Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-07-19 · Administracinė byla Nr. A-442-2180-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-01-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-01-27Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-07-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-19
Bylos Nr.
A-442-2180-12
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00415-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A442-2180/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00415-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos 15.2.3.1; 15.2.3.2; 24 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatui V. M., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas; Klaipėdos VGTPT) 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-135-11 (toliau – ir 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimas); 2) priteisti iš Klaipėdos VGTPT 12 699,50 Lt turtinės bei 130 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos VGTPT 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai civilinėje byloje Nr. 2-39-546/2007, kurioje jai buvo pareikštas ieškinys dėl tariamai padarytos žalos atlyginimo. Teigė, kad dėl Klaipėdos VGTPT advokatų suinteresuotumo ir netinkamo atstovavimo, iš jos solidariai buvo priteistas žalos atlyginimas. 2010 m. buvo pradėtas civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo procesas, kuriame ją suinteresuotai atstovavo Klaipėdos VGTPT advokatų kontoros advokatas V. M.. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartį, kuria civilinį procesą atnaujinti atsisakyta, pareiškėja, siekdama pasinaudoti kasaciniu procesu, kreipėsi į atsakovą, kuris 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-176-10 skyrė antrinę teisinę pagalbą ir ją teikti paskyrė advokatą V. M., kuris per kasacinio skundo padavimo terminą skundo neparengė, motyvuodamas dideliu užimtumu. Manė, kad buvo vilkinama atlikti procesinius veiksmus ir paruošti kasacinį skundą, taip pat kad ginčijamas sprendimas grindžiamas subjektyviomis aplinkybėmis, neva pareiškėja atsisakė bendrauti ruošiant kasacinį skundą ir nepateikė kasacinio skundo motyvų. Tvirtino, kad tokiais Klaipėdos VGTPT ir advokato V. M. veiksmais jai padaryta žala, užkirsta galimybė pasinaudoti antrine teisine pagalba ginant savo pažeistas teises ir interesus kasaciniame procese. Turtinė žala nurodyta 12 699,50 Lt, lygi išieškomai sumai minėtoje civilinėje byloje. Teigė, kad neturtinė žala pasireiškė patirtu stresu, pergyvenimais ir pažeminimu.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos VGTPT su pareiškėjos skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1796-10 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba parengiant kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010, antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirtas advokatas V. M., kuris, vykdydamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 23 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą, 2011 m. spalio 17 d. pranešimu informavo atsakovą apie tai, kad antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai tikslinga nutraukti vadovaujantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktais, nes pareiškėja nebendradarbiauja su paskirtu advokatu, o atstovavimas pareiškėjai neperspektyvus. Nustatęs, kad pareiškėja civilinės bylos Nr. 2S-1517-460/2010 klausimais su advokatu nebendravo, informacijos neteikė, taip pat kad savo neveikimu sudarė sąlygas naikinamojo, vienerių metų, kasacinio skundo padavimo termino praleidimui, atsakovas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai pagal 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1796-10 nutraukė. Pažymėjo, kad pareiškėjos prašoma priteisti turtinė žala yra ne jos patirta ar ateityje bus patirta žala, sukelta atsakovo veiksmų, o jos pačios sukelta turtinė žala ieškovei civilinėje byloje. Teigė, kad pareiškėja neturtinės žalos atsiradimo nepagrindė jokiais objektyviais faktais ar dokumentais bei kad priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir nurodomos žalos neįrodytas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad tuo atveju, jei atstovavimas byloje neperspektyvus, antrinė teisinė pagalba neteikiama (VGTPĮ 11 str. 6 d. 2 p.), o jei ši aplinkybė paaiškėja po to, kai buvo priimtas sprendimas teikti šią pagalbą, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas (VGTPĮ 23 str. 1 d. 9 p.). Sprendė, kad pareiškėja nepagrįstai ir toliau prašė atsakovą teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, kurioje iš esmės kasacija nebegalima dėl termino paduoti kasacinį skundą, įtvirtinto Civilinio proceso kodekso 345 straipsnio 2 dalyje, praleidimo, kas yra absoliutus kasacijos negalimumo pagrindas. Pažymėjo, kad teisės aktams nenumatant galimybės atnaujinti kasacinio skundo padavimo teismui terminą, skundžiamame sprendime padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjos reikalavimai, susiję su kasacinio skundo padavimu, akivaizdžiai nepagrįsti, o atstovavimas byloje neperspektyvus.

Teismas rėmėsi VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas asmeniui, kuris nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. Nustatė, kad 2010 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos VGTPT sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1796-10 paskyrus teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, šiame sprendime buvo nurodyta ir pareiškėjos pareiga bendradarbiauti su tarnyba ir advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. Iš 2011 m. spalio 14 d. advokato V. M. pateikto pranešimo nustatė, kad pareiškėjos bendravimas su antrinę teisinę pagalba teikiančiu advokatu apsiribojo tik tuo, jog 2010 m. lapkričio 24 d. pareiškėja jam pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nutarties ir 2010 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties nuorašus, tačiau dėl kasacinio skundo tikslingumo savo pozicijos neišdėstė ir advokatas be pareiškėjos konkrečių paaiškinimų ir argumentų parengti kasacinio skundo neturėjo galimybių. Teismas pabrėžė, kad nors pareiškėjai teko prievolė teikti visus faktinius duomenis, aktyviai bendrauti su paskirtu advokatu teikiant visą reikšmingą informaciją, būtiną procesiniam dokumentui parengti ar atstovauti procese, tačiau pareiškėja šios VGTPĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdė.

