- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-555/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00626-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Rasa Gudžiūnienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio dienos“, B. K., uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio leidybos grupė“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. K. ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio dienos“, B. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės E. K. ieškinys atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio leidybos grupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio dienos“, B. K. dėl sandorio, įsakymo pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, juridinio asmens dalyvio atsakomybės pripažinimo, civilinės bylos Nr. 2-1019-357/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė E. K. ieškiniu prašė: 1) actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia 2009-06-09 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, kurios pagrindu atsakovas UAB „Joniškio leidybos grupė“ pardavė atsakovui UAB „Joniškio dienos“ kilnojamąjį turtą už 1 300 Lt ir taikyti restituciją; 2) actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiu UAB „Joniškio leidybos grupė“ direktorės B. K. 2009-06-15 įsakymą Nr. 06-1, kurio pagrindu atsakovas UAB „Joniškio leidybos grupė“ perdavė atsakovui UAB „Joniškio dienos“ neatlygintinai laikraščio „Joniškis" steigimo ir leidybos teises nuo 2009-07-03 ir taikyti restituciją natūra; 3) pripažinti, kad pagal 2009-05-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi atsiradusią juridinio asmens UAB „Joniškio leidybos grupė“ prievolę E. K., juridinio asmens dalyvis - direktorė, redaktorė, akcininke B. K. atsako savo turtu subsidiariai; 4) priteisti solidariai iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu įpareigojo atsakovą UAB „Joniškio leidybos grupė“ laikraštį „Joniškis“ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti laikraštyje „Joniškis“ paneigimą bei priteisė iš atsakovo UAB „Joniškio leidybos grupė“ ieškovei 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažino iki 30 000 Lt, kitą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Pradėjus vykdomuosius veiksmus dėl teismo priteistos sumos išieškojimo, paaiškėjo, kad UAB „Joniškio leidybos grupė“ laikraščio „Joniškis“ nebeleidžia, o UAB „Joniškio leidybos grupė“ direktorė atsakovė B. K. 2009-06-15 įsakymu laikraščio „Joniškis“ steigimo ir leidybos teises neatlygintinai nuo 2009-07-03 perdavė kitai bendrovei –UAB „Joniškio dienos“, kurios direktore ir akcininke yra pati B. K., įpareigojant UAB „Joniškio dienos“ apmokėti esamą skolą spaustuvei ir tęsti laikraščio „Joniškis“ pristatymą prenumeratoriams. UAB „Joniškio leidybos grupė“ nekilnojamojo turto neturi, o kilnojamąjį turtą 2009-06-09 pardavė UAB „Joniškio dienos“ už 1 300 Lt. Tokiu būdu UAB „Joniškio leidybos grupė“ tapo visiškai nemoki. Ieškovės teigimu, dėl minėto sandorio ir įsakymo prievolės įvykdymas ieškovei tapo neįmanomas ir egzistuoja visos sąlygos actio Pauliana taikymui. Taip pat ieškovė nurodo, kad UAB „Joniškio leidybos grupė“ nebegali įvykdyti prievolės ieškovei kaip kreditorei dėl nesąžiningų juridinio asmens dalyvio - direktorės, redaktorės, akcininkės B. K. veiksmų, todėl pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį už UAB „Joniškio leidybos grupė“ prievoles ji privalo atsakyti savo turtu subsidiariai.
Atsiliepimas
Atsakovai B. K. ir UAB „Joniškio dienos“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovei yra sumokėta dalis skolos - 1 417 Lt. Atsakovas UAB „Joniškio leidybos grupė“ finansinius 2008 metus baigė nuostolingai, o 2009 metais šios bendrovės išlaidos viršijo pajamas, bendrovė tapo nemoki ir dėl šios priežasties buvo svarstomas klausimas iškelti bankroto bylą. Norėdama rasti lėšų atsiskaityti su kreditoriais UAB „Joniškio leidybos grupė“ 2009-06-09 pardavė UAB „Joniškio dienos“ minėtą turtą už 1300 Lt. Vykdančiai bankroto procedūras įmonei buvo reikalinga įranga bei baldai, todėl tarp UAB „Joniškio leidybos grupė“ ir UAB „Joniškio dienos“ buvo sudaryta panaudos sutartis, kuria UAB „Joniškio leidybos grupė“ suteikta teisė naudotis parduota kompiuterine įranga, baldais iki tol, kol ji bus likviduota. Atsakovė B. K., kaip akcininkė, neatsako savo asmeniniu turtu už bendrovės prievoles.
Žemesnės instancijos teismas
2010 m. vasario 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi atsakovas UAB „Joniškio leidybos grupė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančia 2009 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1, kurios pagrindu atsakovas UAB „Joniškio leidybos grupė“ pardavė atsakovui UAB „Joniškio dienos“ kompiuterinę techniką (kompiuterį, monitorių, spausdintuvą, skenerį, modemą ir kompiuterines programas), padangas (4 vnt.), kabineto baldus, kabineto kėdes (3 vnt.), telefoną – faksą, spalvotą spausdintuvą už 1 300 Lt, ir taikė restituciją natūra – įpareigojo atsakovą UAB „Joniškio dienos“ grąžinti atsakovui UAB „Joniškio leidybos grupė“ visą iš jo įsigytą turtą, o atsakovą UAB „Joniškio leidybos grupė“ įpareigojo grąžinti atsakovui UAB „Joniškio dienos“ 1 300 Lt. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartimi nutarė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas, spręsdamas dėl 2009-06-09 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nurodė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių nustatyti, kokia yra reali pagal ginčijamą sandorį parduotų daiktų vertė, ir aplinkybę, jog minėtas turtas buvo perleistas už nepagrįstai mažą kainą, todėl nėra galimybės nustatyti, ar buvo pažeisti UAB „Joniškio leidybos grupė“ kreditorių interesai, taigi, nėra galimybės nustatyti visų actio Pauliana instituto taikymui būtinų sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, kad yra tikslinga grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir dalyje dėl UAB „Joniškio leidybos grupė“ direktorės 2009 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 06-1 pripažinimo negaliojančiu, nurodęs, jog teismas nenustatinėjo laikraščio leidybos verslo ir iš jo gautų pajamų vertės, o tai reikšminga, sprendžiant ar ginčijamas įsakymas galimai turėjo teigiamos įtakos UAB „Joniškio leidybos grupė“ turtinei padėčiai, o kartu ir galimybei atsikaityti su kreditoriais. Analizuodamas subsidiarios juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės taikymo nagrinėjamoje byloje klausimą apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad yra reikalinga nustatyti, ar B. K. nesąžiningumas sąlygojo UAB „Joniškio leidybos grupė“ turtinės padėties blogėjimą, kas atitinkamai lėmė negalėjimą atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Konkrečiai yra reikalinga įvertinti, ar ginčijamas pirkimo – pardavimo sandoris ir Įsakymu perleistas laikraščio leidybos verslas nulėmė UAB „Joniškio leidybos grupė“ turtinės padėties pablogėjimą, negalėjimą atsiskaityti su įmonės kreditoriais t. y. kreditorių teisių pažeidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad pagal 2009 m. gegužės 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi atsiradusią juridinio asmens UAB „Joniškio leidybos grupė“ prievolę E. K. juridinio asmens dalyvis - direktorė, redaktorė, akcininkė B. K. atsako savo turtu subsidiariai 13 439,85 Lt apimtyje, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl 2009-06-09 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, nurodė, kad ieškovė nepateikė turto vertintojų išvadų apie realią parduotų daiktų vertę, todėl teismui nėra pagrindo pripažinti, kad turtas buvo perleistas už 1 300 Lt nepagrįstai ir tuo buvo pažeisti UAB „Joniškio leidybos grupė“ kreditorių interesai. Teismas sprendė, kad galima pripažinti sutartyje numatytas kainas buvusias realiai įmanomas, nes baldų paskirtis toms patalpoms galėjo dominti siaurą pirkėjų ratą, padangų vertė, kaip teigia atsakovai, nustatoma atsižvelgiant ne į eksploatavimo laiką, bet į kokybę, jų techninį stovį, kompiuteris įsigytas 2003 m., tad tiek 2009 m. birželio mėnesį, tiek šiuo metu gali būti visiškai praradęs vertę.
Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu UAB „Joniškio leidybos grupė“ direktorės 2009 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. 06-1 ir restitucijos taikymo, teismas sprendė, jog ieškovė pagrįstai teigia, kad Įsakymo, kuriuo laikraščio „Joniškis“ leidyba buvo suteikta UAB „Joniškio dienos“, priėmimas galėjo turėti neigiamos įtakos UAB „Joniškio leidybos grupė“ turtinei padėčiai, o kartu ir galimybei atsikaityti su tuo metu buvusiais kreditoriais. Tačiau byloje nenustatyta, kad buvo perleistos visos steigimo ir leidybos teisės laikraščiui „Joniškio dienos“. 2009 09 15 UAB „Joniškio dienos“ įsteigė naują laikraštį. Ieškinio pareiškimo dienai 2009-08-21, UAB „Joniškio dienos“ įsteigimo dienai, 2009-06-15 įsakymo Nr. 06-1 dienai atsakovas UAB „Joniškio leidybos grupė“ laikraščio leidybos teisių realiai neperleido UAB „Joniškio dienos“, nes LR Kultūros ministerijoje, kur kaupiami duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus, nurodyta, jog laikraščio „Joniškis“ savininkas yra UAB „Joniškio leidybos grupė“, o Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ISBN ir ISMN Lietuvos agentūros pažymoje laikraščio „Joniškis“ leidėjas nurodyta UAB „Joniškio leidybos grupė“. Kaip teigia UAB „Joniškio leidybos grupė“ bankroto administratorius, laikraščio „Joniškis“ leidybos teisės tebepriklauso bankrutuojančiai įmonei. Todėl teismas Įsakymą dėl leidybos teisių perdavimo vertintino kaip UAB „Joniškio leidybos grupė“ laikiną leidimą leisti laikraštį „Joniškis“, nes leidybos teisės nustatyta tvarka perregistruotos nebuvo. Tokiu būdu, pripažinus, kad 2009-06-15 direktorės Įsakymas sukėlė pasekmes t.y. lėšų praradimą ir UAB „Joniškio leidybos grupė“ kreditorės E. K. teisių pažeidimą, teismas vertino, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Įsakymą ir taikyti restituciją, nes nustatyta tvarka neperleistoms leidybos teisėms restitucijos taikymas yra negalimas.
