Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. patikslintą ieškinį atsakovui R. V. dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis) dėl kapavietės tvarkymo darbų. Pagal Sutarties 1.1. punktą sutarties vykdytojas (atsakovas) įsipareigojo teikti užsakovui (ieškovei) paslaugas, nurodytas priede Nr. (duomenys neskelbtini), o užsakovas įsipareigoja šias paslaugas priimti ir jas apmokėti. Sutarta dėl darbų kainos – 2 500 Eur, sumokėtas avansas 1000 Eur. Darbai buvo atlikti, ieškovė juos priėmė, už darbus visiškai atsiskaitė. Po darbų priėmimo (duomenys neskelbtini) rudenį ieškovė atvykusi į kapus pastebėjo, kad kapavietę dengiančios plokštės vietomis surūdijusios, ant jų matomos didesnės ir mažesnės rūdžių dėmės, ant plokščių laikosi vanduo. Ji kreipėsi į atsakovą dėl netinkamai atliktų darbų ištaisymo, tačiau atsakovas į skambučius nereagavo.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtinti bendrieji sutarčių vykdymo principai. Sutarties šalys sutartį privalo vykdyti tinkamai, sąžiningai, bendradarbiaudamos ir kooperuodamosi, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 str.). Pagal rangos sutartį rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas, kaip rangovas, atliko šalių sudarytoje sutartyje numatytus kapavietės tvarkymo darbus, o užsakovė (ieškovė) už atliktus darbus sumokėjo, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės ir jų atitikimo šalių sudarytos sutarties sąlygoms. Nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovas ginčijo aplinkybę, kad buvo atlikti rangos darbai, tačiau byloje buvo paskirta ekspertizė, siekiant įvertinti plokščių kokybę, atliktus montavimo darbus, paminklo nuvirtimo priežastis ir defektų šalinimo sąmatą. Ekspertizė akte ekspertas teikė išvadas, kad kapavietės apdengimas plokštėmis, priskirtinas apdailos statybos darbų sričiai. Kuomet sudarant sutartį, materialus darbų rezultatas (kaip pvz. pamatų išlyginimas, plokščių pagaminimas kapavietės uždengimui, plokščių sumontavimas kapavietėje), sutarties sudarymo metu dar nebūna sukurtas, tokie darbai laikomi statybine ranga. Nagrinėjamu atveju būtent tokie darbai ir buvo užsakyti, t. y. plokščių pagaminimas kapavietės uždengimui, jų sumontavimas, nes kaip ir nurodyta ekspertizės akte rangos atveju tam tikras materialus rezultatas dar nėra sukurtas, pagamintas ir šalys susitaria visų pirma dėl jo pagaminimo, pataisymo ir pan. ir tik galiausiai dėl perdavimo užsakovo nuosavybėn. Šiuo atveju šalys susitarė, kad plokštės bus pagamintos, sumontuotos, atlikti tam tikri montavimo darbai, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad šiuo atveju tai nebuvo statybinė ranga.

11. Nors šalių sudaryta sutartis pavadinta paslaugų teikimo sutartimi, o sutarties tekste kalbama apie paslaugų teikimą, tačiau pagal savo esmę bei aukščiau nurodytus argumentus tai yra vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 str.) ir šalių ginčas, kilęs dėl šios sutarties vykdymo, sprendžiamas vadovaujantis rangos ir vartojimo sutartis reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.644 str. 2 d., 6.672 str. 2 d.)

12. Vadovaujantis CK 6.672 straipsnio 1 dalimi, pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo, kad yra individualia veikla besiverčiantis asmuo ir užsiima paminklų gamyba, kapaviečių tvarkymu, teismo posėdžio metu nurodė, kad su akmeniu dirba jau trisdešimt metų. Tuo tarpu ieškovė yra vartotoja, kadangi užsakė atlikti kapavietės sutvarkymo darbus, kurie tenkina jos asmeninius poreikius.

