Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-01-25 · Civilinė byla Nr. eB2-144-460/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-09-11Lietuvos apeliacinis teismas
  2. eB2-144-460/2017Nutartis · 2016-01-25Klaipėdos apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-04-07Lietuvos apeliacinis teismas
  4. eB2-144-460/2017Sprendimas · 2017-10-06Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-25
Bylos Nr.
eB2-144-460/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00124-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Nijolė Griškevičienė
Suinteresuotas asmuo
V. V., V. Č.
Advokatai
Saulius Putrius
Civilinė byla Nr. eB2-271-123/2016(Proceso Nr. 2-57-3-00124-2014-1)Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.4.2.8.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Sauliui Putriui, suinteresuotiems asmenims V. V., V. Č., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi BUAB „Ronatransa“ administratoriaus „Eurobankrotas“ UAB prašymą pripažinti BUAB „Ronatransa“ bankrotą tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administratorius nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-30 nutartimi dėl nemokumo iškėlė bankroto bylą UAB „Ronatransa“, bankroto administratoriumi paskyrė „Eurobankrotas“, UAB. Bankrutavusios bendrovės direktoriumi nuo 2012-10-29 buvo paskirtas V. V., o vienintele akcininke nuo 2013-01-07 buvo V. Č..

Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-24 nutartimi UAB „Ronatransa“ pripažinta bankrutavusia, likviduojama dėl bankroto bei patvirtinta bendra 370 374,32 Eur visų kreditorinių reikalavimų suma.

Bankroto bylos iškėlimo stadijoje bendrovės neįvykdyti įsipareigojimai, kaip nustatyta apeliacinės instancijos nutartyje, sudarė ne mažiau kaip 400 000 Lt ( 115 848 Eur ), jau 2013 metų pabaigoje ši bendrovė buvo nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai viršijo daugiau nei pusę turimo turto.

Administratorius nurodė, kad vykdant įmonės bankroto procedūras ir susipažinus su apskaitos dokumentais, nustatyta, jog UAB „Ronatransa“, atstovaujama direktoriaus V. V., 2014-04-23 sudarė paskolos sutartį su A. D., gyv. (duomenys neskelbtini), Kretinga, kuriam buvo suteikta 850 000 Lt (246 177,01 Eur) dydžio paskola. Iš kasos knygos už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-04-30 matyti, jog pagal 2014-04-23 kasos išlaidų orderį LT 14/015 A. D. buvo išmokėtos nurodytos piniginės lėšos. Šio sandorio įvykdymas nebuvo užtikrintas ir yra nuostolingas ir ekonomiškai nepagrįstas, dar labiau padidinęs bendrovės finansinę naštą ir galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, ir tai atitinka LR ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p. numatytas sąlygas tyčiniam bankrotui pripažinti.

Turto vertė buvo 1 323 022 Lt, o reali turto rinkos vertė buvo ne didesnė kaip 720 891 Lt, Bendrovei dėl savo skolinių įsipareigojimų yra iškelta daugiau kaip 50 bylų, atsakovo skolos viršijo daugiau kaip pusę turimo turto realios turto vertės, todėl laikytina, kad vadovas elgėsi nesąžiningai. Be to, nurodė, kad paskolą suteikė asmeniui (850 000 Lt), kuris neturi jokio turto ir A. D. nurodo, kad jokių pinigų iš UAB „Ronatransa“ nesiskolino, sutarties galiojimo terminas yra pasibaigęs, pinigai negrąžinti.

Šalies argumentai

Įmonės vadovas V. V. ir akcininkė V. Č. su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu nesutinka ir nurodė, kad pareiškėjas nepateikia jokio įmonės bankroto priežasčių vertinimo, nenurodo, kas konkrečiai lėmė BUAB „Ronatransa“ bankrotą, neanalizuoja įmonės vadovo veiksmų ir paskolos sandorio sudarymo aplinkybių bei tikslų, nenurodo faktinių aplinkybių, kodėl šis sandoris turėtų būti laikomas ekonomiškai nenaudingu. Remiantis pareiškėjo logika, visi sandoriai, kuriais esant pradelstų įsiskolinimų, bendrovė lėšas nukreipia ne į kreditorių reikalavimų patenkinimą, o į kitas veiklas, investicijas – savaime laikomi ekonomiškai nenaudingais ir žalingais sandoriais.

Paskolos sutartis buvo sudaryta siekiant uždirbti ir gauti kuo didesnę naudą bendrovei BUAB „Ronatransa“ ir jos kreditoriams. Visų pirma, paskolos sutartis yra sudaryta su mokiu asmeniu, paskolos sutarties sudarymo metu turėjusiu tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto bei įmonių akcijų. Antra, paskolos sutartis yra trumpalaikė, t y. sudaryta 1,5 metų terminui, nustatant paskolos grąžinimo terminą iki 2015 m. gruodžio 30 d. Paskolos sutartimi šalys susitarė dėl 4,6 proc. palūkanų, skaičiuojamų už kiekvieną mėnesį, t. y., iš viso per 1,5 metų vien iš palūkanų bendrovė BUAB „Ronatransa“ bus uždirbus 204 000,00 EUR (703 800,00 Lt), kuriais buvo planuojama padengti buvusio BUAB „Ronatransa“ vadovo vadovavimo įmonei metu atsiradusias skolas kreditoriams, o kartu su visa grąžintos paskolos suma – atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais.

