Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis UAB „P“, direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Ž. 2020-07-23 apie 10.44 val., (duomenys neskelbtini), aikštelėje vairuodamas automobilį "Renault Megane", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį: t. y. važiuodamas atbulas neįsitikino, kad saugu, nesilaikė pakankamo atstumo, atsitrenkė į stovėjusį automobilį "Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholį iki aplinkybių nustatymo, kai policijos pareigūnai 12.08 val. tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,09 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. Ž. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, parodė, kad norėjo važiuoti į parduotuvę. Važiuodamas atsitrenkė į kaimyno mašiną. Smūgį nelabai pajuto. Pastebėjo, kad skilo jo automobilio lempa. Sakė ras kaimyną ir susitars, bet policija atvažiavo anksčiau. Tuo metu buvo namie. Buvo šoko būsena todėl išgėrė beveik butelį degtinės. Į duris paskambino policijos pareigūnai ir išsivedė prie automobilio. Po to nuvežė į areštinę. Automobiliu važiavo į parduotuvę. Kaltinamojo mašina stovėjo aikštelėje, šalia nukentėjusiojo mašinos ir įvyko įvykis. Po to mašiną pastatė toje pačioje vietoje. Kai važiavo į parduotuvę, buvo blaivus. Gėrė, kai sugrįžau, nes buvo šoko būsena. Vairuotojo pažymėjimą turėjo. Žinojo, kad reikia pranešti apie įvykį, bet pagalvojo, kad su kaimynu susitars. Kaimyno automobilis Nissan Qashqai tamsiai mėlynas. Atsitrenkė į bamperį. Pažiūrėjo, bet apgadinimų nepastebėjo. Kaltinamojo automobiliui skilo lempa. Matė ant kito automobilio kažkokius nubraižymus. Policija atvažiavo po maždaug dviejų valandų. Tuo metu namie gėrė vienas degtinę. Žala atlyginta visiškai. Draudimas sumokėjo nukentėjusiajai. Nuvažiuoti iki parduotuvės ir grįžti užtrunka apie 10 min. Sunku pasakyti, kodėl jam buvo šoko būsena. Padaryta Savo veiksmus vertina labai blogai, jų nepateisina. Alkoholio dabar nevartoja. Netinkamai pasielgė, kad gėriau, gailisi. Yra išklausęs kursus apie alkoholio žalą. Mano, kad tai buvo naudinga. M. M. yra pusbrolis. Palaiko prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamojo ir M. santykiai geri. Kol nebuvo karantino, susitikdavo dažnai, dabar bendrauja telefonu.

Apklaustas teismo posėdyje kaip laiduotojas M. M. paaiškino, kad jis sutinka būti laiduotoju, prašo juo skirti. Su M. Ž. yra pusbroliai. Nuo vaikystės vasaras leisdavo kartu. Iki karantino daug laiko praleisdavo kartu, eidavome į krepšinio varžybas. Dabar bendrauja internetu, susiskambina. Po šio įvykio jų bendravimas padažnėjo. Kaip pusbrolis ir draugas, privalo prisiimti atsakomybę. Dažniausiai eidavo į „Vilniaus ryto“ krepšinio varžymas į Siemens areną. M. M. turi šeimą, žmoną, vaiką, prioritetas yra šeima, bet negali užmiršti ir pusbrolio. Apie tokius jo įvykius, kaip šitas, niekada nėra girdėjęs. Visiems buvo šokas, kai sužinojo, kas atsitiko. Dabar M. išklausė kursus apie alkoholio žalą. Mano, kad daugiau taip nedarys. Dabar, kai fizinis bendravimas apribotas, stengiasi jį teigiamai veikti per atstumą. Apie įvykį sužinojo iš M. mamos. Pats nesakė, buvo gėda, bijojo. Vėliau apie tai ne kartą kalbėjo. M. M. vyresnis už M. 3,5 metų. Skirtumas visada jautėsi, buvo autoritetas. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Dirba pilną darbo dieną. Matė savo darbo sutartį, bet akis neužkliuvo, kad nurodyta darbo laikas 4 valandos per dieną. Čia gal pradinė darbo sutartis. Tais metais kūrėsi unija. M. darbo santykių nežino. Kažkada dirbo UAB „V“ laikinuoju direktoriumi. Jį pakeitė greičiausiai M. Ž.. Neprisimena, kad būtų jį įdarbinęs. Nežino, koks M. darbo užmokestis, apie tai jo neklausė. Norėtų būti paskirtas laiduotoju be užstato, bet jeigu reikėtų, svarstytų dėl mokėjimo. Mano, kad sutiktų sumokėti užstatą. Priimtina suma 1000 eurų. M. M. požiūris į alkoholį neigiamas. Nėra abstinentas, su žmona vakare išgeria taurę vyno. Apie įvykį sužinojo iš M. motinos, kai jis buvo sulaikytas. Po to su M. apie tai kalbėjo. Pasakė, kad padarė neprotingą dalyką. Buvo pyktis, kuris perėjo į norą padėti. M. M. vairuoja automobilį.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas, prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami kiti liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (273 straipsnis).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020-07-23 10.44 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas privataus fizinio asmens O. J. pranešimas telefonu, kuriame nurodoma, jog Vilniuje, Verkių sen. (duomenys neskelbtini), prieš 15 min. automobilis Renault, pilkos spalvos įvažiavo į pranešėjos automobilį, vairuotojas neblaivus, link kur pasišalino, neaišku (b. l. 3).

