Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Prospekto būstas“ (pradinis ieškovas UAB „Auditas“) ieškinį atsakovei I. B. dėl daikto valdymo pažeidimo, trečiasis asmuo Apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Prospekto būstas“ prašė iškeldinti atsakovę I. B. iš 20,62 kv. metrų ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).Nurodė, jog atsakovė I. B. ir apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ (pradinė ieškovė) 2015-09-29 pasirašė panaudos sutartį dėl neatlygintino naudojimosi nurodytomis patalpomis. Atsakovė I. B. 2016-04-05 buvo įspėta apie sutarties nutraukimą nuo 2016-07-07, tačiau atsakovė iki šiol neišsikėlė ir naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Todėl vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso XXI skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimą, reikalauja iškeldinti atsakovę.

Atsakovė I. B. ieškinio nepripažino ir rėmėsi atsiliepime nurodytais motyvais bei panaudos sutarties sąlygomis.Teigė, jog atsakovei I. B. buvo teikiamos sąskaitos atsiskaityti už paslaugas ir patalpų nuomą rinkos kainomis, kurias atsakovė apmokėjo, todėl neatlygintinės panaudos santykiai peraugo į nuomos santykius. Panaudos sutartis nebuvo nutraukta, kadangi nebuvo šalių susitarimo dėl sutarties nutraukimo. Nurodė, jog pastaruoju metu neteisėtai buvo patekta į atsakovės patalpas, paimti dokumentų originalai, susiję su atsakovės teikiamomis teisinėmis paslaugomis, tai yra ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, nors pagal neatlygintinės panaudos sutarties sąlygas ir tarp šalių susiklosčiusius nuomos santykius atsakovė turi teisę naudotis patalpomis. Panaudos sutartis nebuvo nutraukta šalių susitarimu ir nebuvo pripažinta negaliojančia.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-06 sprendimu ieškinį tenkino ir iškeldino atsakovę I. B. su jai priklausančiais daiktais iš ieškovei UAB „Prospekto būstas“ nuosavybės teise priklausančių 20,62 kv. metrų ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės I. B. ieškovės UAB „Prospekto būstas“ naudai 231,00 EUR bylinėjimosi išlaidų ir 2,94 EUR procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų valstybei.Teismas nurodė, kad tarp šalių pasirašyta panaudos sutartis nutraukta nuo 2016-07-07 ir panaudos sutarties išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Nustatyta, kad nuo 2016-10-24 ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Prospekto būstas“ ir nėra duomenų apie panaudos ar kitų sutarčių įregistravimą. Teismas sprendė, kad atsakovė naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu neteisėtai, neatlygintinai ir nesudarius nei panaudos, nei nuomos sutarties, todėl atsakovė turi būti iškeldinta. Atsakovės prieštaravimus teismas laikė nepagrįstais ir nurodė, kad siūlymas dėl nuomos mokesčio mokėjimo nesuteikia pagrindo pripažinti, jog tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė I. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašoma nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-06 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Skundas nesusijęs su šioje byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis. Šioje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl 2015-09-29 panaudos sutarties nutraukimo. Kadangi atsakovė neginčijo Panaudos sutarties nutraukimo, ją nutraukus teisėtai, atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo naudotis ieškovei priklausančiomis patalpomis. Atsakovė niekada nereikalavo pateikti reorganizaciją patvirtinančių dokumentų. Teismui buvo pateikti oficialūs duomenys iš VĮ Registrų centro dėl bendrovių atskyrimo ir tai buvo pakankamas pagrindas pakeisti byloje ieškovę. Nuosavybės teisės perėjimas iš trečiojo asmens ieškovei niekaip neįtakojo ir nepaveikė atsakovės interesų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iškeldinti atsakovę iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų.

Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme

Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenustatė. Apeliantė savo argumentus išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, o byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ ir atsakovė I. B. 2015-09-29 pasirašė Panaudos sutartį, kuria atsakovei buvo suteikta teisė neatlygintai ir neterminuotai naudotis 20,62 m² ploto kabinetu, esančiu (duomenys neskelbtini).Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis naudojasi be jokio teisinio pagrindo, nusprendė atsakovę iškeldinti.Apeliantė skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino sutarties nutraukimą, nes pagal Panaudos sutarties sąlygas, Panaudos sutartis nutraukiama, pateikiant teismui ieškinį dėl panaudos sutarties nutraukimo. Kadangi ieškinys dėl panaudos sutarties nutraukimo nepateiktas, galioja 2015-09-29 sudaryta Panaudos sutartis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti.Nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2015-09-29 Panaudos sutarties 6.2 punkte nustatyta, jog šalių susitarimas dėl sutarties vykdymo sustabdymo ar nutraukimo įforminamas raštu dvišaliu susitarimu. Sutarties 6.4 punkte įtvirtinta, jog bet kokie nesutarimai ar ginčai sprendžiami abipusiu Šalių susitarimu. Šalims nepavykus susitarti, bet kokie ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš sutarties ar susiję su ja, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, neišspręsti šalių susitarimu, sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka teisme. Šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Panaudos sutarties nutraukimas gali būti įforminamas raštu dvišaliu susitarimu, jei nėra tarp šalių jokių ginčų ir nesusipratimų, o tuo atveju kai šalys nesutinka su sutarties nutraukimu, nutraukimo sąlygomis ar kyla kitų nesutarimų ir nepavyksta derybų keliu išspręsti kilusio ginčo, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu. Tokiu būdu nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės poziciją, kad UAB „Prospekto būstas“ privalėjo nutraukti Panaudos sutartį teismine tvarka, o tokia tvarka jam nepasinaudojus, 2015-09-29 Panaudos sutartis liko galioti.Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.642 straipsnio 1 dalį, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Analogiška nuostata taip pat buvo įtvirtinta ir 2015-09-29 Panaudos sutarties 5.2 punkte. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2016-04-06 pasirašytinai įteikė raštą dėl panaudos sutarties nutraukimo, kuriame buvo nurodyta, jog per tris mėnesius, t. y. iki 2016-07-07 ieškovė turi išsikraustyti iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų. Šio nutraukimo atsakovė neginčijo, todėl laikytina, kad ieškinio dėl atsakovės iškeldinimo pateikimo teismui metu (2016-08-09) ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu 2015-09-29 panaudos sutartis tarp šalių buvo nutraukta.Apeliantė nurodo, kad į bylą ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jai buvo trukdoma naudotis nuosavybe, tačiau nepaaiškina, kokią reikšmę šie įrodymai turi nagrinėjamoje byloje įrodinėjamoms aplinkybėms, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių argumentų nepasisako.Apeliantės skunde nurodytus argumentus, kad panaudos sutarties išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro vienašališkai nesuteikia pirmosios instancijos teismui pagrindo keisti panaudos sutarties nutraukimo sąlygų, teisėjų kolegija vertina nepagrįstais. Nustatyta, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nekeitė Panaudos sutarties nutraukimo tvarkos, o tik konstatavo, jog ši sutartis jau yra nutraukta, ir sprendė, kad atsakovė ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis naudojasi be teisinio pagrindo. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė nepateikė argumentų ar įrodymų, kurie leistų vertinti priešingai.Apeliantė skunde nurodo, kad nei trečiasis asmuo, nei ieškovė teismui ir atsakovei nepateikė bendrovių reorganizacijos patvirtinančių dokumentų, o Nekilnojamojo turto registro pažyma negali būti pagrindu keisti ieškovę CPK 45 straipsnio tvarka. Teisėjų kolegija vertina, kad ir šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, nes ieškovė pateikė ne tik Nekilnojamojo turto registro išrašą apie nuosavybės teises į ginčo objektą, tačiau ir Juridinių asmenų registro išrašą, kuriame nurodyta, kad ieškovė buvo atskirta nuo trečiojo asmens. Nustatyta, kad apeliantė į bylą pateikė trečiojo asmens 2016-08-11 pranešimą apie reorganizavimą ir naujų įmonių sukūrimą, o tai sudaro pagrindą vertinti, kad apeliantei apie UAB „Auditas“ reorganizavimą buvo žinoma. Apeliantė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016, teigia, jog ginčas turėjo būti sprendžiamas, vadovaujantis ne daiktinės teisės normomis, bet panaudos sutartį reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo 2016-03-25 nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės iškeldinimo iš patalpų, nutraukus panaudos sutartį, o kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl uzufrukto teisės nustatymo į patalpas valdomas panaudos pagrindu. Antra, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi daiktinės teisės normomis, nes ieškinys pareikštas dėl daikto valdymo pažeidimo.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Ieškovas UAB „Prospekto būstas“ pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės 230 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovui UAB „Prospekto būstas“ iš apeliantės priteisiama 230 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Prospekto būstas“ (į. k. 304410697) naudai 230 EUR (du šimtai trisdešimt eurų) išlaidų, advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.