14. Kaip minėta, šalys pagal Sutartį susitarė, kad darbai bus atlikti pagal Sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) užsakytas paslaugas. Iš priedo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ties langeliu ant paminklo parašyta “N. J. V.”, ties langeliu akmens spalva – „dvi pilkas, viena juoda”. Ties langeliais pamatas, bortukai/tvorelė, seno kapo išardymas – sutvarkymas pažymėti iksai (×).

15. Pažymėtina, kad ieškovė teigianti, kad ji užsakė bortelių tvorelės permontavimą turi šiuos teiginius ir įrodyti. Byloje be ieškovės teiginių, kad ji šiuos darbus užsakė, jokių įrodymų nepateikta. Nors ieškovė teigė, kad sutartis surašyta paskubomis atsakovo mašinoje paties atsakovo, bet sutartį ieškovė pasirašė pati, jokių sutarties pakeitimų, prierašų nėra, ji nėra ginčijama, todėl laikoma galiojančia.

16. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, konkrečiomis aplinkybėmis besiremiantis byloje dalyvaujantis asmuo turi įrodyti tokių aplinkybių egzistavimą. Šiuo atveju atsakovas remiasi tarp šalių sudaryta sutartimi, kad bortelių nuardymo, permontavimo darbai nebuvo užsakyti.

17. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovė į jį kreipėsi tik dėl kapo uždengimo plokštėmis, jis apžiūrėjęs kapą jai išaiškino, kad pamatai yra blogi, seni, išlenkti, borteliai nelygūs, todėl nurodė jai, kad bus negražu, šonai bus nelygūs, išaiškino jai ir tai, kad bortelių išvežimas ir jų išlyginimas kainuos dar papildomai 500 – 600 Eur, o ieškovė jam nurodė, kad ji neturi pinigų papildomiems darbams, tą ji jam akcentavo visą laiką, todėl jis ir atliko darbus taip kaip užsakė ieškovė. Atsakovas nurodė, kad šalys susitarė, kad plokštės kainuos 2200 Eur.

18. Pažymėtina, kad ieškovė į bylą yra pateikusi (duomenys neskelbtini) P. V. komercinį pasiūlymą dėl kapavietės tvarkymo, kuriame nurodyta, kad plokščių kapo dengimui vertė yra 2750 Eur, montavimo darbai – 300 Eur; pamatų tvarkymo, sutvirtinimo darbai – 300 Eur; akmeninės tvorelės taisymas – 250 Eur. Teismo posėdžio metu paklaustas liudytojas A. A., kuris dirba akmens apdirbėju, nurodė, kad ieškovės kapavietės sutvarkymas panašiai galėtų būti įvertintas apie 3000 Eur, bortelių nuardymas, užengimas, šlifavimas – 400 – 600 Eur. Kaip nurodyta aukščiau, šalių sutartyje nurodyta darbų kaina yra 2500 Eur, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šalys susitarė, kad plokštės kainuos 2200 Eur, taigi kiti 300 Eur skiriami montavimo darbams. Pats atsakovas nurodė, kad bortelių permontavimas būtų kainavęs dar papildomai ir ieškovė su tuo nesutiko, nurodydama, kad neturi tiek pinigų. Iš aukščiau nurodyto P. V. komercinio pasiūlymo, liudytojo parodymų galima daryti išvadą, kad bortelių, akmeninės tvorelės permontavimas kainuoja panašiai 500 – 600 Eur, todėl labiau tikėtina, kad ieškovė tų darbų neužsakė, kadangi kaip minėta vien plokščių kaina yra 2200 Eur, plius dar tų plokščių montavimo darbai.

19. Taigi, aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalys susitarė tik dėl kapo uždengimo plokštėmis, kurios bus trys, iš šonų – pilkos spalvos, per vidurį – juoda. Ieškovė atsisakydama papildomų darbų, t. y. senų pamatų sutvarkymo, bortelių permontavimo pati prisiėmė riziką, kadangi jai buvo išaiškinta, kad vien plokščių uždengimas ant seno pamato gali būti neestetiška.

21. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nustatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, kurį užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis).

