Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-173-383/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
1S-173-383/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Viktoras Preikšas, Edita Dambrauskienė
Nuteistasis
K. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-173-383/2019
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. B. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 187 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, jam paskirta galutinė 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2005 m. gegužės 29 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 29 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną) yra 3 metai 5 mėnesiai 16 dienų. Anksčiau teistas du kartus.

2. Komisija 2018 m. gruodžio 17 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam K. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 4 punktą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Šalies argumentai

3. Skunde nuteistasis K. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nuteistasis daugiau nei keturis metus nėra gavęs nuobaudų, o ir anksčiau gautos nuobaudos nėra susijusios nei su smurtu, nei su alkoholio ar narkotikų vartojimu; šiuo metu turi aštuonis paskatinimus už nepriekaištingą elgesį, stropų mokymąsi, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse; yra motyvuotas dirbti ir dirba; moka susidariusias skolas; mokosi, dalyvauja renginiuose, socialinės reabilitacijos programose; OASys rizika yra sumažinta iki mažos; vienintelis kriminogeninis veiksnys - informacija apie teisės pažeidimus, kurio nuteistasis negalės pakeisti net ir atlikęs visą laisvės atėmimo bausmę; įgyvendino visus Komisijos nutarimu paskirtus įpareigojimus; atliko didžiąją dalį bausmės; yra susitaikęs su nukentėjusiąją, kuri neprieštarauja, jog nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas, sutinka, kad žalą atlygintų išėjęs į laisvę, pretenzijų dėl 2005 m. gegužės 29 d. įvykių neturi. Nuteistasis taip pat pažymi, jog išėjęs į laisvę turės, kur gyventi, turės darbą ir galės greičiau sumokėti susidariusias skolas. Nuteistasis taip pat nurodo, kad buvo išleistas į mamos laidotuves, kurių metų elgėsi nepriekaištingai. Nuteistojo sutuoktinė laukiasi, todėl lygtinis paleidimas yra reikalingas užtikrinti jai nuolatinę emocinę ir finansinę pagalbą bei užtikrinti socialinių ryšių palaikymą su vaiku.

3.2. Teismai, vertindami materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą privalo vadovautis teisės aktais, teisės principais bei suformuota teismų praktika, teisės doktrina, precedentais. Ypatingai žemesnės instancijos teismai privalo vadovautis aukštesnės instancijos teismų priimtais sprendimais ir nevertinti analogiškų aplinkybių skirtingose situacijose skirtingai. Teismas gali tik patvirtinti Komisijos nutarimą ir negali jo kvestionuoti, juo labiau nurodyti, kad jis nėra išsamus, kai teismo pareiga - įvertinti visas bylos aplinkybes. Teismas negali vertinti Komisijos nutarimu patvirtintų aplinkybių kaip nepakankamų ar juo labiau jomis abejoti ir neigti, pats neturėdamas jokių įgaliojimų nurodyti aplinkybių, kurioms esant nuteistajam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Teismai negali kiekvieną kartą spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo, remtis tais pačiais statiniais argumentais.

3.3. Nuteistasis nurodo, kad anksčiau buvo sunkumų laikantis reikalavimų, tačiau jau daugiau nei ketverius metus jis yra motyvuotas gerai elgtis, gauna paskatinimus ir už nepriekaištingą elgesį. Skunde nuteistasis nurodo apygardos ir apylinkės teismų praktiką. Nuteistasis turi teigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu, priežiūra ir apribojimus supranta, elgesys koreguojamas tinkama linkme. Teismų argumentai, jog nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo atveju gali pažeisti lygtinio paleidimo tvarką dėl daugiau nei prieš ketverius metus padarytų pažeidimų yra nepagrįsti ir negali būti pateisinami jokiais logiškais paaiškinimais, teismų praktika ar teisės principais. Teismas negali atsisakyti taikyti lygtini paleidimą, motyvuodamas padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų skaičiumi, ankstesniais teistumais, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurie negali būti pakeičiami ir neišnyks net ir atlikus visą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis atkreipia teismo dėmesį, kad jam jau anksčiau buvo pritaikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygų jis nepažeidė. Nutartyje nurodyti argumentai nepasikeis net ir atlikus visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes praeities pakeisti neįmanoma. Skunde nuteistasis taip pat remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

