Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-03-18 · Administracinė byla Nr. I-1082-580/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-18
Bylos Nr.
I-1082-580/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02561-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūra Marija Strumskienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Žemės ūkio ministerijai
Advokatai
Stanislovas Raulušaitis
Kategorijos
  • 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1082-580/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02561-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 33.3; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjui V. B.,pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Stanislovui Raulušaičiui,atsakovo atstovei Austėjai Kurapkaitei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Rasai Miliūnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. prašo: 1) pakeisti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) 2012-05-08 sprendimą Nr. SKP-43; 2) pakeisti Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2012-07-05 sprendimą Nr. 31BN-B-1039-802.

Paaiškino, kad Agentūra 2012-05-08 priėmė sprendimą Nr. SKP-43, kad pareiškėjas visą gautą 70 941,33 Lt paramą privalo grąžinti Agentūrai. Šį sprendimą apskundė Ministerijai, kuri formaliai išnagrinėjo skundą, rėmėsi išimtinai NMA paaiškinimais ir paliko galioti jos priimtą sprendimą. 2012-07-31 Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) pateikė skundą dėl Ministerijos sprendimo ir 2012-08-12 gavo raštą Nr. 7R-151(4R-353), kuriuo per 14 buvo įpareigotas pašalinti Komisijos nurodytus skundo trūkumus. Nepraleisdamas nurodytų terminų, pateikė patikslintą skundą. Komisijos 2012-09-01 raštu Nr. 7R-168 (4R-393) skundas paliktas nenagrinėtas, kaip paduotas praleidus terminą. Mano, kad nepraleido įstatymo numatytų terminų ir laiku kreipėsi į institucijas. Komisija nesuteikė pareiškėjui galimybės apginti savo galimai pažeistų teisių, bei pažeidė objektyvumo, proporcingumo, pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Nurodė, kad 2005-06-15 Agentūrai pateikė paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ (toliau – Priemonė) Ekologinio ūkininkavimo programą (toliau – Programa) (toliau – ir 2005 m. paraiška). 2005-03-01 sudarė tris žemės sklypų nuomos sutartis, pagal kurias iš fizinio asmens išsinuomavo 62,91 ha ploto žemės sklypus penkeriems metams. Sudarytas žemės nuomos sutartis įstatymų numatyta tvarka įregistravo viešajame registre ir tikėjosi naudotis šia žeme sutartyse numatytą laiką. Dėl minėtų sutarčių sudarymo padidėjus dirbamam žemės plotui, 2006-06-15 NMA pateikė naują paraišką pagal Programą (toliau – 2006 m. paraiška).

Pažymėjo, kad su žemės nuomotoju tarpusavio santykiai buvo labai geri, nemanė, kad žemės nuomotojas gali vienašališkai nutraukti penkeriems metams sudarytas žemės nuomos sutartis. Be to, Civilinis kodekso 6.559 straipsnis nuomininkui numato tam tikrą apsaugą. Ši apsauga nėra absoliuti – įstatymai numato, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz., žemė paimama visuomenės poreikiams ar esant kitoms įstatyme numatytoms aplinkybėms, nuomininkas gali nutraukti žemės nuomos sutartis. V. B. ir žemės nuomotojo santykiai 2006 m. pradėjo blogėti. Nuomotojas pradėjo reikalauti beveik dvigubai didesnio nuomos mokesčio. Neturėdamas kitos išeities, sutiko su šiomis sąlygomis. Praėjus dviems metams nuo žemės nuomos sutarčių sudarymo, nuomotojas nutraukė visas tris sutartis ir, nesibaigus teisminiams ginčams, pardavė žemės sklypus trečiajam asmeniui. Nuo 2007 m. pavasario tarp žemės nuomotojo ir pareiškėjo dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo bei 900 Lt žalos atlyginimo vyko teisminiai ginčai, kurie pasibaigė pareiškėjo nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad V. B. žemės nuomotojui privalo atlyginti žalą.

Pažymėjo, kad visas jo šeimos pajamas sudaro pajamos iš žemės ūkio. Jis su sutuoktine ir sūnus gyvena iš ūkininkavimo. Žemės nuomos sutarčių nutraukimas buvo didelis smūgis pareiškėjo šeimos biudžetui: jie prarado didžiąją dalį gaunamų pajamų, ženkliai sumažėjo darbų apimtys. Už gautą paramą pirko naują žemės ūkio techniką, ruošėsi plėsti veiklą. Jeigu tektų grąžinti iš Agentūros gautą paramą, bankrutuotų, nes neturi tokios pinigų sumos. Pareiškėjas teigia, kad tinkamai įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Pagal CK 6.212 straipsnį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdoma dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens veiksmų. Siekiant būti atleistam nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens veiksmų, žalą turi sukelti aplinkybės ar veiksmai, kurių sutarties šalys kontroliuoti bei numatyti negalėjo bei dėl kurių šalys nebuvo prisiėmusios rizikos. Pagrindas neatleisti šalies nuo civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą dėl trečiojo asmens kaltės yra atvejai, kai šalis buvo prisiėmusi riziką dėl trečiojo asmens veiksmų bei kai įstatymai nustato, jog šalis yra atsakinga už trečiojo asmens veiksmus. Kadangi įsipareigojimų negalėjo ir negali įvykdyti dėl trečiojo asmens veiklos – žemės nuomos sutarčių nutraukimo – sankcijos dėl netinkamo įsipareigojimų Agentūrai vykdymo pagal paraiškas jam netaikytinos, o NMA 2012-05-08 sprendimas Nr. SKP-43 naikintinas.