22. CK 6.228⁶ straipsnyje įtvirtinti bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Pareiga įrodyti CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo vartotojui faktą tenka verslininkui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas tinkamai įvykdė vartotojos informavimo pareigą, kadangi prieš atliekant darbus atsakovas aiškiai nurodė, kad borteliai yra seni, pamatai sukrypę, todėl sudėjus plokštes bus negražu, bus nelygūs šonai. Kaip minėta pati ieškovė pasirinko nepermontuoti senų bortelių, plokštes prašė uždėti ant jau esamo seno pamato bei bortelių. Taip pat, ieškovė atsakovui parodė ir kito kapo plokštes, rinkosi spalvas, tarp šalių buvo suderinta plokščių kaina, parametrai, visa tai aprašyta sutartyje, taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovas netinkamai įgyvendino ieškovės kaip vartotojos informavimo pareigą.

24. CK 6.663 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis.

25. Rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas gali pasinaudoti bendraisiais užsakovo teisių gynybos būdais, nustatytais rangos „Bendrosiose nuostatose“, taip pat atskirų pagal dalyką rangos rūšių institutuose nustatytais užsakovo teisių gynimo būdais ir kaip papildomą apsaugą suteikiančiais specialiaisiais vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą – pardavimą reglamentuojančiose teisės normose. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų: pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų; reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 str. 1 d.); pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 str.). Pažymėtina, jog pagal šias teisės normas, jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti alternatyvių jo teisių gynimo būdų, o būtent, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Šie užsakovo teisių gynybos būdai, vadovaujantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, mutatis mutandis turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises, tarp jų ir teisę nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ne tik esant esminiam sutarties pažeidimui, bet ir kitais atvejais, kai toks užsakovo pasirinktas gynybos būdas suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais.

26. Šioje byloje ieškovė nusprendė savo teises ginti prašant, kad atsakovas atlygintų jos išlaidas trūkumams pašalinti, prašydama iš atsakovo priteisti 6315 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų, kurios apskaičiuotos pagal P. V. paminklų gamybos įmonės (duomenys neskelbtini) komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad plokščių nukėlimo, kapo ardymo darbų kaina yra 300 Eur; pamatų tvarkymas, sutvirtinimo darbai – 300 Eur; akmeninės tvorelės gamyba – 300 Eur; paminklo restauravimas, paminklo pamato gamyba – 1440 Eur; plokštės kapo dengimui – 3575 Eur; montavimo darbai 400 Eur.

27. Atsakovas byloje nepripažino, kad darbus atliko netinkamai, kad pasak ieškovės sumontavo pigias kiniškas plokštes ant kurių vėliau atsirado rudos dėmės, ar kad dėl jo kaltės nukrito paminklas ir sudaužė vidurinę kapo plokštę.

28. Pirmiausia pažymėtina, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra niekur pažymėta iš kokios medžiagos bus plokštės. Ieškovė nurodė, kad ji tikėjosi, kad plokštė bus iš Karelijos ar Suomijos akmens, nes ieškodama kas galėtų atlikti kapavietės sutvarkymo darbus ji netoli kapinių rado skelbimą su atsakovo telefono numeriu, kuriame buvo nurodyta, kad gaminami paminklais, Karelijos, Suomijos granito. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti autobusiukas su užrašu „paminklų gamyba“, ant tvoros kabantis skelbimas „paminklai, Karelijos, Suomijos granitas“. Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovu, kad nei viename iš šių skelbimų nėra nurodyta, kad kapinių dengimo plokštės yra iš Karelijos, Suomijos granito, kadangi skelbimuose nurodyta tik paminklų gamyba. Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad plokščių medžiaga nebuvo aptarinėjama, ieškovė tik nurodė pavyzdį ant kito kapo kaip norėtų, kad vizualiai atrodytų jos kapas, t. y. kokios konkrečiai spalvos turėtų būti plokštės. Atsakovas teigė, kad ant kapavietės buvo sumontuota Indiška plokštė. Ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad kokios klasės plokštės ar akmuo buvo naudotas kapavietės uždengimui, be brangiai kainuojančių laboratorinių tyrimų, kurie nebuvo numatyti teismo ekspertizės sudėtyje, nustatyti negalima. Taip pat pažymėjo, kad sutartyje bei jos priede nebuvo nurodyta iš kokio gamtinio akmens bus pagamintos plokštės kapavietės uždengimui. Taip pat, ekspertas be plokščių atitikties dokumentų ir laboratorinių tyrimų negalėjo atsakyti į klausimą „ar sumontuotos plokštės skirtos naudojimui lauko sąlygomis“.

29. Taigi šiuo atveju šalys nesusitarė iš kokios konkrečiai medžiagos bus pagamintos plokštės, todėl ieškovė neteko teisės reikšti pretenzijų dėl kapavietės uždegimo plokščių medžiagos ar gamtinio akmens. Ekspertas ekspertizės akte pažymėjo, kad plokštės, kurios sumontuotos ant kapavietės, turi turėti techninę specifikaciją, kurioje turi būti nurodytos visos su esminiais statinių reikalavimais susijusios esminės charakteristikos pagal naudojimo paskirtį ir nors atsakovas teismui nepateikė nei plokščių įsigijimo dokumentų, nei techninių jų charakteristikų, tačiau pažymėtina, kad šalys sudarė rašytinę sutartį dėl atliekamų darbų, ieškovė turėjo visas galimybes sudarytoje sutartyje aptarti medžiagą iš kurios bus gaminamos plokštės, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, todėl plokštė buvo parinkta paties atsakovo pagal šalių sutartą kainą bei ieškovės nurodytas spalvas.

30. Ieškovė teigė, kad parinktos plokštės yra nekokybiškos, nes ant dviejų šoninių pilkų plokščių išryškėjo rudos dėmės. Atsakovas teigė, kad ieškovė plokštes apipylė vašku, todėl ir atsirado dėmės, kurios po kurio laiko, veikiant gamtos poveikiui, išnyks. Teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad rudų dėmių atsiradimo ant pilkų kapavietės plokščių galima priežastis, akmens užterštumas geležies disulfidu FeS₂ (piritu), kuriam reaguojat su aplinka atsiranda rudos dėmės. Paprastos rūdys yra geležies oksidas, kuris granite ištirpdomas sieros rūgštimi. Rudų dėmių pašalinimo kainas sudaro – 189,98 Eur su PVM. Pažymėtina, kad byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas teismui teikė foto nuotraukas, kurių vienose matosi rudos dėmės, kitose foto nuotraukose rudų dėmių nesimato, atsakovo į bylą pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ kapo apžiūros rašte nurodyta, kad apžiūrėjus kapavietę (duomenys neskelbtini) granito plokštė nebuvo išmesta rūdėmis, t. y. nėra rūdžių dėmių. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. A. teigė, kad (duomenys neskelbtini) nuvykęs apžiūrėti kapavietę rudų dėmių nematė, teigė, kad plokštės visada yra veikiamos gamtos, vienos yra jautresnės, tačiau yra specialios priemonės, kurios tas dėmes ištraukia, jis vieną kartą šią priemonę naudojo ir ji jam kainavo apie 50 Eur. Taigi eksperto išvados yra paremtos ir kita bylos medžiaga bei liudytojo A. A. paaiškinimais, ekspertas aiškiai įvardijo priemones, kuriomis galima šalinti ant plokščių atsiradusias dėmes, be to, ekspertizės akte nenurodyta, kad defektai turi būti šalinama dengiant naujas plokštes taip kaip to pageidauja ieškovė.

31. Kaip minėta aukščiau, byloje buvo paskirta ekspertizė, siekiant įvertinti plokščių kokybę, atliktus montavimo darbus, paminklo nuvirtimo priežastis ir defektų šalinimo sąmatą. Ekspertizė akte Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertas teikė išvadą (9 punktas), kad visų netinkamai panaudotų medžiagų pakeitimo tinkamomis ir netinkamai atliktų darbų ištaisymo kaina (lokalinė sąmata, priedas Nr. 1) sudaro – 1212,32 Eur.

