- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-17
- Bylos Nr.
- 1-197-1113/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24476-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė
- Kaltinamasis
- K. M.
- Nukentėjusysis
- S. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.22.11.2Neteisėtas nešaunamojo ginklo įgijimas ir nešiojimas (BK 258 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
- 2.12.1.8Bylos nagrinėjimas teisme kaltinamojo reikalavimu ar teisėjo iniciatyva (BPK 425 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, pradinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektros montuotoju, teistumui išnykus laikomas neteistu,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narę – sutuoktinę S. M., o būtent: 2024 m. birželio 28 d., apie 1.10 val., (duomenys neskelbtini), tyčia atsuktuvu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai S. M. į galvos sritį, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - galvos plaukuotosios dalies (pakaušio-viršugalvio) durtinę žaizdą.
2. Be to, jis tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo smogiamojo - trupinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą - kastetą, priskiriamą prie draudžiamųjų ginklų, ir jį laikė su savimi iki tol, kol policijos pareigūnai paėmė 2024 m. birželio 28 d., apie 1.10 val., reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu surado ir paėmė policijos pareigūnai, šį nešaunamąjį ginklą.
3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. M. dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, gali būti, kaip nurodyta kaltinime, birželio 28 d., jo buvusi klasiokė jam atsiuntė nuotraukas su jo sutuoktine, kuri jam neištikima. Jis, pasiėmęs atsuktuvą ir kastetą, nuėjo į bendrabutį, (duomenys neskelbtini). Atsuktuvą pasiėmė durų trosui atkabinti. Kastetą su savimi pasiėmė apsiginti, nes žinojo, kad sutuoktinė bus ne viena. Įėjus į patalpą buvo jo sutuoktinė S. M., M. ir Č. Jis kvietė žmoną eiti namo, bet ji atsisakė. Tada jis dešine ranka trenkė S. M. į galvos sritį. Pataikė kažkur ties smilkiniu. Trenkdamas rankoje laikė atsuktuvą, kuriuo atkabino duris. Po to jis iš ten išbėgo. Atvykusi policija jį sulaikė, apžiūros metu rado kastetą, kurį jis buvo įsigijęs gyvendamas (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad Lietuvos Respublikoje turėti kastetus draudžiama. Būdamas automobilyje pastebėjo, kad atvažiavo greitoji, kad S. M. bėgo kraujas. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. S. M. jis atsiprašė, ji jam atleido. Sutuoktinės atžvilgiu pirmą kartą panaudojo smurtą. Šiuo metu su žmona skiriasi, jau įvyko mediacija. Prašo skirti jam ne piniginę baudą, o kitokią bausmę. Jo gaunamas darbo užmokestis yra 1000 Eur per mėnesį, 200 Eur išieško antstoliai, 350 Eur sumoka už buto nuomą ir komunalinius mokesčius. Iš likusių turi išgyventi pats ir išlaiko (duomenys neskelbtini) metų dukrą. Jei nėra galimybės skirti ne piniginę bausmę, prašo bent išdėstyti dalimis. Viešųjų darbų negali atlikti, nes po darbo turi prižiūrėti vaiką.
4. Kadangi kaltinamasis K. M. kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
5. Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
6. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 28 d. kaltinamasis K. M. kaltu dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, jog galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis nesirgo, psichikos sveikatos centre neregistruotas, priklausomybių neturi, niekur nesigydo, kuo yra įtariamas supranta. S. M. yra jo sutuoktinė, kartu yra apie (duomenys neskelbtini) metus, o susituokę apie (duomenys neskelbtini) metus. Su S. M. turi (duomenys neskelbtini) metų amžiaus dukrą. Sutuoktinė turi dar vieną dukrą (duomenys neskelbtini) metų amžiaus iš ankstesnių santykių. Gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), butą nuomojasi. Sutuoktinė niekur nedirba, šeimą išlaiko jis, nes yra dirbantis. S. M. turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, gydėsi (duomenys neskelbtini) nuo narkotikų priklausomybės, grįžo prieš dvi savaites. Grįžusi po gydymo, jau apie 1,5 savaitės negrįžta namo, vaikais nesirūpina, bendrauja su asocialiais asmenimis ir kartu su jais vartoja narkotikus. Dėl to jis pyksta ant sutuoktinės, kad ji negrįžta namo, turi susiradusi meilužį ir svaiginasi narkotikais. Vakar, 2024 m. birželio 27 d., vakare apie 19 val., skambino pagalbos telefonu 112, nes žmona neatidavė jam dukros, slėpėsi su kitais asmenimis prie ežero. Kol ieškojo žmonos su dukra, S. M. perdavė mažąją dukrą vyresniajai dukrai, kuri nuvedė jų dukrą pas močiutę. Pati S. M. namo negrįžo. Nuolat skambino žmonai, prašė, kad ji grįžtų namo, bet ji jo neklausė. Tada, apie 00 val., išėjo ieškoti žmonos. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra butas, kurio durys nerakinamos, kur renkasi asocialūs asmenys. Iš namų išeidamas pasiėmė atsuktuvą, nes žinojo, kad buto, kuriame yra jo žmona, durys yra užkabintos su trosu. Taip pat su savimi pasiėmė turėtą kastetą, kurį įsigijo senai, galimai (duomenys neskelbtini) metais, būdamas (duomenys neskelbtini), internetu. Kastetą parsivežė į Lietuvą (duomenys neskelbtini) metais, kurį laikė namuose įvairiais adresais, nes savo būsto neturi, nuomojasi. Žinojo, kad jis draudžiamas Lietuvoje, tačiau jį pasiėmė savigynai. Jam nuėjus į minėtą bendrabučio butą, jame buvo du vyriškiai – M. ir jo klasiokės I. B. sugyventinis, kurio duomenų nežino, su kuriuo jį išdavinėja S. M. Jam įėjus į butą matė, kad jame yra jo žmona. Sakė žmonai eiti namo, tačiau žmona atsisakė. Tada tarp jo ir jos kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis tempė žmoną iš buto. Tiesiog jai paėmė už rankos, kurios nespaudė. S. M. priešinosi, nenorėjo išeiti, todėl jis, rankoje turėtu atsuktuvu, sudavė jai vieną kartą į galvos sritį. Kai konflikto metu sudavė S. M., ją ginti pradėjo M. ir tas kitas vyriškis. Minėti vyriškiai puolė ant jo, t. y. pradėjo eiti link jo, kažką turėjo rankose. Tada jis išsigandęs išbėgo iš minėto buto. Kiek matė, butas vieno kambario, ten tiesiog landynė, kam jis priklauso, nežino. Ar žmonai padarė kokius sužalojimus, nežino, iš streso nematė. Ar jai bėgo kraujas, nematė. Supranta, kad savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą S. M. Įvykio metu buvo išgėręs šiek tiek alaus, apsvaigęs nesijautė, neblaivumas neturėjo įtakos jo veiksmams. Konfliktas kilo dėl to, kad nebeapsikentė žmonos S. M. svaiginimosi narkotikais ir išdavysčių bei nesirūpinimo savo vaikais. Prieš žmoną smurtavo pirmą kartą. Kažkur kitur išsikraustyti jis negali, nes prižiūri dukrą (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, veda ją į darželį. Žmona vaiku nesirūpina visai. Socialiniai darbuotojai ir vaikų teisės žino jų šeimą ir yra sprendžiamas klausimas dėl vyresniosios dukros atėmimo iš S. M. Mano, kad žmona pati išsikraustys pas savo meilužį. Prašo leisti likti jam gyventi jo bute, nes jis vienas dirba, moka mokesčius ir rūpinasi dukra. S. M. jis atsiprašys, tačiau kartu nebegyvens. Daugiau ko parodyti neturi (1 t., b. l. 137–140).
7. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 27 d. kaltinamasis K. M. nurodė, jog kuo yra įtariamas supranta, kaltu dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis nesirgo, psichikos sveikatos centre neregistruotas, priklausomybių neturi, niekur nesigydo. Nurodė, kad S. M. yra jo sutuoktinė. Sutuoktinė niekur nedirba, šeimą išlaiko jis, nes dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektros montuotoju. Pasilieka prie ankstesnių duotų parodymų. Dėl smurto artimoje aplinkoje kaltę pripažįsta visiškai. Labai gailisi ką padarė savo sutuoktinei S. S. jis atsiprašė, jie susitaikė. Per įvykį jis buvo neblaivus. Nuo to įvykio nevartoja visiškai alkoholio, maždaug prieš savaitę laiko jis užsikodavo nuo alkoholio. Su S. nebesipyksta, išsisprendė savo problemas, atleido vienas kitam, prašo bylą nutraukti jiems susitaikius. S. jam atleido, kartu gyvena toliau adresu: (duomenys neskelbtini). Prieš žmoną smurtavo pirmą kartą. Įvykio metu iš namų išeidamas pasiėmė atsuktuvą, nes žinojo, kad buto durys, kuriame yra jo žmona, yra užkabintos su trosu. Taip pat su savimi pasiėmė turėtą kastetą, kurį įsigijo senai, galimai (duomenys neskelbtini) metais, būdamas (duomenys neskelbtini), internetu. Kastetą parsivežė į Lietuvą (duomenys neskelbtini) metais, kurį laikė namuose įvairiais adresais, nes savo būsto neturi, nuomojasi. Žinojo, kad jis draudžiamas Lietuvoje, tačiau jį pasiėmė savigynai. Kastetas visada būdavo namuose, niekur jo nesinešiodavo. Šį kartą buvo pasiėmęs kastetą, nes galvojo, kad reikės gintis nuo A. ar M. Žinojo, kad tuo adresu: (duomenys neskelbtini), gali būti ir daugiau žmonių, nes ten dažnai vyksta išgertuvės ir ten dažnai renkasi įvairūs žmonės. Tą vakarą kasteto jis nepanaudojo, pats atidavė jį pareigūnams. Žino, kad įstatymai draudžia laikyti ar nešiotis kastetą. Dėl jam pareikštų įtarimų prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Daugiau ko parodyti neturi (1 t., b. l. 151–154).
8. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 4 d. nukentėjusioji S. M. nurodė, kad jai teisės išaiškintos, jas suprato, parodymus duoti sutinka. Paaiškino, kad su K. M. yra pažįstama (duomenys neskelbtini) metus, iš jų (duomenys neskelbtini) metai santuokoje, turi bendrą vaiką. Ji turi dar vieną vyresnį vaiką iš ankstesnės draugystės. Visus (duomenys neskelbtini) metus, kai buvo sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, gyveno (duomenys neskelbtini), butą numodavo kartu, pinigus mokėjo abu. Šiuo metu ji su savo vyru K. ruošiasi skirtis, gyveno atskiruose kambariuose savaitę laiko iki įvykio. Ne kartą buvo išėjusi iš namų. Eidavo pagyventi pas mamą, adresu: (duomenys neskelbtini). Dabar savaitę laiko K. yra išsikraustęs, kartu nebegyvena. Prisimena, kad 2024 m. birželio 28 d., apie 14.00 val. išėjo su savo vaiku D. M. ir savo draugais A. Č. ir M. S. pasivaikščioti prie (duomenys neskelbtini) ežero. Nuėjus prie ežero jai vyras K. parašė žinutę, kad jis šiandien vartos alkoholį. Ji jam parašė, kad gali išgerti, bet nedarytų nesąmonių, nes ji su vaiku grįš namo. Po kiek laiko jai K. paskambino ir pasakė: „gali namo nebegrįžti, nes jis ją užmuš, atiduok vaiką“. Ji K. atsakė: „vaiko tau girtam neduosiu“. Tuo momentu ji buvo visiškai blaivi. Paskambino savo vyresniajai dukrai S. S. – Š. ir paprašė, kad ši paimtų daiktus iš namų ir ateitų pati prie ežero, kadangi ji pati grįžti namo nenorėjo, nes žinojo, kad K. namuose yra girtas. Su dukra S. susitiko prie ežero. Suprasdama, kad K. gali jos ieškoti, išsigando. Įsodino vaikus į autobusą, kad jos nuvažiuotų pas jos mamą, o pati kartu su A. ir M. grįžo pas M. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Visi kartu sėdėjo ir šnekėjo dėl jos sunkios situacijos su K. Kol šnekėjosi ji išgėrė vieną skardinę alaus „Disel“, kuris yra 5,2%. Jiems visiems kartu sėdint, naktį apie 1.00 val., pas M. į butą atėjo K., kuris pradėjo laužti duris, pradėjo šaukti, kad atidarytų duris. Ji pradėjo skambinti į bendrą pagalbos centrą, kviesti policijos pareigūnų pagalbą, tačiau K. išplėšė duris ir įbėgo į butą. Pokalbis su policijos pareigūnais nutrūko. Viskas įvyko labai greitai, nei vienas iš esančių bute nespėjo sureaguoti kaip K. užsimojo su atsuktuvu dešinėje rankoje ir trenkė jai vieną sykį į galvos sritį, kaktoje, kairėje pusėje. Ji nuo smūgio suklupo, nukrito ant žemės. Sąmonės praradusi nebuvo. Užsiėmė už galvos ir pamatė, kad bėga kraujas. M. pradėjo šaukti pamatęs ir išsigandęs, kad K. jai trenkė iš atsuktuvo į galvą. K. po smūgio iš karto išbėgo iš buto. A. ir M. žiūrėjo, ar jai viskas gerai. Ji pradėjo skambinti į bendrą pagalbos centrą, paprašė medikų pagalbos. Po kiek laiko K. jai paskambino ir pasakė: „nu, ar gerai gavai?“, ir išgirdo per telefoną, kad prie K. atvažiavo policijos pareigūnai ir tarp jų pokalbis nutrūko. Po kiek laiko policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, pradėjo jos klausti, kas atsitiko. Ji dėl didelio susijaudinimo daug paaiškinti negalėjo, tik pasakė, kad ją užpuolė jos vyras, daugiau aplinkybių paaiškino A. ir M. Įvykio vietoje fizinį skausmą iš 10 balų įvertino 10 balų, šiuo metu fizinį skausmą vertina 5 balais. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, sutvarstė galvą ir išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Ligoninėje gydytojai jai susiuvo žaizdą, paskiepijo nuo stabligės ir po kelių valandų ją išleido gydytis ambulatoriškai. Po ligoninės ji grįžo namo. Papildomai pas gydytojus nesikreipė. Tik 2024 m. liepos 5 d. važiuos pas gydytojus, kad ištrauktų siūlus iš žaizdos. Pas teismo medicinos ekspertus pati nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje nereiškia. Pretenzijų savo vyrui K. neturi. Jam atleis, bet kartu nebegyvens. Jai nepadaryta moralinė ar turtinė žala. Daugiau ko parodyti neturi (1 t., b. l. 73–76).
9. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 4 d. M. S., apklaustas liudytoju, nurodė, kad S. M. ir K. M. pažįsta labai daug metų, apie (duomenys neskelbtini) metų. Jie abu yra jo vaiko krikštatėviai. Žino, kad jie buvo susituokę, kartu gyveno. 2024 m. birželio mėnesį tikslios dienos nepamena, tą dieną su S. vaikais ėjo pasivaikščioti prie (duomenys neskelbtini) ežero, su jais kartu buvo A. Č. Vėliau palydėjo S. vaikus pas S. mamą, o patys grįžo pas jį į butą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Grįžo kai jau buvo sutemę, kokia tiksliai valanda buvo nežino. Bute buvo trise: jis, S. ir A. Vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojo alų „Disel“, 5,3% stiprumo. Nebuvo daug išgėrę. Sėdėjo trise. S. pradėjo jiems pasakoti, kad pykstasi su K., kad K. ją gąsdina. S. jiems pasisakė, kad nori skirtis su K. Taip pat S. yra sakiusi, kad K. yra prieš ją pakėlęs ranką. Jiems sėdint ir vartojant alų, į jo butą pradėjo veržtis K., kuris šaukė, kad jį įleistų į butą. Jis jam atsakė, kad nereikia ir, kad jis išeitų. K. išlaužė duris, įbėgo į vidų, pradėjo šaukti ant S. ir A. Bute prasidėjo didelis triukšmas. Visi stovėjo prieš K. ir rėkė ant K., kad jis išeitų. Kažkuriuo momentu, labai staigiai, net nespėjo pamatyti, kad K. staigiai S. trenkė į galvą, net nespėjo sureaguoti. Net nebūtų pagalvojęs, kad K. gali trenkti S. K. S. trenkė vieną kartą. Po smūgio K. iš karto išbėgo iš buto, o jie iš karto puolė prie S. žiūrėti kas atsitiko. Ant S. veido buvo labai daug kraujo. Nesuprato iš kur tas kraujas, nes galvojo, kad K. S. trenkė iš kumščio. Su kuria ranka trenkė, nežino. S. po smūgio suklupo ant žemės prie lovos, sąmonės praradusi nebuvo. Pamatė, kad S. bėga kraujas, pradėjo ieškoti medžiagos su kuo galėtų užsidengti galvą, sušlapino kažkokią medžiagą, kurią rado namuose, ir padavė ją S. Po smūgio iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Neatsimena, kuris - ar jis, ar A. kvietė medikus. Labai greitai atvyko tiek medikai, tiek policijos pareigūnai. Po to įvykio daugiau K. nematė. Su S. bendrauja toliau, yra geri draugai. Daugiau ko parodyti neturi (1 t., b. l. 85–88).
10. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 4 d. A. Č., apklaustas liudytoju, nurodė, kad S. M. pažįsta senai, tačiau nuo 2024 m. birželio 17 d. pradėjo bendrauti artimiau. S. jam papasakojo, kad skiriasi su K. M., dažnai pykstasi. K. jis nepažįsta, yra jį tik matęs. Atsimena, kad birželio mėnesį, neatsimena tikslios dienos, susitiko su S. ir M. S. Ėjo pasivaikščioti prie (duomenys neskelbtini) ežero. S. visą dieną skambinėjo K., kuris ant S. šaukė, vadino ją visokiais žodžiai, gąsdino, kad ją susiras, todėl jie visi 3 grįžo pas M. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sėdėjo trise, vartojo alkoholį, gėrė alų „Disel“ 5,3%. Nežino kaip K. sužinojo, kokiu adresu jie yra. Vėlai vakare K. atėjo, pradėjo daužyti ir laužti buto duris, šaukė, kad jie jį įleistų. Jie atsakė, kad jis yra nepageidaujamas. Kol K. laužė duris, S. skambino policijai, kvietė pagalbą. Jiems bešnekant, K., išlaužęs duris, įbėgo į butą. Tik įbėgęs į butą K. puolė ant jo. K. rankoje laikė atsuktuvą ir reples. S. stovėjo už jo. Atrodė, kad K. jau nusiramino, tačiau S. iškišo galvą ir K. staigiai užsimojęs iš dešinės rankos su atsuktuvu smogė vieną kartą S. į galvą. Jis nespėjo sureaguoti ir nespėjo pagauti K. rankos. Po smūgio S. iš karto susmuko ant žemės prie lovos, sąmonės praradusi nebuvo. S. buvo šoko būsenoje. Po smūgio ant S. pamatė labai daug kraujo, o K., sudavęs smūgį, iš karto išbėgo iš buto. Jo sulaikyti nebandė, nes išsigando dėl S., žiūrėjo kas jai atsitiko. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir medikų pagalba. Pareigūnai jam pasakė, kad K. yra jau sulaikytas. Medikai apžiūrėjo S., ir jis kartu su S. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. Daugiau ko papasakoti neturi (1 t., b. l. 91–94).