Šalies argumentai

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad V. B. 2005-06-15 pateikė 2005 m. paraišką, kurioje deklaravo 54,56 ha plotą išmokoms gauti. 2005-10-15 jis pateikė mokėjimo prašymą (toliau – mokėjimo prašymas už 2005 m.). 2005 m. paraiška ir mokėjimo prašymas už 2005 m. atitiko reikalavimus, todėl pareiškėjui išmokėta 70 941,33 Lt parama. 2005 m. paraiška bei pagal ją teikiami dokumentai buvo vertinami vadovaujantis Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2004-08-13 įsakymu Nr. 3D-482 (toliau – ir Taisyklės).

Teikdamas 2005 m. paraišką, V. B. įsipareigojo ne trumpiau kaip penkerius metus tame pačiame plote laikytis Priemonės nustatytų reikalavimų, nemažinti 2005 m. paraiškoje numatyto agrarinei aplinkosaugai skirto ploto ir veiklą vykdyti tame pačiame žemės ūkio naudmenų plote. Parama mokama už tais metais deklaruotą ir sertifikuotą plotą. Pareiškėjas 2006 m. padidino plotą daugiau kaip 2 ha ir 2006-06-15 pateikė naują paraišką pagal Priemonę (toliau – 2006 m. paraiška), kuri neatitiko tinkamumo kriterijų ir buvo atmesta. Apie tai V. B. informuotas Agentūros 2007-07-16 raštu Nr. BR6-(10.51)-17359. 2007-06-15 pareiškėjas pateikė kasmetinį prašymą už 2007 m. (toliau – Kasmetinis prašymas), kuriame deklaravo 18,55 ha plotą. 2007-08-03 Agentūra išsiuntė V. B. paklausimą dėl duomenų tikslinimo Nr. AGRO/UDT-126 ir 2007-08-20 gavo pareiškėjo atsakymą, kad ekologinio ūkio plotas yra 18,55 ha. V. B. 2007-10-31 pateikė mokėjimo prašymą už 2007 m. (toliau – mokėjimo prašymas už 2007 m.), kuriame nurodė 16,39 ha ekologinio ūkio plotą, kuris lyginant su deklaruotu 2005 m. paraiškoje, sumažėjo nuo 54,56 ha iki 18,55 ha pagal Kasmetinį prašymą, ir iki 16,39 pagal mokėjimo prašymą už 2007 m. Šios aplinkybės, vadovaujantis Taisyklių 31.3 ir 38 punktais, sudaro pagrindą nemokėti paramos, o išmokėtą susigrąžinti, išskyrus force majeure bei kitus Taisyklėse nustatytus atvejus.

Agentūra 2009-05-26 gavo advokatų kontoros SPES raštą, kuriame prašoma nesiimti paramos susigrąžinimo veiksmų V. B. atžvilgiu, kadangi ketinama pradėti nuomos sutarčių, kuriomis pareiškėjui buvo išnuomoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini), pripažinimo neteisėtai nutrauktomis teisminius procesus. NMA, atsižvelgdama į pateiktą informaciją, paramos susigrąžinimo veiksmų laikinai nesiėmė, kadangi teismo sprendimai, priimti civilinėse bylose, galėjo turėti reikšmės paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų vykdymo vertinimui. Agentūra 2011-12-06 gavo pareiškėjo paaiškinimas, kad teisminiai ginčai dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo baigėsi jo nenaudai – apeliacinis teismas pripažino, jog sutartis nuomotojas nutraukė teisėtai. Agentūra 2012-03 13 išsiuntė V. B. paklausimą Nr. AGRO/PPD-363835 dėl papildomų dokumentų, patvirtinančių, jog įsipareigotas plotas sumažėjo dėl force majeure aplinkybių, tačiau pareiškėjas į paklausimą neatsakė ir prašomų dokumentų nepateikė. NMA, vadovaudami Taisyklių 5.1, 31.3, 38 punktais bei Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137, 7.1.1 punktu, 2012-05-08 priėmė sprendimą Nr. SKP-43, kad V. B. privalo grąžinti Agentūrai visą gautą paramą. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Ministerijai, kuri 2012-07-05 sprendimu Nr. 3IN-B-1039-802 atsakovės 2012-05-08 sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