32. Byloje kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės, ieškovė teigė, kad kapavietės rangos darbai buvo atlikti su trūkumais, atsakovas neigė bet kokius darbų trūkumus.

33. Byloje skiriant ekspertizę nutartyje ekspertui buvo užduoti klausimai – ar kapavietės plokščių montavimo darbai atlikti tinkamai? Jeigu netinkamai, ar šiems darbams tinkamai atlikti turėjo įtakos kapavietės pamatai? Ar yra pamatų tvarkymo požymiai, kurie galėjo atsirasti plokščių montavimo metu? (nutarties rezoliucinės dalies 5 punktas).

34. Ekspertas ekspertizės akte 5.2.1 punkte nurodė, kad kapavietės plokščių montavimo darbai atlikti netinkamai – t. y. netenkina kokybės reikalavimų tokios rūšies darbams, apdailintų plokštėmis paviršių nelygumai pridėjus 2 metrų ilgio liniuotę yra daugiau kaip 5 mm. Ant išlinkusių plokščių paviršių nuolat laikosi lietaus vanduo, ko pasekoje plokštės yra gadinamos, trumpėja jų tarnavimo laikas. 5.2.2. punkte ekspertas nurodė, kad žiūrėti fotofiksaciją pav. 1 ir pav. 26, kuriuose užfiksuota, kad montuojant plokštę buvo skiediniu arba klijais lyginti esami pamatai, dengti juodos spalvos akmens borteliu.

35. Tai, kad plokščių šonai gali būti nelygūs neneigė ir pats atsakovas, tačiau teigė, kad taip yra dėl to, kad ieškovė neužsakė bortelių permontavimo darbų, o seni pamatai buvo labai prastos būklės, išlinkę, borteliai nelygūs. Vis tik teismas negali sutikti su atsakovo teiginiais, kad darbai buvo atlikti kokybiškai ir nors byloje nustatyta, kad ieškovė bortelių permontavimo, senų pamatų perliejimo darbų neužsakė, tačiau net ir ieškovei šių darbų neužsakius, atsakovo atlikti plokščių uždengimo darbai turėjo būti atlikti kokybiškai. Pažymėtina, kad atsakovas eksperto išvados nepaneigė, neprašė skirti papildomos ekspertizės. P. V. (duomenys neskelbtini) aiškinamajame rašte prie komercinio pasiūlymo matyti, kad akmeninės tvorelės, paminklo padas sumontuoti nesilaikant jokios estetikos, vietomis matomos didelės atskirų plokštumų horizontalumo paklaidos. L. M. S., kuris dirba P. V. įmonėje, nurodė, kad jis pats apžiūrėjęs kapavietę gali teigti, kad darbas atliktas nekokybiškai, neišlyginti kapo borteliai dėl ko plokštės sumontuotos nelygiai, subėga vanduo, nėra atramos taškų, teigė, kad nei vienas meistras nesiimtų vien tik plokščių uždengimo ant seno nelygaus pamato. Taigi, atsakovas priimdamas ieškovės užsakymą turėjo įvertinti būsimus darbus ir užtikrinti jų kokybę.

36. Teismo vertinimu, eksperto išvadoje nurodyti atsakovo plokščių montavimo darbų trūkumai iš esmės atitinka byloje pagal šalių, liudytojų paaiškinimus, pateiktas fotonuotraukas nustatytus plokščių montavimo trūkumus, t. y., kad plokštės sumontuotos nelygiai, ant jų laikosi vanduo, ant bortelių aiškiai matosi nelygumai. Esant šioms teismo nustatytoms aplinkybės, atsakovas privalo atlyginti ieškovei nekokybiškai atliktų darbų kainą.

37. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, nurodė, kad dėl atsakovo netinkamai atliktų drabų, 2023 metais kapavietėje nugriuvo paminklas ir sudaužė vidurinę juodą plokštę. Nurodė, kad ieškinio, t. y. padarytos žalos suma padidėjo, nes reikės papildomai vienos plokštės, taip pat reikės restauruoti nuvirtusį paminklą.

