Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-569-1217/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-01-31
Bylos Nr.
1-569-1217/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17590-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Kaltinamasis
A. Š.
Nukentėjusysis
T. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-569-1217/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17590-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1.; 1.2.14.9.1.; 2.1.15.4.3.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant prokurorei Ievai Danylienei,kaltinamajam A. Š.,nukentėjusiajai T. L.,liudytojui J. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. 2024 m. gegužės 9 d., apie 22.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia braukdamas rankoje laikytu tiksliai tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu per T. L. priklausančio automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 706,02 eurų vertės kairės pusės galines dureles ir 816,84 eurų vertės kairės pusės priekines dureles, automobilio dureles įrėžė, taip sugadino svetimą - T. L. priklausantį 1522,86 eurų vertės turtą.

Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. savo kaltės nepripažino. Nurodė, jog kaltinamasis aktas yra su klaidomis, atlikta daug perteklinių pareigūnų veiksmų. Du mėnesius laukė, kol tyrėja jį išsikvietė į apklausą. Įvykio naktį žmonai reikėjo eiti su naktiniais marškiniais į lauką ir klausytis įžeidinėjimų, replikų. Byla yra kitokia, nei kaltinamasis aktas. Dėl įvykio nurodė, jog 22 val. grįžo iš užmiesčio, pastatė automobilį aikštelėje. Pamatė didelį baltą nukentėjusiosios automobilį, stovintį tarp kolonų. Nors buvo tamsu, tačiau teritorija apšviesta. Norėdamas užfiksuoti pažeidimą, kadangi tarp kolonų statyti automobilius draudžiama, norėjo padaryti keletą nuotraukų. Ten stovėti draudžiama, ten pastato konstrukcijos, privati zona, pėsčiųjų zona. Nežino, ar T. pamatė ar nepamatė jį ir kodėl ji triukšmavo. Policijos nelaukė.

Atsakydamas į papildomus klausimus kaltinamasis A. Š. nurodė, kad jis vairuoja jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kiemas, kuriame jis pasistatė automobilį, priklauso multikompeksui, šlagbaumo nėra, teritorija neaptverta. Teritorijos statusas yra privati valda, kuri išnuomota dviem juridiniams asmenims. Stovėjimo vietos nėra skirtos svečiams ar bet kam, kas atvažiuoja iš gatvės. Jo automobilis stovėjo aikštelėje. Nors stovėjimo vieta jam nepriklauso, jis ten gali statyti savo automobilį. Visa teritorija priklauso Vilniaus savivaldybei ir nuomojama multikompelksui. Automobilių stovėjimo vietos nurodytos, tačiau jos nesužymėtos ir nerezervuotos. Automobilius ten gali statyti bet kas. Išlipęs iš automobilio ėjo namo. Pamatė tarp pastato kolonų stovintį šviesios spalvos automobilį. Koks jo modelis nežino, bet iš bylos dokumentų mato, kad Lexus. Norėjo jį nufotografuoti telefonu, tačiau tamsoje nuotraukos sunkiai gavosi. Nuotraukų padaryti nespėjo. Atstumas tarp jo ir stovinčio automobilio buvo apie du metrus. Bandant fotografuoti išgirdo šūksnius, pareiškėja užfiksavo jo automobilį. Jis rankose laikė telefoną, kuriuo norėjo padaryti nuotraukas. Jis nežino, kas tada įvyko, viską surašė pareiškėja. Neilgai bandė fotografuoti. Jį nukentėjusioji matė prie jo automobilio, jo judėjimo kryptį matė ir nufotografavo jo automobilį. Atvykęs į stovėjimo aikštelę jis išlipo, užrakino automobilį, pasiėmė fotoaparatą ir bandė nufotografuoti. Nieko neišėjo ir išgirdo šauksmus. T. iššoko iš automobilio ir pasakė, kad nufotografavo jo automobilį. Ar jį fotografavo, nematė. Jam pasakė, kad kvies policiją. Negali pasakyti, ką rėkė T., tiesiog iššoko iš automobilio ir pradėjo rėkti. Nepamena, ar T. klausė jo, ką jis čia veikia. Kas liečia įžeidinėjimus, tai jis nesakė T., kad jam ji painiojasi, maišosi su savo automobiliu, byloje prikurta ir pridėta, ko nereikia. Mano, kad kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis arba nesikreipti į policiją. Jam dažnai sako, kad kvies policiją. Viešoje vietoje fotografuoti automobilius nedraudžiama. Tai pati T. save laiko nukentėjusiąja, o jis T. atsakė kaip pilietei, o ne nukentėjusiajai. T. jis atsakė, kad kiekvienam teisė rinktis ir ji gali kviesti policiją. Jam nekilo klausimų, kodėl T. kvies policiją, jis nieko nepadarė, nesužeidė. Tą naktį nakvojo ne namuose. Be telefono rankose daugiau nieko neturėjo. Rankinę nešioja ant pečių, o ne rankose. Jo automobilio raktas yra standartinis, automobilis užsirakina centriniu užraktu. Raktus paprastai dedasi į galinę kelnių kišenę. Kur tą vakarą buvo raktai, neprisimena, tačiau rankose jų negalėjo turėti. Nukentėjusiosios jis nepažįsta. Jo nuomone ši byla yra siekis pasipinigauti, nuslėpti žalas. Jis taip pat galėtų gauti daug tokių pažymų, kokias pateikė nukentėjusioji, ir galėtų vaikščioti po teismus ir taip pragyventi. Su juo tiesiogiai nukentėjusioji nebuvo susisiekusi, pinigų jo neprašė. Aiškiai žino, kad jeigu nukentėjusioji praloš šitą bylą, jai reikės grąžinti draudimui išmokėtą sumą. Ieškinių nepripažįsta. Vėliau nurodė, jog policijos jam niekas nėra kvietęs, apart T.. Policijos jis nebijo ir sulaukus pasiūlymo kviesti policiją, nereikia išsigąsti ir kreipti į tai dėmesio, jis ir tyrėjai tą minėjo. Automobilyje esančius žmones sunku pamatyti, juo labiau, kad langai yra tonuoti. Jeigu teismas skirtų, viešuosius darbus iš esmės galėtų juos atlikti, ir šiaip juos atlieka kasdien, pakelia šiukšles, nemato, kad tai kažkokia bėda. Pajamų nurodė, jog negauna, turto neturi, bendro šeimos turto pardavinėti nesirengia.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. L. nurodė, jog 2024 m. gegužės 9 d. atvyko prie (duomenys neskelbtini) g. kiemo į stovėjimo aikštelę. Pastatė automobilį tarp kolonų. Ten nėra automobilių statymo vieta, anksčiau ten buvo šiukšlių dėžės, kurias po gaisro iškėlė. Ten yra tiesiog tuščia vieta ir ji matė, kad ne kartą ten stovėjo automobiliai. Stovėti ten nedraudžiama, nėra jokių ženklų, draudžiančių stovėti, ar žyminčių privačią valdą. Atvykusi ji nerado vietos automobiliui pastatyti ir todėl pasistatė jį tarp kolonų, kur buvo laisva. Pasistačiusi išjungė automobilio variklį ir kalbėjo telefonu. Matė, kaip į kiemą atvažiavo kaltinamasis ir pasistatė savo automobilį, išlipo iš jo, kažką pasiėmė iš automobilio. Kaltinamojo automobilis buvo pastatytas parduotuvės rezervuotoje vietoje, kurioje ji nenorėjo statyti, nes tai rezervuotos vietos. Dar buvo laisva stovėjimo vieta, skirta neįgaliesiems. Vėliau išgirdo iš kairės pusės ryškų garsą, lyg kas brėžtų aštriu daiktu. Atsisukusi pamatė šalia automobilio priekinių durelių stovintį žmogų. Jis brėžė nuo galinio kairės pusės sparno per galines dureles ir nebespėjo pilnai subraižyti priekinių durelių. Ji metė telefoną ir atidarė automobilio duris, atstumdama durimis tą žmogų nuo automobilio. Jis kvailai nusišypsojo, matyt, nesitikėjo, kad automobilyje kažkas bus. Buvo tamsu, todėl jis negalėjo matyti jos automobilyje, nors priekiniai automobilio stiklai netamsinti. O ji labai išsigando, nes buvo tamsu, ji lauke viena, nebuvo aišku, ką tas vyras norėjo daryti, pastebėjo, kad apgadintas jos automobilis. Buvo šviežiai padaryti įbrėžimai, sugadintas dažų sluoksnis. Iki įvykio jos automobilio durelės nebuvo apgadintos, tik priekinis bamperis, nes dažnai plauna ir apžiūri automobilį. Ji paklausė to asmens, ką jis čia daro, ar ji jam trukdo. Žmogus jai atsakė, kad trukdo. Tuomet ji pasakė, jog kvies policiją ir užfiksuos jo automobilį. Asmuo buvo ne jaunas, ji jo nepažįsta, kodėl taip pasielgė nežino. Vėliau jis nuėjo, o ji sėdo į automobilį ir paskambino savo gyvenimo partneriui, pas kurį ir buvo atvykusi į svečius. Po kiek laiko atvyko pareigūnai, užfiksavo automobilio apgadinimus. Jai buvo parodyta to vyro fotografija ir ji atpažino, kad tai tas pats asmuo, kuis buvo prie jos automobilio. Jie vyko jo ieškoti iki jo namų, tačiau jo namuose nebuvo, tą vakarą jo nerado. Ji labai susijaudino dėl įvyko, visą naktį negalėjo užmigti, skaudėjo galvą, ryte turėjo vizitą pas gydytoją, spaudimas buvo aukštas. Jeigu asmuo norėjo užfiksuoti jos automobilį, jam nebuvo būtina prieiti taip arti. Civilinį ieškinį palaiko. Automobilis buvo draustas Kasko draudimu, žala jai atlyginta, tik likusi neatlyginta 100 Eur frančizės suma. Šiuo metu automobilis jau yra parduotas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. L. parodė, kad nukentėjusioji yra jo žmona, o kaltinamojo nepažįsta. Jis gyvena netoliese tos vietos, kur įvyko įvykis. Jis paties įvykio nematė, tačiau paskambino susijaudinusi jo žmona ir pasakė, kas įvyko. Jis išėjo į kiemą ir jie laukė policijos pareigūnų. Ten jau prieš pora metų kaltinamasis jiems sakė, ko čia statome automobilius. Toje vietoje, kur buvo pastatytas apgadintas automobilis, seniau stovėjo šiukšliadėžės ir buvo uždaryta. Po gaisro ten nieko nebuvo laikoma, dažnai statomi automobiliai. Dabar ten stulpeliai pastatyti, tai niekas nebestato. Tą dieną jokių išorinių automobilio pagadinimų, išskyrus priekinį bamperį, nebuvo. Įvykio metu automobilis buvo apibraižytas, pašvietus telefonu aiškiai matėsi.

Kiti bylos duomenys

Iš Policijos registruojamų įvykių registre 2024 m. gegužės 9 d., 22 val. 16 min., registruoto pranešimo ROIK 0124000274441 nustatyta, kad pranešėja negali nurodyti adreso, stovi kieme, namo kitoje pusėje yra (duomenys neskelbtini). Pranešėja važiavo ir sustojo pakalbėti telefonu. Užgesino variklį. Tuo metu privažiavo a/m Toyota, (duomenys neskelbtini) ir iš jo išlipo vyriškis. Jis nematė, kad pranešėja sėdi mašinoje ir kažkokiu daiktu, galimai viniu, padarė gilų įbrėžimą jos automobilyje. Pradėjo rėkti, tuomet vyriškis išėjo. Laukia (b. l. 41-42).

2024 m. gegužės 9-10 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota: įvykio vietos apžiūros atlikimo vieta (duomenys neskelbtini), kurios metu apžiūrėtas lengvasis automobilis Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, kuris stovi (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje <...> iš kairės pusės tarp tamsios spalvos kolonų <...> priekine dalimi nukreiptas į požeminės stovėjimo aikštelės sieną. Apžiūrint automobilį, iš išorės, kairėje jo pusėje ant galinių durelių yra matomas įrėžimas, kuris eina nuo galinio sparno iki priekinių durelių. Priekinės durelės taip pat šiek tiek įrėžtos. Daugiau ant automobilio kėbulo pažeidimų nematyti. Apžiūrint įvykio vietos teritoriją, galimas nusikalstamos veikos įrankis nerastas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefiksuojama. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta - nenustatyta.

Apklausta nukentėjusioji T. L. parodė, kad 2024 m. gegužės 9 d., apie 22.00 val., atvyko adresu (duomenys neskelbtini), su jai priklausančiu automobiliu Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Sėdėdama automobilyje, kalbėjo telefonu. Kalbėdama telefonu, matė, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasistatęs automobilį išlipo vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus <...>. Vilkėjo tamsios spalvos striukę. Matė, kaip išlipęs iš automobilio nuėjo. Toliau sėdėdama automobilyje kalbėjo telefonu ir išgirdo garsą, kaip kažkas aštriu daiktu brauktų per metalą. Tuomet atsisuko į kairę pusę ir pamatė, kad minėtas vyras, kažką laikydamas rankoje, braukia per jos automobilio kairės pusės galinę dalį. Ji iškart atidarė mašinos dureles ir pradėjo rėkti: „tai ką jus čia darot?“ Jis atsakė, o ką ji daro? Pasakė, nežinot ką Jūs darot? Jūs su raktu braukiat mašiną. Ji jums trukdo ar kažką padarė, kad Jūs taip darote? Jis atsakė, kad taip ji jam trukdo. Pasakė jam, kad kvies policiją. Po jos žodžių vyras iškart išėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Taip pat ji jam pasakė, kad telefonu užfiksavo jo automobilį. Ar ankščiau yra mačiusi šį vyrą, pasakyti negali, nes neįsidėmi pavienių veidų. Pamačiusi vyrą, ji atpažintų, fotoroboto sudaryti negalėtų, kadangi negalėtų tiksliai nupasakoti veido bruožų. Kokia tiksliai galėtų būti padaryta turtinė žala, šiuo metu pasakyti negali, patikslins tyrimo eigoje tačiau mano, kad tikrai bus daugiau nei 150 eur. Civilinį ieškinį pateiks tyrimo eigoje (b. l. 1-10).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji T. L. parodė, kad teisės ir pareigos jai išaiškintos. Prašo vadovautis jos pirmais parodymais, kuriuos ji davė 2024 m. gegužės 9 d. Papildomai nori parodyti, kad dėl 2024 m. gegužės 9 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), įvykio, kuomet automobilių stovėjimo aikštelėje jai nepažįstamas vyras, išlipęs iš automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo prie jos stovinčio automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kažkokiu aštriu daiktu, galimai savo rankose turėtais automobilio raktais, įrėžė į jos automobilio kairės pusės galines ir priekines dureles, pažeisdamas jų dažų sluoksnį. Dėl šio įvykio jai padaryta turtinė žala 654,62 eurų, tačiau 2024 m. gegužės 22 d., dėl šio įvykio draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ dalį atlygino jai padarytos žalos. Šiuo metu dėl apgadinto turto draudimas jai neatlygino 100 eurų frančizės, todėl šio metu jai padaryta neatlyginta turtinė žala yra 100 eurų. Taip pat dėl šio įvykio jai buvo padaryta ir neturtinė žala 500 eurų, kadangi šio įvykio metu ji patyrė didelę baimę, nes viskas vyko tamsioje, apleistoje vietoje, kurioje atsidūrė viena su jai nepažįstamu vyru, kuris tyčia apgadino jos automobilį. Tą naktį negalėjo užmigti dėl šio įvykio metu patirto streso. Kitą rytą, po šio įvykio buvo apsilankiusi pas gydytoją, kadangi jos sveikata tą dieną buvo prasta, buvo labai aukštas kraujospūdis, skaudėjo galvą, šokinėjo pulsas, vartojo vaistu. Įrašas apie šį jos vizitą yra esveikatoje. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti neturi (b. l. 24-26).

2024 m. liepos 10 d. gauta automobilio Lexus (duomenys neskelbtini) žalos sąmatoje nurodoma, kad automobilio priekinės kairės pusės durų vertė 816,84 eurų, galinės kairės pusės durų vertė 706,02 eurų (b. l. 39).

VRM ICDB duomenimis automobilis Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2024 m. rugsėjo 3 d. automobilis priklausė T. L. (b. l. 40).

2024 m. spalio 9 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia 2024-05-09 22_09_31)“. Garso įrašo trukmė 02.46 min. Garso įraše užfiksuota, kad bendruoju pagalbos numeriu „112“ paskambino pranešėja, prisistačiusi T. L., kuri nurodė, kad kalbėjo telefonu stovinčiame automobilyje ir iš kito automobilio išlipęs vyras priėjo prie jos mašinos ir suraktu per visą šoną, dvi duris subraižė. Priėjusio vyro ji nepažįsta, nurodė jo vairuoto automobilio markę ir valstybinius numerius, apibūdino vietą, kurioje ji stovi. Apžiūros abjektas BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia 2024-05-09 22_25_41)“. Garso įrašo trukmė 01.27 min. garso įraše užfiksuota, kad bendruoju pagalbos numeriu „112“ skambino pranešėja ir patikslino adresą, kur ji laukia policijos pareigūnų (b. l. 43-44).

2024 m. lapkričio 5 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra pareigūno vaizdo kamerų „BODY“ įrašas pavadinimus „(duomenys neskelbtini)“. Įrašo data 2024 m. gegužės 9 d. Įrašo trukmė 30.00 min. Vaizdo įraše matome policijos pareigūnus (toliau – policija), važiuojančius tarnybiniu automobiliu. Policijos pareigūnai išlipę iš tarnybinio automobilio eina link stovinčių asmenų. Matoma moteris apsirengusi tamsiai pilkos spalvos paltu, į kuodą surištais, šviesiais plaukais. Šalia matomas vyras. Moteris ir vyras. Policijos pareigūnai pradeda bendrauti su vyru ir moterimi. Moteris: Žinokit čia ne pirmą kartą, bet aš šiaip jį pagavau. Policija: Jūs sėdėjote automobilyje? Moteris: Jo, aš sėdėjau automobilyje, išjungiau ir tada šnekėjau telefonu ir aš mačiau kaip privažiavo mašina sustojo va čia, bet nu, išlipo vyras ir po to aš jau nežiūrėjau. Policija: O jaunas vyras ne jaunas? Moteris: Nu ne toks ir jaunas žinokit. Policija: O iš nuotraukos pažiūrėjus jį atpažintumėte? Moteris: Taip. Policija: Gerai, parodysit tuomet. Vyras: Tai jis čia vaikšto. Moteris: Atpažinsiu tikrai.

Toliau moteris pareigūnams rodo vietą, kuri ji tuo metu sėdėjo savo automobilyje „aš sėdėjau čia“, taip pat moteris pareigūnams rodo pusę iš kurios išlipo vyras. Moteris stovėdama prie savo automobilio toliau pasakoja.

Moteris: Aš išgirdau, kad įbrėžė su raktu. Vyras, pertraukdamas moterį: Tai su raktu čia. Moteris: Su raktu su raktu. Moteris: Tai aš atidariau duris ir sakau „Ką jūs čia darot, aš tuoj policiją iškviesiu“ ir jisai pabėgo ten. Policija: Bet jisai be mašinos buvo? Ar sėdo į mašiną? Vyras: Ne, ne. Moteris: Jis mašinoj buvo. Vyras: Jisai dažnai čia stato, bet kas jį aš nežinau, nes jis ne čia gyvena. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Na jis čia dažnai čia į tą pusę vaikšto.

Toliau moteris policijos pareigūnams rodo automobilį su kuriuo atvažiavo ir iš jo išlipo vyras apgadinęs moters automobilį.

Moteris: Va čia su ši ta mašina, bet jis manęs nematė, kadangi buvo tamsu. Tai čia ne pirmą kartą aš sakau mano vyro nubrėžė matyt jis, bet nepagavo ir vieną kartą jisai išleido orą iš mano automobilio padangos.

Tuomet policijos pareigūnai ir moteris apžiūri stovintį automobilį. Moteris pasakoja toliau.

Moteris: Aš jam tada pasakiau, ką aš Jums padariau? Kodėl jūs tą darot? Policija: Ir nieko nesakė? Išvis? Moteris: Kaip aš jam paskiau ar aš jam trukdau vyras man atsakė „taip trukdot man“, tai aš jam pasakiau, tai aš tuoj policiją Jums iškviesiu. Policija vyrui: Bet jūs su juo nesat bendravęs? Moteris: Aš niekada. Vyras: Na mes pažįstami, bet nu bet tik iš matymo, jis plikas toks, su barzdele. Vyras: Mano irgi yra, bet aš negaliu sakyti, kad jisai.

Pareigūnai su moterimi ir vyru eina link tarnybinio automobilio. Per tarnybinį kompiuterį rodoma galimai pranešėjos automobilį apgadinusio vyro nuotrauka.

Policija: Ar šitas? Moteris sušunka: Taip šitas, šitas. Vyras: Nu šitas šimtas procentų, mes jį kiekvieną dieną matom.

Pareigūnai telefonu skambina galimai automobilį apgadinusiam asmeniui, tačiau jis neatsiliepia.

Policija: Kokia jums padaryta žala? Moteris: Nu tai nemažai žinokit, nes čia reiks dažyti visas duris. Policija: Kasko yra? Moteris: Yra.

Vėliau moteris ir vėl pasakoja: Bet aš ir išsigandau žinokit, aš mačiau, kad jis atėjo nuo mašinos, tačiau aš nemačiau, kaip jis prie manęs priėjo, tačiau aš tik išgirdau pirma, ir po to aš atsisukau ir atidariau duris ir jisai stovi. Aš po to atidariau duris ir galvojau, o jei šis man kažką padarys, tačiau aš atidariau duris ir pagalvojau, jog reikia kažką daryti. Šis žmogus nesveikas. Galvojau jau 10 val. aš tiesiog važiavau namo, o pasirodo ne. Policija: O Jūs kuriame bute gyvenate ? Moteris: - (nurodo adresą).

Pareigūnai kartu su moterim ir vyru nutaria važiuoti iki galimai automobilį apgadinusio asmens.

Policija: Rašysit pareiškimą? Moteris: Taip. Policija: Automobilis registruotas Jūsų vardu? Moteris: Taip, mano. Policija: O pas jus ten nesuskirstytos vietos? Vyras ir moteris: Ne, nesuskirstytos. Policija: Tai Jums kalbant telefonu jūs matėt, kaip iš automobilio išlipo tas vyras ir atėjo? Moteris: Taip, aš kalbėjau telefonu ir tas vyras atėjo, bet kaip tas vyras atėjo prie mano automobilio aš tai nepastebėjau, kadangi aš tik pažiūrėjau, kad jis išlipo ir aš jau išgirdau, kad braižo ir tuomet aš nusukau galą ir pamačiau, ir tada atidariau duris ir nustūmiau jį, jis turbūt nesitikėjo, kad kažkas yra mašinoje, nes buvo tamsu. Aš šnekėjausi su savo drauge telefonu.

Policija patikrinusi galimai automobilį apgadinusio asmens butą asmens nerado (b. l. 45-47).

2024 m. gegužės 21 d. išraše apie registruotą kelių transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio savininkas A. Š. (b. l. 48).

2024 m. gegužės 22 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš pateiktų 6 foto nuotraukų, T. L. atpažįsta asmenį numeris 3 - A. Š., kuris 2024 m. gegužės 9 d. apgadino jos vairuojamą automobilį Lexus, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) namo kieme. Šį vyriškį ji atpažįsta pagal veido bruožus, pagal barzdą, pliktelėjimą, tai tikrai šis vyriškis apgadino jos automobilį. Jo foto nuotrauka yra pažymėta numeriu 3 - A. Š. (b. l. 51-55).

2024 m. liepos 10 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas asmuo yra A. Š.. Apibūdinama jo išvaizda (b. l. 59-63).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. Š. nurodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo kopiją gavo, įtariamojo teisės jam išaiškintos, teisė turėti gynėją jam išaiškinta, lietuviškai skaityti ir rašyti moka, apklausos metu advokatas jam nereikalingas, psichiatrinėse ligoninėse jis nesigydė, į priklausomybės ligų centro įskaitą įrašytas nėra, galvos traumų neturi, dėl savo kaltės ir jam pareikšto įtarimo neprisipažįsta, sutinka duoti parodymus ir gali paaiškinti, kad 2024 m. gegužės 9 d. buvo jau tamsu, galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, apie 22.00 val., jis savo automobiliu Toyota Avensis val.nr. (duomenys neskelbtini) iš užmiesčio grįžo namo adresu, (duomenys neskelbtini), savo automobilį pastatė šalia savo namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Tuomet jis išlipęs iš savo automobilio pastebėjo, jog šalia apie 10-15 metrų yra priparkuotas automobilis Lexus, kuris stovėjo automobilių pakavimui neskirtoje vietoje, tai yra po stovėti ir sustoti draudžiančiu kelio ženklu. Tai pastebėjęs, jis nutarė prieiti prie šio automobilio ir užfiksuoti šį pažeidimo atvejį. Priartėjus prie automobilio, savo rankose jokio aštraus daikto nelaikė, tuo metu dešinėje rankoje laikė tik savo mobilųjį telefoną, tam jog galėtų užfiksuoti šį pažeidimą. Jis Lexus automobilio priekinių kairės pusės ir galinių kairės pusės durelių nesugadino, jokiu smailiu daiktu jų neįbrėžė, kadangi tuo metu jis automobilio fiziškai nelietė, tiesiog, priėjęs prie automobilio, jis dešinėje rankoje laikė savo mobiliųjų telefoną. Jam priėjus prie automobilio Lexus, iš jo iššoko automobilyje sėdėjusi jam nepažįstama ir nematyta moteris, kuri iškarto sušuko „kas čia vyksta?“, o jis atsakė į jos klausimą tuo pačiu „o kas čia vyksta?“ po šių žodžių moteris jam atsakė „kad ji kvies policiją, jūs niekur nepasislėpsit, kadangi ji žino jo automobilio numerį“, po šių jos žodžių A. Š. jai atsakė „jei yra poreikis, kreipkitės į policiją, kadangi turite visus mano automobilio duomenis ant akių“, po šių jos žodžių jis moteriai daugiau nieko nesakė, kadangi nenorėjo toliau leistis į diskusijas ir po to jis išėjo pas draugą, tą dieną savo namuose jis nenakvojo, kadangi jis tą vakarą buvo suplanavęs susitikti su savo draugu. Dėl ko ankščiau minėta moteris pradėjo jam priekaištauti ir kalbėjo su A. Š. pakeltu tonu, jis jokių priežasčių nežino, ką moteris tuo metu veikė savo automobilyje, jis taip pat nežino, kokiu tikslu ji buvo atvykusi šiuo adresu, A. Š. taip pat nežino. Dėl savo kaltės ir jam pareikšto įtarimo neprisipažįsta, kadangi jis, priėjęs prie Lexus automobilio, savo rankose jokio aštraus daikto neturėjo ir jose nelaikė, kadangi dešinėje rankoje A. Š. tuo metu laikė tik savo mobilųjį telefoną, taip pat jis automobilio Lexus kažkokiu kitu būdu neapgadino, kadangi šio automobilio jis fiziškai net nelietė (b. l. 69-71).

2024 m. gruodžio 3 d. Akistatos protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajai T. L. akistatos su įtariamuoju A. Š. metu pateikus klausimą ar ji pažįsta įtariamąjį A. Š., nukentėjusioji parodė, kad ji A. Š. pažįsta tik iš matymo, kai šis asmuo 2024 m. gegužės 9 d., apie 22 val., priėjo prie jos automobilio, kuomet buvo apgadintas jos automobilis.

Akistatos metus įtariamajam A. Š. pateikus klausimą ar jis pažįsta nukentėjusiąją T. L., pastarasis parodė, kad nukentėjusios T. L. jis nepažįsta.

Suvestiems į akistatą asmenims pasiūlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kuriomis išsiaiškinti jie suvesti, jie parodė, kad:

Klausimas nukentėjusiajai T. L.: Apibūdinkite savo veiksmus ir aplinkybes tą vakarą (2024 m. gegužės 9 d., apie 22.00 val.), kai atvykote į (duomenys neskelbtini), kuomet įvyko incidentas? Nukentėjusiosios T. L. atsakymas: Tą vakarą aš atvykau ir priparkavau mašiną kieme ir telefonu šnekėjau su savo drauge. Tuo metu buvo tamsu. Tuomet pastebėjau, jog iš mašinos išlipo vyras, kuris priėjo prie mano automobilio. Po to aš išgirdau brėžimo garsą ir iššokau iš savo automobilio ir pamačiau A. Š..

Tyrėjos klausimas nukentėjusiajai T. L.: Ar girdėjote ką pasakojo įtariamasis? Ar sutinkate su įtariamojo atsakymu? Nukentėjusiosios T. L. atsakymas: Taip, girdėjau, tačiau nesutinku.

Klausimas įtariamajam A. Š.: Apibūdinkite savo veiksmus ir aplinkybes tą vakarą (2024 m. gegužės 9 d., apie 22.00 val.), kai atvykote į (duomenys neskelbtini), kuomet įvyko incidentas? Įtariamojo A. Š. atsakymas: Tą vakarą aš grįžau namo apie 22 val. aš pastačiau savo automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Išlipęs automobilį aš pastebėjau T. automobilį, kuris stovėjo stovėti ir statyti draudžiamoje vietoje, todėl aš nuėjau prie jos automobilio jos perspėti. Man dar nepridėjus iki jos automobilio, ji iš karto išlipo iš savo automobilio ir pradėjo ant manęs garsiai šnekėti.

Klausimas įtariamajam A. Š.: Ar galite patvirtinti, kad 2024 m. gegužės 9 d., apie 22.00 val., buvote (duomenys neskelbtini), ir atvykote su savo automobiliu Toyota (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įtariamojo A. Š. atsakymas: Taip, į (duomenys neskelbtini) aš atvažiavau savo automobiliu Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Klausimas nukentėjusiajai T. L.: Kiek tiksliai laiko užtrukote nuo momento, kai atvykote į aikštelę iki to momento, kai pastebėjote automobilį „Toyota“? Nukentėjusiosios T. L. atsakymas: Tiksliai pasakyti kiek laiko praėjo negaliu, bet nuo to momento kai aš atvažiavau ir pastebėjau Toyota automobilį praėjo šiek tiek laiko, kadangi aš tuo metu kalbėjausi telefonu.

Klausimas įtariamajam A. Š.: Kur tiksliai pastatėte savo automobilį Toyota? Įtariamojo A. Š. atsakymas: Aš savo automobilį pastačiau aikštelėje, trečioje vietoje nuo dešinės.

Klausimas nukentėjusiajai T. L.: Ar galėtumėte apibūdinti savo automobilio parkavimo vietą ir automobilio sustojimo momentą? Nukentėjusiosios T. L. atsakymas: Aš savo automobilį pastačiau automobilių stovėjimo aikštelėje, ten jokio draudžiamo ženklo nebuvo.

Klausimas įtariamajam A. Š.: Ar galite paaiškinti, kodėl nusprendėte prieiti prie „LEXUS“ automobilio? Įtariamojo A. Š. atsakymas: Prie šio automobilio nusprendžiau prieiti, kadangi automobilis stovėjo po sustoti ir stovėti draudžiamu kelio ženklu.

Klausimas įtariamajam A. Š.: Ar turėjote kažką dar rankose išskyrus savo mobilųjį telefoną, kai priėjote prie Lexus automobilio? Įtariamojo A. Š. atsakymas: Aš priėjus prie automobilio rankose tuo metu nieko neturėjau.

Klausimas nukentėjusiajai T. L.: Ar tikrai matėte, kaip įtariamasis priėjo prie jūsų automobilio ir braukė su kažkuo per jo paviršių? Nukentėjusiosios T. L. atsakymas: Ne, aš to nemačiau, tačiau aš girdėjau garsą kaip su metaliniu daiktu kažkas braižo mano automobilį ir atsisukusi aš pamačiau A. Š..

Klausimas įtariamajam A. Š.: Ar jūsų tikslas buvo tik fotografuoti automobilio pažeidimą, ar buvo ir kitų priežasčių, dėl kurių jūs prie jo priėjote? Įtariamojo A. Š. atsakymas: Mano tikslas buvo ne užfiksuoti pažeidimą, tačiau paaiškinti poniai, jog savo automobilį ji po stovėti ir sustoti draudžiamu kelio ženklu savo automobilio ji statyti negali.

Klausimas nukentėjusiajai T. L.: Gal galite tiksliai apibūdinti, ką tiksliai rankoje laikė įtariamasis? Nukentėjusiosios T. L. atsakymas: Ne, kadangi ką laikė rankoje A. Š. aš nemačiau.

Klausimas nukentėjusiajai T. L.: Gal galėtumėte išsamiau paaiškinti, kaip pastebėjote, kad minėtas vyras braukia kažkokiu daiktu per jūsų automobilį? Nukentėjusiosios T. L. atsakymas: Ne, negaliu, kadangi aš to nemačiau, tik girdėjau garsą.

Klausimas įtariamajam A. Š.: Kaip paaiškintumėte tai, kad nukentėjusioji, sėdėjusi automobilyje Lexus, teigia, kad girdėjo garsą, kaip kažkas kažkokiu daiktu braukia per jos automobilį? Įtariamojo A. Š. atsakymas: Nežinau, kadangi aš jokiu daiktu per jos automobilį nebraukiau ir jos automobilį neapgadinau. Jokio daikto tuo metu rankose aš neturėjau.

Klausimas nukentėjusiajai T. L.: Ar galėtumėte paaiškinti, ką matėte, kai atsisukote ir išgirdote garsą? Nukentėjusiosios T. L. atsakymas: Kai išgirdau šį garsą aš pamačiau priešais manę stovintį vyrą ir staigiai atidariau automobilio dureles ir išlipau iš automobilio bei paklausiau šio vyro ką jis daro ir kodėl jis tai padarė. O man šis vyras pasakė, kad aš jam trukdau. Ir po šių žodžių aš jam pasakiau, kad aš jam kviesiu policija.

Klausimas įtariamajam A. Š.: Ar galėtumėte paaiškinti, kodėl moteris galėjo išgirsti tokį garsą, jei jūs tuo metu rankose nieko neturėjote? Įtariamojo A. Š. atsakymas: Nežinau, kadangi savo rankose tuo metu aš nieko neturėjau.

Klausimas nukentėjusiajai T. L.: Kokia buvo jūsų reakcija, kai pastebėjote, kad vyras braukia per jūsų automobilį? Nukentėjusiosios T. L. atsakymas: Aš pačio braukimo per mano automobilį nemačiau, tačiau aš labai išsigandau, kadangi tuo metu jau buvo jau labai vėlu ir aš buvau tik viena su šiuo vyru.

Klausimas nukentėjusiajai T. L.: Ką tiksliai pasakėte jam, kai išlipote iš automobilio? Nukentėjusiosios T. L. atsakymas: Ką jūs čia darot? Kam Jūs tą padarėte? Ar aš jums trukdau? O priešais mane sėdintis vyras man atsakė taip jūs man trukdote.

Klausimas įtariamajam A. Š.: Ką Jūs atsakėte moteriai, kai moteris pasakė, jog ji kvies policiją? Įtariamojo A. Š. atsakymas: Aš jai atsakiau, jog ponia tai jūsų pasirinkimas, jei jūs norite kviesti policija, tai kvieskite.

Klausimas nukentėjusiajai T. L.: Ar kas nors buvo šalia, kai vyko šis incidentas? Nukentėjusiosios T. L. atsakymas: Šalia daugiau nieko nebuvo, tik aš ir priešais mane sėdintis vyras.

Klausimas įtariamajam A. Š.: Kodėl nenorėjote paaiškinti savo veiksmų arba kalbėtis su toliau su nukentėjusiąją? Įtariamojo A. Š. atsakymas: Kodėl tuo metu jau buvo vėlu, o policijos pareigūnai į įvykio vietą atvažiuoja vėlai, kad man buvo iškviesta policija aš tik sužinojau kitą dieną ryte.

Klausimas nukentėjusiajai T. L.: Ar galėtumėte tiksliai pasakyti, kaip tiksliai įtariamasis reagavo į jūsų žodžius, kai jūs jį apkaltinote braukiant per automobilį? Nukentėjusiosios T. L. atsakymas: Man vyriškis sėdintis priešais mane man sakė, jog jis nieko nedarė ir mano automobilį jis neapgadino.

Klausimas įtariamajam A. Š.: Kokia buvo jūsų reakcija, kai nukentėjusioji sakė, kad ji užfiksavo jūsų automobilį? Įtariamojo A. Š. atsakymas: Aš šito nepastebėjau.

Klausimas nukentėjusiajai T. L.: Po incidento jūs pasakėte, kad kviesite policiją. Kaip vyras reagavo į šiuos jūsų žodžius? Nukentėjusiosios T. L. atsakymas: Kai pasakiau, kad kviesiu policiją vyriškis sėdintis priešais mane iškarto greitai pasišalino.

Klausimas įtariamajam A. Š.: Kodėl nesistengėte paaiškinti savo veiksmų ar atsakyti į jos klausimus? Ar buvo kokių nors priežasčių, dėl kurių nenorėjote paaiškinti savo veiksmų ir tiesiog išėjote? Įtariamojo A. Š. atsakymas: Aš išėjau, kadangi tuo metu jau buvo vėlu (b. l. 81-84).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas nuosprendyje savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo. Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą numatytas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL, buvo laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kildavo tada, kai kaltininkas tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 10 MGL dydis. Tuo tarpu nuo 2003 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 190 straipsnio redakcijoje numatyta, kad nusikalstamų veikų nuosavybei ir turtui skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Vertindamas, ar A. Š. veiksmai gali būti vertinami kaip atitinkantys nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalies, sudėties požymius, teismas pažymi, kad nors viso baudžiamojo proceso metu A. Š. neigė apgadinęs nukentėjusiosios T. L. automobilį, bei nurodė, kad T. L. su jos gyvenimo draugu viską išgalvojanti ir norinti gauti pinigų, tačiau tokią A. Š. nurodytą įvykių versiją paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys: teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. L. patvirtino, jog išgirdusi „<...> ryškų garsą, lyg kas brėžtų aštriu daiktu“ ir atsisukusi, ji pamatė šalia automobilio stovintį A. Š. ir netgi atidarydama dureles jį atstūmė nuo savo automobilio. Nukentėjusioji ir liudytojas J. L. patvirtino, jog iki įvykio automobilis Lexus apgadinimų ant durelių neturėjo, buvo apgadintas tik priekinis bamperis. Dažų sluoksnis įvykio vakarą buvo nubrauktas šviežiai. Šiuos parodymus patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti išoriniai automobilio apgadinimai, BPC skambučių išklotinės, liudytojo J. L. parodymai. Todėl akivaizdu, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, nurodęs, kad tik norėjo nufotografuoti pažeidimą, nors nuotraukų dėl neaiškių aplinkybių jam nepavyko padaryti, ir nebuvo priėjęs prie automobilio bei nukentėjusioji tik nori pasipinigauti, laikėsi tik savo gynybinės pozicijos. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo iškeltą versiją dėl galimo nukentėjusiosios siekio gauti iš kaltinamojo piniginių lėšų ir, kad tai turėtų įtakos jos veiksmams. Juo labiau, kad nukentėjusiosios automobilis Lexus buvo draustas Kasko draudimu, kuris atlygina transporto savininkui visus nuostolius, susijusius su automobilio apgadinimu, nepaisant kaip ir kokiomis aplinkybėmis padaryti apgadinimai. Be to, kaltinamasis A. Š. nagrinėjant bylą teisme nenurodė jokių konkrečių ar objektyvių priežasčių, dėl kurių nukentėjusioji galėtų duoti melagingus parodymus.

Teismas, nustatęs, kad liudytojas kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, todėl teismas neturi pagrindo netikėti teismui tiesą sakyti prisiekusio liudytojo J. L. parodymais, tuo tarpu kaltinamojo A. Š. paaiškinimus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad įvykio dieną A. Š., apie 22.00 val., atvažiavęs į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), pasistatęs savo automobilį, priėjo prie nukentėjusiosios automobilio Lexus, stovėjusio toje pačioje aikštelėje tarp kolonų, šalia įvažiavimo į garažą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog „stovėjimo vietos nėra skirtos svečiams ar bet kam, kas atvažiuoja iš gatvės“. Iš kaltinamojo parodymų teisme akivaizdu, jog kaltinamajam nepatinka aikštelėje automobilius statantys svečiai ir „nors stovėjimo vieta (kur buvo palikęs savo automobilį – aut. past) jam nepriklauso, jis ten gali statyti savo automobilį“. Kokiu pagrindu pats kaltinamasis stato savo automobilį aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis teismui nepaaiškino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog priėjo apie 2 metrus iki stovinčio nukentėjusiosios automobilio ir norėjo užfiksuoti pažeidimą. Paklausus, ar padarė nukentėjusiosios automobilio nuotraukas, kaltinamasis teigė, kad nuotraukų padaryti nepavyko. Tuo tarpu akistatos metu kaltinamasis teigė, kad „mano tikslas buvo ne užfiksuoti pažeidimą, tačiau paaiškinti poniai, jog savo automobilį ji po stovėti ir sustoti draudžiamu kelio ženklu savo automobilio ji statyti negali“. Ar matė nukentėjusiąją sėdinčią automobilio Lexus vairuotojo vietoje, kaltinamasis nenurodė. Teigė, kad „automobilyje esančius žmones sunku pamatyti, juo labiau, kad langai yra tonuoti“. Akivaizdu, jog kaltinamasis, nematydamas, ar automobilyje yra jo vairuotojas, negalėjo eiti „paaiškinti poniai, jog savo automobilį ji po stovėti ir sustoti draudžiamu kelio ženklu savo automobilio ji statyti negali“. Tai, kad įvykio vakarą buvo tamsu, patvirtina ne tik nukentėjusioji, bet ir pats kaltinamasis. Iš nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad išgirdusi „iš kairės pusės ryškų garsą, lyg kas brėžtų aštriu daiktu. Atsisukusi pamatė šalia automobilio priekinių durelių stovintį žmogų. Jis brėžė nuo galinio kairės pusės sparno per galines dureles ir nebespėjo pilnai subraižyti priekinių durelių. Ji metė telefoną ir atidarė automobilio duris, atstumdama durimis tą žmogų nuo automobilio. Jis kvailai nusišypsojo, matyt, nesitikėjo, kad automobilyje kažkas bus. Buvo tamsu, todėl jis negalėjo matyti jos automobilyje“. Nors kaltinamasis neigė rankose turėjęs kokius nors daiktus, išskyrus telefoną, ir nukentėjusioji nematė, ar kaltinamasis turi ką nors rankose, tai neįrodo, jog kaltinamasis negalėjo padaryti jam inkriminuojamų veiksmų, t. y. įrėžti automobilio Lexus kairės pusės galinių ir priekinių durelių. Akivaizdu, kad daiktas, kuriuo padaryti įrėžimai yra aštrus, kadangi neaštriu daiktu tokių apgadinimų padaryti nėra galimybės arba reikia labai stipriai spausti. Daiktas, kurį galimai turėjo kaltinamasis rankose nebuvo nustatytas, kadangi įvykio vakarą kaltinamasis nebuvo rastas – telefonu neatsiliepė, į namus negrįžo. Įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis tyčia tiksliai tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu apgadino nukentėjusiosios automobilį. Tokią išvadą teismui leidžia padaryti aukščiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai, taip pat byloje esantis 2024 m. gegužės 9-10 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas su nuotraukomis, iš kurių matyti, kad automobilio kairės pusės priekinės ir galinės durelės yra įrėžtos (b. l. 1-2, 8-10). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į proceso metu besikeitusius ir nenuoseklius A. Š. parodymus, kadangi jo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai nepasižymi išsamumu, detalės atsiranda ir vėliau paties kaltinamojo yra paneigiamos. Paklaustas, kodėl nelaukė policijos, kai nukentėjusioji pasakė, kad iškvies policiją, kaltinamasis teismui nurodė manantis, „<...>kad kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis arba nesikreipti į policiją. Jam dažnai sako, kad kvies policiją“. Tuo tarpu atsakydamas į prokurorės klausimą, kodėl jam kiti asmenys dažnai sako, jog iškvies policiją, nurodė, kad tai buvo vienintelis atvejis ir „<...> policijos jam niekas nėra kvietęs, apart T.“. O policijos kaltinamasis nurodė nelaukęs, nes buvo vėlu. Kartu su nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamus veiksmus.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad teisiamojo posėdžio metu duoti T. L. ir J. L. parodymai, pareiškime, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Visuma aptartų aplinkybių, priešingai nei teigia kaltinamasis, neabejotinai patvirtina kaltinamojo kaltę. Todėl kaltinamojo A. Š. keliamas versijas, teismas vertina kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, automobilis buvo draustas Kasko draudimu, todėl darytina išvada, kad jos duodami parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo liudytojo parodymais, pareiškime bei BPC skambučio metu ir policijos pareigūnų BODY kameromis užfiksuotomis aplinkybėmis bei kita bylos rašytine medžiaga, buvo nuoseklūs, detalūs, neprieštaraujantys vieni kitiems. Todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo vertinti juos, kaip nepatikimus, o kaltinamojo nurodytas aplinkybes ir pateiktas įvykio versijas vertina kritiškai, kaip teismui nurodytus subjektyvius duomenis, kurių niekas nepatvirtino ir kurie prieštaravo byloje surinktiems bei teismo nustatytiems bei patvirtintiems įrodymams. Aptartų įrodymų pakanka išvadai, kad A. Š. 2024 m. gegužės 9 d., apie 22.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia braukdamas rankoje laikytu tiksliai tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu įrėžė T. L. priklausančio automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 706,02 eurų vertės kairės pusės galines dureles ir 816,84 eurų vertės kairės pusės priekines dureles.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto sugadinimu. Nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis siekė ir norėjo kilusių pasekmių, kadangi negalėjo nesuprasti, jog dėl jo veiksmų bus sugadintas svetimas turtas. Kaltinamojo A. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmes kaltinamajam A. Š., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. Š. – vidutinio amžiaus, vedęs, įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 92), anksčiau neteistas (b. l. 87), baustas administracine tvarka du kartus už leistino greičio viršijimą ir du kartus už stovėjimą neleistinoje vietoje, kurie nelaikytini itin šiukščiais nusižengimais (b. l. 88-89), duomenų apie priklausomybės ligų ar psichiatrinį gydymą byloje nepateikta.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, sutiko atlikti viešuosius darbus, jeigu jie būtų paskirti, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką parinkus 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus. Bausmės dydis nustatytinas nežymiai viršijantis sankcijos vidurkį, t. y. 7 mėnesiai, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teismo manymu, būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju bus proporcinga kaltinamojo veiksmams bei atitiks jo asmenybę ir bausmei keliamus tikslus.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusioji T. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jai padaryta žala, todėl prašo iš A. Š. priteisti 100 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 30).

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Ieškinio reikalavimas dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, nėra neproporcingai didelis. Kaip apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurėdo nukentėjusioji, įvykio metu padarytą žalą automobiliui jai atlygino draudikas. Tačiau likusi neatlyginta suma yra 100 Eur frančizė. Kadangi įvykis, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiajai priklausantis automobilis, įvyko dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų, nurodytas būtinąsias išlaidas nukentėjusioji patyrė dėl automobilio apgadinimo, tai yra padarytą žalą ir A. Š. šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą elgesį sieja priežastinis ryšys, todėl kaltinamasis privalo šią turtinę žalą atlyginti. Todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant iš A. Š. T. L. naudai 100 Eur turtinei žalai atlyginti.

Be turtinių reikalavimų, T. L. taip pat yra pareiškusi reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai sukėlė jai fizinį ir dvasinį skausmą, ji visą naktį negalėjo užmigti, kitą dieną buvo aukštas spaudimas ir skaudėjo galvą. Ilgą laiką jautė nesaugumo jausmą, bijojo, kad žmogus dar ko nors nepadarytų. Padarytą netirtinę žalą vertina 500 Eur.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais veiksmais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Anksčiau aptartais baudžiamosios bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis A. Š. tyčia sugadino svetimą turtą – T. L. automobilį.

Teismas daro išvadą, jog nukentėjusioji neabejotinai patyrė stresą dėl kaltinamojo veiksmų, jaučia baimę ir nerimą, streso pasekoje jai atsirado ir tam tikri fizinės sveikatos pablogėjimai, taip pat ji patyrė ir nepatogumus dėl automobilio tvarkymo. Visa tai vertintina kaip neturtinė žala. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis, darbingo amžiaus). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į nukentėjusiosios nurodytus patirtus išgyvenimus, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo priteisiamas turtinės žalos atlyginimas, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 300 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomas kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais paliktinas saugoti byloje. Kitų daiktų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Patenkinti nukentėjusiosios T. L. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš A. Š. nukentėjusiosios T. L. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomą kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Kaupelė