- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- 1S-658-810/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- K. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Danutės Giačaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. B. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 187 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, jam paskirta galutinė 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2005 m. gegužės 29 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 29 d. Komisija 2018 m. birželio 18 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam K. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis K. B. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis K. B. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, o to nepadarius, nurodyti kokių veiksmų nuteistasis dar turėtų imtis, kad jam būtų taikytas lygtinis paleidimas. Skunde nuteistasis nurodo, jog skundžiama nutartis priimta nesivadovaujant BVK 157 straipsniu, bausmių vykdymo teisės principais, taip pat ir BK 41 straipsnio 2 dalimi, nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika, kadangi priimant sprendimą teismas nevertino aplinkybių apie tai, kad beveik 4 metai nuteistasis nėra gavęs nuobaudų, ankstesnės nuobaudos nesusijusios su smurto, alkoholio ar narkotikų vartojimu, turi 7 paskatinimus, yra motyvuotas dirbti ir dirbantis, moka susidariusias skolas, mokosi, dalyvauja renginiuose, socialinės reabilitacijos programose, OASys rizika yra sumažinta iki mažos rizikos, vienintelis kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus, kurio jis negali pakeisti net ir atlikęs visą laisvės atėmimo bausmę, įgyvendino visus Komisijos nutarimu paskirtus įpareigojimus, atliko didžiąją dalį bausmės (daugiau nei 13 metų), yra susitaikęs su nukentėjusiąja, kuri neprieštarauja, jog jam būtų taikomas lygtinis paleidimas, ji sutinka, kad žalą nuteistasis atlygintų išėjęs į laisvę, pretenzijų dėl 2005 m. gegužės 29 d. įvykių neturi. Tvirtina, jog išėjęs į laisvę turėtų kur gyventi bei darbą.Taip pat skunde nurodoma, jog teismai materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, kuris yra vertinamojo pobūdžio, neturintis atitinkamų kriterijų, dažnai įvertina nepagrįstai ir neadekvačiai esamai situacijai. Jo nuomone, teismai, vertindami materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, privalo vadovautis teisės aktais, teisės principais bei suformuota teismų praktika, teisės doktrina, precedentais. Ypatingai žemesnės instancijos teismai privalo vadovautis aukštesnės instancijos teismų priimtais sprendimais ir bylose nevertinti analogiškų aplinkybių skirtingai. Apylinkės teismas, aplaidžiai tikrindamas Komisijos nutarimą, padarė priešingas išvadas nei jos nurodytos nutarime asmenų, kurie kasdien su juo dirba. Toks teismo elgesys ir motyvai yra logiškai nesuprantami ir teisiškai nepateisinami. K. B. tvirtina, kad jei nuteistasis priklauso žemai nusikalstamo elgesio rizikai, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, nepažeidinėja rėžimo reikalavimų, savanoriškai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei glaudžius socialinius ryšius, yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, nors apylinkės teismas šias aplinkybes įvertino kaip tinkamą nuteistojo elgesį pataisos namuose. Jo vertinimu nei BVK 12 straipsnis (bendrosios nuteistųjų pareigos), nei BVK 110 straipsnis (specialiosios nuteistųjų pareigos) nereglamentuoja pareigos dalyvauti socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, mokytis bendrojo lavinimo ar profesinio mokymo, dalyvauti bet kokiuose kituose pataisos namuose organizuojamuose užsiėmimuose, kursuose ir pan. Atitinkamai teismas negali vertinti asmens rodomos iniciatyvos dalyvauti užsiėmimuose ir programose kaip jam priskirtos pareigos. Toks asmens elgesys turi būti vertinamas kaip jo iniciatyva ir noras keisti gyvenimo būdą bei daugiau nenusikalsti. Kadangi nuteistiesiems teisės ir pareigos gali būti nustatomos tik įstatymu, teismas neturi teisės išplėsti šių pareigų sąrašo ir juo labiau remiantis tuo motyvuoti savo sprendimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo.Skundo autorius nurodė, jog teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, motyvuodamas padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų skaičiumi, ankstesniais teistumais, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurie negali būti pakeičiami ir kurie neišnyks net ir atlikus visą laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau jam yra taikytas lygtinis paleidimas, jo sąlygos nebuvo pažeistos. Be to, Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi (byla Nr. 1S-97-785/2017) taikė lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, nors asmuo buvo nuteistas už labai sunkius nusikaltimus. Skundžiama nutartis negali būti teisėta motyvuojant tik tomis aplinkybėmis, kurios jau nebegali pasikeisti. Tokie teismo veiksmai sudaro prielaidas manyti, kad yra siekiama bet kokiomis priemonėmis užkirsti kelią taikyti lygtinį paleidimą, o ne vykdyti teisingumą. Taip pat negali būti vertinamos aplinkybės dėl padarytos veikos pavojingumo, sunkumo, kadangi tai jau buvo įvertinta skiriant bausmę, o tokiu atveju nuteistasis baudžiamas antrą kartą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais, kitaip lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę. Skunde K. B. nurodo ir tai, kad šiuo metu jis yra atlikęs daugiau nei 13 metų laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – mažiau nei 3 metai 10 mėnesių. Jo vertinimu toks atliktos bausmės dalies dydis yra svarbus veiksnys, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, ir ne vienam asmeniui, kuriam buvo taikytas lygtinis paleidimas, buvo likę atlikti treji (ar net daugiau) metų bausmės. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimus dėl precedentų bylose taikymo, nurodo, kad siekiant įgyvendinti teisingumo principą bylose, kuriose kyla BVK 157 straipsnio taikymo klausimai, teismų sprendimais turi būti remiamasi kaip teisės šaltiniais ir vien tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas bei likusi didelė neatlikta bausmės dalis nėra pakankamas motyvas nuteistajam netaikyti BVK 157 straipsnio nuostatų. Apylinkės teismo argumentai, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą padarytos nusikalstamos veikos, atliktos ir neatliktos bausmės santykis ir jų vertinimas teisės įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, yra neteisėti ir negali būti priimtini kaip pagrįsti ir atitinkantys suformuotą teismų praktiką.Dėl teismo motyvo, jog patvirtinus lygtinį paleidimą nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir teisingumo principas, nuteistasis teigia, kad teisingumo principo įgyvendinimas apima ir kaltininko asmenybės vertinimą bei sietinas su nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu. Teismas tik formaliai konstatavo šio principo neįgyvendinimą ir neatsižvelgė į aplinkybes, jog nuteistasis susitaikė su nukentėjusiąja. Skundžiamoje nutartyje teismo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas aplaidus ir visiškai neadekvatus esamai situacijai. Nepriklausomai nuo to, kad nuo paskutinio OASys vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 2 balais, pažymėtina, jog nuo bausmės pradžios ji sumažėjo 10 balų ir kiekvieno atlikto vertinimo atveju vis mažėjo. Nuteistasis priskiriamas žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, o teismo konstatavimas, kad 40 balų yra artima vidutinei rizikos elgesio grupei, vertinama kaip teismo sąmoningas siekis netaikyti lygtinio paleidimo ir verčia abejoti šio teismo nepriklausomumu. Nuteistasis pažymi, jog statinius ir nekintančius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus iš 40 sudaro 35 balai, tai rodo minimalų jo pavojingumą visuomenei, dedamas pastangas taisytis ir ateityje nenusikalsti. Priteistas sumas nuteistasis nurodo mokantis tiek, kiek gali iš savo gaunamų pajamų, o tai parodo, jog dedamos pastangos ir šioje srityje.Skunde taip pat akcentuojamas teismų privalomumas vadovautis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“ bei tai, jog lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas kaip taisyklė, o ne kaip išimtis. Nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija iš esmės suteikia nebe rekomendacinį, o privalomą pobūdį, todėl taikant lygtinio paleidimo institutą privaloma atsižvelgti ir laikytis aukščiau minėtų rekomendacijų. Tiek Komisija, tiek teismai turi siekti bendro tikslo – ne asmenį nubausti, o padėti jam resocializuotis ir reintegruotis į visuomenę. Apibendrinant nuteistasis pažymi, jog jį lygtinai paleidus, bus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Nuteistojo K. B. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo išvadą, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – nuteistasis per rekomendacijoms skirtą laikotarpį nepažeidinėjo nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dalyvavo privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė AA grupės užsiėmimus. Kita vertus, žemesnės instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatavo apylinkės teismas. Tokiam žemesnės instancijos teismo vertinimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog apylinkės teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam patvirtinimo klausimą, netinkamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo sąlygas, byloje esančius duomenis, nuteistojo pastangas resocializuotis ir tokiu būdu pažeidė baudžiamojo proceso principus, BVK normas, dėl ko priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas atsižvelgė tiek į teigiamai, tiek į neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį pataisos įstaigoje, elgesio pokyčius apibūdinančius duomenis, juos apibendrintai įvardijo bei vadovaudamasis šiais duomenimis padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis daro pažangą, tačiau ji nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kurios neva tai buvo apylinkės teismo neįvertintos, yra prieštaraujančios teismui pateiktai bylos medžiagai, teismo motyvams ir nurodytai teisinei išvadai. Teismas jas įvertino kiekvieną atskirai ir susiejus į visumą formavo teisingą išvadą nagrinėjamo klausimo kontekste. Pažymėtina, jog K. B. elgesio modelis, susijęs su pakankama motyvacija darbui, drausminių nuobaudų neturėjimu, dalyvavimu įvairiose socialinės reabilitacijos programose, renginiuose, atsižvelgimas į Komisijos nurodytas rekomendacijas, kurios skatina nuteistąjį savo elgesį koreguoti, yra tinkamai modeliuojamas ir pastebimos asmens teisingos išvados. Pritartina, kad gerų socialinių ryšių su artimaisiais – motina, sūnumi, broliu bei sutuoktine, palaikymas gali veikti jį kaip veiksnys, apsaugantis nuo tolimesnio nusikalstamo elgesio. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančiais veiksniais laikytinos ir tinkamos nuteistojo gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama darbinė motyvacija, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, tai, jog nuteistasis išsako neigiamą nuomonę psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atžvilgiu, bei sutikimas, kad lygtinai paleidžiant iš pataisos namų jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Nemenkinamas ir faktas, jog nuteistasis yra skatintas 7 kartus, įžvelgtini aspektai pažymėti alkoholio vartojimo aspektu, tai, jog šios problemos sprendimui buvo lankyti anoniminių alkoholikų grupės susirinkimai.Kritikuojant teismo sprendimo motyvus dėl nuteistojo aktyvaus dalyvavimo įvairiose programose, atitinkamose priemonėse bei skatinimo priemonių buvime, įvertinus, jog toks nuteistojo elgesys ir turėtų būti jam atliekant bausmę pataisos namuose, visiškai sutiktina su šiais teismo motyvais, kadangi tai jo naudai ir bausmės paskirčiai įgyvendinti parinktos priemonės, kurias jis atliko bei siekė savo elgesį koreguoti ir taip parodyti, kad jo ketinimai yra teisingi, tačiau tai visiškai nepagrindžia galutinio fakto, kad tai yra absoliutus pagrindas ir to pakanka, kad lygtinis paleidimas būtų taikytas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai formalu, materialaus lygtinio paleidimo pagrindo konstatavimui tik tokių duomenų visumos nepakanka. Vis tik, šios nutarties 10 punkte nurodytos ir išanalizuotos aplinkybės, vertinant jas neigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių kontekste, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jog jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Darydamas tokią išvadą, apygardos teismas pažymi, jog nors nuteistasis bausmės atlikimo metu 7 kartus skatintas, tačiau daugiau kartų, t. y. 28, jis pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, už ką jam skirtos nuobaudos. Minėti pažeidimai daryti nuo bausmės atlikimo pradžios (iki 2012 metų), už juos nuteistasis baustas drausminėmis nuobaudomis, jo elgesys buvo ne itin teigiamas ir pasižymintis vidaus tvarkos taisyklių laikymųsi. Pažeidimai daryti sistemingai, įvairiu bausmės atlikimo laikotarpiu ir ilgą laiką. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo galimybę, negali vertinti ir pasisakyti dėl tų pažeidimų, už kuriuos gautos nuobaudos yra negaliojančios, kadangi kiekvienas bausmės atlikimo vietos rėžimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymą buvo paskirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis, net ir būnant laisvės atėmimo vietoje yra linkęs pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, tai leidžia pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Nuteistasis skunde akcentuoja nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, nurodydamas, jog paskutinio vertinimo rezultatas yra 40 balai, balų suma paskutiniu metu sumažėjo ir jis priskirtinas žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šis vertinimas yra ne tik priskirtinas žemai minėtos rizikos grupei, bet ir itin artimas vidutinei, nes nuo 41 balo nuteistieji jau yra priskiriami vidutinei nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Pažymėtina, jog iš jam nustatomų 40 balų, 5 balai yra kintantys, jie gali būti koreguojami imantis atitinkamų priemonių. Dėl išvados, kuri nepateisino nuteistojo lūkesčių būti paleistam, taikant jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą, aktualus ir jo elgesio modelis apie kurį spręstina bausmės atlikimo metu, nesumenkinant nusikaltimui įtakos turėjusių veiksmų atlikimo, kurie pasižymėjo fizinio smurto apraiškomis, agresija aukai. Tai, kad bausmės atlikimo vietoje šie elgesio aspektai nepasireiškė, nėra absoliutus pagrindas konstatuoti, kad nuteistajam paskirti suvaržymai yra pasiekę tokį lygį, jog bausmės paskirtis pilnai įgyvendinta, o teisingumo principo esmė išpildyta. Anaiptol, tai tik šio instituto vertinimo proceso veiksmų sudėtinė dalis, kuria formavosi teismo išvados pagrįstumas. Apeliantas skunde atkreipė teismo dėmesį, jog apylinkės teismas, vertindamas jo lygtinio paleidimo galimybę, vertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą, kurie jau buvo įvertinti nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje. Sutiktina su nuteistojo argumentu, jog šie požymiai jau buvo įvertinti, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau visiškai nesutiktina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą labai sunkaus nusikaltimo padariusio asmens atžvilgiu į tai negali būti atsižvelgta. Teismas nutartyje nurodė, kad šie aspektai nėra lemiantys lygtinio paleidimo taikymą, tačiau jie sudaro visumos aplinkybių dalį ir į juos atsižvelgtina. Apygardos teismo vertinimu, tuo nebuvo padarytas esminis pažeidimas, kas galimai nulemtų skundžiamos nutarties panaikinimą. Taip pat apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog taip nuteistasis yra baudžiamas antrą kartą, kadangi nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas įvertintas tik asmens elgesį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, jo dar kartą neteisiant ar neskiriant atitinkamų bausmių už tai, Skunde kritikuojami ir teismo motyvai, susiję su neatlikta bausmės dalimi. Šiame kontekste apygardos teismas neįžvelgia procesinių ar aplinkybių vertinimo pažeidimų, kuriuos, anot nuteistojo, padarė apylinkės teismas. Tai, kad vertinant galimybę bei pakankamą pažangą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo sąlygų išpildymo, atsižvelgus į neatliktos bausmės dalį, gretinant ir nemenkinant viešojo intereso esmės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo, buvo padaryta pagrįsta ir teisinga išvada šiame kontekste. Faktas, jog nuteistasis susitaikė su nukentėjusiąja tik patvirtina, kad daromos tinkamos ir teisingos išvados nuteistojo elgesio koregavime, tačiau tai tik viena aplinkybė, kuri apibūdina nuteistąjį teigiamai. Teismas taip pat nustatė, kad neteisėtais K. B. veiksmais buvo padaryta žala nukentėjusiajai, jo atžvilgiu teismas priteisė žalos atlyginimą, tuo tarpu dirbdamas pataisos namuose ir gaudamas atlyginimą, jis su nukentėjusiąja sudarė susitarimą, kuriuo žalą atlygins jai tik išėjus į laisvę. Tai, jog būdamas bausmės atlikimo vietoje jis turi galimybę šią priteistą sumą mažinti bei dėti, tačiau to nedaro, tik įrodo nuteistojo atsakomybės stoką.Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja, jog teismas savo sprendimą motyvavo bausmės paskirties ir teisingumo principo neįgyvendinimu. Nuteistojo teigimu, bausmės esmė, teisingumo principas nagrinėjamu atveju bus užtikrintas, kadangi jis su nukentėjusiąja susitaikė, ji dėl nuteistojo lygtinio paleidimo neprieštaravo. Teismo vertinimu, tokie nuteistojo argumentai yra tik deklaratyvi jo nuomonė, kadangi dar kartą patikrinus faktines bylos aplinkybes bei skundžiamos nutarties motyvus, materialaus pagrindo konstatavimui duomenų nepakanka. Apylinkės teismas, įvertinęs duomenų visumą sprendė, kad bausmės paskirtis ir teisingumo principas, paleidus nuteistąjį lygtinai, nebus įgyvendinta Taip taip ir apygardos teismas tvirtina, jog bylos aplinkybių visumoje nesant besąlygiško pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, bus įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nors nuteistojo nuomonė skiriasi nuo teismų, tačiau ji nėra privaloma sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Aukštesniajam teismui pateiktos bylos medžiaga leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padės nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtą elgesį. Skunde nurodytos pareiškėjui nepriimtinos teismo išvados dėl atlikto vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymams ir duodančiomis pagrindą daryti priešingą išvadą nei padarė apylinkės teismas.Taip pat skunde analizuojama ne tik nacionalinių teismų, bet ir tarptautinių teismų pozicija lygtinio paleidimo taikymo kontekste, tarptautinės reikšmės Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, tačiau jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir taip išreikšti pasitikėjimą nuteistuoju, jei teismas nebuvo įtikintas, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, kad nuteistasis būdamas paleistas į laisvę anksčiau nei buvo paskirta teismo nuosprendžiu, gebės gyventi laisvėje gerbdamas teisę ir visuomenę. Nuteistasis siekdamas šio instituto taikymo turi būti padaręs atitinkamas išvadas bei būti motyvuotas ateityje nesieti savo gyvenimo su priešingu teisei veikimu, o ta turi įrodyti tolesnio bausmės atlikimo metu elgdamasis nepriekaištingai. Tokios išvados būtinos gerbiant ne tik nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, jog apygardos teismo paskirtis yra patikrinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ką teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju ir atliko. Nuteistojo skunde formuojamas prašymas jo atžvilgiu netaikius lygtinio paleidimo nurodyti, ką nuteistasis dar turėtų konkrečiai padaryti, kad būtų paleistas lygtinai, nėra šio teismo nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo klausimu skundą nagrinėjantis teismas nepasisako. Nuteistasis skunde daug dėmesio skiria teisminei praktikai dėl lygtinio paleidimo bei nurodo jo atžvilgiu taikytinų precedentų atvejus bylose. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog kiekviena byla yra individuali ir klausimai nagrinėtini tik atsižvelgus į būtent tos bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu – nuteistuoju bei jo elgesiu bausmės atlikimo laikotarpiu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Taigi, nuteistojo atliktas teisminės praktikos interpretavimas nėra teismui privalomas bei nesukuria pagrindo tvirtinti, jog teismas netinkamai taikė BVK normas. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis K. B. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, netinkamai, nepakankamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo K. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.