Dėl B. K. subsidiarios atsakomybės teismas nurodė, kad byloje yra nustatytas 2009 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sandorio šalių nesąžiningumas, nes tiek pardavėjo UAB „Joniškio leidybos grupė“, tiek pirkėjo UAB „Joniškio dienos“ įmonės direktorė ir akcininkė yra B. K., su kitais akcininkais ją sieja giminystės ryšiai. UAB „Joniškio leidybos grupė“ nevykdė savo įsipareigojimų ieškovei, kurie kilo iš įsiteisėjusių teismo sprendimų. Įmonei 2009-11-03 yra iškelta bankroto byla, ieškovė buvo vienintelė ne su darbo santykiais susijusi kreditorė ir kaip rodo bankroto administratoriaus pateikti dokumentai, turto įmonė nebeturėjo. Todėl teismo vertinimu byloje yra įrodyta sąlyga, kad skolininkas – UAB „Joniškio leidybos grupė“ negalėjo ir negali įvykdyti prievolės. Teismas pripažino, kad atsakovės veiksmai sąlygojo UAB „Joniškio leidybos grupė“ turtinės padėties blogėjimą, kas atitinkamai lėmė ir negalėjimą atsiskaityti su įmonės kreditore E. K., nes UAB „Joniškio leidybos grupė“ 2009-06-09 pardavus kilnojamąjį turtą už 1 300 Lt UAB „Joniškio dienos“, direktorė B. K., paskirstydama gautas lėšas, turėjo užtikrinti visų kreditorių interesus, atsiskaityti proporcingai pagal esamus galiojančius kreditorių reikalavimus. Vertinant įsakymu suteiktą leidimą leisti laikraštį „Joniškis“ iki 2009-09-15 ir tuo laikotarpiu perduotą leidybos verslą, pripažintina, kad tai nulėmė UAB „Joniškio leidybos grupė“ pajamų praradimą, turtinės padėties pablogėjimą ir negalėjimą atsiskaityti su įmonės kreditore t. y. kreditorės E. K. teisių pažeidimą. UAB „Joniškio dienos“ buvo įregistruota 2009-06-08 t.y. po Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-05 nutarties priėmimo, taip pat atsakovas po to atliko ir visus tolimesnius veiksmus - turto pardavimą, priėmė įsakymą dėl leidybos teisių. Įsteigus UAB „Joniškio dienos“, nauja bendrovė tęsė UAB „Joniškio leidybos grupė“ veiklą, redakcija dirbo tose pačiose patalpose, mokėjo nuomos mokestį tai pačiai įmonei, tomis pačiomis sąlygomis, naujai įsteigta bendrovė nuo pat jos įsteigimo momento savo veikloje naudojosi tuo pačiu UAB „Joniškio leidybos grupė“ priklausiusiu turtu, gavo pajamas, laikraštis buvo platinamas tiems patiems laikraščio „Joniškis“ prenumeratoriams, laikraščio „Joniškio dienos“ redaktore dirbo tas pats asmuo, t.y. atsakovė. Iš turimų įrodymų vertintina, kad UAB „Joniškio dienos“ veikla buvo analogiška bankrutavusiai UAB „Joniškio leidybos grupė“. Teismas sprendė, kad tiek 1 300 Lt už parduotą turtą, tiek iš UAB „Joniškio dienos“ išieškota 7 061,29 Lt skola, t.y. bendrai 8 361,29 Lt sumai turėjo būti paskirstyta proporcingai kreditoriams – E. K. ir AB spaustuvei „Titnagas“, kur ieškovės dalis būtų sudariusi 79 procentus – 6 605,42 Lt. Taip pat atsižvelgiant, kad laikraščio “Joniškis“ leidybos verslas buvo perduotas UAB „Joniškio dienos“, buvęs laikraštis „Joniškis“ buvo leidžiamas iki 2009-09-15 ir UAB „Joniškio dienos“ per šį laikotarpį gavo pajamas, kai šias pajamas galėjo gauti leidėjas UAB „Joniškio leidybos grupė“, teismas pripažintino, kad UAB „Joniškio leidybos grupė“ prarado dalį pajamų dėl atsakovės B. K. veiksmų. Būtent, per laikotarpį nuo 2009-07-03 iki 2009-09-15 į UAB „Joniškio dienos“ sąskaitą įplaukė 8 135,03 Lt pajamų ir apmokėta kitiems kreditoriams 5 911,40 Lt, todėl ieškovės kaip kreditorės dalis iš šių pajamų galėjo būti išieškota 84 procentais, t.y. 6 833,43 Lt. Teismas aptartų įrodymų pagrindu atmetė dalį ieškinio reikalavimo taikyti B. K. subsidiarinę atsakomybę visoje skolos apimtyje ir pripažino esant pakankamam pagrindui ieškinį iš dalies tenkinti ir taikyti atsakovei, kaip juridinio asmens dalyvei, subsidiarinę atsakomybę minėtų 6 605,42 Lt ir 6 833,43 Lt sumų apimtyje.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė E. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas dėl 2009-06-09 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog UAB „Joniškio leidybos grupė“ kilnojamasis turtas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą. Byloje yra pateikti UAB „Joniškio leidybos grupė“ ilgalaikio turto nurašymo aktai Nr. 1 – Nr. 6, iš kurių matyti, kad ginčijamu sandoriu nėra parduotas nei vienas nurašytas įmonės kilnojamasis daiktas. Rašytiniai įrodymai, esantys voke (priedas Nr. 4) nurodo, kokia buvo parduotų daiktų vertė pardavimo dienai pagal pačios įmonės numatytą ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvą ir terminą. Dalis daiktų neįtraukti į įmonės ilgalaikio turto balansą, tačiau tai buvo naujai įsigyti daiktai ir jų vertė buvo mažai pakitusi nuo įsigijimo momento. Nepagrįstas teismo argumentas, sprendžiant, kad nėra pagrindo taikyti restituciją, jog turtas šiuo metu gali būti visiškai nelikvidus. Byloje vertinama situacija, buvusi 2009-06-09, o ne turto vertė ar teisinė situacija sprendimo priėmimo dienai. Be to, teismas turi teisę pats parinkti restitucijos būdą. Šiuo atveju galima restitucija, sumokant ekvivalentą pinigais. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad 2009-06-15 įsakymu Nr. 06-1 nebuvo perleistos leidybos teisės ir laikraščio „Joniškis“ leidybos teisės tebepriklauso bankrutuojančiai bendrovei. 2011-09-08 teismo posėdyje buvo pateikta Tarptautinio standartinio serialinio leidinio numerio (ISSN) suteikimo leidiniui „Joniškio dienos“ pažymėjimo kopija, iš kurios matyti, kad leidiniui „Joniškio dienos“ tarptautinis standartinis serialinio leidinio numeris (ISSN) buvo suteiktas tik 2009-10-29 bei ISSN Lietuvos agentūros pažyma „Dėl ISSN ir brūkšninio kodo suteikimo“, iš kurios matyti, kad leidiniui „Joniškio dienos“ brūkšninis kodas buvo suteiktas tik 2009-10-28. Nuo 2009-07-03 naujai įsteigta bendrovė UAB „Joniškio dienos“ direktorės B. K. įsakymo dėka perėmė laikraščio „Joniškis“ steigimo ir leidybos teises, o kartu ir UAB „Joniškio leidybos grupė“ turėtos rinkos dalį. Tokiu sandoriu susitarta perleisti ne tik išimtines leidybos teises, bet ir laikraščio leidybos verslą. Tiek laikraščio leidybos verslas, kaip turtinis kompleksas ir nuosavybės teisės objektas, tiek iš jo gaunamos pajamos turi materialią vertę. UAB „Joniškio leidybos grupė“, leisdama laikraštį „Joniškis“, iš leidybos verslo gaudama pajamas, turėjo galimybę atsiskaityti su ieškove, kaip kreditore, o 2009-06-15 įsakymu Nr. 06-1 perleidus laikraščio „Joniškis“ steigimo ir leidybos teises, tokios galimybės nebeturėjo. Laikraščio „Joniškis“ leidybos teisių perleidimas kitai įmonei neatlygintinai direktorės įsakymu iš viso yra negalimas. Tokie juridinio asmens dalyvio veiksmai yra neteisėti, sandorio šalys – nesąžiningos, todėl teismas turėjo pripažinti negaliojančiu 2009-06-15 įsakymą Nr. 06-1.Nors teismas teisingai nustatė, kad egzistuoja juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga sąlygų visuma, tačiau neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės, kaip kreditorės, teisės buvo pažeistos dėl juridinio asmens dalyvio veiksmų tik iki 2009-06-15, t.y., kad UAB „Joniškio leidybos grupė“ turėta rinkos dalis, laikraščio „Joniškis“ leidyba perduota naujai įsteigtam juridiniam asmeniui tik iki 2009-09-15 ir nepagrįstai atmetė dalį ieškinio reikalavimo taikyti B. K. subsidiarinę atsakomybę visoje skolos apimtyje. Bylos duomenys patvirtina, kad iki 2009-10-29 UAB „Joniškio dienos“ neturėjo teisinio pagrindo leisti leidinio nauju tarptautiniu standartiniu serialiniu leidinio numeriu (ISSN) ir nauju brūkšniniu kodu. B. K., žinodama apie egzistuojančią prievolę atsiskaityti su UAB „Joniškio leidybos grupė“ kreditore E. K., įsteigė kitą juridinį asmenį, kuriam perleido visą skolininkui priklausiusį turtą, o juridiniam asmeniui, kuris turi prievolę atsiskaityti su kreditore, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „Joniškio leidybos grupė“ negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiarinę atsakomybę visoje skolos apimtyje.Nors teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas tenkinamas 44 procentais, priteisė sumą, kuri sudarė tik 14,24 procentus patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė B. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti visa apimtimi, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas dėl subsidiarios atsakomybės, nepagrįstai konstatavo B. K. nesąžiningumą. Ginčijami sandoriai, kurie įvardijami kaip neteisėti veiksmai, buvo sudaryti, įvertinus tai, kad įmonė nuo 2008 m. turėjo rimtų finansinių sunkumų, akcininkai dar iki sprendimo dėl žalos atlyginimo E. K. įsiteisėjimo buvo priėmę sprendimus įmonei kelti bankroto bylą. Atsakovė sprendė, kad realizavus menką įmonės turtą, galės bent iš dalies atsiskaityti su kai kuriais kreditoriais. Visa teismo sprendimo argumentacija leidžia daryti išvadą, kad teismas ginčijamų sandorių nelaikė neteisėtais, todėl galutinis sprendimo suformulavimas: „Tokiu būdu, pripažinus, kad 2009-06-15 direktorės Įsakymas sukėlė pasekmes t.y. lėšų praradimą ir UAB „Joniškio leidybos grupė“ kreditorės E. K. teisių pažeidimą, teismas vertina, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Įsakymą ir taikyti restituciją, nes nustatyta tvarka neperleistoms leidybos teisėms restitucijos taikymas yra negalimas“ akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems logikos principams, todėl vertintina kaip teismo klaida. Teismas, spręsdamas dėl leidybos verslo perdavimo neteisėtumo, ignoravo, kad UAB „Joniškio leidybos grupė“ turėjo didelių įsiskolinimų spaustuvei, todėl objektyviai nebegalėjo vykdyti veiklos, t.y. neperleidus leidybos teisių, skola UAB „Titnagas“ nebūtų padengta, prenumeratoriai nebūtų gavę leidinių, už kuriuos iš anksto sumokėjo, o UAB „Joniškio leidybos grupė“ faktiškai nebūtų gavusi pajamų iš turimų leidybos teisių. Leidybos teisių perleidimas savo esme nėra neteisėtas, nes už perleistas teises buvo padengtas įsiskolinimas, t.y. buvo gauta reali finansinė nauda. Teismas nepagrįstai sprendė dėl priežastinio ryšio egzistavimo, t.y. kad įmonės turto ir leidybos teisių perleidimas sąlygojo skolininko nemokumą. Įmonės buhalteriniai dokumentai patvirtina, kad dar iki žalos atlyginimo ieškovei priteisimo UAB „Joniškio leidybos grupė“ buvo nemoki.Teismo išvada, kad atsakovas turimas lėšas privalėjo paskirstyti proporcingai visiems kreditoriams, yra nepagrįsta, nes UAB „Joniškio leidybos grupė“ iki bankroto bylos iškėlimo turėjo teisę savo nuožiūra paskirstyti turimas lėšas. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad didžioji dalis už perleistą turtą gautų lėšų turėjo atitekti ieškovei. Nepagrįsta teismo išvada, kad dalį atsakovės prievolės sudaro UAB „Joniškio dienos“ pajamos, gautos laikotarpiu nuo 2009-07-03 iki 2009-09-15 leidžiant laikraštį „Joniškis“, kurias galėjo gauti UAB „Joniškio leidybos grupė“. Teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Joniškio leidybos grupė“ neturėdama lėšų, nebūtų turėjusi galimybių toliau leisti laikraštį. Be to, UAB „Joniškio dienos“ neperėmė visų UAB „Joniškio leidybos grupė“ klientų (pvz., nebuvo sudarytos sutartys su klientais, su kuriais UAB „Joniškio leidybos grupė“ sutartis buvo sudariusi, laimėjus viešuosius konkursus), todėl nėra pagrindo kalbėti apie tariamai prarastas UAB „Joniškio leidybos grupė“ pajamas, kurias įmonė teoriškai galėjo gauti ir panaudoti atsiskaitymams su ieškove.Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes visas atsakovo UAB „Joniškio dienos“ bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės B. K., motyvuodamas visų atsakovų nesąžiningumu, nors teismo sprendime neužsimenama apie kokias nors aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (pavadintas atskiruoju skundu) atsakovas UAB „Joniškio dienos“ prašo pakeisti (panaikinti) Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį dėl UAB „Joniškio dienos“ patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės B. K., iš ieškovės E. K. priteisti visas UAB „Joniškio dienos“ patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nurodo nesutinkantis su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Kadangi reikalavimų, susijusių su atsakovo UAB „Joniškio dienos“ teisėmis ir interesais, dalyje ieškinys buvo atmestas, UAB „Joniškio dienos“ laikytina laimėjusiąja bylą šalimi, o E. K. – pralaimėjusiąja, todėl UAB „Joniškio dienos“ patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovės. Tokią išvadą teismas motyvavo visų atsakovų nesąžiningumu, nors teismo sprendime neužsimenama apie kokias nors aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės E. K. apeliacinį skundą atsakovė B. K. prašo ieškovės E. K. apeliacinį skundą atmesti, atsakovės B. K. apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti iš ieškovės visas atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantė, motyvuodama, kad prekės pagal ginčijamą 2009-06-09 pirkimo-pardavimo sandorį buvo parduotos už mažesnę negu reali jų rinkos vertė, kainą apsiriboja savo skaičiavimais, iš dalies paremtais BUAB „Joniškio leidybos grupė“ buhalteriniais dokumentais ir visiškai neatsižvelgia į kitas tikrosios turto vertės nustatymui reikšmingas aplinkybes, kurias tinkamai identifikavo ir įvertino teismas, pavyzdžiui, sprendžiant dėl padangų vertės, neturi būti apsiribojama tik eksploatavimo trukme, o svarbiausia yra reali padangų būklė jų perleidimo metu, priklausanti nuo padangų kokybės, techninio stovio ir kt., 2003 m. įsigytas kompiuteris tiek sandorio sudarymo dieną, tiek šiuo metu laikytinas morališkai ir technologiškai pasenusiu, todėl beverčiu. Atmestini ieškovės argumentai dėl 2009-06-15 įsakymo Nr. 06-1 neteisėtumo. Net ir laikant, kad leidybos teisės buvo perleistos (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad to faktiškai nebuvo), tuo nebuvo pakenkta ieškovės teisėms, nes už perleistas teises buvo padengtas BUAB „Joniškio leidybos grupė“ įsiskolinimas, t.y. buvo gauta reali finansinė nauda, sumažinti įsiskolinimai bei buvo vykdomi įsipareigojimai prenumeratoriams. Atmestini ieškovės argumentai dėl atsakovės subsidiarios atsakomybės. Tai, kad atsakovės atžvilgiu apskritai neegzistuoja subsidiarios atsakomybės sąlygos, pagrindžia atsakovės B. K. apeliacinio skundo argumentai. Teoriškai manant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylą, bylinėjimosi išlaidos ginčo dalyje dėl ieškovės ir B. K. būtų paskirstytos tinkamai. Teismui ieškinį dalyje dėl reikalavimų, susijusių su B. K., tenkinus 44 procentais, jis netenkintas 56 procentais, atitinkamai ieškovei priteisiama 2 665,98 Lt nuo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei – 1 803,20 Lt. Įskaitant priešingų šalių bylinėjimosi išlaidas, ieškovei ir buvo nuspręsta priteisti šių sumų skirtumą, t.y. 862,78 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės B. K. apeliacinį skundą ieškovė E. K. prašo B. K. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl B. K. sąžiningumo. Juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Tuo tarpu B. K., sužinojusi apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, t.y. apie realiai egzistuojančią prievolę atsiskaityti su ieškove, teismo sprendimo nevykdė, o įsteigė naują juridinį asmenį, kuriam perdavė visą turtą. B. K. žinojo, kad toks jos elgesys paveiks juridinio asmens gebėjimą vykdyti prievolę. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp negalėjimo įvykdyti prievolės kreditorei ir juridinio asmens dalyvio veiksmų, kurie buvo atlikti tyčia, siekiant, kad juridinis asmuo išvengtų atsiskaitymo su kreditoriumi.
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Joniškio dienos“ apeliacinį skundą ieškovė E. K. prašo UAB „Joniškio dienos“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad UAB „Joniškio dienos“ apeliacinį skundą reiškia ne savo, bet fizinio asmens – B. K. interesais. Ieškovė nurodo nesutinkanti su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, remiantis jos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nurodo, kad UAB „Joniškio dienos“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, t.y. neatitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu UAB „Joniškio leidybos grupė“ įpareigota per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti laikraštyje „Joniškis“ paneigimą bei priteista iš atsakovo UAB „Joniškio leidybos grupė“ E. K. 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi priteistas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 30 000 Lt, (1 t., b.l. 8-15).2009 m. rugsėjo 25 d. UAB „Joniškio leidybos grupė“ direktorė B. K. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ iškėlimo (3 t., b.l. 26). Bankroto byla iškelta 2009 m. lapkričio 3d. nutartimi. Remiantis BUAB „Joniškio leidybos grupė“ administratoriaus pateikta informacija, bankroto bylos iškėlimo dienai įmonė turėjo vienintelę kreditorę- E. K.; iki bankroto bylos iškėlimo E. K. buvo išmokėta 388,45 Lt suma (2 t., 188-189 b.l.).
UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ akcininkais bendrovės steigimo dieną (2003-02-12) buvo: B. K. (800 akcijų, 53,33 proc. balsų), D. Š. (250 akcijų, 16,67 proc. balsų), U. K. (150 akcijų, 10 proc. balsų), G. D. (100 akcijų, 6,67 proc. balsų), J. V. (100 akcijų, 6,67 proc. balsų), G. K. (100 akcijų, 6,67 proc. balsų) (1 t., 85 b.l.). Apie vėlesnį akcininkų pasikeitimą ar akcijų kiekio persiskirstymą byloje duomenų nėra. UAB ,,Joniškio dienos“ įsteigta 2009 m. gegužės 29 d. dalyvaujant steigėjams: B. K., J. V., G. V. (1 t., 86 b.l.); susirinkimo protokole nurodoma, jog balsuota 100 procentų balsų, nors nenurodoma, kiek kuris iš steigėjų turi akcijų bei kokį procentą balsų. Steigimo sutartyje (1 t., 196-198) nurodyta, kad B. K. įgyja nuosavybės teisę į 760 vnt. akcijų, J. V. ir G. V.- po 120 vnt. akcijų. Juridinių asmenų registre UAB ,,Joniškio dienos“ įregistruota 2009 m. birželio 8 d. (1 t., 192 b.l.).
2009 m. birželio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.1 UAB „Joniškio leidybos grupė“ jai priklausantį kilnojamąjį turtą (kompiuterinę techniką ir programas, 4 padangas, kabineto baldus, telefoną faksą, spalvotą spausdintuvą)pardavė UAB „Joniškio dienos“ už 1 300 Lt sumą (1t., b.l.16).
2009 m. birželio 15 d. UAB „Joniškio leidybos grupė“ direktorės B. K. įsakymu ,,Dėl laikraščio „Joniškis“ steigimo ir leidybos teisių perdavimo“ UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ nuo 2009 m. liepos 3 d. laikraščio ,,Joniškis“ steigimo ir leidybos teises perleido UAB „Joniškio dienos“, įpareigojant UAB „Joniškio dienos“ apmokėti esamą skolą spaustuvei ir tęsti laikraščio „Joniškis“ pristatymą prenumeratoriams (1 t., 20 b.l.).
Ieškovė E. K. nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu siekia apginti savo, kaip BUAB ,,Joniškio leidybos grupė“ kreditorės, interesus, dviem savarankiškais teisių gynimo būdais: actio Pauliana ieškiniu (CK 6.66 str.)prašydama pripažinti negaliojančiais sandorius- 2009 m. birželio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl bendrovės nekilnojamojo turto perleidimo UAB ,,Joniškio dienos“ nuosavybėn ir 2009 m. birželio 15 d. UAB „Joniškio leidybos grupė“ direktorės B. K. įsakymą ,,Dėl laikraščio „Joniškis“ steigimo ir leidybos teisių perdavimo“ UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ bei CK 2.50 str. 3 d. pagrindu prašydama atsakovės B. K. atžvilgiu taikyti subsidiariąją atsakomybę pagal įmonės- UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ prievolę E. K..
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės bei atsakovų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, toliau pasisako dėl kiekvienos iš nurodytų kreditoriaus teisų gynimo būdų taikymo sąlygų bei jų taikymo konkrečioje, šioje byloje nagrinėjamoje, faktinėje situacijoje.
Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų
Actio Pauliana– tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Šio instituto paskirtis - užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011, kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl aplinkybės ar ieškovė yra atsakovo UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ kreditorė, t.y ar ji turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę
Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti Pauliano ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004). Lietuvos Aukščiausiais Teismas taip pat yra išaiškinęs, jos sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, būtina įvertinti tai, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl šios faktinės aplinkybės kaip actio Pauliana taikymo sąlygos: ieškovė E. K. UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ kreditore tapo įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo jai buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, t.y. 2009 m. gegužės 5 d. Taigi, Nagrinėjamu atveju prievolė kreditorei atsirado anksčiau, negu buvo sudarytas ginčijamas sandoris bei įsakymo pagrindu perleistos leidybos teisės, todėl plačiau dėl ieškovės, kaip kreditorės, statuso, reikalavimo teisės turėjimo, jos galiojimo bei neabejotinumo, nėra pagrindo svarstyti.
Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl nekilnojamojo turto sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė remdamasis argumentu, kad ieškovė neįrodė, jog įmonės turtas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą, o sandorį panaikinus, įmonės mokumas būtų atstatytas ar atsirastų galimybė atsiskaityti su kreditoriais, todėl sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai. Ši pirmosios instancijos teismo išvada negali būti pripažįstama pagrįsta. Turto perleidimo kaina (jos realumas) actio Pauliana atveju yra teisiškai reikšminga aplinkybė ne sprendžiant, ar sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, o sprendžiant ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo klausimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2002). Tačiau teisėjų kolegija nurodo, jog perleisto turto nepagrįstai maža kaina šioje byloje yra įrodyta į bylą pateiktais buhalteriniais dokumentais (priedas prie bylos- vokas Nr. 4). Dėl perleisto turto nepagrįstai mažos kainos teisėjų kolegija pasisakys vėliau, nagrinėdama restitucijos klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Tuo tarpu sprendžiant ar sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, minėta, reikia nustatyti, ar skolininkas dėl sudaryto sandorio tampa nemokus, arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, taip pat minėta, jog konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimui pakanka nustatyti bent vienos iš šių sąlygų egzistavimą- nereikia konstatuoti jų visų buvimo.
Dėl šių sąlygų egzistavimo teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kreditoriaus teises pažeidžiančiais sandoriais pripažįstami tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013; kt.).
Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo skolininkas – UAB ,,Joniškio leidybos grupė“- turėjo tam tikrą kilnojamąjį turtą, į kurį galėjo būti nukreipiamas ieškovės reikalavimo patenkinimas. Perleisdamas šį turtą, atsakovas sumažino savo turto masę (iš esmės po šio sandorio sudarymo jokio jam priklausančio turto nebeliko), todėl galimybės bent iš dalies patenkinti ieškovės kreditorinį reikalavimą nebeliko. Ši aplinkybė yra akivaizdus ieškovės, kaip kreditorės, teisų pažeidimas. Atsakovo UAB ,,Joniškio dienos“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nepagrįstai nurodoma, jog sandoris negali būti laikomas pažeidžiančiu kreditorės interesus, nes bendrovė jau iki šio sandorio sudarymo buvo nemoki ir jis nelėmė jos nemokumo: minėta, jog kreditoriaus interesus pažeidžiančiais pripažįstami ne tik tie sandoriai, kurie sukelia skolininko nemokumą, bet ir tie, kuriais sumažinama skolininko turto vertė, jeigu to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti.
Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas kilnojamojo turto perleidimo sandoris nepažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, teisių nepripažįstama pagrįsta ir teisėta, pažymint ir tai, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad už parduotą nekilnojamąjį turtą gautos lėšos būtų buvusios panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais(bent iš dalies). Taip pat minėta, jog viena iš sąlygų, kurioms esant konstatuojamas kreditoriaus teisių pažeidimas- kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Atsakovai akcentuoja būtinybę atsiskaityti su kreditoriumi- UAB spaustuve ,,Titnagas“, tęsti laikraščio prenumeratos pristatymą jį visiems 2009 m. užsiprenumeravusiems skaitytojams, tačiau šie kreditoriai negali būti vertinami kaip privilegijuoti ieškovės kaip kreditorės atžvilgiu, todėl sandoris galėtų būti vertinamas kaip nepažeidžiantis jos interesų tik tokiu atveju, jeigu, nesant kitų actio Pauliana taikymo sąlygų, pardavus turtą, būtų proporcingai atsiskaityta su visais kreditoriais, tame tarpe- su ieškove.
Dėl sandorio privalomumo
Teismų praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kuri gali kilti iš įstatymo (pvz. viešojo pirkimo sutartys – CK 6.380 str., energijos pirkimo-pardavimo sutartys – CK 6.383 str.), teismo sprendimo, skolininko vienašališko įsipareigojimo, ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; kt.).
Nagrinėjamoje byloje apeliantė B. K. privalomumą sudaryti ginčijamą sandorį (kilnojamojo turto pardavimą) mėgina grįsti tuo, kad įmonės (UAB ,,Joniškio leidybos grupė“) padėtis dar iki ieškovės tapimo kreditore buvo sunki, įmonės akcininkai buvo priėmę sprendimą įmonę likviduoti, todėl pardavus turtą, esą buvo siekiama atsiskaityti su kai kuriais įmonės kreditoriais. Pažymėtina, jog šios atsakovės nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip anksčiau minėtieji imperatyvai sudaryti ginčijamą sandorį. Be to, aptariant kreditorių teisų pažeidimą kaip actio Pauliana taikymo sąlygą, buvo nurodyta, jog prioriteto suteikimas kitiems kreditoriams, įmonei esant nemokiai, vertinamas kaip vienas iš kreditoriaus teisių pažeidimo požymių (o sandorio sudarymo metu E. K. neabejotinai buvo įmonės kreditorė). Taigi, atsakovės B. K. nurodomos faktinės aplinkybės ne tik kad nepriskirtinos prie aplinkybių, lemiančių privalėjimą sudaryti sandorį, bet priešingai- jos tik papildomai patvirtina anksčiau aptartą sąlygą- kreditoriaus teisių pažeidimą.
Dėl sandorio šalių nesąžiningumo
Kadangi Pauliano ieškinys (actio Pauliana) yra vienas iš specifinių kreditoriaus interesų gynimo būdų, įstatymo leidėjas įtvirtino tam tikras sąlygas, kurioms esant, preziumuojama, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 str.). Šios prezumpcijos reiškia, jog nustačius tokių aplinkybių egzistavimą, nereikia įrodinėti šalių nesąžiningumo; priešingai, sandorio šalys turi įrodinėjimo pareigą, siekdamos paneigti įstatyminę prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 p.).
Viena iš įstatyminių nesąžiningumo prezumpcijų yra tai, kad skolininkas– juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.) (CK 6.67 straispnio 7 punktas).
Šiuo atveju skolininkas- UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ sudarė sandorį su juridiniu asmeniu- UAB ,,Joniškio dienos“, kurios vadovė (direktorė) yra ir skolininko vadovė (direktorė) B. K.; B. K. yra ir abiejų sandorį sudariusių juridinių asmenų dalyvė (akcininkė), kuriai vienai priklauso daugiau negu penkiasdešimt procentų akcijų (UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ 53,33 proc. akcijų, o kartu su artimais giminaičiais- U. K., J. V., G. K.- 76,67 procentai akcijų (J. V. yra B. K. žentas); UAB ,,Joniškio dienos B. K. proiklauso 76 procentai akcijų, o kartu su dukra G. V. ir žentu J. V.- visi 100 procentų bendrovės akcijų. Sandorio sudarymas tarp dviejų juridinių asmenų, kurių abiejų direktorė ir didžiausia akcininkė yra tas pats asmuo, reiškia sandorio sudarymą iš esmės su pačiu savimi ir liudija didesnį, akivaizdesnį šio sandorio šalių nesąžiningumo laipsnį.
Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi, sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; kt.). Nagrinėjamos bytlos atveju nėra pagrindo svarstyti dėl atsakovo UAB ,,Joniškio dienos“ kaip turto įgijėjo sąžiningumo, kadangi, minėta, kad abiejų sandorį sudariusį asmenų valdymo organas (direktorė) bei pagrindinė akcininkė buvo tas pats asmuo- atsakovė B. K., todėl įgijėjui, veikiančiam per savo valdymo organą, negalėjo būti nežinomos aplinkybės, kad ieškovė yra UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ kreditorė, kad sandorio sudarymas pažeis jos teises bei interesus, nes sumažins galimybę patenkinti reikalavimą.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nepaneigta įstatyminė nesąžiningumo prezumpcija, todėl konstatuojamas ir šios actio Pauliana sąlygos egzistavimas.
Dėl kreditoriaus teisų gynimo apimties ir restitucijos taikymo
Remiantis CK 6.66 str. 4 d., sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisų pažeidimui pašalinti. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl aplinkybės, kad perleisto turto vertė nėra pakankama ieškovės kreditoriniam reikalavimui patenkinti. Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, negali būti pagrindu netenkinti pareikšto reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.). CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Taigi teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, privalo nustatyti aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005; 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2006; kt.). CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia; jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 straipsnio 2 dalis).
Pagal pripažintiną negaliojančia 2009 m. birželio 9 d. sutartį UAB ,,Joniškio dienos“ už 1300 Lt buvo perleista: kompiuterinė technika (kompiuteris, monitorius, spausdintuvas, skeneris, modemas) ir kompiuterinės programos, padangos, kabineto baldai, kabineto kėdės, telefonas- faksas, spalvotas spausdintuvas (sutarties 1.2 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra įrodymų (sąskaitų išrašų) kurie patvirtintų 1300 Lt sumos sumokėjimo iš UAB ,,Joniškio dienos“ sąskaitos į UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ sąskaitą. Taip pat byloje nėra įrodymų ir apie šios sumos sumokėjimą grynaisiais pinigais (UAB ,,Joniškio dienos“ kasos išlaidų orderio, bei atitinkamai- UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ kasos pajamų orderio ar kasos pajamų kvito). Viename iš procesinių dokumentų (atskirajame skunde dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-09-09 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės) B. K., kuri šį skundą pasirašė ir kaip atsakovė ir kaip atsakovų UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ bei UAB ,,Joniškio dienos“ atstovė, yra nurodoma, kad šie pinigai nukeliavo į bendrovės direktorės sąskaitą kaip atlyginimas, honoraras ar išeitinė kompensacija už nepanaudotas atostogas, bet šiais pinigais buvo atlyginta kreditoriui- AB spaustuvė ,,Titnagas“ už spaudinius (1 t., 59 b.l., 6 pastraipa). Byloje yra kasos pajamų orderis (1 t., b.l. 68), kuris patvirtina, kad 1300 Lt sumą UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ 2009 m. birželio 10 d. sumokėjo AB spaustuvei ,,Titnagas“ už spaudinius. Tačiau šis įrodymas nepatvirtina aplinkybės, kad atitinkamą sumą prieš tai UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ yra gavusi iš UAB ,,Joniškio dienos“ (šią aplinkybę patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų, minėta, byloje nėra). Atsižvelgiant į tai, sprendžiant restitucijos klausimą pagal pripažįstamą negaliojančiu sandorį, nėra pagrindo pirkėjui (atsakovui UAB ,,Joniškio dienos“) grąžinti tai, ko jis nėra sumokėjęs pardavėjui UAB ,,Joniškio leidybos grupė“. Taigi, spręstinas tik vienašalės restitucijos klausimas.
Spręsdama dėl restitucijos taikymo, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos argumentu, kad restitucijos natūra taikymas šiuo atveju iš esmės kreditorės interesų negalėtų apginti (kilnojamasis turtas, kuris ir sandorio sudarymo metu nebuvo itin vertingas, šiuo metu dėl naudojimo, natūralaus nusidėvėjimo apskritai yra praradęs materialią vertę), nors actio Pauliana instituto paskirtis yra būtent tokia- apginti pažeistas kreditoriaus teises bei interesus. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, 6.146 straipsniu, restituciją natūra pakeičia į restituciją sumokant ekvivalentą pinigais.
Minėta, jog remiantis CK 6.147 straipsnio 1 dalimi, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką privalo grąžinti. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (to paties straipsnio 2 dalis). Vertindama įrodymus apie turto, kuris perleistas pripažįstamo negaliojančiu sandorio, vertę, teisėjų kolegija pažymi, jog 2009-06-09 sandoriu UAB ,,Joniškio dienos“ buvo perleistas šis turtas:
1) kompiuterinė technika (kompiuteris, monitorius, spausdintuvas, skeneris, modemas) ir kompiuterinės programos, įsigytos 2003-03-11, buvo numatyta naudoti šešerius metus; likvidacinė (likutinė) vertė- 11 Lt, pirkimo kaina- 11 litų. Remiantis byloje esančiais įrodymais, kompiuterinė technika, pirkta 2003-03-13, kurios vertė įsigijimo metu buvo 10180,71 Lt, buvo numatyta naudoti šešerius metus, taigi, būtent šios įrangos likutinė vertė sandorio sudarymo metu buvo 11 Lt (priedas prie bylos vokas Nr. 4, 4, 8, 17- 18 lapai). Tačiau byloje yra įrodymai, kad tam tikrą kompiuterinę techniką bei kompiuterines programas UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ buvo įsigijusi ir vėliau (pvz., 2008-07-29 buvo pirkta pelė, antivirusinė programa, programinė įranga, kurių bendra vertė 529,67 Lt be PVM (priedas prie bylos vokas Nr. 4, 58 lapas), 2008-09-10 pirktos dvi atmintinės, kurių bendra vertė be PVM 84,75 Lt (priedas prie bylos vokas Nr. 4, 59 lapas), 2008-09-16 pirkti du spausdintuvai, kurių kiekvieno vertė 168,64 Lt (priedas prie bylos vokas Nr. 4, 60-61 lapai) (dėl spausdintuvų pažymėtina, jog vienas jų (spalvotas, tačiau nenurodyti identifikuojantys duomenys buvo parduotas atskiru sutarties punktu už 50 Lt kainą); nesant duomenų, kad iškėlus bankroto bylą administratoriui būtų perduotas vienas iš šių dviejų spausdintuvų, laikytina įrodyta aplinkybe, jog vienas šių spausdintuvų buvo perleistas ginčijamu sandoriu kartu su kita kompiuterine technika už 11 Lt kainą). Taigi, ginčijamu sandoriu be nusidėvėjusios kompiuterinės technikos buvo perleista ir kompiuterinė technika bei programinė įranga, kuri įsigyta 2008-07-29- 2008-09-16 laikotarpiu ir kurios bendra įsigijimo vertė buvo 783,06 Lt; nesant duomenų apie šios konkrečios įrangos metinį nusidėvėjimo procentą, remiamasi LR Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlio (ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais)) duomenimis, pagal kuriuos kompiuterinei technikai bei programinei įrangai nustatytas trejų metų nusidėvėjimo normatyvas, atitinkamai, per metus nusidėvėjimas- 33,33 procento. Įvertinant laikotarpį tarp minėtos įrangos įsigijimo ir sandorio sudarymo, jos vertė galėtų būti 522,07 Lt. Pridėjus kitos įrangos (nusidėvėjusios) vertę (11 Lt), šio segmento perleisto turto ekvivalentinė išraiška vertintina 533,06 Lt;
2) 4 padangos už 4 Lt vertę; padangos buvo įsigytos 2008-11-20 ir numatytos naudoti dvejus metus (iki 2010-11-20), nusidėvėjimas 50 procentų metams (priedas prie bylos vokas Nr. 4, 31-36,64 lapai); sandorio sudarymo dieną padangos tebuvo eksploatuojamos pusę metų, taigi, jų nusidėvėjimas- 25 procentai, atitinkamai parduotų už 4 Lt padangų vertė sandorio sudarymo metu buvo 406,77 Lt;
3) kabineto baldai už 1075,60 Lt kainą. Byloje yra duomenys apie tai, kad 2008 m. kovo 28 d. buvo įsigyta spinta 491,52 Lt vertės, 2008 m. balandžio 1 d. stalčių blokas 161,02 Lt. vertės, 2008 m. gruodžio 11 d. buvo įsigyti kabineto baldai už 2936,45 Lt; jų nusidėvėjimo normatyvas metams- 20 procentų; iki ginčijamo sandorio sudarymo jie buvo eksploatuojami metus (stalčių blokas ir spinta) ir pusę metų (kiti kabineto baldai), taigi, nusidėvėjimas –20 ir 10 procentų, atitinkamai- baldų vertė sandorio sudarymo dieną- 522,03 Lt ir 2642,80 Lt (priedas prie bylos vokas Nr. 4, 40-42, 56, 57lapai), iš viso-3164,83 Lt;
4) kabineto kėdės 3 vienetai už 60 Lt. Iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti šių baldų (kėdžių) kitokią vertę (kada jos buvo įsigytos, už kokią kainą), todėl remiamasi šia kaina kaip teisinga;
5) telefonas- faksas parduotas už 100 Lt kainą. Jis pirktas 2008-09-30 už 211,86 Lt be PVM (priedas prie bylos vokas Nr. 4, 62 lapas); įvertinant tai, kad jis iki sandorio sudarymo buvo naudojamas 9 mėnesius, jo nusidėvėjimas, atsižvelgiant į jau minėtus LR Pelno mokesčio įstatyme nustatytus normatyvus ne didesnis negu 25 procentai, atitinkamai, šio turto vertė sandorio sudarymo dieną- 158,90 Lt.;
6) spalvotas spausdintuvas už 50 Lt. Jis įsigytas, minėta, 2008-09-16 už 168,64 Lt (priedas prie bylos vokas Nr. 4, 60 ar 61 lapai). Įvertinus eksploatavimo laikotarpį (9 mėnesiai), jo nusidėvėjimas- 25 procentai, atitinkamai vertė sandorio sudarymo dieną- 126,48 Lt.
Tokiu būdu, pagal byloje esančius įrodymus laikoma nustatyta aplinkybė, jog ginčijamo sandorio sudarymo dieną atsakovas UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ perleido atsakovui UAB ,,Joniškio dienos“ 4450,04 Lt vertės kilnojamąjį turtą. CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai actio Pauliana atveju. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, jog actio Pauliana instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens–kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu; pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Sandorius pripažinus negaliojančiais CK 6.66 straipsnyje nustatytais pagrindais, jų negaliojimo teisinės pasekmės nustatomos teismo sprendimu pritaikius restituciją tokia apimtimi, kiek tai reikalinga kreditorių teisių pažeidimui pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008, 2009 m. liepos. 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009). Taigi, pagal pripažįstamą negaliojančiu sandorį jo pagrindu perleisto turto piniginį ekvivalentą UAB ,,Joniškio dienos“ privalo sumokėti UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ kreditorei- ieškovei E. K.; restitucija šiuo atveju taikoma tiesiogiai skolininko kreditorei priteisiant nurodytą sumą- 4450,04 Lt iš atsakovo UAB ,,Joniškio dienos“, kuris sandorio pagrindu gavo nustatytos vertės turtą.
Dėl B. K. subsidiarios atsakomybės pagal UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ prievolę ieškovei E. K.
CK 2.50 straipsnis numato juridinio asmens ir jo dalyvio atsakomybės pagal kiekvieno iš jų prievoles atribojimą- juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu; juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (aptariamo straipsnio 1 ir 2 dalys). Vienas iš atvejų, kuomet taikoma įstatyme numatyta išimtis yra šio straipsnio 3 dalis, numatanti, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.
Dalyvio atsakomybės bendrovės kreditoriams pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį kriterijai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra apibrėžti ir jais teisėjų kolegija remiasi nagrinėjamoje byloje. Būtent, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004, išaiškino, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Toje byloje kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad tokiu atveju pakanka konstatuoti, jog sandoris nesąžiningas, neanalizuojant sandorio teisėtumo klausimo; nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009, išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). Pagaliau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 išaiškinta, jog tuo atveju, kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovė B. K. yra atlikusi neteisėtus, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių juridinis asmuo- UAB ,,Joniškio leidybos grupė“, kurio tiek dalyve, tiek vadove buvo B. K., nebegali įvykdyti prievolės kreditorei- ieškovei E. K..
Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas juridinio asmens- atsakovo UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ negalėjimo įvykdyti prievolės kreditorei E. K. faktinę aplinkybę, rėmėsi šiais argumentais: 1) UAB „Joniškio leidybos grupė“ nevykdė savo įsipareigojimų ieškovei; 2) įmonei 2009-11-03 iškelta bankroto byla; 3) bankroto administratoriaus pateikti dokumentai liudija, kad bankroto bylos iškėlimo dienai įmonė turto nebeturėjo ir šiuo metu neturi. Šios teismo nustatytos aplinkybės apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamos, todėl teisėjų kolegija dėl jų detaliau nepasisako.
Spręsdamas dėl atsakovės B. K. veiksmų neteisėtumo jų nesąžiningumo aspektu teismas rėmėsi argumentu, kad byloje yra nustatytas 2009 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sandorio šalių nesąžiningumas, nes tiek pardavėjo UAB „Joniškio leidybos grupė“, tiek pirkėjo UAB „Joniškio dienos“ įmonės direktorė ir akcininkė yra B. K., su kitais akcininkais ją sieja giminystės ryšiai. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą ginčija apeliantė B. K., remdamasi argumentais, jog, pirma, teismas nepripažino 2009 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sandorio negaliojančiu, todėl šie teismo argumentai prieštarauja argumentams išdėstytiems sprendimo dalyje dėl actio Pauliana sąlygų taikymo; antra, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės CK 6.67 straipsnyje įtvirtintomis prezumpcijomis negali būti remiamasi, kadangi jos taikomos išskirtinai šiam kreditoriaus teisų gynimo būdui, o bendrai civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija.
Teisėjų kolegija sutinka tik su argumentu dėl sąžiningumo prezumpcijos civilinėje teisėje taikymo. Tačiau pažymėtina, jog sąžiningais laikomi tokie veiksmai, kurie atitinka ne tik teisės normų reikalavimus, bet ir visuotinai priimtinus moralės, gero elgesio, geros verslo praktikos reikalavimus. Šios nutarties dalyje, kurioje buvo aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nurodyta, kad atsakovė B. K., būdama UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ didžiausia akcininkė ir direktorė, t.y. dalyvė, kuri buvo ir valdymo organas, sprendžiantis esminius bendrovės valdymo klausimus, tuojau po teismo sprendimo, kuriuo pripažinta bendrovės prievolė kreditorei E. K., įsiteisėjimo, įsteigė kitą juridinį asmenį, kuriame ji taip pat yra didžiausia akcininkė, taip pat yra ir šio juridinio asmens vadovė, o kiti du šio juridinio asmens steigėjai yra jos dukra ir žentas. Be to, naujai įsteigtas asmuo vykdė ir vykdo tą pačią veiklą, kurią iki šio įsteigimo vykdė skolininkas- UAB ,,Joniškio leidybos grupė“: iki 2009-09-15 leido tą patį laikraštį ,,Joniškis“, nuo šios datos- laikraštį kitu pavadinimu- ,,Joniškio dienos“. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad įsteigus UAB „Joniškio dienos“, redakcija dirbo tose pačiose patalpose, mokėjo nuomos mokestį tai pačiai įmonei, tomis pačiomis sąlygomis, naujai įsteigta bendrovė nuo pat jos įsteigimo momento savo veikloje naudojosi tuo pačiu UAB „Joniškio leidybos grupė“ priklausiusiu turtu, laikraštis buvo platinamas tiems patiems laikraščio „Joniškis“ prenumeratoriams, laikraščio „Joniškio dienos“ redaktore dirbo tas pats asmuo, t.y. atsakovė B. K.. Juridinio asmens dalyvio veiksmai, kai siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, įsteigiamas kitas juridinis asmuo, kuris vykdo iš esmės tą pačią veiklą, negali būti vertinami kaip teisėti ir sąžiningi, tiek geros verslo praktikos, tiek moralės normų požiūriu, nors iš principo įstatymas ir nedraudžia asmeniui steigti keletą įmonių ir jose vykdyti analogiško pobūdžio veiklą.
Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad būtent leidybinės veiklos perkėlimas iš UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ į UAB ,,Joniškio dienos“ lėmė skolininko UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ negalėjimą atsiskaitytu su kreditore E. K.: byloje nėra jokių duomenų, kad kuri nors iš šių įmonių be leidybinės veiklos būtų vykdžiusi ar vykdytų kokią nors kitą veiklą. Taigi, būtent ši veikla generavo visas bendrovių (tiek bankrutuojančios, tiek naujai įsteigtos), pajamas. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad naujai įsteigtos bendrovės- UAB ,,Joniškio dienos“ veikla (laikraščio ,,Joniškis“, po to- laikraščio ,,Joniškio dienos“ leidyba) būtų nuostolinga. Atsakovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad UAB ,,Joniškio dienos“ steigimo momentu ši bendrovė būtų gavusi kokių nors lėšų iš trečiųjų asmenų, išskyrus pačių steigėjų įnašus. Pažymėtina, kad UAB ,,Joniškio dienos“ jau 2009 m. rugpjūčio 14 d. tarpusavio atsiskaitymų užskaitos sutartimi (1 t., b.l. 193) įsipareigojo apmokėti UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ 7056,81 Lt skolą AB spaustuvei ,,Titnagas“. Turint galvoje tai, kad bendrovės UAB ,,Joniškio dienos“ steigėjais buvo tie patys asmenys, kurie buvo steigėjais ir UAB ,,Joniškio leidybos grupė“, o 2009 m. gegužės 29 d. steigimo sutartimi atsakovė B. K. įsipareigojo sumokėti 7600 Lt už steigiamos bendrovės akcijas (steigimo sutarties 4.3.1 punktas- 1 t., b.l. 196-198), tampa akivaizdu, kad jo didžiausia skolininko dalyvė bei vadovė turėjo galimybę sumokėti skolą kreditoriui AB spaustuvei ,,Titnagas“ ir taip užtikrinti tolesnę laikraščio leidybą. Elgdamasis sąžiningai juridinio asmens kreditorių atžvilgiu, jo dalyvis siektų išsaugoti įmonės veiklą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais, bet ne steigtų kitą juridinį asmenį kaip buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Atsakovės B. K. procesiniuose dokumentuose (taip pat ir apeliaciniame skunde) nuolat akcentuojama, kad dėl prastos UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ finansinės padėties spaustuvė (AB spaustuvė ,,Titnagas“) nebūtų bendradarbiavusi su šia bendrove net ir tuo atveju, jeigu su ja būtų atsiskaityta, tačiau viena vertus, byloje nėra jokių šį jos argumentą patvirtinančių įrodymų, antra vertus, aplinkybė, kad AB spaustuvė ,,Titnagas“ priėmė UAB ,,Joniškio dienos“ atliktą už UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ mokėjimą, o toliau bendradarbiauja su naujai įsteigta bendrove, kurios vadovė ir pagrindinė akcininkė yra ta pati kaip ir UAB ,,Joniškio leidybos grupė“, šį argumentą paneigia. Atsiskaitymas su vienu iš kreditorių- AB spaustuvė ,,Titnagas“ bei siekis įvykdyti įsipareigojimus laikraščio ,,Joniškis“ prenumeratoriams iš pradžių jiems pristatant šį laikraštį, o vėliau- laikraštį ,,Joniškio dienos“ kaip tik ir liudija atsakovės siekį perkėlus leidybos veiklą iš vienos įmonės į kitą, užsitikrinti laikraščio spausdinimą iš vienos pusės bei, iš kitos pusės- išlaikyti prenumeratorius kaip subjektus, ateityje generuosiančius pajamas naujai įsteigtai bendrovei. Taigi, šios apeliantės nurodomos aplinkybės liudija ne jos sąžiningumą kaip mėginama teigti apeliaciniame skunde, o būtent siekį išsaugoti įmonės veikos tęstinumą, tuo pačiu išvengiant prievolės didžiausiai bendrovės kreditorei, kurios reikalavimas nesusijęs su bendrovės veiklos tęstinumo užsitikrinimu.
Spręsdama dėl atsakovės veiksmų jų sąžiningumo aspektu, teisėjų kolegija pažymi ir aplinkybes, kurios lėmė ieškovės kreditorinio reikalavimo atsiradimą- būtent nesąžiningi, geros moralės normų neatitinkantys B. K. veiksmai lėmė neturtinės žalos padarymą ieškovei (būtent ji buvo straipsnio apie savižudę gimnazistę autorė, kuris buvo iliustruotas ieškovės nuotrauka; būtent ji buvo įmonės vadovė ir laikraščio redaktorė ir būtent ji turėjo galimybę operatyviai reaguoti į situaciją, išspausdindama paneigimą dėl nuotraukos, iliustruojančios publikaciją, neatitikimo jos turiniui). Nors šios aplinkybės nėra tiesiogiai susiję su juridinio asmens dalyvio subsidiarios atsakomybės sąlygų taikymu, jos itin aiškiai liudija atsakovės B. K. nesąžiningumą jai vykdant laikraščio leidybos veiklą ir raiškiai iliustruoja jos vėlesnį nesąžiningumą, pasireiškusį leidybinės veiklos perkėlimu į kitą įmonę, kai tapo akivaizdu, kad įmonei (UAB ,,Joniškio leidybos grupė“) nepavyks išvengti turtinės prievolės ieškovei.
Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės B. K. subsidiriosios atsakomybės sąlygų pagal UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ prievolę ieškovei egzistavimą, t.y. teisingai nustatė, kad bendrovė nebegali atsiskaityti su kreditore, kad atsakovės veiksmai, perkeliant įmonės leidybos verslą į kitą įmonę buvo nesąžiningi, o tai reiškia, jog- neteisėti, ir kad būtent įmonės veikslo perkėlimas lėmė negalėjimą atsiskaityti su kreditore.
Nors atsakovės apeliaciniame skunde akcentuojama, kad įmonės finansinė padėtis dar 2008 m. buvo sunki, o 2009 metais ji tapo nemokia, ką esą patvirtina pateikti į bylą įmonės balansai, UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ akcininkų susirinkimo nutarimas, priimtas iki E. K. tampant kreditore, dėl įmonės bankroto inicijavimo ir, pagaliau- bankroto bylos iškėlimo faktas ir šios aplinkybės B. K. nuomone paneigia priežastinio ryšio tarp įmonės negalėjimo atsikaityti su ieškove ir jos (atsakovės) veiksmų egzistavimą, teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta. Visų pirma, jau buvo minėta, kad atsakovė B. K. selektyviai atsiskaitinėjo su kreditoriais, kurie jai buvo reikšmingi, siekiant išsaugoti leidybos veiklos, kaip verslo, tęstinumą. Antra, tą pačią veiklą (laikraščio leidybą) vykdant iš esmės tiems patiems asmenims (UAB ,,Joniškio dienos“ steigėjai, minėta yra visi tie, kurie buvo steigėjais UAB ,,Joniškio leidybos grupė“), ši veikla nėra nuostolinga (bent jau tokių įrodymų atsakovai į bylą nėra pateikę). Trečia, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl bankroto inicijavimo 2009-04-29 priėmė tie patys asmenys, kurie vėliau įsteigė UAB ,,Joniškio dienos“ (B. K., G. V., J. V.) ir šis nutarimas buvo priimtas tuomet, kai teisme buvo priimtas ieškovei palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas, o iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo buvo likę vos keletas dienų, taigi, akcininkai galėjo numanyti nepalankų bendrovei bylos rezultatą ir tokio sprendimo priėmimu buvo atliekami veiksmai, kuriais siekiama išvengti prievolės vykdymo tuo metu dar potencialiai, o šiuo metu- realiai- kreditorei.
Teisingai konstatavęs B. K., kaip nesąžiningos UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ dalyvės subsidiariosios atsakomybės pagal bendrovės prievoles jos kreditorei- ieškovei- sąlygų egzistavimą, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, neteisingai nustatė jos atsakomybės apimtį, siedamas ją su lėšomis, gautomis (ar gautinomis) už UAB ,,Joniškio dienos“ perleistą turtą bei leidybos teises bei nustatydamas proporciją, kuria, teismo vertinimu, atsakovas UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ turėjo atsiskaityti su ieškove, kaip viena iš kreditorių. Minėta, jog atsakovės B. K. nesąžiningais veiksmais, lėmusiais negalėjimą atsiskaityti su ieškove, kaip UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ kreditore, teismas pripažįsta laikraščio leidybos verslo perkėlimą į kitą atsakovės su artimais giminaičiais įsteigtą įmonę. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog byloje yra duomenys, kad UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ 2009 m. pradžioje buvo sudariusi eilę sutarčių, kurios galėjo generuoti bendrovei pajamas (dėl valstybės finansinės paramos suteikimo, dėl reklamos paslaugų su UAB,,VST“, UAB ,,Grūstė“ ir kt. (1 t., 206-219 b.l.), šios aplinkybės, kartu su faktu, jog UAB ,,Joniškio dienos“ ir toliau vykdo leidybos veiklą, kurią iki ieškovės tapimo kreditore vykdė UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ suponuoja išvadą, jog elgdamasi sąžiningai, atsakovė turėjo galimybė laikraščio leidybos veiklą išsaugoti kaip UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ veiklą ir per tam tikrą laikotarpį su kreditore atsiskaityti visiškai.
Taigi, perkeldama verslą iš vienos įmonės į kitą, atsakovė išvengė prievolės vykdymo ieškovei visa apimtimi, o tai lemia jos subsidiariąją atsakomybę pagal įmonės prievolę taip pat pilna apimtimi, t.y. nesumokėto ieškovei žalos atlyginimo sumai.
Teisėjų kolegija pažymi, jog subsidiari atsakomybė pagal bendrovės prievolę kreditorei reiškia B. K. atsakomybę tokia apimtimi, kokia nebus patenkintas kreditorės reikalavimas įvykdžius anksčiau nurodytą restituciją, tačiau subsidiari atsakomybė negali būti didesnė kaip 30 611,55 Lt sumai.
Dėl skolininko UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ direktorės B. K. 2009 m. birželio 15 d. įsakymo ,,Dėl laikraščio „Joniškis“ steigimo ir leidybos teisių perdavimo“
Minėta, jog šį įsakymą ieškovė taip pat ginčija actio Pauliana pagrindu kaip sandorį, pažeidžiantį jos, kaip kreditorės interesus. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė, viena vertus, konstatavęs, kad laikraščio leidybos verslas kaip turtinis kompleksas ir nuosavybės teisės objektas bei iš jos gaunamos pajamos turi materialią vertę, o neatlygintinis leidybos teisių perleidimas nors ir tam tikrą laiką, lėmė lėšų praradimą ir ieškovės kaip kreditorės teisių pažeidimą; kita vertus, nurodęs, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes, UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ realai leidybos teisių UAB ,,Joniškio dienos“ neperleido, jos tebepriklauso bankrutuojančiai įmonei; be to,
įsakymas negali būti pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad nustatyta tvarka neperleistoms leidybos teisėms restitucijos taikymas yra negalimas.
Su šia pirmosios instancijos teismo argumentacija apeliacinės instancijos teismas sutinka iš
dalies. Minėta, jog actio Pauliana instituto paskirtis- pažeistų kreditoriaus teisių gynimas, kuris realizuojamas ne per sandorio negaliojimą, bet per restitucijos taikymą specifiniu būdu- priteisiant kreditoriui tai, ką jis gali gauti patenkindamas savo kreditorinį reikalavimą. Jau buvo aptarta, jog įsteigus UAB ,,Joniškio dienos“ ir laikraščio leidybos veiklą, kaip verslą, perkėlus į UAB ,,Joniškio dienos“ (tam tikra dalimi ir ginčijamu įsakymu), UAB ,,Joniškio leidybos grupė, nevykdydama nurodytos veiklos, visiškai prarado galimybę atsiskaityti su ieškove kaip įmonės kreditore. Tačiau būtent leidybos verslo perkėlimas, o ne ginčijamas įsakymas, kuriuo prisidengdama tam tikrą laikotarpį UAB ,,Joniškio dienos“ leido laikraštį pavadinimu ,,Joniškis“, lėmė ieškovės teisių pažeidimą, kurį pašalinti galima per jau aptartą juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės instituto taikymą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, formaliai laikraščio ,,Joniškis“ leidybos teisės tebepriklauso bankrutuojančiai bendrovei UAB ,,Joniškio leidybos grupė“, tačiau šių teisių turėjimas savaime nesukuria pridėtinės vertės, neduoda pajamų ir nesudaro sąlygų atsiskaitymui su kreditore. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamu įsakymu UAB ,,Joniškio dienos“ nebuvo perleistas joks realus turtas, kurį grąžinus, būtų galima bent iš dalies patenkinti ieškovės kreditorinį reikalavimą. Šis įsakymas buvo kaip vienas iš eilės veiksmų, kuriais buvo pasirengta veiklos perkėlimui į kitą įmonę bei šis perkėlimas realizuotas, todėl sutikdama su teismo argumentu, jog šis veiksmas buvo vienas iš ieškovės interesus pažeidžiančių veiksmų, teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su argumentu, jog įsakymo panaikinimas ieškovės teisių atžvilgiu nesukurtų jokių realių teisnių padarinių, taigi, negalėtų atkurti pažeistų ieškovės teisių.
Taigi, viena vertus, konstatuojama, jog ginčijamas įsakymas yra kaip viseto ieškovės teises pažeidžiančių veiksmų sudėties vienas iš elementų, kita vertus, jis savarankiško ieškovės kaip kreditorės teisių pažeidimo nesudaro, todėl actio Pauliana instituto pagrindu jį kaip sandorį pripažinti negaliojančiu nėra sąlygų.
Teisėjų kolegija nepasiako dėl pirmosios instancijos teismo, taip pat ieškovės apeliaciniame skunde analizuojamų faktinių aplinkybių, susijusių su leidinių ,,Joniškis“ bei ,,Joniškio dienos“ leidėjų, taip pat- brūkšninių kodų registracija, kadangi, kaip jau buvo paminėta, ieškovės teises pažeidžiančiais veiksmais teismas pripažįsta ne tam tikrus formalius dalykus (kaip antai, registracija, leidybos teisių perleidimo įforminimas ir pan.), o patį veiklos perkėlimą į kitą įmonę.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš pralaimėjusios bylą šalies (šalių) priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys, taip pat ir apeliacinis skundas yra patenkinami pilnai. Ta aplinkybė, kad kaip atskirą ieškinio dalyką sudarantis reikalavimas pripažinti negaliojančiu UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ direktorės B. K. 2009 m. birželio 15 d. įsakymą ,,Dėl laikraščio „Joniškis“ steigimo ir leidybos teisių perdavimo“ nėra tenkinamas, nereiškia ieškinio nepagrįstumo šioje dalyje, nes teismas konstatavo, jog šis įsakymas neteisėtas ir tai vertino kaip faktinį ieškinio pagrindą (bet ne jo dalyką) sudarančias aplinkybes. Taigi, šio įsakymo neteisėtumas teismo nutartyje konstatuojamas kaip ieškinio pagrindas, kuris nagrinėjamoje byloje pasitvirtino.
Todėl iš atsakovų B. K. bei UAB ,,Joniškio dienos“ ieškovei priteistinos visos išlaidos, jos patirtos tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje.
Nustatydama proporcijas, kuriomis atsakovai (UAB ,,Joniškio dienos“ ir B. K.) turi atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas remiasi šioje nutartyje nustatytomis priteistinų sumų iš kiekvieno iš atsakovų proporcijomis. Bendra ieškovės E. K. reikalavimų suma atitinka jos kreditorinio reikalavimo, patvirtinto UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ bankroto byloje sumą- 30 611,55 Lt. Viena vertus, atsakovė B. K. pripažįstama subsidiariai atsakinga ieškovei visa šios prievolės apimtimi; kita vertus, iš atsakovo UAB ,,Joniškio dienos“ priteisiama restitucijos pagrindu ieškovei4450,04 Lt suma, tad nustatant atsakovų dalis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prievolėje remiamasi šiomis proporcijomis: atsakovas UAB ,,Joniškio dienos“ turi atlyginti 15 procentų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovė B. K.- 85 procentus.
Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė yra patyrusi 6059,04 Lt bylinėjimosi išlaidų. Už apeliacinį skundą E. K. sumokėjo 514 Lt žyminio mokesčio (3 t., 83 b.l.) bei pateikė įrodymus apie 1000 Lt atstovavimo išlaidas (3 t., 104-105), taigi, iš viso ieškovė turėjo 7573,04 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 6437,04 Lt priteisiama iš atsakovės B. K., o 1136 Lt- iš atsakovo UAB ,,Joniškio dienos“.
Teisėjų kolegija nurodo, jog, nors byloje be šių atsakovų atsakovu buvo ir bankrutuojanti UAB ,,Joniškio leidybos grupė“, nustatytos byloje faktinės aplinkybės, kad ieškovės interesus pažeidžiančius veiksmus atliko atsakovė B. K. ir tai pasireiškė būtent verslo perkėlimu į jos naujai įkurtą bendrovę- UAB ,,Joniškio dienos“, ieškovės reikalavimų patenkinimo aspektu bylinėjimosi išlaidų priteisimas ir iš bankrutuojančios bendrovės UAB ,,Joniškio leidybos grupė“, kurios didžiausia kreditore ir yra pati ieškovė, neatitiktų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų (CPK 3 str. 7 d., CK 1.5 str. 4 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: E. K. ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-06-09 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, kurios pagrindu atsakovas UAB „Joniškio leidybos grupė“ pardavė atsakovui UAB „Joniškio dienos“ kilnojamąjį turtą už 1 300 Lt. Taikyti restituciją- priteisti ieškovei E. K. iš atsakovo UAB ,,Joniškio dienos“ turto vertės ekvivalentą- 4450,04 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt litų ir 4 centus).
Pripažinti atsakovę B. K. subsidiariai atsakinga pagal bankrutuojančios UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ prievolę ieškovei E. K. visoje prievolės apimtyje- 30 611,55 Lt (trisdešimties tūkstančių šešių šimtų vienuolikos litų ir 55 centų) sumai.
Priteisti ieškovei E. K. iš atsakovės B. K. 6437,04 Lt, o iš atsakovo UAB ,,Joniškio dienos“- 1136 Lt bylinėjimosi išlaidų.