Nurodė, kad byloje, kurioje pareiškėja kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nebuvo atnaujintas procesas ir nebebuvo kvestionuojamas priteistų nuostolių atlyginimo teisėtumas, todėl negalėjimas pasinaudoti kasaciniu procesu tokioje byloje dėl proceso atnaujinimo, kuri taip pat buvo pradėta ne pareiškėjos iniciatyva, nėra teisinė prielaida įvardijamas sumas pripažinti pareiškėjos patirta turtine žala. Pažymėjo, kad kasacinio proceso nebuvimas nėra teisinė prielaida pripažinti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Teisės į teisingą teismo procesą tinkamas realizavimas yra pripažįstamas, kai yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Šiuo atveju tokia teisė pareiškėjai buvo užtikrinta ir šia teise pareiškėja pasinaudojo, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti pripažinti pagrįstais.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad 2011 m. gruodžio 5 d. kreipėsi su prašymu į Klaipėdos VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo šioje byloje, tačiau prašymo nagrinėjimas buvo vilkinamas ir iki bylos nagrinėjimo išspręstas nebuvo. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kurį teismas atmetė ir priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė pareiškėjos teisę vesti bylą per advokatą bei teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas. Tvirtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimas priimtas šališko, t. y. neteisėtos sudėties teismo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie pirmosios instancijos teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Pažymi kad nei Administracinių bylų teisenos įstatymas, nei VGTPĮ nenumato privalomo advokato dalyvavimo administracinėse bylose. Mano, kad šioje byloje pareiškėjos teisių gynyba buvo garantuota, nes pareiškėja pati parašė ir pateikė skundą administraciniam teismui, kuris jį priėmė ir išnagrinėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo 12 699,50 Lt turtinės bei 130 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja žalą kildina iš Klaipėdos VGTPT 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-135-11, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai pagal Klaipėdos VGTPT 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1796-10.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo netenkino, iš esmės konstatavęs, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai atsakovo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu nutrauktas teisėtai bei kad žalos atsiradimo faktas neįrodytas, t. y. neįrodytos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Patikrinusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, bylos faktines aplinkybes vertino tinkamai, ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas aiškino ir taikė teisingai, atmesdamas pareiškėjos reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Klaipėdos VGTPT teisingai nustatė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktuose numatytus pagrindus, kuriems esant antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, todėl pareiškėjai teikiamos antrinės teisinės pagalbos teikimą ginčijamu 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu nutraukė pagrįstai. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjos patirtos žalos, nėra ir būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl valstybei civilinė atsakomybė šiuo atveju nekyla.

Pažymėtina, jog pareiškėja pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą argumentuoja procesiniu pažeidimu, t. y. jos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą atmetimu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 1 dalis numato, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai paskelbiant spaudoje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja apie pirmosios instancijos teisme vyksiančio bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo informuota tinkamai (b. l. 3-5, 36), o 2011 m. gruodžio 13 d. buvo gautas jos prašymas atidėti administracinės bylos nagrinėjimą dėl pareiškėjos ligos (b. l. 71-72). Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 81-82), pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino ir bylos nagrinėjimą atidėjo iki 2012 m. sausio 17 d. Apie pastarąją bylos nagrinėjimo datą ir vietą pareiškėja taip pat buvo informuota, įteikiant jai teismo šaukimą asmeniškai (b. l. 84), tačiau į teismo posėdį ji neatvyko (b. l. 115), jokio kito prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Pareiškėja procese buvo pasyvi, nesiėmė priemonių savo procesinių teisių įgyvendinimui, todėl pirmosios instancijos teismas, išsireikalavęs duomenis iš Šiaulių VGTPT, kuris 2012 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai šioje administracinėje byloje, neturėjo pagrindo spręsti klausimą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės pareiškėjai nedalyvaujant. Pagrindo konstatuoti, jog teismas tokiu būdu padarė procesinės teisės pažeidimą, nėra. Pareiškėja pakartotinį prašymą dėl bylos atidėjimo motyvuojant tuo, jog jos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nėra išspręstas, pateikė tik 2012 m. sausio 27 d., t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dieną, po to, kai administracinė byla buvo išnagrinėta iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas svarstyti šį prašymą ir dėl jo pasisakyti neprivalėjo, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo gautas Šiaulių VGTPT 2012 m. sausio 4 d. sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai šioje administracinėje byloje.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Byloje nėra duomenų, suponuojančių išvadą apie pirmosios instancijos teismo suinteresuotumą ar šališkumą, o pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į esminius pareiškėjos argumentus, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo administracinės bylos medžiagą bei pateikė tinkamai motyvuotas išvadas, paremtas faktinių bylos aplinkybių ir bylai aktualių teisės normų analize (ABTĮ 86 straipsnis), kurių nepaneigia pareiškėjos bendro pobūdžio teiginys apie teismo šališkumą.

Remiantis išdėstytais argumentais, Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasArtūras DrigotasDainius Raižys