11. 2024 m. birželio 28 d. tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad apie 1.20 val. atvykus šalia nurodyto adreso, ties (duomenys neskelbtini), pastebėjo einantį vyriškį, kuris atrodė susijaudinęs. Sustabdžius jį, šis aiškino, kad išėjo iš buto, kuriame sukonfliktavo su savo žmona. Atlikus dalinę asmens apžiūrą pas vyriškį kelnių kišenėje buvo rastas geltonos spalvos atsuktuvas bei juodos spalvos šaltasis ginklas – kastetas, bei cigarečių pakelis su žiebtuvėliu. Išsiaiškino, kad tai K. M. Bendraujant su juo šis aiškino, kad susipyko su savo žmona ir prisipažino, kad smurtavo prieš ją trenkdamas jai iš rankos delno į galvos sritį. Įvykis, pasak jo, įvyko (duomenys neskelbtini), bute. Vyriškis buvo sulaikytas iki kol įvykio aplinkybės išaiškės. Nuvykus į nurodytą butą, jame buvo sužalota moteris S. M., pranešėjas A. Č. ir M. S. Moteris aiškino, kad į butą įsibrovęs jos vyras K. M., su kuriuo jau prieš kelias dienas konfliktavo, rankoje laikydamas atsuktuvą (geltonos spalvos), vieną kartą trenkė iš jo į galvos sritį, taip prakirsdamas galvos viršų - kaktą. Toliau aiškino, kad bute taip pat buvę A. Č. ir M. S. iš karto puolė prie K. M. norėdami jį sulaikyti, tačiau jis išbėgo iš buto. Iš karto po to A. Č. paskambino bendruoju pagalbos numeriu. S. M. aiškino, kad su vyru draugauja (duomenys neskelbtini) metus, iš kurių (duomenys neskelbtini) metai santuokoje, turi bendrą vaiką. Įvykio vietoje moters vaikų nebuvo. Moteris teigė, kad šiuo metu jos vaikai yra pas jos mamą. Moteris sunkiai aiškino įvykio aplinkybes, negalėjo atsiminti įvykio detalių dėl susijaudinimo. Paprašius S. M. įvertinti nuo 1 iki 10 balų jai sukeltą fizinį skausmą, ši įvertino 10 balų. Atvykęs GMP ekipažas ir apžiūrėję S. M. patirtus sužalojimus nusprendė vežti į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai. S. M. (0,28 prom.) ir K. M. (1,32 prom.) neblaivumo laipsnis buvo nustatytas alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 6810 ARFL-0112, sertifikato numeris (duomenys neskelbtini) galioja nuo 2024 m. kovo 6 d. iki 2024 m. rugsėjo 3 d. K. M. buvo sulaikytas 2024 m. birželio 28 d., faktinis sulaikymo laikas 01.20 val. Įvykis filmuotas „body“ kameromis (1 t., b. l. 11–14).
12. 2024 m. birželio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra keturių aukštų, bendrabučio tipo name, viename iš butų. Įvažiavimas į namo kiemą yra iš (duomenys neskelbtini) pusės. Įvažiavus į kiemą, kairėje pusėje yra daugiabutis, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmos laiptinės, nuo įvažiavimo, durys yra rudos spalvos, metalinės, kodinės. Laiptinės ketvirtame aukšte yra rudos spalvos durys, rakinamos iš vidaus. Už durų yra koridorius į abi puses. Dešinėje pusėje, maždaug už 10 metrų, kairėje sienoje yra rudos spalvos durys. Ant durų nėra jokio numerio. Durys tamsios spalvos. Duryse iš koridoriaus pusės yra nulūžusi durų rankena, o šiek tiek aukščiau, virš spynos, durys yra apgadintos. Jose matosi skylė bei atlankstytas durų kampas nuo staktos. Už durų yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Bute yra koridorius. Koridoriaus gale prasideda svetainė/miegamasis. Kambaryje, prie kairės sienos, žiūrint nuo įėjimo į kambarį, yra oranžinės spalvos sofa/lova, ant jos yra užtiesta patalynė. Tiek ant patalynės, tiek ant lovos yra įsigėrusių tamsios spalvos lašų. Prieš lovą, palei dešinę kambario sieną, žiūrint nuo įėjimo į kambarį, yra spinta. Tarp spintos ir lovos yra išklotos pilkos spalvos grindys. Ant grindų prie lovos yra pritaškytų raudonos spalvos lašų. Įvykio vieta nefilmuojama, nufotografuota. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta. Daugiau įvykio vietoje jokių nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų neregima (1 t., b. l. 27–35).
13. 2024 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Protokole užfiksuota, kad iš policijos pareigūnų ekipažo „(duomenys neskelbtini)“ prie kūno tvirtinamos vaizdo kameros „BODY“, 2024 m. birželio 28 d. adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje užfiksuoti 2 vaizdo įrašai, kurių pavadinimai: 1. PSS-20240628-011829UTC+0300, 2. PSS-20240628-012115UTC+0300. Vaizdo įrašai su garsu, spalvoti, filmuota tamsiu paros metu. Vaizdo įrašai iš vieno policijos pareigūno pozicijos. Peržiūrint įrašus naudota vaizdo peržiūrėjimo programa. Fiksuoti momentai turintys įtakos ikiteisminiame tyrime. Pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20240628-011829UTC+0300, kuris trunka 2 min. 46 sek. Vaizdo įrašui prasidėjus matoma, kaip gatvėje pareigūnai A. A., G. T. ir V. M. sulaikė kaip vėliau ikiteisminiame tyrime nustatytą asmenį K. M. Pareigūnas A. A. pasiteirauja K. M.: „kam atsuktuvas?“. K. M. pasakoja situaciją, kad susipyko su žmona, kuri yra pas draugus narkomanus. K. M. ėjo parsivesti žmonos. Pareigūnas A. A. atlieka K. M. dalinę apžiūrą ir randa atsuktuvą, „kastetą“. Rastus daiktus paima ir perduoda kolegoms, kad daiktus padėtų į tarnybinį automobilį. Vaizdo įraše 00 min. 46 sek., pareigūnas A. A. klausia: „o kas žmoną sužalojo?“. K. M. atsako: „tai aš, už išdavystę“. Pareigūnas A. A. klausia: „tu?, ką padarei?“. K. M. atsako: „nežinau, trenkiau į veidą“. Pareigūnas A. A. klausia: „su kumščiu? Su peiliu? Ne su niekuo?“. K. M. atsako: „su kumščiu“. Toliau pareigūnas A. A. klausinėja kur yra įvykio vieta, kur randasi K. M. apibūdinti narkomanai. Vaizdo įraše matyti, kad 01 min. 16 sek. K. M. yra sulaikomas, tai yra, pasodinamas į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Vaizdo įraše 01 min. 18 sek., pareigūnas A. A. klausia: „tai tu pats, kaip sakant, be didelių kalbų, pripažįsti, kad smurtavai prieš buvusią žmoną ar prieš ką?“. K. M. atsako: „dabartinę žmoną, aš neišsiskyręs“. Pareigūnas A. A. klausia: „žmona ar sugyventinė?“. K. M. atsako: „žmona, oficialią“. Pareigūnas A. A. klausia: „O pavardė jos?“. K. M. atsako: „M., kaip ir mano“. Pareigūnė G. T. klausia: „O iš kurio įrankio čia trenkei jai?“. K. M. atsako: „Aš iš rankos, aš bijojau tų kitų narkomanų, dėl to ir pasiėmiau“. Toliau vaizdo įraše matyti kaip visi trys pareigūnai, lipa į tarnybinį automobilį ir važiuoja į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše 02 min. 24 sek. matyti kaip iš paskos atvažiuoja kitas pareigūnų ekipažas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dirbo pareigūnai R. R. ir V. P.. Pareigūnas V. M. pasilieka tarnybiniame automobilyje kartu su sulaikytuoju K. M., kiti pareigūnai įbėga į laiptinę adresu: (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas baigiasi. Antrasis vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20240628-012115UTC+0300, kuris trunka 14 min. 52 sek. Vaizdo įrašui prasidėjus matoma kaip pareigūnai G. T., A. A., R. R. ir V. P., lipa daugiabučio laiptinės laiptais ir patenka į buto vidų, kuriame ant lovos sėdi nukentėjusi S. M., užsidėjusi baltą popierių ant galvos, šalia jos stovi du vyrai M. S. ir A. Č. Ant lovos krašto, ant žemės ir ant S. M. rūbų matomos raudonos spalvos dėmės. Pareigūnė G. T. prieina prie S. M. apžiūrėti sužalojimų, tačiau S. M. atsako: „aš nenoriu kelt, nes viskas labai išsižergę, bėga kraujas“. Pareigūnas A. A. klausia: „čia su atsuktuvu, geltonu tuo įprastiniu?“. A. Č. atsako: „taip“. Pareigūnas A. A. klausia: „čia jūsų sutuoktinis?“, S. M. atsako: „jo, jau vakare buvo konfliktas, jis norėjo mane užmušt, aš buvau gamtoj su vaikais“. Toliau vaizdo įraše matyti kaip S. M. aiškina aplinkybes pareigūnei G. T., vaizdo įraše nesigirdi ką sako S. M., kadangi buto viduje daug žmonių, visi kalba. Vaizdo įraše 01 min. 43 sek., pareigūnas A. A. klausia: „Kurioj vietoj dūrė?“. A. Č. atsako: „tai tiesiai į galvą“, A. A. klausia: „Ne ne, kurioje vietoje, čia bute?“, A. Č. patikslina: „Čia va, čia“. S. M. atsistoja nuo lovos krašto, pareigūnas A. A. paprašo, kad ji sėdėtų toliau. A. Č. pasakoja toliau: „jis puolė prieš mumis, jam neišėjo, neišėjo duot, pamatė, aš irgi kažką rankoj turėjau, puolė prieš mumis, ir nebebuvo jam kaip man suduot ir tiesiai jai į galvą, nebespėjau jam už rankos paimt“. Pareigūnas A. A. klausia: „Bet specialiai trenkė, nenorėjo, kad tau?“, S. M. kartu su A. Č. atsako: „Specialiai, specialiai“. Pareigūnas A. A., paprašo esančių asmenų dokumentų, užsirašo reikiamus duomenis. Vaizdo įraše matyti kaip atvyksta greitoji medicinos pagalba, medikai, apžiūri S. M. galvą. Vaizdo įraše 02 min. 16 sek., pareigūnas A. A. paklausia: „Sakykit, kiek fizinį skausmą jaučiat nuo 1 iki 10, 10 labai daug, 1 - mažai“, S. M. atsako: „Nežinau, dabar šoko būsenoj esu, bet kai trenkė, tai labai“. Vaizdo įraše 03 min. 34 sek. pareigūnė G. T. vėl bando klausti kiek balų. S. M. atsako: „Kai trenkė, tai pajutau labai didelį skausmą, tai buvo 10“. Toliau vaizdo įraše matoma kaip medikai suteikia pagalbą S. M., tvarsto galvą, matuoja spaudimą. Pareigūnas A. A. paklausė S. M. ar ankščiau yra pradėti ikiteisminiai, ši atsakė, kad ne, vėliau klausia, kiek laiko kartu gyvena su vyru K. M., S. M. atsako, kad kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus, (duomenys neskelbtini) metus iš jų jau santuokoje. Vaizdo įraše nuo 07 min. 30 sek. iki vaizdo įrašo pabaigos 14 min. 52 sek. fiksuoti momentai neturi įtakos ikiteisminiame tyrime. 14 min. 52 sek., vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 36–39).
14. 2024 m. liepos 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad naudojant tarnybinį kompiuterį DELL Inv. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas 2024_06_28 01_10_48, (ID (duomenys neskelbtini)) įrašo trukmė 00:00:33 min. 112: 112. Pranešėja: Labas vakaras, norėčiau policijos, žinokit, puola vyras. (Girdisi vyriški balsai, kas yra sakoma nesigirdi). 112: (duomenys neskelbtini), kokia gatvė? (duomenys neskelbtini), kokia gatvė? Kokia gatvė pone? Pranešėja: Kokia gatvė čia? (duomenys neskelbtini), koks butas?. (Girdisi vyriški balsai, kas yra sakoma nesigirdi) 112: Kelintas butas? Pranešėja: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukštas, lįsk, laužia duris vėl. Viskas įsilaužė. 112: Ar durų kodas yra? Pranešėja: Girdisi pranešėjos šaukimas. 112: Ar durų kodas yra įeiti? Pokalbis nutrūksta (1 t., b. l. 40–42).
15. 2024 m. birželio 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad K. M. pats, savo noru iš kelnių kišenės ištraukė atsuktuvą ir metalinį, juodos spalvos kastetą (1 t., b. l. 43–51).
16. 2024 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas kastetas yra pagamintas pramoniniu būdu, smogiamojo-trupinamojo poveikio, priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų nešaunamųjų ginklų (1 t., b. l. 56–60).
17. 2024 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota ikiteisminio tyrimo metu iš įtariamojo K. M. paimtų atsuktuvo „(duomenys neskelbtini)“ ir kasteto apžiūra. Protokole nurodyta, kad atsuktuvo „(duomenys neskelbtini)“ bendras ilgis yra 25,6 cm, metalinė dalis yra su plokščiu antgaliu, metalinės dalies bendras ilgis yra 14,3 cm. Atsuktuvo „(duomenys neskelbtini)“ rankena yra juodos ir geltonos spalvos, rankenos bendras ilgis yra 11,3 cm, rankena siaurėjanti, plačiausia rankenos dalis yra 2,5 cm, siauriausia rankenos dalis yra 1,5 cm. Rankenos apačioje, geltonoje dalyje, yra skylė. Ant rankenos juodos dalies parašytas pavadinimas geltonomis raidėmis „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėtas metalinis, skylėtas, juodos spalvos kastetas. Kasteto bendras ilgis yra 11,5 cm. Plotis 7 cm (1 t., b. l. 63–65).
18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: galvos plaukuotosios dalies (pakaušio-viršugalvio) durtinė žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas duriančių savybių daiktu tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. S. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 82).
19. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
20. Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji. Jis yra baigtas nuo nusikalstamų veikų padarymo. Neribotas nešaunamųjų ginklų įgijimas ar nešiojimasis kelia pavojų, kad ginklai gali būti neatsakingai naudojami įvairiose konfliktinėse situacijose, taip sukeliant grėsmę visuomenės saugumui, o ginklo panaudojimo atveju kyla padidinta rizika padaryti žalą žmogaus gyvybei ar sveikatai.
21. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 140 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir K. M. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, K. M. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kuriuos patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: liudytojų, nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietų, kitų objektų apžiūros protokolai, specialistų išvados ir kita bylos medžiaga. K. M. veikos atitinka jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo sutuoktinę S. M., bei neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo smogiamojo - trupinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą - kastetą, priskiriamą prie draudžiamųjų ginklų ir jį laikė su savimi iki tol kol, policijos pareigūnai 2024 m. birželio 28 d. apie 1.10 val. surado ir paėmė šį nešaunamąjį ginklą. Kaltinamasis suvokė pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmenys gali būti sužaloti ar patirti fizinį skausmą ir tokių padarinių norėjo, bei suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, su savimi nešiojo smogiamojo - trupinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą - kastetą, pritaikytą žmonėms žaloti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
22. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 64 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
23. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
24. K. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas (nustatytas 1,32 prom.) turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
25. Kaltinamasis K. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis), vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 258 straipsnio 2 dalis), veikos baigtos. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis nusikalto būdamas anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs. SODROS duomenimis, K. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vienas augina mažametį vaiką. Administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus nebaustas. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ir priklausomybės ligų įskaitą. Atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo K. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti paskyrus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės dydį (trukmę) nustatant mažesnį už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), taikant intensyvią priežiūrą bei parenkant įpareigojimus ir draudimus, kurie padėtų kontroliuoti nuteistąjį ir darytų teigiamus pokyčius jo elgsenoje. Teismo vertinimu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamajam K. M. negali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, kadangi kaltinamasis nurodė, jog viešųjų darbų negalėtų atlikti, kadangi dirba, o po darbo turi prižiūrėti mažametę dukrą, kurią augina vienas (BK 46 straipsnio 1 dalis). Įvertinus anksčiau aptartus duomenis, teismo vertinimu K. M. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį skirtina baudos bausmė, nežymiai viršijanti įstatymo numatytą minimalų baudos dydį už baudžiamąjį nusižengimą (BK 47 straipsnis). Bausmės subendrintinos tarpusavyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto nuostatomis, griežtesnei laisvės apribojimo bausmei apimant švelnesnę baudos bausmę ir galutinė subendrinta bausmė skirtina laisvės apribojimas.
26. Kaltinamasis K. M. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).
27. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į sumažintos subendrintos bausmės laiką K. M. įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. birželio 28 d. 01.20 val. iki 2024 m. birželio 28 d. 14.50 val. (viena para) ir laikytina, jog jis atliko dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės apribojimo bausmės dienas.
28. Kaltinamajam K. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
29. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - kastetas ir atsuktuvas, kurie perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant, jog jis visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 23.00 val. iki 6.00 val. privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant K. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir K. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams su intensyvia priežiūra, nustatant, jog jis visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 23.00 val. iki 6.00 val. privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant K. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir K. M. skirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant, jog jis visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 23.00 val. iki 6.00 val. privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant K. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, K. M. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 28 d. 1.20 val. iki 2024 m. birželio 28 d. 14.50 val., vieną parą, ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės apribojimo bausmės dienas (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).
Bausmės pradžią K. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, K. M. panaikinti.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kastetą ir atsuktuvą, perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.