Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. G., Valstybinei įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjos motina J. M. mirė 2015 m. birželio 17 d., o tėvas J. M. mirė 2016 m. kovo 20 d. Po motinos J. M. mirties jos vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, tačiau J. M. vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiemo rūsys, kluonas, tvartas, kiemo statiniai ir žemės sklypai, esantys Prienų raj. sav., Stakliškių sen., Popsių kaime. Visas nekilnojamasis turtas registruotas J. M. vardu įsigyti santuokos su sutuoktine J. M. metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po J. M. mirties nei sutuoktinis J. M. nei dukros- pareiškėja V. V., suinteresuotas asmuo A. G., dėl teisinio neišprusimo į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl notarų biure į mirusiosios J. M. palikimą paveldėjimo byla nepradėta. Nors sutuoktinis J. M. įstatymo nustatytais terminais dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, tačiau jis palikimą priėmė aktyviais veiksmais, praktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą kaip savo, nes toliau gyveno namuose, esančiuose Prienų raj. sav., Stakliškių sen., Popsių kaime, juos prižiūrėjo, rūpinosi kaip savais, organizavo žemės dirbimą, priežiūrą, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas kitokia tvarka dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą gauti negali, o šio fakto nustatymas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, nes galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir realizuoti visas įpėdiniui suteiktas teises paveldimo turto atžvilgiu, paveldėtą turtą galės disponuoti savo vardu.

Suinteresuotas asmuo A. G. su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog 2015 m. birželio 17 d. mirė pareiškėjos V. V. ir suinteresuoto asmens A. G. motina J. M. (b. l. 6, 13, 15, 16, 18, 19). Po mamos mirties dėl palikimo priėmimo teisės aktų nustatyta tvarka niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b. l. 11). 2016 m. kovo 20 d. mirė pareiškėjos V. V. ir suinteresuoto asmens A. G. tėvas J. M. (b. l. 7, 13, 15, 16, 18, 19). P. V. V. ir suinteresuoto asmens A. G. tėvai J. M. ir J. M. santuoką buvo sudarę 1956 m. vasario 1 d. (b. l. 10). Tėvai J. M. ir J. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, žemės sklypais, adresu Prienų raj. sav., Stakliškių sen., Popsių kaimas (b. l. 20-23). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos ir suinteresuoto asmens tėvas J. M., po sutuoktinės, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens motinos J. M. mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes pareiškėjai kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui - į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.;). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog po mamos J. M. mirties tėvas J. M. faktiškai priėmė palikimą, nes ir toliau gyveno jai ir mirusiajai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklaususiame name, adresu Prienų raj. sav., Stakliškių sen., Popsių kaime, juo naudojosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, toliau naudojosi namuose likusiu bendru turtu (namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis, kitais kilnojamaisiais daiktais – baldais, indais, nuotraukomis) patvirtino į bylą pateikti įrodymai – pažymos ir mokėjimų duomenys iš paslaugas teikiančių įmonių: AB „Energijos skirstymo operatorius“ (b. l. 27), UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (b. l. 24 - 26), suinteresuoto asmens, pareiškėjos sesers A. G. paaiškinimai bei posėdyje apklaustų liudytojų E. V. ir R. V. parodymai (CPK 178, 186, 189, 197 straipsniai). L. V. nurodė, kad ji yra bendrijos pirmininko pavaduotoja ir parodė, kad J. ir J. M. pragyveno kartu apie 60 metų kartu vesdami bendrą ūkų, po sutuoktinės J. M. mirties J. M. liko gyventi toliau tame pačiame name Popsių kaime, be tėvo J. M. žinios niekas nevykdavo, vaikai iš pagarbos jo visada klausydavo, net čekius grįžę iš parduotuvės rodydavo. L. R. V. nurodė, kad yra kaimynas, pažįstamas ir parodė, kad nors turtu dėl tėvo fizinės negalios rūpinosi dukros, tačiau J. M. viską kontroliavo ir organizavo, mokesčiai buvo mokami J. M. vardu. Minėti liudytojų parodymai yra neprieštaraujantys vieni kitiems, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo, be to, jie patvirtina pareiškėjos V. V. ir suinteresuoto asmens A. G. nurodytas aplinkybes. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjos V. V. ir suinteresuoto asmens A. G. tėvas J. M. po savo sutuoktinės, pareiškėjos ir minėto suinteresuoto asmens mamos J. M. mirties, turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos J. M. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 - 448 straipsniai).

Dalyvaujančių byloje asmenų išlaidos neatlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas 3201220134, miręs 2016 m. kovo 20 d., priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2015 m. birželio 17 d., mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.