- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-1570-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06557-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- V. Z.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“
- Trečiasis asmuo
- daugiabučių namų savininkų bendrijai „Saulė“, uždarajai akcinei bendrovei „Costum“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. Z. ir V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovams V. Z. ir V. Z., tretiesiems asmenims daugiabučių namų savininkų bendrijai „Saulė“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Costum“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Kauno vandenys” kreipėsi į teismą prašydama solidariai iš atsakovų V. Z. ir V. Z. priteisti 184,50 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 20 Eur žyminio mokesčio ir 33,29 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
2. Nurodė, kad ieškovė tiekė vandenį butui adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. susidarė 184,50 Eur įsiskolinimas už suteiktas paslaugas (mokėtojo Nr. M005134). Butas nuo 1998 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. kovo 4 d. nuosavybės teise po ½ dalį priklausė sutuoktiniams P. Z. ir P. Z.. Po P. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė P. Z.. Atsakovu byloje dalyvavęs P. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą po jo mirties priėmė atsakovai V. Z. ir V. Z.. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, taigi prievolės dėl komunalinių mokesčių mokėjimo (tame tarpe ir už vandenį) iki P. Z. mirties, buvo solidarios sutuoktinių Z. prievolės. P. Z. iki sutuoktinės ir iki savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), todėl po P. Z. mirties pradėjo valdyti turtą. Ieškovė po P. Z. mirties už 2014 m. gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas siuntė sąskaitą, kurioje buvo nurodyta susidariusi skola, todėl ieškovė tinkamai pareiškė reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui P. Z..
3. Atsakovai V. Z. ir V. Z. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nesilaikė trijų mėnesių termino, per kurį turėjo pareikšti palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui kreditorinius reikalavimus arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Atsižvelgiant į tai atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas priteisė solidariai iš atsakovų V. Z. ir V. Z. ieškovei UAB „Kauno vandenys“ 184,50 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (184,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iš kiekvieno iš atsakovų ieškovei po 10 Eur žyminį mokestį ir po 16,64 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš kiekvieno iš atsakovų valstybei po 11,01 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
1.1. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma bei šalių pripažįstamos aplinkybės, jog daugiabučiame name buvo išmontuoti ir pakeisti vandens apskaitos prietaisai, leidžia labiau tikėtina pripažinti aplinkybę, jog ieškovė įrodė faktinį ieškinio pagrindą ir skolos susidarymo faktą. Teismas pripažįsta, jog ieškovė įrodė, kad skola už suvartotą vandenį susidarė tinkamai nedeklaravus vandens apskaitos prietaisų rodmenų. Atsakovai nepateikė į bylą jokių jų paaiškinimus patvirtinančių duomenų, kurie paneigtų šią išvadą, byloje taip pat nėra duomenų apie šių apskaitos prietaisų gedimą arba jų netikslų veikimą.
1.2. Suvartotas ir neapmokėtas 143 kub. m. vandens kiekis užfiksuotas 2014 m. rugsėjo mėnesį, tuo metu butas nuosavybės teise po ½ dalį priklausė P. Z. ir P. Z.. P. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Apie nustatytą suvartotą ir neapmokėtą 143 kub. m. vandens kiekį yra nurodyta 2014 m. rugsėjo 30 d. išrašytoje sąskaitoje už suteiktas paslaugas, esant gyviems abiem ginčo buto savininkams bei vėlesnėje jau po P. Z. mirties išrašytoje sąskaitoje. Taigi atsakovu byloje dalyvavusiam P. Z. apie susidariusią skolą buvo žinoma ne tik palikimo po sutuoktinės mirties atsiradimo metu, bet ir dar iki sutuoktinės P. Z. mirties. Todėl ieškovė neturėjo pareigos atskirai informuoti pergyvenusį sutuoktinį apie skolą, kuri įtrauktina į paveldimo turto masę. Susidariusios skolos nurodymas sąskaitoje ir pateikimas ją apmokėti laikomas pakankamu įpėdinio informavimu CK 5.63 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo ieškovės reikalavimui taikyti senaties terminų.
1.3. Atsakovai dalyvauti bylos procese įtraukti kaip atsakovu byloje dalyvavusio P. Z. procesinių teisių lygiateisiai perėmėjai. Jie, kaip įpėdiniai, yra vienodai atsakingi prieš visus palikėjo kreditorius, neatsižvelgiant į skolos susidarymo aplinkybes. Be to, byloje nepateikta duomenų, kurio atsakovo vardu yra registruota nuosavybės teisė į ginčo butą, o ieškovės diskrecijos teisė yra pasirinkti asmenį, kuriam reiškiamas reikalavimas. Prašoma priteisti skola susidarė už ginčo butui teiktas komunalines paslaugas, todėl teismas sprendė, kad atsakovų atžvilgiu taikytina įstatyme nustatyta prezumpcija ir atsakovai pripažinti solidarūs skolininkai ieškovės atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovai V. Z. ir V. Z. prašo taikyti ieškinio senatį, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
1.1. Teismas be pagrindo sprendė dėl abiejų atsakovų solidariosios atsakomybės. Butas nuosavybės teise priklausė P. Z. ir P. Z. lygiomis dalimis po 1/2 dalį, todėl prievolė buvo dalinė, o P. Z. įpėdinis buvo P. Z., o ne atsakovai.
1.2. Palikėjo kreditorius nepareiškė nustatytu terminu kreditorinio reikalavimo. Įstatymas nustato kreditoriams pareigą pareikšti reikalavimą per tris mėnesius, o ne informuoti apie prievoles. Aplinkybė, kad mirė P. Z., ieškovui vėliausiai paaiškėjo 2015 m. spalio 14 d., todėl 2014 m. išrašytas sąskaitas negalima vertinti kaip reikalavimo pareiškimą. Be to, byloje nėra jokių įrodymų apie 2014 m. rugsėjo mėnesį išrašytas ir įteiktas sąskaitas.
1.3. Teismas be pagrindo rėmėsi CK 6.38 straipsniu, kadangi ieškovė atsakovams ieškinyje nurodytu laikotarpiu jokių paslaugų nesuteikė.
1.4. Teismas nevertino įrodymų dėl viešųjų ir vartojimo sutarčių vykdymui juridiniam asmeniui (verslininkui) keliamų reikalavimų (CK 6.383 straipsnio 3-4 dalys). Ieškiniu prašomas priteisti skolos dydis nėra tinkamai pagrindžiamas, tačiau šiuo atveju ieškovo pateikti įrodymai yra vienašališkai ieškovo išrašyti priskaitymų apmokėjimo žiniaraščiai, sąskaitos išrašai, vandens skaitiklių pakeitimo sąrašas. Nepasirašytas Skaitiklių pakeitimo aktas prieštarauja norminių aktų reikalavimams ir vertintinas kaip ieškovo piktnaudžiavimas pažeidžiantis vartotojo teises.
1.5. Ieškinio reikalavimas yra 186,93 Eur. Teismas priteisė 184,50 Eur, tačiau sprendime nurodė, kad ieškinį tenkina visiškai.
Atsiliepimas
6. Ieškovė UAB ,,Kauno vandenys” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo:
2.1. Ieškovas suteikė vartojamąsias paslaugas – vandens tiekimą. Skolos susidarymo laikotarpiu sutuoktiniai paslaugomis naudojosi bendrai, šeimos tikslais, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad prievolė atsiskaityti už sunaudotą vandenį iki P. Z. mirties, buvo solidari sutuoktinių Z. prievolė.
Šalies argumentai
2.2. Apeliantai nepagristai prašo taikyti ieškinio senatį. Įstatymas nereglamentuoja reikalavimo pateikimo formos. Ieškovas po P. Z. mirties už 2014-12 mėn. suteiktas paslaugas siuntė sąskaitą, kurioje buvo nurodyta susidariusi skola. Sąskaitos apmokėjimui pateikimas laikytinas reikalavimu apmokėti skolą, t. y. tinkamas kreditoriaus reikalavimo pareiškimas palikimą priėmusiam asmeniui.