3.4. Lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, todėl lygtinio paleidimo taikymas negali būti traktuojamas kaip sušvelninantis baudžiamumą, nes pats baudžiamumas neišnyksta. Nuteistojo teigimu, nukentėjusiųjų asmenų interesai bus užtikrinti jam išėjus laisvę, kuomet pagal tarpusavio pasirašytą Susitaikymo sutartį, bus pradedama atlyginti žala. Juo labiau nebus pažeisti nukentėjusiųjų interesai, kadangi Susitaikymo sutartyje yra aiškiai nurodoma, jog nukentėjusioji neprieštarauja dėl lygtinio paleidimo taikymo. Pagrįsdamas šiuos savo skundo argumentus, nuteistasis remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Nuteistasis taip pat pažymi, kad teismai negali motyvuoti per mažos atliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, nes ši atlikta pakankama dalis taikyti lygtinį paleidimą jau yra apspręsta įstatymų leidėjo. Nuteistasis taip pat nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje Nr. 1S-658-810/2018 ne tik, kad neįvertino Susitaikymo sutarties, bet dar ir nurodė, kad nukentėjusios neprieštaravimas nuteistajam išeiti į laisvę taikant lygtinį paleidimą yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

3.5. Teismas nevertino to, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema, o nuo bausmės pradžios ji sumažėjo 10 balų ir kiekvienu atliktu vertinimu vis mažėjo. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Nr. 1S-658-810/2018 konstatuodamas, kad 40 balų yra artima vidutinei rizikos elgesio grupei, gali būti vertinamas kaip teismo sąmoningas siekis netaikyti lygtinio paleidimo ir verčia abejoti šio teismo nepriklausomumu. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sistemingai mažėja, o didžiąją dalį rizikos veiksnių sudaro statiniai veiksniai, kurie jau negali sumažėti. Skunde taip pat remiamasi Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijomis.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo K. B. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis K. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – jo vertinimo balas yra 40 balų. Ir nors nuo paskutinio vertinimo nuteistojo rizikos balas sumažėjo, tačiau tik labai minimaliai, t. y. vos dviem balais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog šis vertinimas yra ne tik priskirtinas žemai minėtos rizikos grupei, bet ir itin artimas vidutinei, nes nuo 41 balo nuteistieji jau yra priskiriami vidutinei nusikalstamo elgesio rizikos grupei.

8. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas tik turėjo įvertinti, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitus, šiam klausimui spręsti svarbias aspektus t. y. nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus, paskirtą bausmę, taikomas resocializacijos priemones ir kt.

9. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo K. B. elgesio pokyčiai: nuteistasis mokėsi, dalyvauja pataisos programose, dirba, neturi galiojančių nuobaudų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, susitaikė su nukentėjusiąja, tačiau tai tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.

10. Nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės už sunkias ir negrįžtamas pasekmes sukėlusį nusikaltimą. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Paleidus nuteistąjį K. B. lygtinai jau šiuo metu, būtų neįgyvendintas vienas iš bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina ir tai, jog atlikdamas bausmę K. B. 28 kartus pažeidė pataisos namuose galiojančias taisykles. Paskutinį kartą – nuo bausmės atlikimo pradžios praėjus devyniems metamas, kada jau tikrai žinojo pataisos namuose galiojančią nustatytą tvarką. Ir nors šiuo metu nuobaudos nebegalioja, o už gerą elgesį nuteistasis buvo skatintas, tačiau spręstina, kad jis nesistengė elgtis nepriekaištingai.

11. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad dar nėra pagrindo teigti, jog K. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjusi į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tary­bos rekomendacijomis, apylinkių bei apygardų teismų praktika, tačiau, aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.

13. Nuteistasis skunde daug dėmesio skiria Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarčiai, tačiau teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus palieka nenagrinėtus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymas nenumato procesinės teisės apeliacine tvarka kvestionuoti tos pačios instancijos teismo priimto ir įsiteisėjusio procesinio sprendimo.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis K. B. dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. B. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Edita DambrauskienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas