Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovai R. B., I. B. ir V. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami:

1.1. uždrausti atsakovams A. M., V. L., A. Š. ir MB „Maitinimas ir pramogos“ visiems kartu ir bet kuriam jų atskirai koncertinėje ir bet kokioje kitoje veikloje, kuri patenka į Nicos klasifikacijos 9 ir 41 klasėse nurodytas paslaugas, naudoti prekių ženklą „HIPERBOLĖ“;

1.2. priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų dėl neteisėto prekių ženklų „HIPERBOLĖ“ naudojimo padarytus 29 893,10 Eur nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovai kartu su M. G. ir A. Š. yra grupės „Hiperbolė“ įkūrėjai ir nariai. Grupė įkurta 1974 metų pavasarį, tais pačiais metais R. B. sugalvojo pavadinimą „Hiperbolė“. Grupė buvo labai populiari 8–9 praėjusio amžiaus dešimtmetyje. 1984 metais grupė buvo išformuota valdžios struktūrų, kaip kelianti grėsmę komunistinei santvarkai. 1991 metais grupė atsikūrė, tačiau dėl nesėkmingos finansinės padėties buvo priversta išsiskirstyti. Antrasis sugrįžimas įvyko 1996 metais, vyko minias pritraukę koncertai. Grupės „Hiperbolė“ nariai yra sukūrę hitu tapusių dainų, išleidę albumų. 2000 m. sausio 20 d. ieškovų vardu Valstybiniame patentų biure įregistruotas grafinis prekių ženklas „HIPERBOLĖ“. 2018 m. balandžio 6 d. ieškovai pateikė paraišką dėl žodinio prekių ženklo, priimtas teigiamas sprendimas. Ieškovams priklausantys prekių ženklai (toliau – ir Prekių ženklai) registruoti 9 klasės bei 41 klasės paslaugoms. Ieškovams tapo žinoma, kad susikūrusi muzikinė grupė pasivadino „HIPERBOLĖ projektas“. Grupės nariai ir organizatorius yra atsakovai. Atsakovai naudoja prekių ženklą „HIPERBOLĖ“ viešoje erdvėje (feisbuke, žymi koncertų plakatus, reklamuoja veiklą) ir užsiima analogiška veikla, t. y. rengia koncertus ir muzikinius turus per Lietuvą ir užsienyje, atlikdami žinomiausius ieškovų sukurtus muzikinius kūrinius, kurie identifikuojami kaip grupės „Hiperbolė“ kūriniai. Ieškovų teigimu, atsakovai naudoja ieškovų prekių ženklams tapatų (klaidinamai panašų) žymenį tapačioms paslaugoms žymėti, naudojasi prekių ženklų reputacija ir taip silpnina jų skiriamąjį požymį, kuo pažeidžia Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Atsakovai 2018 metais už parduotus bilietus gavo 33 744,33 Eur pajamų ir patyrė 3 851,23 Eur išlaidų, t. y. gavo 29 893,10 Eur grynosios naudos, kurią ieškovai prašo priteisti. Atsakovai veikė kartu, organizavo koncertus ir juose grojo. Žala atsirado dėl atsakovų bendrų veiksmų, todėl atsakomybė yra solidari.

6. Apeliaciniu skundu ieškovai R. B., I. B. ir V. P. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą – priteisti ieškovų patirtą žalą solidariai iš visų atsakovų, taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir atitinkamai pakeisti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas sprendime konstatavo, kad visi atsakovai neatsiejamai buvo susiję su koncertine veikla, kuri pasireiškė neteisėtu prekių ženklo „HIPERBOLĖ“ naudojimu, ir nustatė, kad atsakovai A. M., V. L., A. Š. koncertavo neteisėtai naudodami ieškovų vardu registruotą prekių ženklą „HIPERBOLĖ“, o atsakovė MB „Maitinimas ir pramogos“ gavo pajamų iš tokios koncertinės veiklos. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai su teismu nebendradarbiavo.

6.2. Atsakovai iš esmės neigė lėšų gavimo faktą, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, t. y. atsakovė MB „Maitinimas ir pramogos“ nepateikė jokių įrodymų, kur buvo panaudotos už koncertus gautos lėšos, kurios įrodytos byloje, o kiti atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad nėra gavę lėšų iš MB „Maitinimas ir pramogos“ (pvz. banko sąskaitų išrašų) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Iš to matyti, kad atsakovai trukdė byloje nustatyti tiesą, slėpė informaciją, nebendradarbiavo su teismu. Tokiu atveju atsakovai turėtų prisiimti ir neigiamas tokio procesinio veikimo pasekmes. Ieškovai išnaudojo visas galimybes surinkti informaciją apie atsakovų gautas pajamas už neteisėtą koncertinę veiklą, tačiau skundžiamu sprendimu yra nepagrįstai „nubausti“ neįvertinant atsakovų tyčinio informacijos slėpimo.

6.3. Ieškovai ieškiniu prašė visą žalą priteisti iš atsakovų solidariai, remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija. Atsakovų pozicija, jog atsakovai A. M., V. L., A. Š. neva negavo apmokėjimo už beveik metus vykdytus koncertus (iš kurių ieškovai identifikavo 19, bet neabejotinai jų turėjo būti ir daugiau), yra nelogiška – neva visi jie koncertavo savo malonumui (kaip jie nurodė teikdami paaiškinimus byloje), o pajamas gavo MB „Maitinimas ir pramogos“, ir koncertavę atsakovai nekėlė klausimo dėl apmokėjimo už jų darbą ir neva geranoriškai sutiko, kad visos lėšos liktų visiškai su jais nesusijusiai (kaip jie teigė) MB „Maitinimas ir pramogos“.

6.4. Byloje ieškovų pastangomis buvo nustatyta, kad atsakovės MB „Maitinimas ir pramogos“ vadovė A. E. yra atsakovo A. M. sūnaus A. M. vaiko motina. Tik išaiškėjus šiam faktui, atsakovas A. M. pripažino, kad MB „Maitinimas ir pramogos“ dirbo „jam artimi žmonės“. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė MB „Maitinimas ir pramogos“ buvo atsakovo A. M. ar jo artimų giminaičių kontroliuojamas juridinis asmuo, kuris buvo skirtas iš esmės atsakovų koncertų lėšų surinkimui.

6.5. Atsakovams slepiant informaciją, kaip buvo panaudotos iš neteisėtos veiklos vieno iš atsakovų gautos lėšos, būtina apsaugoti ieškovų, kaip teisėtų prekių ženklo savininkų, interesus. Įvertinus, kad atsakovai veikė kartu, t. y. organizavo koncertus ir juose grojo, galima daryti išvadą, kad žala ieškovams atsirado dėl šių atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų, kurie visi neatskiriamai susiję priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimo faktu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovų veikimas kvalifikuotinas kaip subjektyvus bendrininkavimas, ir dėl to ieškovų patirtą žalą turi atlyginti visi atsakovai solidariai.

Šalies argumentai

7.7. Apeliantų nurodymas, kad įvertinus, jog atsakovai veikė kartu, t. y. organizavo koncertus ir juose grojo, galima daryti išvadą, kad žala apeliantams atsirado dėl šių atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų, kurie visi neatskiriamai susiję priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimo faktu, yra įrodymais nepagrįsta prielaida. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovai veikė kartu, t. y. organizavo koncertus ir juose grojo, tokių įrodymų byloje nėra, todėl kvalifikuoti atsakovų veikimą kaip subjektyvų bendrininkavimą negalima.