2.3. Teismas teisingai konstatavo, kad priskaitymų apmokėjimo žiniaraštyje yra ieškovės užfiksuotas tik suvartoto vandens kiekis ir vartotojo atlikti mokėjimai bei duomenys į žiniaraštį perkeliami pagal vartotojo deklaruotą suvartotą vandens kiekį ir kitais būdais nustatytą suvartotą vandens kiekį. Apeliaciniame skunde nurodyti teisės aktai reglamentuoja situaciją, kai vandens skaitiklius įrengia vandens tiekėjas. Tačiau šiuo atveju vandens skaitiklius keitė (nuėmė) UAB ,,Costum” darbuotojai atliekant gyvenamojo namo renovaciją, ir užfiksavo viso namo butuose įrengtų skaitiklių parodymus, todėl ieškovas pagrįstai vadovavosi jam perduota informacija apie užfiksuotus skaitiklių rodmenis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas patenkino ieškovės ieškinį atsakovams dėl įsiskolinimo už tiektą vandenį priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Kauno vandenys“ tiekia vandenį butui (duomenys neskelbtini), pagal su P. Z. sudarytą sutartį. Butas nuo 1998 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. kovo 4 d. nuosavybės teise priklausė po ½ dalį sutuoktiniams P. Z. ir P. Z. (1 t. b. l. 7-8). 184,50 Eur skola už suteiktas paslaugas susidarė 2014 m. rugsėjo mėnesį. P. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 9), po jos mirties palikimą priėmė P. Z., miręs (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 49). Palikimą po P. Z. mirties priėmė atsakovai V. Z. ir V. Z. (1 t. b. l. 55-56, 66-72). Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą atsakovui P. Z., o šiam mirus – jo įpėdiniams V. Z. ir V. Z., prašydama priteisti iš atsakovų jos naudai 184,50 Eur susidariusį įsiskolinimą. Reikalavimas grindžiamas byloje pateiktu Priskaitymų apmokėjimų žiniaraščiu už 2014 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (1 t. b. l. 11, 34), 2012 m. kovo 7 d. vandens skaitiklio pastatymo – keitimo aktu Nr. 11.24/12.3378, 2011 m. gruodžio 13 d. vandens skaitiklio pastatymo – keitimo aktu Nr. 11.24/11.15526 (1 t. b. l. 42-43), 2015 m. sausio 22 d. Vandens apskaitos prietaisų plombavimo – patikrinimo aktu (1 t. b. l. 81), aplinkybe, kad skaitiklius, pagal kurių parodymus susidarė prašoma priteisti skola, nuėmė UAB „Costum“ darbuotojai“, atlikdami namo renovacijos darbą (1 t. b. l. 83), kurie ieškovės vertinimu, įrodo, jog susidariusi skola už tiektą vandenį turi būti priteista iš atsakovų, kurie perėmė palikėjo P. Z., gyvenusio bute po P. Z. mirties, tokiu būdu priimdamas palikimą faktiškai jį valdydamas, o taip pat pripažino susidariusią skolą ir įsipareigojo ją apmokėti, teises ir pareigas. Byloje reiškiamą reikalavimą atsakovams papildomai pagrindžia UAB „Costum“ pateikta informacija apie tai, kad šis juridinis asmuo atliko buto (duomenys neskelbtini) modernizaciją, kurios metu pagal žodinį susitarimą su UAB „Kauno vandenys“, UAB „Costum“ darbuotojai, nuėmę butuose vandens apskaitos skaitiklius, jų duomenis perduodavo UAB „Kauno vandenys“, o pačius skaitiklius palikdavo būtų gyventojams, vandens apskaitos skaitiklių nuėmimo aktai sudarinėjami nebuvo (1 t. b. l. 94).
10. Iš ieškovės teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad skola už ginčo butui teiktas komunalines paslaugas susidarė 2014 m. rugsėjo mėnesį, t. y. dar esant gyviems P. Z. ir P. Z., kurie buvo sutuoktiniai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vertino, kad sutuoktiniai buvo solidariai atsakingi už susidariusį įsiskolinimą, P. Z. apie skolą neabejotinai žinojo, be to, P. Z. mirus buvo tinkamai informuotas siunčiant jam pranešimus su nurodoma skola, kurios dydis yra įrodytas, todėl sprendė, kad paveldėtojai privalo atsakyti už palikėjo skolas, kas sudarė prielaidas teismui tenkinti ieškinio reikalavimus visiškai. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka apeliantai (atsakovai), skundą grįsdami materialinės teisės normų netinkamu aiškinimu ir taikymu (CK 3.109 straipsnis, 5.63 straipsnis, 6.388 straipsnis), taip pat procesinės teisės normų netinkamu taikymu vertinant įrodymus (CPK 178 straipsnis)/ Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl CK 5.63 straipsnio aiškinimo ir taikymo
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paveldėjimo teisinių santykių. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams.
12. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.
13. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).
14. Atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta CK 5.63 straipsnyje numatytų pranešimo būdų tinkamais taip pat laikytini: pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, išviešintas tiek iki skolininko mirties, tiek po jo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys, tarp jų ir asmenys pagal pavedimą, kas leistų atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui suprasti apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas ir jis turėtų galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.
15. Ginčo atveju apeliantai tvirtina, kad P. Z. nebuvo tinkamai informuotas apie skolą. Tokie argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Kaip nustatyta byloje, P. Z. su savo sutuoktine P. Z. gyveno ginčo bute skolos susidarymo laikotarpiu, gavo sąskaitas apie priskaičiuotus mokesčius, tame tarpe ir 2014 metų rugsėjo mėnesį susidariusį įsiskolinimą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ši aplinkybė sudaro prielaidas spręsti, kad P. Z. neabejotinai buvo žinoma apie esantį įsiskolinimą. Kartu nesutiktina su apeliantų argumentais, kad kreditorė netinkamai pareiškė savo reikalavimus, kadangi įstatymas nenumato, kokia forma kreditorius tą turi padaryti, todėl apie tai, ar buvo tinkamas įpėdinių informavimas, galima vertini iš aplinkybių, sudarančių prielaidas spręsti, ar paveldėtojams prieinama informacija buvo pakankama tam, kad atidus ir rūpestingas įpėdinis suprastų apie palikėjo skolas ir jis turėtų galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Ginčo atveju akivaizdu, kad paveldėtojas žinojo apie skolą, todėl nesant nustatytų reikalavimų kreditoriniam reikalavimui pareikšti, laikytina, kad sąskaitų teikimas yra tinkamas būdas informuoti įpėdinį CK 5.63 straipsnio prasme ir tokiais veiksmais buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas.
16. Pažymėtina, kad po P. Z. mirties P. Z. toliau liko gyventi ginčo bute (jis mirė po pusantrų metų po savo sutuoktinės mirties), paveldėjo visą turtą, ir toliau gaunamomis sąskaitomis buvo informuotas apie likusį įsiskolinimą, tačiau jo nepadengė. P. Z. mirė jau ieškovei pareiškus ieškinį teisme, todėl ši aplinkybė (iškelta civilinė byla teisme dėl skolos išieškojimo) laikoma tinkamu informavimo apie palikėjo (P. Z.) skolas įpėdiniams (dabartiniams atsakovams).
17. Nurodytų argumentų pagrindų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 5.63 straipsnio nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad pagrindų taikyti ieškinio senatį byloje nėra.
Dėl įpėdinių solidariosios atsakomybės
18. Apeliantai teigia, kad teismas be pagrindo priteisė susidariusį įsiskolinimą iš abiejų įpėdinių, kadangi ginčo butą paveldėjo tik vienas iš jų. Nesutiktina su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
19. Teismas pažymi, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011; kt.).
20. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Ši teisės norma taikoma, kai paveldi keletas įpėdinių; jie atsako palikėjo kreditoriams solidariai pagal įstatymą. CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis). Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011).
21. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą iš abiejų atsakovų solidariai yra pagrįstas, nepaisant to, kad konkretų turtą (butą, už kurį susidarė įsiskolinimas) paveldėjo tik vienas iš atsakovų. Nurodytina, kad tokius klausimus, kuris iš įpėdinių padengs skolą, įpėdiniai turi susitarti tarpusavyje, be to, vienas įpėdinis, įvykdęs visą prievolę už kitą įpėdinį, įgyja teisę reikalauti iš kito atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo.
Dėl skolos paskaičiavimo ir jos dydžio
22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skolos dydžio pripažino, jog ieškovė įrodė, kad skola už suvartotą vandenį susidarė tinkamai nedeklaravus vandens apskaitos prietaisų rodmenų. Teismas kartu pažymėjo, jog atsakovai nepateikė į bylą jokių jų paaiškinimus patvirtinančių duomenų, kurie paneigtų šią išvadą, byloje taip pat nėra duomenų apie šių apskaitos prietaisų gedimą arba jų netikslų veikimą. Su tokiu vertinimu nesutinka apeliantai skunde nurodydami, kad ieškiniu prašomas priteisti skolos dydis nėra tinkamai pagrindžiamas, kadangi ieškovės pateikti įrodymai yra vienašališkai išrašyti priskaitymų apmokėjimo žiniaraščiai, sąskaitos išrašai, vandens skaitiklių pakeitimo sąrašas. Apeliantų manymu, nesant skaitiklių pakeitimo akto negalima nustatyti buvusio skaitiklio rodmenų ir atitinkamai skolos buvimo fakto.
23. Pažymėtina, kad šie apeliacinio skundo argumentai siejasi su įrodymų vertinimo taisyklėmis, įtvirtintomis civilinio proceso teisėje. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 straipsniai).
25. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. kovo 7 d. aktu buvo užfiksuoti šalto vandens skaitiklių Nr. 40431720 ir Nr. 40286735 pradiniai rodmenys kiekvieno jų 0 kub. m. (1 t. b. l. 42). Sąskaitos išraše 2014 m. rugsėjo 2 d. mokėtojo kodu Nr. 4752495 buvo deklaruoti dviejų skaitiklių rodmenys: 1) nuo 25 kub. m. iki 27 kub. m., skirtumas 2 kub. m. ir 2) nuo 26 kub. m. iki 28 kub. m., skirtumas 2 kub. m. (1 t. b. l. 41, 36, 44). Dėl daugiabučiame name vykdytos renovacijos ginčo bute buvo išmontuoti viduje įrengti vandens apskaitos prietaisai (Vandens skaitiklių pakeitimo sąrašas, 1 t. b. l .37, 38–41). Bute adresu Saulės g. 39-49, Kaune, buvo išmontuoti du šalto vandens skaitikliai: 1) Nr. 40431720, fiksuotas jo parodymas 127,271 kub. m.; skaitiklis nuimtas ir bute įrengtas vandens skaitiklis Nr. 40399491 iš buto Nr. 46, fiksuojant jo parodymus 21,343 kub. m.; ir 2) Nr. 40286735, fiksuotas jo parodymas 67,187 kub. m., skaitiklis nuimtas (1 t. b. l. 39). 2015 m. sausio 22 d. UAB „Kauno vandenys“ abonentų skyriaus vandens apskaitos prietaisų plombavimo-patikrinimo akte užfiksuota, jog skaitiklio Nr. 40399491 deklaruoti duomenys buvo 30 kub. m., o plombuojant skaitiklį fiksuoti 48 kub. m. faktiškai suvartoto vandens rodmenys (1 t. b. l. 81). Pateikti duomenys pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad pagal fiksuotus skaitiklių parodymus buvo susidaręs 143 kub. m. skirtumas, kuris nebuvo apmokėtas. Ta aplinkybė, kad keičiant skaitiklius jų parodymus fiksavo ne UAB „Kauno vandenys“, o rangovas, atlikęs namo renovacijos darbus, nesudaro pagrindo netikėti jų perduotais duomenimis, kurių atsakovai jokiais kitais leistinais įrodymais byloje nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
26. Kartu pažymėtina, jog ieškinio suma ieškinio įžanginėje dalyje nurodyta 186,93 Eur, tačiau tai nepaneigia fakto, kad ieškovė savo reikalavimu įvardija 184,50 Eur skolos sumą. Tai reiškia, kad teismas, priteisdamas iš atsakovų būtent tokią skolą, ieškinį tenkino visiškai, o ne iš dalies, kaip apeliaciniame skunde teigia apeliantai.
27. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino esminius ir teisingam šios bylos išnagrinėjimui reikšmingus duomenis ir pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra įrodytas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.