Atkreipė dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.212 ir 6.253 straipsniai, reglamentuojantys atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus, ginčo atveju nėra aktualūs, kadangi tarp Agentūros ir pareiškėjo nėra susiklostę civiliniai santykiai. NMA veikia viešojo administravimo srityje ir administruoja paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei priemones, o jai priskirtas funkcijas vykdo vadovaudamasi teisės aktais. Agentūrai nėra suteikta neribota teisė bet kokiomis sąlygomis išdalinti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos paramos lėšas. Pareiškėjas, pateikdamas 2005 m. paraišką, įsipareigojo laikytis reikalavimų, numatytų Taisyklėse bei kituose pagal Priemonę taikomuose teisės aktuose, bei savo parašu patvirtino, jog žino, kad pažeidus įsipareigojimus, jam bus taikomos nustatytos sankcijos. Jei pareiškėjas nutraukia įsipareigojimų pagal priemonės programas vykdymą prieš įsipareigojimų laikotarpio pabaigą, grąžina visas išmokas, išskyrus atvejus, numatytus Taisyklių 38.1–38.4.3 punktuose. Force majeure aplinkybių turinys yra numatytas 2006-12-15 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles, 47 straipsnio 1 dalyje. Kadangi V. B. nepateikė Agentūrai dokumentų, patvirtinančių, jog plotas, kuriame jis įsipareigojo laikytis reikalavimų, sumažėjo dėl force majeure aplinkybių, taip pat nebuvo nustatyta, jog įsipareigojimų laikymasis nutrūko dėl aplinkybių, numatytų Taisyklių 38.2–38.4 punktuose, NMA sprendimas susigrąžinti iš pareiškėjo visas pagal 2005 m. paraišką išmokėtas išmokas negali būti pripažintas neteisėtu ar nepagrįstu. Ministerija įvertino visas reikšmingas ginčo aplinkybes ir pritaikė tinkamą teisinį reguliavimą, todėl nėra pagrindo keisti šį sprendimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad Ministerija 2012-06-18 gavo pareiškėjo skundą dėl NMA 2012-05-08 sprendimo Nr. SKP-43. Siekdama tinkamai išnagrinėti visas skunde nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Agentūrą ir prašė pateikti paaiškinimus bei dokumentus, susijusius su pareiškėjo skundu. Išnagrinėjusi Agentūros pateiktą medžiagą, nustatė, kad V. B. 2005-06-15 pateikė Agentūrai paraišką, kurioje deklaravo 54,56 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, ir įsipareigojo penkerius metus nemažinti sertifikuotų ekologinei žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamų plotų. 2006-06-15 pareiškėjas pateikė Agentūrai naują paraišką paramai gauti pagal Priemonę, kurioje deklaravo 63,31 ha, t. y. padidino 2 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą lyginant su 2005 m. paraiškoje nurodytu plotu. Lyginant 2006 m. ir 2005 m. paraiškas, įsipareigojimų plotas kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose sumažėjo 1,37 ha (2005 m. paraiškoje buvo 43,78 ha, o 2006 m. paraiškoje – 42,41 ha), todėl nuspręsta pareiškėjui neskirti paramos už 2006 m.

V. B. 2007-06-15 Agentūrai pateikė kasmetinį prašymą už 2007 m. pagal 2005 m. paraišką, kuriame nurodė, kad ekologinio ūkio plotas yra 18,55 ha, kadangi žemės nuomotojas su juo nutraukė žemės sklypų nuomos sutartis. Lyginant su 2005 m. paraiška, plotas sumažėjo nuo 54,56 ha iki 18,55 ha, t. y. daugiau kaip 20 procentų. Vadovaujantis Taisyklių 31.3 punktu, jei dokumentinės patikros metu nustatytas bendras plotas, kuriame atliekami agrarinės aplinkosaugos veiksmai, yra daugiau kaip 20 procentų mažesnis už įsipareigotą – parama iš viso nemokama. Paraiška atmetama ir įsipareigojimų vykdymas nutraukiamas, visa gauta parama turi būti grąžinama Agentūrai, išskyrus force majeure atvejus. Pareiškėjas, 2005 m. sudarydamas privačios žemės nuomos sutartis Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 penkeriems metams, t. y iki 2010 m., galėjo numatyti, kad žemės savininkas gali jas nutraukti, todėl žemės nuomos sutartyse galėjo protingai numatyti šias aplinkybes, jas kontroliuoti ir užkirsti kelią neigiamų pasekmių atsiradimui. Remiantis Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir turtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012-05-08 sprendimo Nr. SKP-43, kad V. B. privalo grąžinti Agentūrai visą gautą paramą – 70 941,33 Lt bei Žemės ūkio ministerijos 2012-07-05 sprendimo Nr. 31BN-B-1039-802, kuriuo Agentūros 2012-05-08 sprendimas Nr. SKP-43 paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo.

