Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4878-979/2015 pagal ieškovės R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir ieškovei priteisimo, turto padalijimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir ieškovei priteisimo, turto padalijimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti ieškovei laikiną išlaikymą iš atsakovo po 325 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki civilinės bylos išnagrinėjimo; įpareigoti atsakovą leisti ieškovei naudotis visomis gyvenamosiomis ir bendro naudojimo patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), bei įjungti šio namo elektros tiekimo įrangą ir prietaisus iki bylos išnagrinėjimo teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas patenkintinas iš dalies.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis bendru sutuoktinių turtu bei priteisti laikiną išlaikymą sutuoktinei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB „Specializuotas transportas“ v. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, bylos Nr. 2-1868/2010).

Dėl įpareigojimo sutuoktiniui netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis turtu

Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir šalių nurodytus motyvus, todėl nepagrįstai netaikė CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos laikinosios apsaugos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys gyvena santuokos metu įsigytame gyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškiniu ieškovė prašo šį namą padalinti per pusę. Tokį patį reikalavimą pateikė ir atsakovas priešieškinyje. Abi šalys teigia, jog šis namas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių kaip netikslingų, pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo teiginiu, kad sutuoktiniai neveda bendro ūkio, todėl tarp jų nusistovėjusi gyvenamųjų patalpų pasidalijimo tvarka. Vertindamas šiuos motyvus, apeliacinės instancijos teismas remiasi tuo, kad šias aplinkybes neigia apeliantė, todėl klausimas spręstinas, atsižvelgiant į sutuoktinių interesus ir bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimą. Pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Iki teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeidžiant kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsiliepime į atskirąjį skundą pripažino, kad, anot atsakovo, antras namo aukštas nešildomas dėl apeliantės nesirūpinimo namu („nenuorinti“ radiatoriai, ieškovė nėra pasirūpinusi malkomis ar kūrenimo katilo užkūrimu). Prašymą dėl elektros įjungimo atsakovas laiko nepagrįstu todėl, kad ieškovė nėra prisidėjusi prie namo komunalinių mokesčių mokėjimo, už elektrą nėra mokėjusi tris metus, todėl jis negali mokėti ir už jos gyvenamųjų patalpų komunalines paslaugas. Teigia, kad virtuvės antrame aukšte neįsirengia pati apeliantė.

Remiantis atsakovo pripažinimu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą apie pagrįstą apeliantės teiginį, jog atsakovas pažeidžia jos teises naudotis namu (CPK 187 straipsnis). Konstatavimas, kad santuokoje įgyto turto naudojimosi tvarka pažeidžia vieno sutuoktinio teises, sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, neįpareigojęs atsakovo netrukdyti sutuoktinei naudotis bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu, nepagrįstai neįvertino jo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų ir faktinių aplinkybių, todėl 2015 m. spalio 27 d. nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis tam tikru turtu ir atlikti tam tikrus veiksmus, panaikintina (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Klausimas išspręstinas iš esmės, įpareigojant atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis visomis gyvenamosiomis ir bendro naudojimo patalpomis gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpomis, įjungiant šio namo elektros tiekimo įrangą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 145 straipsnio 4 dalis, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, elektros prietaisų įjungimas sietinas su konkrečiu tų prietaisų naudojimo poreikiu. Tai gali atlikti tą prietaisą ketinantis panaudoti asmuo.

Šios laikinosios apsaugos priemonės atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.

Dėl laikino išlaikymo sutuoktiniui priteisimo

Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, kol bus priimtas sprendimas byloje, gali priteisti išlaikymą kitam sutuoktiniui. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. N. S., bylos Nr. 3K-3-42/2012). Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą kitam sutuoktiniui.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad dėl amžiaus ji negali susirasti darbo. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantei 49 metai, t. y. ji yra darbingo amžiaus moteris, turi pedagogo išsilavinimą. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad ieškojo darbo, kad dėl jos amžiaus negalėjo įsidarbinti ar kad išnaudojo galimybes gauti mažiau kvalifikuotą darbą. Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, asmens darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išduodama tai patvirtinantį pažymėjimą. Apeliantė tokio pažymėjimo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės amžius ir jos sveikatos būklė objektyviai netrukdo susirasti darbo, todėl ji turi galimybę gauti pajamų kasdieniams savo poreikiams tenkinti. Šią išvadą patvirtina ir tas faktas, kad ieškovė darbo neturi tik kelis metus, turi išsilavinimą, dirbo rusų kalbos mokytoja, o tai padidina jos konkurencingumą darbo rinkoje. Be to, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad augina šalių nepilnametę dukrą. Nustatyta, kad ieškiniu apeliantė prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Logiška preliminariai manyti, kad, jeigu apeliantė augintų šalių dukrą, ji siektų nustatyti dukros gyvenamąja vietą kartu su ieškove, prisiteisti iš atsakovo piniginių lėšų dukros išlaikymui. To nesant apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė augina šalių nepilnametį vaiką, dėl ko jai turėtų būtų nustatytas laikinas sutuoktinio išlaikymas. Be to, įvertinus, kad atsakovas vienas šeimoje gauna pajamas (šių aplinkybių apeliantė neginčija), iš kurių turi patenkinti ir nepilnametės dukros interesus, atsakovo gaunamų pajamų dydį (apie 320 Eur per mėnesį), priteisus iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovei, būtų neužtikrintas paties atsakovo minimaliųjų poreikių tenkinimas. Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindp panaikinti nutarties dalį dėl laikino išlaikymo ieškovei priteisimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti jos dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis gyvenamuoju namu bei įjungti namo elektros tiekimo įrangą ir prietaisus ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovės R. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti iš dalies. Įpareigoti atsakovą S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis visomis gyvenamosiomis ir bendro naudojimo patalpomis gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir įjungti šio namo elektros tiekimą visose namo patalpose.

Likusios nutarties dalies nekeisti.