas nuo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtos 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kadangi šioje proceso stadijoje yra nagrinėjamas 2011 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio teisėtumo klausimas. Taip pat pažymi, kad prokuroro skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2A-7-15/2009 buvo sprendžiamas klausimas pagal LR BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punktą priimtos nutarties panaikinimo, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gali būti padaręs naują nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju matyti, kad V. T. nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2010-03-15 ir 2010-04-28, t. y. tuo metu, kai jam Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė (2 t., 144–147 b. l.), o ne atidėtas bausmės vykdymas. Byloje nėra duomenų, kad V. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būtų nusikaltęs.
LR BPK nustatyta, kad atmesti civilinį ieškinį galima tuo atveju, kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 115 str. 3 d. 1 p.). Ši aplinkybė kaip išteisinimo pagrindas numatyta Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte, o iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. U., V. T., M. D. ir D. P. nukentėjusiesiems S. D. ir V. J. žalą atlygino iki nuosprendžio priėmimo, ir nukentėjusieji kaltininkams jokių pretenzijų neturi (3 t., 105, 106 b.l.). Iki nuosprendžio priėmimo M. U. taip pat žalą atlygino ir L. K. (3 t., 107 b. l.). Kadangi skundžiamu nuosprendžiu kaltininkai buvo išteisinti pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą tik dėl dalies nusikalstamų veikų, o dėl atskirų nusikaltimų baudžiamoji byla jų atžvilgiu buvo nutraukta, ir jie iki nuosprendžio priėmimo atlygino žalą, tai nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai negalėjo būti atmesti, bet turėjo būti palikti nenagrinėti, o procesas dėl civilinių ieškinių nutrauktas (BPK 107 str.). Dėl neteisingai išspręstų civilinių ieškinių skundžiamas nuosprendis keičiamas.
Teismas sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 307 straipsnio 5 dalies ir BPK 340 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuteistiesiems, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas žodžiu privalo išaiškinti nuosprendžio esmę bei nuteistųjų teises ir pareigas, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tai nenurodoma. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis surašyta nesilaikant baudžiamojo proceso nuostatų, tačiau dėl šio trūkumo nebūtina keisti nuosprendžio.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 3 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2011 m. rugpjūčio 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria baudžiamoji byla V. T. atžvilgiu nutraukta dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 180 straipsnio 1 dalyje (dėl plėšimo S. D. atžvilgiu), LR BK 180 straipsnio 1 dalyje (dėl plėšimo V. J. atžvilgiu), padarymo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir priimti dėl šios dalies naują – apkaltinamąjį nuosprendį:
pripažinti V. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje (dėl plėšimo S. D. atžvilgiu), ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pripažinti V. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje (dėl plėšimo V. J. atžvilgiu), ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, V. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti auklėjamojo poveikio priemonę – įpareigojimą mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.
Pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių išsprendimo ir nukentėjusiųjų L. K. 410 Lt civilinį ieškinį, S. D. 244 Lt civilinį ieškinį, V. J. 300 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtus ir procesą dėl jų nutraukti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.