V. B. 2005-06-15 pateikė paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą, kurioje deklaravo 54,56 ha plotą išmokoms gauti (t. 1, b. l. 173–184). Šios paraiškos IV priede pareiškėjas nurodė, kad 1 dalyvavimo ekologinio ūkininkavimo programoje metais prognozuojamas pasėlių plotas bus 54,56 ha, o sekančiais keturiais metais – 60 ha.

VšĮ „Ekoagros“ 2005-09-30 V. B. išdavė sertifikatą, kuris patvirtina, kad 2005 m. ūkio daliai 54,56 ha (49,39 ha varpinių ir ankštinių javų pasėliai, 1,65 ha s. pūdymas ir 3,52 ha j. pūdymas) suteiktas pereinamojo laikotarpio į ekologinės gamybos ūkį statusas (t. 1, b. l. 132).

NMA Kontrolės departamento Alytaus skyrius 2005-09-22–2005-09-26 atliko paraiškos patikrą vietoje ir surašė paraiškos patikros vietoje ataskaitą Nr. (t. 1, b. l. 134–152). Agentūros Kontrolės departamento Alytaus skyrius 2005-11-22 atliko paraiškos/kasmetinio prašymo patikrą vietoje ir surašė ataskaitą Nr. AGRO/PVATA-418 (t. 1, b. l. 162–172). NMA Kaimo plėtros programų departamento Aplinkos apsaugos programų skyrius 2006-03-01 užklausimu dėl duomenų tikslinimo Nr. AGRO/UDT-5233 informavo pareiškėją, kad patikrinus paraiškoje nurodytus duomenis, nustatyti neatitikimai ir prašė per 10 darbo dienų nuo užklausimo dėl duomenų tikslinimo išsiuntimo dienos pateikti žemės nuomos iš privačių asmenų sutarčių kopijas ar originalus bei patikslinti lauko C (blokas (duomenys neskelbtini)) duomenis pagal tiesioginių išmokų deklaraciją (t. 1, b. l. 161). Atsakydamas į minėtą užklausimą, V. B. 2006-03-06 pateikė žemės nuomos sutarčių kopijas ir nurodė, kad lauko C (blokas (duomenys neskelbtini)) paraiškoje ir žemėlapyje nurodytas numeris turi būti 2 (t. 1, b. l. 153). Agentūros Kaimo plėtros programų departamento Aplinkos apsaugos programų skyrius 2006-06-21 pranešimu AAP/M Nr. 17271 informavo, kad pareiškėjui 2005 m. skirta 70 941,33 Lt parama (t. 1, b. l. 130–131).

V. B. Agentūrai pateikė 2006-06-13 prašymą leisti padidinti 2005-06-15 pateiktoje priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ paraiškoje plotą 8,75 ha (t. 1, b. l. 128), o 2006-06-15 pateikė naują paraišką pagal Priemonę, kurioje deklaravo 63,31 ha plotą išmokoms gauti bei nurodė, kad sekančius ketverius metus ekologiniam ūkininkavimui bus skiriamas 73,31 ha plotas (t. 1, 118–127).

Pareiškėjas NMA pateikė 2007-03-30 prašymą, kuriame nurodė, kad laukų plotai keičiasi, nes dėl laukų 2-D, 1-A, 1-J, 7-M ir 5-O su žemės sklypų savininku vyksta teisminiai ginčai; žemės sklypų savininkas pranešė, kad nutraukia nuomos sutartis (t. 1, b. l. 117). V. B. Agentūrai pateikė 2007-05-14 prašymą, kuriame nurodė, kad M. S. nutraukė sutartį ir jos netęsia, todėl sumažėjo ekologinio ūkio plotas (t. 1, b. l. 115). Be minėtų blokų papildomai nurodė ir bloką 3B. Bendras laukų plotas sudaro 46,69 ha. 2007-05-14 prašyme dėl paraiškos duomenų tikslinimo pareiškėjas paaiškino, kad laukai Nr. 5 ir Nr. 7 sumažėjo, nes 2005 m. nebuvo išskaičiuotas beržynas, sudarantis 1,37 ha (t. 1, b. l. 116).

V. B. NMA Kaimo plėtros programų departamento Aplinkos apsaugos programų skyriui 2007-06-15 pateikė kasmetinį prašymą pagal Programą, kuriame nurodė 18,55 ha plotą (t. 1, b. l. 110–112). Agentūra 2007-07-16 priėmė sprendimą Nr. BR6-(10.51)-17359 neskirti pareiškėjui paramos už 2006 m, kadangi 2006-06-15 pateiktos paraiškos plotas bloke Nr. (duomenys neskelbtini) lyginant su 2005 m. įsipareigotu sumažėjo 1,37 ha (t. 1, b. l. 113–114).

Agentūros Kontrolės departamento Alytaus skyrius 2007-08-03 išsiuntė pareiškėjui užklausimą dėl duomenų tikslinimo Nr. AGRO/UDT-126, kuriame pažymėjo, kad V. B. Ekologinio ūkininkavimo programoje įregistruotas plotas 63,31, o kasmetiniame prašyme nurodyta – 18,55 ha ir prašė per 10 darbo dienų nuo šio užklausimo išsiuntimo patikslinti plotą (t. 1, b. l. 107–108). Pareiškėjas 2007-08-16 pranešimu informavo Agentūrą, kad ekologinio ūkio plotas yra 18,55 ha, kadangi savininkas M. S. nutraukė nuomos sutartis ir pažymėjo, kad vyksta teisminiai ginčai (t. 1, b. l. 104).

VšĮ „Ekoagros“ 2007-10-10 V. B. išdavė sertifikatus, kurie patvirtina, kad ūkio daliai suteiktas pereinamojo laikotarpio į ekologinės gamybos ūkį statusas, plotas nenurodytas (t. 1, b. l. 100, 101).

2007-10-31 pareiškėjas NMA pateikė mokėjimo prašymą, kuriame nurodė 16,39 ha ekologinio ūkio plotą ir pažymėjo, kad dėl ekologinių laukų sumažėjimo (nuomos sutarčių nutraukimo) vyksta teisminiai ginčai (t. 1, b. l. 92–99).

Agentūra 2009-05-26 gavo advokatų kontoros SPES raštą, kuriame prašoma V. B. atžvilgiu nesiimti paramos susigrąžinimo veiksmų, kadangi 2009 m. gegužės–birželio mėnesiais ketinama pradėti nuomos sutarčių, kuriomis pareiškėjui buvo išnuomoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini), pripažinimo neteisėtai nutrauktomis, teisminius procesus (t. 1, b. l. 89). Analogiško pobūdžio pareiškėjo atstovo prašymus Agentūra gavo ir 2009-06-03 bei 2009-06-12 (t. 1, b. l. 87, 88).

Agentūra 2011-12-06 gavo pareiškėjo paaiškinimus, kad teisminiai ginčai baigėsi ne jo naudai ir apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad žemės nuomos sutartis nuomotojas nutraukė teisėtai. Pažymėjo, kad įsipareigojimų pagal paraiškas neįvykdė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių – įsipareigojimų nevykdymą lėmė trečiojo asmens veiksmai, todėl sankcijos dėl netinkamo įsipareigojimų NMA vykdymo pagal paraiškas jam netaikytinos (t. 1, b. l. 69–70).

Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Tęstinių priemonių administravimo skyrius 2012-02-13 bei 2012-03-13 paklausimais prašė per 10 darbo dienų nuo paklausimų išsiuntimo dienos pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad įsipareigotas ekologinei gamybai skirtas plotas sumažėjo dėl force majeure aplinkybių (t. 1, b. l. 67, 68).

NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentas 2012-05-08 priėmė sprendimą Nr. SKP-43, kuriame nurodė, kad V. B. privalo grąžinti Agentūrai visą gautą paramą – 70 941,33 Lt (t. 1, b. l. 66). Ministerija 2012-07-05 sprendimu Nr. 3IN-B-1039-802 Agentūros 2012-05-08 sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu (t. 1, b. l. 13–16). NMA 2012-07-11 raštu Nr. BR6-(3.82)-5659 informavo pareiškėją, kad atnaujino skolos, apskaičiuotos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“, išieškojimą. Atnaujinus skolos išieškojimą, nuo 2012-06-16 iki 2012-07-18 nuo negrąžintos lėšų dalies V. B. apskaičiuota 222,91 Lt palūkanų (t. 1, b. l. 32).

V. B. 2012-08-06 pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuriame nurodė, kad įsipareigojimų nevykdymą lėmė nuo jo nepriklausantys trečiojo asmens veiksmai, todėl sankcijos dėl netinkamo įsipareigojimų Agentūrai vykdymo pagal paraiškas jam netaikytinos, o NMA 2012-05-08 sprendimas Nr. SKP-43 naikintinas (t. 1, b. l. 10–12). Komisija 2012-08-10 raštu Nr. 7R-151(4R-353) nustatė 14 dienų terminą nuo šio rašto gavimo dienos patikslinti skundą (t. 1, b. l. 9). V. B. 2012-08-27 Komisijai pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Agentūros 2012-05-08 sprendimą Nr. SKP-43 (t. 1, b. l. 6–8). Komisija 2012-08-29 rašte Nr. 7R-168(4R-393) nurodė, kad paduodant skundą Komisijai dėl Agentūros sprendimo pagrįstumo, buvo praleistas jo padavimo terminas ir pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą (t. 1, b. l. 42).

Paramos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo tvarką reglamentuoja Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2004-08-13 įsakymu Nr. 3D-482. Taisyklių 5.1 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, pateikdamas paraišką, įsipareigoja ne trumpiau kaip penkerius metus tame pačiame plote laikytis priemonės nustatytų reikalavimų, nemažinti paraiškoje numatyto agrarinei aplinkosaugai skirto ploto ir veiklą vykdyti tame pačiame žemės ūkio naudmenų plote, t. y. tuose pačiuose paraiškoje nurodytuose blokų laukuose. Iki 2008-12-14 galiojusioje 5.1 punkto redakcijoje buvo numatyta panaši nuostata, kad įsipareigojama ne trumpiau kaip penkerius metus tame pačiame plote laikytis priemonės nustatytų reikalavimų ir nemažinti paraiškoje numatyto bendro agrarinei aplinkosaugai skirto ploto. Taisyklių 31.3 punkte įtvirtinta, kad dokumentų patikros metu nustatytas bendras plotas, kuriame atliekami agrarinės aplinkosaugos veiksmai, yra daugiau nei 20 procentų mažesnis už įsipareigotą – parama iš viso nemokama. Paraiška atmetama ir įsipareigojimų vykdymas nutraukiamas, visa gauta parama turi būti grąžinama Agentūrai.

Pareiškėjas, pateikdamas 2005 m. paraišką, įsipareigojo ne trumpiau kaip penkerius metus tame pačiame plote laikytis Priemonės nustatytų reikalavimų, nemažinti 2005 m. paraiškoje numatyto agrarinei aplinkosaugai skirto ploto ir tai patvirtino savo parašu (t. 1, b. l. 181). Kaip jau minėta, 2005 m. paraiškoje V. B. deklaravo 54,56 ha (t. 1, b. l. 179–180), kasmetiniame prašyme už 2007 m. jis nurodė 18,55 ha plotą (t. 1, b. l. 110–112), o mokėjimo prašyme už 2007 m. nurodė 16,39 ha ekologinio ūkio plotą (t. 1, b. l. 95–97). Kasmetiniame prašyme už 2007 m. nurodytas ekologinio ūkio plotas, lyginant jį su deklaruotu 2005 m. paraiškoje, sumažėjo nuo 54,56 ha iki 18,55 ha (66 procentais) ir iki 16,39 (69,96 procento) pagal mokėjimo prašymą už 2007 m., t. y. ženkliai daugiau nei 20 procentų, todėl atsirado pagrindas susigrąžinti iš pareiškėjo visas pagal 2005 m. paraišką išmokėtas išmokas.

Pareiškėjas teigia, kad jis turi būti atleistas nuo atsakomybės Taisyklių 38.1 punkto pagrindu, kaip asmuo nutraukęs įsipareigojimų pagal priemonės programas vykdymą prieš įsipareigojimų laikotarpio pabaigą, dėl force majeure aplinkybių. V. B. sutinka, kad Agentūros sudarytose sutartyse yra įsipareigojimas ne trumpiau kaip penkerius metus tame pačiame plote laikytis priemonės nustatytų reikalavimų, nemažinti paraiškoje numatyto agrarinei aplinkosaugai skirto ploto ir veiklą vykdyti tame pačiame žemės ūkio naudmenų plote ir stengėsi šias sąlygas vykdyti, tačiau tinkamai įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Remdamasis Civilinio kodekso 6.212 bei 6.253 straipsniais tvirtina, kad kadangi įsipareigojimų negalėjo ir negali įvykdyti dėl trečiojo asmens veiklos – žemės nuomos sutarčių nutraukimo – sankcijos dėl netinkamo įsipareigojimų Agentūrai vykdymo pagal paraiškas jam netaikytinos. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas su tokia V. B. pozicija nesutinka.

V. B. su M. S. (M. S.) 2005-03-01 sudarė 3 žemės sklypo nuomos sutartis, pagal kurias pareiškėjas iš nurodyto asmens išsinuomavo 62,91 ha ploto žemės sklypus penkeriems metams. Sutartys įregistruotos viešajame registre (t. 1, b. l. 157–158, 159–160, 190–191, 192–193). Nustatyta, kad dėl 2005-03-01 tarp pareiškėjo ir M. S. sudarytų žemės sklypų nuomos sutarčių vienašališko nutraukimo vyko teisiniai ginčai. Vilniaus apygardos teismas 2008-02-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-93/2008 pripažino, kad sutarčių nutraukimo tvarka nepažeista, o M. S. veiksmai atitiko protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas konstatavo, kad V. B. pažeidė savo sutartinę prievolę, o nuomos mokesčio laiku mokėjimas yra esminė ir pagrindinė tokios sutarties sąlyga, kurios nepaisymas sudaro prielaidas žemės nuomos sutarčių nutraukimui prieš terminą. Šaliai iš esmės pažeidus sutartį ir pavėluotai pasiūlius ją įvykdyti arba siūlymui neatitinkant sutarties reikalavimų, nukentėjusioji šalis per protingą laiką turi apsispręsti dėl sutarties nutraukimo. V. B. savo įsipareigojimų šalių aptartomis sąlygomis neįgyvendinus ir išlikus skolai, M. S. pagrįstai sprendė, kad V. B. veiksmai neatitinka tinkamo prievolės įvykdymo ir raštu per protingą terminą pranešė apie vis tik įvyksiantį vienašalį sutarčių nutraukimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią, o tai reiškia, kad faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo išnagrinėti kitame teismo sprendime, turi būti pripažįstami. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad neabejotinai nustatyta, jog 2005-03-01 tarp M. S. ir V. B. sudarytos žemės sklypų nuomos sutartys buvo pagrįstai nutrauktos dėl pareiškėjo kaltės – žemės sklypų nuomos sutarčių įsipareigojimų nevykdymo. Pažymėtina, kad galimybė nuomotojui nutraukti nuomos sutartis buvo aptarta žemės sklypų nuomos sutartyse (žemės sklypų nuomos sutarčių 11 punktai). Paraiškoje deklaruodamas išsinuomoto sklypo plotą, pareiškėjas prisiėmė riziką, kad žemės sklypų nuomos sutartys dėl tam tikrų aplinkybių gali būti nutrauktos iki šiose sutartyse nustatyto termino, o pažeisdamas minėtų sutarčių nuostatas, V. B., neatsiskaitydamas pagal žemės nuomos sutartis, protingai turėjo numatyti, kad jos gali būti vienašališkai nutrauktos iki nustatyto termino ir tokiu atveju jis nebegalės vykdyti įsipareigoją ne trumpiau kaip penkerius metus tame pačiame plote laikytis priemonės nustatytų reikalavimų, nemažinti paraiškoje numatyto agrarinei aplinkosaugai skirto ploto ir veiklą vykdyti tame pačiame žemės ūkio naudmenų plote. Pažeidžiant žemės sklypų nuomos sutarčių sąlygas, pareiškėjui negalėjo kilti jokių teisėtų lūkesčių dėl galimybės išsinuomotais žemės sklypais naudotis iki sutartyse nustatyto termino. Taigi, darytina išvada, V. B. galėjo protingai numatyti aplinkybes dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo, o taip pat ir iš to kilsiančias pasekmes – nebegalėjimą įvykdyti pateikiant paraišką prisiimtų įsipareigojimų, pareiškėjas galėjo šias aplinkybes kontroliuoti ir užkirsti kelią neigiamų pasekmių atsiradimui. Kadangi V. B. nepateikė Agentūrai dokumentų, patvirtinančių, jog plotas, kuriame jis įsipareigojo laikytis reikalavimų, sumažėjo dėl force majeure aplinkybių, taip pat nebuvo nustatyta, jog įsipareigojimų laikymasis nutrūko dėl aplinkybių, numatytų Taisyklių 38.2–38.4 punktuose, NMA pagrįstai nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjo visas pagal 2005 m. paraišką išmokėtas išmokas.

Pažymėtina tai, kad pagal Taisyklių 50 punktą (2009-05-04 įsakymo Nr. 3D-308 redakcija (nuo 2009-05-09), anksčiau 48 punktas) force majeure aplinkybes, taip pat ir pareiškėjo/paramos gavėjo mirtį patvirtinantys dokumentai raštiškai turi būti pateikti Agentūrai per 20 darbo dienų nuo įvykusio fakto. Iš Vilniaus apygardos teismo sprendimo matyti, kad nuomos sutartys buvo nutrauktos nuo 2007-03-01. Pareiškėjas apie sutarčių nutraukimą pranešė 2007-05-14 prašyme, o faktą laikyti force majeure aplinkybe paprašė tik 2011-12-06 paaiškinimuose. Tai rodo, jog pareiškėjas praleido taisyklėse nustatytą terminą.

Parama agrarinei aplinkosaugai teikiama pagal 1999-05-17 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai, iš dalies pakeičiančio ir panaikinančio tam tikrus reglamentus, nuostatas, siekiant skatinti kaimo gyventojų ekonominės veiklos įvairovę, gerinti ūkių struktūrą, užtikrinti žemės ūkio veiklos subjektų pajamas ir žemės ūkio veiklos suderinamumą su aplinkosaugos reikalavimais (Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus paramos administravimo ir kaimo plėtros priemonių įgyvendinimo 2004-2006 m. taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2004-02-27 įsakymu Nr. 3D-76A 2.3 punktas). Minėto Reglamento VI skyriaus „Agrarinė aplinkosauga ir gyvūnų gerovė“ 22 straipsnis numato, kad parama teikiama žemės ūkio gamybos metodams, skirtiems aplinkai apsaugoti, kaimo vietovėms išsaugoti (agrarinė aplinkosauga) arba pagerinti gyvūnų gerovės sąlygas, padeda siekti Bendrijos žemės ūkio, aplinkos ir ūkio gyvūnų gerovės politikos tikslų. Pagal 23 straipsnį nustatyta, kad parama skiriama ūkininkams, kurie ne mažiau kaip penkeriems metams prisiima agrarinės aplinkosaugos arba gyvūnų gerovės įsipareigojimus. 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 taikymo taisyklės nustatytos Komisijos 2004 m. balandžio 29 d. reglamentu (EB) Nr. 817/2004. Komisijos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 817/2004 39 straipsnis nustato, kad iš anksto nenumatant tikrųjų aplinkybių, į kurias reikia atsižvelgti atskirais atvejais, valstybės narės gali pripažinti, pavyzdžiui, tokias force majeure kategorijas: a) ūkininko mirtis; b) ilgalaikis ūkininko profesinis nedarbingumas; c) didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; d) didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos agrokultūrinei žemei; e) nenumatytas galvijams skirtų pastatų sugriuvimas valdoje; f) epizootinė liga, paveikusi visą ar dalį ūkininko galvijų. Valstybės narės informuoja Komisiją apie kategorijas, kurias jos pripažįsta kaip force majeure.

