Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-08-23 · Administracinė byla Nr. I-687-609/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-08-23
Bylos Nr.
I-687-609/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00507-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
R.K.
Atsakovas
Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. I-687-609/2010
Proceso Nr. 3-63-3-00507-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.K. prašymą atsakovams Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R.K. prašymu (b.l. 4-7) prašo iš atsakovų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir valstybės priteisti darbo užmokesčio nepriemoką – neišmokėtą priedų ir priemokų prie pareiginės algos dalį – 4841,15 Lt , susidariusią laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Nurodo, jog yra statutinis valstybės tarnautojas – dirba Tauragės apskrities policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėju. Teigia, jog nurodytu laikotarpiu apskaičiuojant jo darbo užmokestį, buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ 23 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir išmokėtas ne visas jam priklausantis darbo užmokestis. Argumentuoja, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nurodo, jog susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka jam nebuvo išmokėta.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškėjo R. K. prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą (b.l. 23-24) grindžia Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalį priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojams negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Teigia, jog Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2009-12-11 nutarimu pripažinus, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias taikė Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareigūnams, prieštaravo Konstitucijai, argumentuoja, jog prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo jo priėmimo momento. Be to, argumentuoja, jog jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu tiesiogiai nekonstatavo, jog Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl valstybės institucijos privalo vykdyti įstatymo reikalavimus mokant priedus ir priemokas valstybės pareigūnams. Teigia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad skaičiuodamas ir išmokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame teisme priimti nagrinėti prašymai, kuriais prašoma ištirti įstatymo, taikytino bylos nagrinėjime atitiktį Konstitucijai, todėl prašoma administracinės bylos nagrinėjimą atidėti, kol bus išnagrinėti minėti prašymai.

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į prašymą (b.l.18-21) nurodo, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka. Teigia, jog 2009-12-11 Konstitucinis teismas konstatavo, kad Valstybės tarnybos 23 straipsnio 2 dalies nuostatos prieštarauja Konstitucijai, tačiau prieštaraujantys Konstitucijai įstatymai nėra laikomi neteisėtais nuo pat jo priėmimo momento, o negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skaičiuojant ir išmokant pareiškėjams darbo užmokestį veikė pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl nėra nei CK 6.271 straipsnyje, nei kituose teisės aktuose nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų, pareiškėjų prašymo tenkinimui. Be to, pareiškėjas daliai reikalavimų yra praleidęs ir senaties terminą, todėl prašoma taikyti senatį. Taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame teisme priimti nagrinėti prašymai, kuriais prašoma ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies atitiktį Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai, todėl prašoma administracinės bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus išspręsti prašymai iš esmės, o nepatenkinus šio reikalavimo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas dalinai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R.K. dirba Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėju. Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtoje pažymoje (b.l. 8-10) nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-03-31 pareiškėjui nesumokėta 4847,15 Lt priemokų ir priedų dalis už darbą poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, viršvalandinį darbą, viršijanti 70 procentų pareiginės algos.

Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomos šio Įstatymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, jog „asmeniui, kuris atliko pavestą darbą pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Asmens teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti prašymą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 Linas Šarkis v. Kauno rajono policijos komisariatas bei išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 J. Kuzmičiūtė v. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbą turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama bei atliekamos papildomos užduotys viršijant nustatytą darbo trukmę taip, kad neviršytų nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo. Tuo remiantis daroma išvada, kad už netinkamą darbo organizavimą ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimą yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju tokia pareiga nustatyta tiesioginiam pareiškėjų darbdaviui - Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, 2005 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtoje administracinėje byloje A1-635/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Valstybė galėtų būti tinkamu atsakovu byloje, jeigu pareiškėjai, formuluodami savo reikalavimus, prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjai prašo priteisti jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakove yra tiesioginis pareiškėjų darbdavys, t.y. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad prašymo reikalavimas atsakovo – valstybės atžvilgiu, nepagrįstas.

Pareiškėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Nagrinėjant šią administracinę bylą po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjo prašymo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjui yra išnykęs.

Pareiškėjas prašymą dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo teismui pateikė 2010-06-18. Prašoma priteisti negautą darbo užmokestį už 2007 m. sausio – gegužės mėnesius, todėl matyti, jog šioje reikalavimo dalyje pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, nustatytą tokiam reikalavimui pareikšti. Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalimi nustatyta, jog ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šiame kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Nagrinėjamam ginčui nėra nustatyti specialūs ieškinio senaties terminai, todėl ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ieškinio senatį teismas taiko, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas (ABTĮ 48 straipsnio 1 dalis). Kadangi atrsakovu byloje esantis Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas senaties taikyti neprašo, ji netaikytina.

Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjai nesumokėtą darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjui nesumokėtą darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjo prašymas dėl priteisimo negauto darbo užmokesčio pagrįstas, todėl tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 ir 4 punktais. Pareiškėjui iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistina 4841,15 Lt nesumokėto darbo užmokesčio suma.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja sprendimų vykdymą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti. Atsakovas prašo atidėti sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkią Lietuvos valstybės turtinę padėtį pagrindu nusprendė sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iš esmės analogiškose bylose būtų formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), bylose dėl atlyginimo skirtumo priteisimo sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-812/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010 ir kt.). Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs nagrinėjamai bylai, todėl atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendžia:

prašymą patenkinti dalinai.

Priteisti iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 4841,15 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną litą 21 ct) R.K.

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Eglė Kiaurakytė