38. Kaip nurodyta šio sprendimo 16 punkte, vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, konkrečiomis aplinkybėmis besiremiantis byloje dalyvaujantis asmuo turi įrodyti tokių aplinkybių egzistavimą, taigi ieškovė teigdama, kad dėl atsakovo kaltės nugriuvo paminklas, turi šias aplinkybes ir įrodyti. Ieškovė teigė, kad atsakovas, įpjaudamas paminklo padą, kartu nupjovė ir metalinius strypus, kuriais paminklas buvo pritvirtintas prie pado, atsakovas teigė, kad metalinių strypų jis nepjovė, jis tik nupjovė dalį paminklo apačios, kad po juo palįstu juoda vidurinė plokštė.

39. Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos matyti, kad kapavietėje statiniai įrengti 1996 m. rugpjūčio mėn., įrašas rastas Laidojimų ir kapaviečių statinių registrų knygoje, darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kad paminklas statytas panašiai apie 1996 – 1997 metais nurodė ir pati ieškovė.

40. Ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad teismo ekspertizė negali atsakyti į klausimą kokiu laikotarpiu buvo montuotas ar permontuotas paminklas. Taip pat 8.1.1 punkte nurodyta, kad paslaugų teikimo sutartyje (duomenys neskelbtini) ir jos priede Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, kad į paslaugos kainą įeina užrašo ant paminklo padarymas. Byloje nustačius faktą, kad paminklas užrašo padarymui buvo išmontuotas ir išvežtas, viena iš griūties priežasčių yra mechaninis ar vėjo apkrovos poveikis, esant netinkamai atliktiems paminklo pakartotinio montavimo darbams. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad užrašas ant paminklo jau buvo ir naujai jokie užrašai ant paminklo nebuvo daromi. Atsakovas patvirtino, kad paminklas nebuvo nuimtas.

41. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti defekto buvimo faktą, tačiau ekspertas šio defekto nenustatė ir ekspertizės akte šis defektas neužfiksuotas. Ieškovė galėjo įrodinėti padarytą žalą pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nurodant neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį, tačiau to byloje ji neįrodinėjo. Nors atsakovė į bylą pateikė P. V. paminklų gamybos įmonės įvertinimo aktą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vertinant esamą situaciją, galima teigti, kad nekokybiškai atlikti ankstesni kapavietės tvarkymo darbai bei blogai pritvirtintas paminklas, tačiau pažymėtina, kad P. V. nėra nei ekspertas, nei specialistas, galintis konstatuoti defektus, be to, jis teikė ieškovei ir komercinį pasiūlymą, todėl galimai yra suinteresuotas nurodyti kuo daugiau atsakovo atliktų darbų trūkumų. Nors atsakovas neneigė, kad paminklą jis pjovė, tačiau teigė, kad buvo įpjauti tik labai nedidelė jo dalis, siekiant kad po paminklu pasidėtų vidurinė juoda plokštė. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. A. nurodė, kad paminklas jį pjaunant mechaniškai negalėjo būti pažeistas, šiuo atveju paminklas buvo įpjautas tik kad gražiai palįstų plokštė. Taip pat pažymėjo, kad pjaunant paminklą nėra tokios vibracijos, kad jis nuvirstų ir šiuo atveju paminklas galėjo virsti atgal, bet ne į priekį, be to, pats nugriūti negalėjo.

42. Kaip minėta, defekto faktą šiuo atveju turėjo įrodyti ieškovė, tačiau byloje nėra duomenų, kad paminklas nugriuvo dėl atsakovo nekokybiškai atliktų drabų, todėl atsakovas neprivalo atlyginti ieškovei naujos plokštės kainos, paminklo restauravimo, paminklo pamato gamybos kaštų.