Iš patrulės R. K. 2020-07-23 tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, jog apie 10:45 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), prieš 15 min. automobilis Renault, pilkos spalvos įvažiavo į pranešėjos automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykę rado stovintį apgadintą automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant jo dešinės pusės žibinto, galinių durelių, galinio dešinės pusės sparno ir galinio bamperio matėsi apgadinimai. Prie šio automobilio ant žemės matėsi kito automobilio išdaužto žibinto liekanos galimai po eismo įvykio. Pranešėja O. J. paaiškino, kad atėjusi kaimynė pranešė, jog į jos automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė pilkos spalvos automobilis ir kažkur pasišalino. O. J. priėjusi automobilį rado apgadintą. Policijos pareigūnams apžiūrėjus šalia stovinčius automobilius, netoliese toje aikštelėje stovėjo pilkos spalvos Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su išdaužtu dešinės pusės galiniu žibintu, apgadintu galiniu bamperiu bei dešiniuoju galiniu sparnu, kurie atitiko apgadinimų išmatavimu su apgadintu automobiliu Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatė, kad automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini). Paskambinus į nurodyto buto duris keletą kartų, jas atidarė M. Ž., kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, sunkiai sugebėjo atsakinėti į užduodamus klausimus. Asmuo pripažino, kad ryte, tikslaus laiko pasakyti negalėjo, vairuodamas automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis nedraustas, važiuojant atbuline eiga atsitrenkė į stovėjusį kažkokį automobilį (nusakyti į kokį negalėjo), išlipęs apžiūrėjo, bet apgadinimų nepastebėjo, todėl patraukė savo automobilį ir išėjo į namus nieko niekam nepranešęs. Nuėjus su M. Ž. į įvykio vietą, M. Ž. O. J. prisipažino apgadinęs jos automobilį ir atsiprašinėjo. M. Ž. paklausus, kada vartojo alkoholį, jis nurodė, kad kai padarė eismo įvykį, maždaug prieš valandą. Alkotesteriu jam nustatyta 11:52 val. pirmuoju pūtimu 3,21 promilių, antruoju pūtimu 12:08 val. 3,09 promilių girtumas. Asmuo atsisakė parašyti paaiškinimą, nes nesugebėjo dėl girtumo. Pranešėja nurodė, kad apie eismo įvykį papasakoti gali kaimynė V., kontaktai nurodyti (b. l. 6).

Iš 2020-07-23 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. Ž. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą val. Pirmas tyrimas alkotesteriu atliktas 11:52 val., nustatytas 3,21 promilių girtumas. Antras tyrimas alkotesteriu atliktas 12:08 val., nustatytas 3,09 promilių girtumas (b. l. 7-8).

Iš Patikros sertifikato Nr. 1296950 matyti, kad prietaiso alkotesterio Alkotest 7510 Nr. ARJK-0165 patikra galioja iki 2020-11-28 (b. l. 9).

Iš 2020-07-23 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad 2020-07-23 12.20-12.40 val. apžiūrėta transporto priemonė Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad apgadintas galinis dešinės pusės žibintas, priekinis bamperis ir smulkūs kėbulo defektai (b. l. 10-18).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad transporto priemonės Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad tokios transporto priemonės (kaip Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 m. gamybos) vidutinė rinkos kaina yra 471eurų be PVM (b. l. 22).

Apklausta kaip liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinėje ir 2020-07-23 apie 10.45 val. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo, kad prieš 15 min. Miežių g. 6, Vilniuje, automobilis "Renault" apgadino automobilį "Nissan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nuvykę į vietą pamatė minėtą apgadintą automobilį "Nissan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o šalia jo stovėjo automobilis "Renault", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat su apgadinimo požymiais, t. y. išdaužtu galiniu žibintu, kurio liekanos gulėjo greta minėto apgadinto automobilio "Nissan". Liudytojos teigimu, nustačius, kad automobilio "Renault", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. Ž., gyvenantis (duomenys neskelbtini), buvo nueita iki minėto buto. Jo duris atidarė M. Ž., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas, jis nerišliai dėliojo mintis, o jam iš rankų krito įvairūs daiktai. Į klausimą, ar jis neblaivus vairavo automobilį, M. Ž. atsakė, kad vairavo, bet po eismo įvykio grįžęs namo vartojo alkoholinius gėrimus. Prie tarnybinio automobilio patikrinus M. Ž. jam buvo nustatytas 3,09 promilės neblaivumas. Pasiaiškinimo jis parašyti nesugebėjo, nes jam viskas krito iš rankų. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS (b. l. 36-38).

Apklausta kaip liudytoja E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-07-23 prieš 11.00 val. stovėjo prie savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), lango ir pamatė iš matymo pažįstamą kaimyną, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) name, tačiau tikslesnių jo duomenų nežino. Jie yra kaimynai ilgą laiko tarpą, todėl ji iš matymo minėtą žmogų gerai žinojo. Liudytojos teigimu, ji matė, kad minėtas asmuo dėjo maišą į automobilio "Renault Megane", kurio valstybinių numerių nežino, bagažinę ir jai pasirodė, kad tuo metu minėtas asmuo buvo neblaivus. Stebėdama įvykius pro langą ji pamatė, kad kaimynas sėdo už minėto automobilio vairo ir pradėjo važiuoti atbulas bei kliudė stovėjusį kitos kaimynės automobilį. E. G. teigimu, ji matė, kad nuo smūgio automobilis stipriai sujudėjo, o eismo įvykį sukėlęs vyras nesustojęs išvažiavo iš kiemo. Nuėjusi pas kaimynę, kuriai priklauso kliudytas automobilis, apie tai ją informavo. Pastaroji kieme apžiūrėjusi savo automobilį patvirtino, kad jis buvo kliudytas ir apie tai informavo policijos pareigūnus (b. l. 41-43

Motyvuojamoji dalis

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamojo M. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir jam pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis pripažino jam pareikštą kaltinimą, paaiškino veikos padarymo faktines aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų jo kaltę taip pat patvirtina liudytojų liudytojos K., E. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas ir tikrinimo alkotesteriu duomenys, transporto priemonės apžiūros aktas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamasis pripažino, kad įvykio dieną norėjo nuvažiuoti į parduotuvę ir važiuodamas atbulas kliudė kaimynės automobilį. Jo automobiliui buvo sudaužytas žibintas, o ant kito automobilio matė nubrozdinimus, pagalvojo, kad vėliau su kaimynu susitars ir žalą atlygins. Grįžęs iš parduotuvės pastatė automobilį ir nuėjo namo. Kadangi jam buvo šokas dėl įvykio, jis gėrė alkoholį, išgėrė beveik butelį degtinės. Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai. Žinojo, kad reikia praneši policijai apie įvykį, tačiau tikėjosi, kad galės susitarti su kaimynu. Iš 2020-08-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad M. Ž. teismo posėdyje, kurioje buvo nagrinėjama administracinė byla dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, taip pat pripažino, kad sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į kaimyno automobilį. Išlipo pasižiūrėti, jo automobiliui skilo lempa, o kaimyno automobiliui buvo padaryti kažkokie apibrozdinimai (b. l. 81). Liudytoj E. G. taip pat patvirtino, kad pro savo langą matė, kaip kaimynas iš (duomenys neskelbtini) namo dėjo maišą į savo automobilį, jai pasirodė, kad jis neblaivus. Kaimynas sėdo prie automobilio vairo, važiuodamas atbulas kliudė kaimynės automobilį, kuris nuo smūgio stipriai sujudėjo, vyras išvažiavo iš kiemo. Ji apie tai informavo kaimynę. Policijos pareigūnė R. K. parodė, kad atvykę pagal pranešimą apie apgadintą automobilį, rado pranešėją ir apgadintą automobilį "Nissan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia jo stovėjo automobilis "Renault", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat su apgadinimo požymiais. Nustatę Renault automobili savininką, nuėjo į butą, kur bute rado M. Ž., jis buvo neblaivus. Paklausta, ar jis vairavo automobilį, atsakė, kad taip, bet alkoholinius gėrimus vartojo grįžęs namo po eismo įvykio. Neblaivumo nustatymo aktas ir tikrinimo alkotesteriu duomenys patvirtina, kad M. Ž. buvo nustatyta 3,09 promilių girtumas. Remiantis šiais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis M. Ž. 2020-07-23 apie 10.44 val., (duomenys neskelbtini), aikštelėje vairuodamas automobilį "Renault Megane", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį: t. y. važiuodamas atbulas neįsitikino, kad saugu, nesilaikė pakankamo atstumo, atsitrenkė į stovėjusį automobilį "Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholį iki aplinkybių nustatymo, kai policijos pareigūnai 12.08 val. tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,09 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi, kaltinamasis padarė eismo įvykį ir po jo iki įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, be to, alkotesteriu nustatyta, kad alkoholio koncentracija viršijo 1,51 promilės, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis, jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį M. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą kaltinamojo giminaičiui M. M.. Prokuroras sutiko, kad kaltinamasis būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą numato BK 40 straipsnio, kurio 1 dalis teigia, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šios straipsnio 2 dalis numato tokias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, kurių turi būti nustatyta visuma: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai prisipažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, be to, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Vertinant M. Ž. situaciją darytina išvada, kad jis atitinka visas šio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas – jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, M. Ž. nusikalto pirmą kartą, pripažino kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą narkologinėse įskaitose nepateikta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Įvertintina ir tai, kad byloje įrodyta, jog alkoholį vartojo po eismo įvykio sukėlimo, iki jo aplinkybių nustatymo, jam nustatytas sunkus girtumas. Įvertintinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jo teigiamas charakteristikas, nuoširdų gailėjimąsi darytina išvada, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis daugiau nenusikals, todėl jam gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

M. M. kaip galima laiduotoja yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojama teigiamai, turi teigiamą įtaką kaltinamajam M. Ž.. Jis yra kaltinamojo giminaitis, pusbrolis, jie kartu bendrauja nuo vaikystė, nurodo, jog nuolat palaiko bendravimą, kuris jiems yra svarbus ir jie abu jį vertina, gerbia viena kitą ir yra linkę vienas kitam padėti ir palaikyti. M. M. yra dirbantis, dirba (duomenys neskelbtini) paskolų vadybininku, charakterizuojamas teigiamai, sutinka prisiimti atsakomybę už kaltinamąjį M. Ž.. Nurodė, kad su juo nuolat bendrauja, palaiko santykius, šiuo metu bendrauja nuotoliniu būdu, daug kalbėjo apie įvykį, sutinka ir nori padėti kaltinamajam pasitaisyti, tiki ir laiduoja, kad jis daugiau nenusikals. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad M. M. yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra pagrindas M. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą M. M., nustatant 2 metų laidavimo terminą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebausta) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nustatytą girtumą, laiduotojo asmenybę, manytina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti taikomas be užstato.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, akcentuojant tai, kad nors nustatyta, kad kaltinamasis alkoholį vartojo po eismo įvykio sukėlimo, tačiau nustatytas girtumas yra sunkus, 3,09 promilės. Įvertinus visa tai teismas daro išvadą, kad M. Ž. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 20 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas naudojantis turima specialiąja teise vairuoti transporto priemones, kaltinamajam vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise 2 metams ir 6 mėnesiams.

Dėl konfiskavimo

Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalimi, prašė taikyti turto konfiskavimą. BK 67 straipsnio 1 dalies numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės išvardintos minėtos straipsnio 2 dalyje. Taigi atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam gali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė VĮ „Regitra“ duomenimis yra registruota kaltinamojo M. Ž. vardu ir priklauso jam.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-13 nutartyje Nr. 2K-14-511/2018 yra pasisakęs, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais <...> asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Taigi, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kt.

Atsižvelgiant į šias nuostatas teismas šioje byloje mano, kad kaltinamajam M. Ž. baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas turi būti taikoma ir nusikaltimo padarymo priemonė automobilis Ranault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuojama. Šiuo atveju kaltinamasis M. Ž. yra neteistas, administracine tvarka veikos padarymo metu buvo nebaustas, yra dirbantis, darbe charakterizuojama teigiamai, dėl nusikaltimo padarymo gailisi, nors nustatyta, kad kaltinamasis alkoholį vartojo po eismo įvykio, tačiau nustatytas girtumas yra labai didelis, net 3,09 promilės, t. y. sunkus girtumas, todėl šiuo atveju įvertinos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę automobilio konfiskavimas yra pagrįstas ir labiau užtikrins baudžiamosios atsakomybės tikslų pasiekimą.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu, proceso išlaidomis pripažintinos 18,00 (su PVM) euro Vilniaus apskrities VPK patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 23 d. nuvežimo ir saugojimo išlaidos, kurios BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš kaltinamojo M. Ž. (b. l. 28).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

M. Ž. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti M. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę 20 MGL (bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius (BBND)) (1000 eurų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu M. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, jos terminą skaičiuojant nuo 2020-07-24.

Konfiskuoti M. Ž. priklausantį turtą transporto priemonę - „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalis).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. Ž. turtą – automobilį Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

M. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Priteisti iš M. Ž. 18,00 euro proceso išlaidų Vilniaus apskrities VPK naudai.

Išaiškinti M. Ž., jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Luminor banke LT884010051004670332, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.