Nors Komisijos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 817/2004 39 straipsnis pateikia nebaigtinį aplinkybių, kurios gali būti laikomos force majeure aplinkybėmis, sąrašą, tačiau pareiškėjo prašoma nenugalima jėga pripažinti aplinkybė savo pobūdžiu nėra panaši į aplinkybes, išvardintas Reglamente.

Pareiškėjas prašo taikyti civilinio kodekso nuostatas. Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Pagal Civilinio kodekso 6.253 straipsnį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalis apibrėžia nenugalimos jėgos aplinkybes, o 6.253 straipsnis numato galimybę atleisti nuo atsakomybės nustačius nenugalimos jėgos poveikį. Analogiškų teisės normų taikymas numatytas ir pagal bylos šalių administracinius santykius reguliuojančius teisės aktus, todėl bylos šalis siejant administraciniams santykiams Civilinis kodeksas jų reguliavimui netaikomas. Civilinio kodekso 1.2 straipsnis nustato, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Taip pat Civilinio kodekso normos gali būti taikomos pagal analogišką Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalies pagrindu. Poreikio taikyti Civilinį kodeksą šioje byloje nenustatyta.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Agentūros 2012-05-08 sprendimas Nr. SKP-43, kad V. B. privalo grąžinti Agentūrai visą gautą paramą – 70 941,33 Lt bei Žemės ūkio ministerijos 2012-07-05 sprendimas Nr. 31BN-B-1039-802, kuriuo Agentūros 2012-05-08 sprendimas Nr. SKP-43 paliktas nepakeistas, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra juridinio pagrindo juos pakeisti. Pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui turi būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimą suinteresuotai šaliai dienos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Pareiškėjas pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir kreipėsi į Ministeriją. Ministerijos sprendimas buvo priimtas 2012-07-05, o skundas Komisijai paduotas 2012-08-06. Kaip matyti iš Komisijos 2012-08-29 rašto Nr. 7R-168 (4R-393) ši pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, kadangi jame buvo pateikti motyvai ir reikalavimai tik dėl Agentūros 2012-05-08 sprendimo Nr. SKP-43, o kreipiantis į Komisiją dėl šio sprendimo pagrįstumo, buvo praleistas terminas skundui paduoti.

Termino skundui dėl Agentūros sprendimo panaikinimo ar pakeitimo paduoti atskaitos taškas yra ne Agentūros, o Ministerijos sprendimo gavimo diena. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-05 nutartyje pripažinta, kad V. B. nėra praleidęs termino apskųsti Ministerijos 2012-05-08 sprendimą, kadangi nėra pavėlavęs apskųsti Komisijos atsisakymą nagrinėti jo skundą. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu išaiškinimu vadovaujasi. Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti terminą skundui paduoti. Ministerijos kaip išankstine ne teismo tvarka nagrinėjusios institucijos sprendimas skųstinas per 20 dienų. Kadangi Ministerijos sprendime nėra nurodyta per kiek dienų – 20 ar 30 – pareiškėjas turi pateikti skundą, tai vadovaujamasi pareiškėjui palankesne nuostata, kad jis turėjo pagrindą manyti, kad skundas turėjo būti pateiktas per 30 dienų, nes termino nustatymui reikalingos specialios teisinės žinios. Skundo padavimo Komisijai dėl Ministerijos sprendimo terminas yra atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbios priežasties, Ministerijai nevykdant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytos pareigos administraciniame akte nurodyti jo apskundimo tvarką. Kadangi pareiškėjas neturėjo teisinės pareigos Ministerijos sprendimą apskųsti Komisijai, tai šios atsisakymas nagrinėti skundą nevertinamas kaip išankstine ne teismo tvarka priimtas sprendimas ir jo apskundimo terminas nėra aktualus. Tai, kad pareiškėjas sąžiningai naudojosi teise apskųsti Ministerijos sprendimą Komisijai sudaro pagrindą atnaujinti terminą dėl Ministerijos sprendimo apskundimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens priimti sprendimai gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai teismui bei, vadovaudamasis operatyvumo bei ekonomiškumo principais, teismas pareiškėjo skundo negrąžina Komisijai priėmimo klausimui spręsti iš naujo, o pats išsprendęs šį klausimą ir skundą išnagrinėjo iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėJūra Marija StrumskienėDonatas Vansevičius