43. Ekspertizė akte Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertas teikė išvadą (9 punktas), kad visų netinkamai panaudotų medžiagų pakeitimo tinkamomis ir netinkamai atliktų darbų ištaisymo kaina (lokalinė sąmata, priedas Nr. (duomenys neskelbtini)) sudaro – 1212,32 Eur. Ieškovės atstovė prašė nesivadovauti eksperto nurodytomis kainomis lokalinėje sąmatoje, kadangi jos neatitinka realių rinkos kainų, prašo vadovautis P. V. paminklų gamybos įmonės (duomenys neskelbtini) komerciniame pasiūlyme dėl kapavietės tvarkymo nurodytomis kainomis.

44. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

45. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, tai yra neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006).

46. Pažymėtina, kad ieškovė neprašė nesivadovauti visa ekspertizės medžiaga bei jos išvadomis, tačiau tik lokaline sąmata, bet tai, kad ieškovė nurodo, kad atliktų darbų defektų ištaisymas turėtų kainuoti žymiai brangiau nei 1212,32 Eur, nėra pagrindas spręsti, kad ieškovės nurodyta suma yra reali. Nagrinėjamu atveju, teismo ekspertizės akte nurodyti tiek teisės aktai, kuriais vadovaudamasis ekspertas atliko ekspertinį tyrimą, tiek ir tyrimo metodas, išvardintos naudotos matavimų priemonės, defektų apskaičiavimui naudota įranga bei metodai. Nors ieškovė prašo vadovautis P. V. komerciniame pasiūlyme nurodytomis kainomis, tačiau pažymėtina, kad ekspertui buvo pateikta vertinti visuma abiejų šalių pateiktų į bylą įrodymų, o ieškovės pateiktą komercinį pasiūlymą vertino tik vienos šalies (pačios ieškovės) pateiktus duomenis. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu, tuo tarpu ieškovės pateiktas komercinis pasiūlymas yra subjektyvaus pobūdžio paremtais vienos įmonės skaičiavimais. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, jokio pagrindo abejoti teismo eksperto išvada, kuri yra išsami ir objektyvi, nėra, todėl ir eksperto paskaičiuotomis defektų šalinimo kainomis nėra pagrindo nesivadovauti.

47. Iš eksperto pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad kapavietės atstatymo darbai ir jų kaina yra 1212,32 Eur. Šios sąmatos 10 punkte nurodyta granito plokštės vieno vieneto kaina 362,61 Eur, tačiau konstatavus, kad ieškovė neįrodė defekto fakto, kad paminklas nugriuvo dėl atsakovo nekokybiškai atliktų drabų ir sulaužė vidurinę plokštę, atsakovas neprivalo atlyginti ieškovei naujos plokštės kainos. Esant šioms aplinkybėms, nurodytų defektų šalinimo kaina 1212,32 Eur yra mažinama vienos plokštės kaina, t. y. atimant 362,61 Eur, todėl ieškovei iš viso priteisiama 849,71 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

49. Ieškovė L. N. bylos nagrinėjimo metu patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 142 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 1000 Eur už advokato teisinę pagalbą. Išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti atitinka CPK 98 straipsnio reikalavimus bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytas ribas, todėl mažinti jų nėra pagrindo.

50. Ieškovei byloje taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (50 procentų). Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu byloje sudaro 2058,33 Eur ((duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų).

51. Atsakovas R. V. bylos nagrinėjimo metu patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 600 Eur už advokato teisinę pagalbą. Išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti atitinka CPK 98 straipsnio reikalavimus bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytas ribas, todėl mažinti jų nėra pagrindo.

52. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 1142 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (13%), ieškovei turėtų būti atlyginta 148,46 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 13 procentų, atmesti reikalavimai sudaro 87 procentus, todėl atsakovas turi teisę į 522 Eur išlaidų atlyginimą. Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, ieškovė turėtų atsakovui sumokėti 373,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.

53. Kaip minėta, ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 2058,33 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (13%), atsakovas turi atlyginti 267,58 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. V. 849,71 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 71 ct) kapavietės sutvarkymo išlaidų ieškovei L. N.

Priteisti atsakovui R. V. iš ieškovės L. N. 373,54 Eur (tris šimtus septyniasdešimt tris eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. V. 267,58 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 58 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.