Santykiai su bendrovės kreditoriais buvo valdomi tinkamai ir pastariesiems sutinkant buvo atsiskaitinėjama dalimis – atlikti daliniai mokėjimai UAB „Cargo Race“: 2013-09-26 – 8 000 Lt; 2013-10-16 – 6 000 Lt.; 2013-11-11 – 5 000 Lt; 2013-11-27 – 5 000 Lt; 2013-12-23 – 5 000 Lt.; 2014-04-02 – 815 Lt; 2014-05-27 – 101,50 Lt; UAB „Alegritas“ (patvirtintos finansinis reikalavimas bankroto tyloje): 2013-12-13 – 7 000 Lt; 2013-12-23 – 8 000 Lt; 2014-01-15 – 3 000 Lt, 2014-02-10 – 7 000 Lt; 2014-03-27 – 3 000 Lt; 2014-07-01 – 400 Lt; UAB „Pagirys“ (finansinis reikalavimas patvirtintas bankroto byloje): 2013-09-28 – 4 000 Lt; 2013-10-21 – 1 673,04 Lt; 2013-12-05 – 4 000 Lt; 2013-12-23 – 4 977,28 Lt; 2014-02-06 – 6 042,40 Lt; 2014-02-25 – 6 042,40 Lt; 2014-03-18 – 2 800 Lt; 2014-03-27 – 6 042,40 Lt; 2014-04-15 – 4 500 Lt; 2014-04-22 – 7 000 Lt; 2014-05-27 – 6 500 Lt; 2014-06-30 – 5 000 Lt; 2014-07-01 – 5 000 Lt. Atsiskaitymas su dalimi kreditorių nebūtų atitolinęs BUAB „Ronatransa“ bankroto, kadangi tikroji bendrovės bankroto priežastis buvo stambiųjų klientų netekimas ir Rusijos veiksmai (sankcijos) Lietuvos vežėjų atžvilgiu. Suėjus paskolos sutarties įvykdymo terminui lėšos bus grąžintos (arba išieškotos) ir atitinkamai toje dalyje padengti kreditorių reikalavimai.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes matyti, kad paskolos sutarties sudarymo metu egzistavo objektyvios aplinkybės, leidžiančios teigti, kad paskolos sutarties sudarymas buvo apgalvotas ir ekonomiškai naudingas, tačiau kaip ir visi pelningi sandoriai – rizikingas veiksmas, kuris turėjo atnešti didelę finansinę naudą bendrovei, tačiau tikrai nėra ir negali būti laikytinas nuostolingu, kadangi kreditoriai vis dar turi realią galimybę atgauti paskolos sutartimi suteiktą paskolą. Paskolos sutartis pati savaime nėra ir negali būti laikoma ydinga ar prilyginama kaip atitinkanti tyčinio bankroto požymius, o turi būti vertinama kiekvienu atveju atskirai, neatsiejamai nuo bendro įmonės konteksto. Paskolos sudarymo metu nebuvo siekiama pabloginti, o priešingai, buvo siekiama pagerinti bendrovės padėtį, todėl ši verslo rizika negali būti laikoma privedimu prie bankroto tyčia, todėl nėra tyčinio bankroto požymių.

Bankrotas pripažintinas tyčiniu.

Pagal ĮBĮ nuostatas (2 straipsnio 12 dalis) tyčinio bankroto požymiai yra šie: kai įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba įvykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindas manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimą, reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į skolininko įmonės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bombos filmai“ v. BUAB „Laisvės“ kino teatras, bylos Nr. 3K-3-680/2004; 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund”, bylos Nr. 3K-3-1045/2003).

Kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma. Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

Kaip nustatyta bylos medžiaga dėl nemokumo bendrovei 2014-06-30 buvo iškelta bankroto byla, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. viso turto areštas, taip pat ir įmonės pinigams, buvo taikomas nuo 2014-02-13. Lietuvos apeliacinis teismas savo 2014-09-11 nutartyje konstatavo, kad bendrovė turėjo turto tik už 1 323 022 Lt, o likvidaus turto vertė – 720 891 Lt. Atsakovas sąmoningai klaidino teismą, neteikė dokumentų apie tikrąją savo įmonės finansinę padėtį, finansiniai duomenys buvo netikslūs. Įmonei buvo iškelta daugiau kaip 50 bylų dėl skolų išieškojimo. Nepaisant to, kad turtas buvo areštuotas ir atsakovas jau 2013 m. buvo nemokus, V. V., kaip įmonės vadovas, 2014-04-23 sudarė paskolos sutartį su A. D., kuriam suteikia 850 000 Lt dydžio paskolą ir iš įmonės kasos pagal kasos orderį LT14/015 išmoka minėtą sumą. Šio sandorio įvykdymas nebuvo užtikrintas, ir kaip nurodo pats A. D., tokių pinigų jis niekada nėra gavęs. Paskolos sutartis yra pasibaigusi, A. D. pinigų įmonei negrąžino, teismas išdavė įsakymą dėl pinigų išieškojimo, tačiau A. D. pateikė prieštaravimus ir neigia juos gavęs. Esant šioms aplinkybėms, įmonės vadovo veiksmai ir jo sprendimai yra įmonei nuostolingi, nes vietoj to, kad pinigai būtų kasoje, juo labiau areštuoti, vadovas juos be jokio užtikrinimo paskolino fiziniam asmeniui, ir tai vertintina kaip tyčiniai veiksmai, nulėmę įmonės nemokumą, be to, išimant pinigus iš kasos nebuvo siekta atsiskaityti su kreditoriais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 1, 2 p., 8 d.,

nutaria:

pripažinti BUAB „Ronatransa“ bankrotą tyčiniu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė