Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-673-818/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-10-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-19
Bylos Nr.
1-673-818/2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-2-164-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
N. G.
Nukentėjusysis
V. Z., D. P.
Advokatai
Anna Grinevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-673-818/2012(Proceso Nr. 1-10-2-164-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Jurgai Dringelytei, Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Betingiui,kaltinamajam N. G.,kaltinamojo gynėjai advokatei Annai Grinevič,nukentėjusiesiems V. Z., D. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracinėmis nuobaudomis nebaustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo naudai, t. y. apgaule gauti pinigų ir iš anksto žinodamas, kad dėl sunkios finansinės būklės negalės įvykdyti jokių užsakymų ir įsipareigojimų, 2010-04-21, adresu Naujoji g. 11, Kalvarija, automobilyje pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AMP-N6-753 ir sutarties priedą Nr. 1 su V. Z. dėl durų pagaminimo ir montavimo bei tą pačią dieną po sutarties pasirašymo pagal 2010-04-21 pinigų priėmimo kvitą, serija SPD Nr. 753, gavo iš V. Z. 1400 litų avansą numatytiems sutartyje darbams atlikti, tačiau iki sutartyje nustatyto termino savo įsipareigojimų neįvykdė, gauto avanso negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule užvaldė svetimą - V. Z. priklausantį 1400 litų turtą, kuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo naudai, t. y. apgaule gauti pinigų ir iš anksto žinodamas, kad dėl sunkios finansinės būklės negalės įvykdyti jokių užsakymų ir įsipareigojimų, veikdamas (duomenys neskelbtini)direktoriaus vardu, 2010-10-29 prie namo, adresu S. Konarskio g. 20-34, Vilniuje, pasirašė sutartį Nr. 737 ir sutarties priedą Nr. 1 su D. P. dėl langų pagaminimo ir įmontavimo bei tą pačią dieną po sutarties pasirašymo pagal 2010-10-29 pinigų priėmimo kvitą, serija SPD 737 gavo iš D. P. 900 litų avansą numatytiems sutartyje darbams atlikti, tačiau iki sutartyje nustatyto termino savo įsipareigojimų neįvykdė, gauto avanso negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule užvaldė svetimą - D. P. priklausantį 900 litų vertės turtą, kuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis N. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir teismui parodė, kad 2010 metų balandžio mėnesį jis dirbo (duomenys neskelbtini). Įmonė užsiima langų ir durų darymu ir montavimu. Apie bendrovės veiklos pobūdį buvo patalpintą reklamą internete „skelbiu.lt“. Skelbime buvo nurodyta, kad pigiai gaminamos šarvuotos durys. 2010 metų balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, jis iš V. Z. gavo elektroninį laišką su paklausimu, ar jis kaip įmonės vadovas gali pasigaminti ir įstatyti durys, su V. Z. bendravo elektroniniais laiškais, po derybų gavo užsakymą iš V. Z. dėl namo lauko durų, o kadangi V. Z. buvo ne iš Vilniaus, jis važiavo į kitą miestą, miesto pavadinimo nepamena. Sutartą dieną jis su V. Z. susitiko prie pastarosios statomo namo. V. Z. išsirinko duris, kurių norėjo, aptarė kainą, ir sudarė standartinė sutartį dėl durų pagaminimo ir montavimo, taip pat N. G. asmeniškai paėmė avansą, maždaug apie 1400 litų, bet tiksliai nepamena. Buvo atlikti ir užpildomi visi standartiniai dokumentai, kaip visada sudarė sutartį dėl užsakymo, kaltinamasis sutartį sudarė savo vardu. Su V. Z. buvo sutarta, jog durys bus pagamintos per 2-3 savaitės. N. G. įsipareigojo per šį terminą pagaminti, atvežti ir sumontuoti durys. Durys buvo užsakytos Vilniuje pas viena asmenį, kuris dirbo pagal patentą. Sutartą dieną durys laiku pagamintos nebuvo, apie visą tai jis pranešė V. Z.. Paskui, po žadėto termino, vėl paskambino į minėtą įmonę ir vėl gavo atsakymą, kad durys nėra padarytos, taip tęsėsi apie 2-3 savaites. Tada V. Z. pareiškė, kad atsisako užsakymo bei pareikalavo grąžinti pinigus. Kadangi įmonė (duomenys neskelbtini)nėra didelė, todėl neturėjo apyvartinių pinigų, susitarė pinigus grąžinti po kurio laiko, tačiau padėtis pablogėjo dėl ekonominės krizės, beveik neturėjo užsakymų. Bet įmonė savo veiklą tęsė.

2010 metų spalio mėnesį gavo užsakymą iš D. P. dėl langų su orlaidė pagaminimo ir montavimo, sutartį sudarė bei aptarė sutarties sąlygas pas D. P. namuose, adreso nepamena, bute N. G. atliko matavimus bei iš D. P. paėmė avansą 900 litų. Sutartį sudarė (duomenys neskelbtini) vardu. Pasak kaltinamąjį, minėti pinigai buvo apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Sudarant šį sutartį su D. P., bendrovės (duomenys neskelbtini)finansinė padėtis buvo nelabai stabili. Langus įmonė gamino pati, bet dėl tam tikrų trūkumų (laiku negautų dalių), pagaminimo terminas buvo nukeliamas, o po savaitės laiko D. P. atsisakė užsakymo ir pareiškė, kad grąžintų pinigus. Pinigų iškart negalėjo grąžinti, bet po kurio laiko pinigai buvo surinkti, tačiau pinigų parvesti D. P. nepavyko, kadangi pastarasis iškart nurodė klaidingą sąskaitos numerį. Tačiau, kai buvo nurodytas teisingas sąskaitos numeris, pinigų nepervedė, nes tuo metu skubiai reikėjo investuoti pinigus dėl kitų užsakymų, todėl taip padarė, kitaip negalėjo, nes prarastų kitus klientus bei liktų skolingas dar daugiau žmonių. Pinigai gauti už langų užsakymus ir pinigai gauti už durų užsakymus, nėra maišomi, todėl kai surinko pinigus D. P. negalėjo atiduoti V. Z.. Jis neprisimena ar siūlė V. Z. pinigus grąžinti dalinai, tik pamena, kad pastaroji reikalavo visos sumos iškart bei dar apie 200 litų padarytos moralinės žalos. Savo naudai jis iš šių žmonių nieko nenorėjo gauti, nenorėjo jų apgauti, tiesiog taip gavosi dėl jam nepriklausomų aplinkybių. (duomenys neskelbtini)egzistuoja, bet veiklos nevykdo dėl finansinių priežasčių. Papildomai nurodė, kad su nukentėjusiaisiais bendravo naudojant savo mobilaus ryšio telefoną arba per savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Dėl V. Z. 1600 litų ir D. P. 900 litų žalos atlyginimo parodė, kad su jų pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka ir patirtą žalą nori atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta sekančiais duomenimis:

nuketėjusiosios V. Z. teisme duotais parodymais, kuri parodė, kad Kalvarijos gyvenvietėje jų šeima stato gyvenamąjį namą, kurį įrengiant reikėjo įstatyti durys. 2010 metų balandžio mėnesį internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt V. Z. rado skelbimą, kad gamina ir montuoja duris. Skelbime buvo nurodyti pardavėjo kontaktai: Nr. (duomenys neskelbtini). Ji paskambino šiuo telefonu, susitarė dėl durų gaminimo sąlygų, medžiagų panaudojimo ir apmokėjimo klausimas bei durų įstatymo datą. Telefonu buvo sutarta, kad N. G. atvažiuos ir vietoje pamatuos durų išmatavimus. Sutartu laiku V. Ž. atvažiavo prie namo ir N. G. jos jau laukė. Jis prisistatė, kad yra N. G., atvyko iš Vilniaus dėl durų užsakymo. Abu kartu nuėjo prie jos namo angų, jis elektronine liniuote pamatavo angas dviejų durų. Atlikus matavimus, N. G. jokių užrašų nerašė. N. G. jai parodė durų spalvų pavyzdžius, suskaičiavo kiek jai kainuos dvejos durys su montavimu. Buvo sutarta dėl dviejų durų, jį parinko įprastinės durų projektus, vienos su stiklais, kitos paprastos, bei pasirinko siūlomas spynas, rankenas. Jie sutarė ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ji N. G. avansu sumokėjo pagal pinigų priėmimo kvitą serija SPD Nr. 753 viso 1400 litų. Pinigus N. G. perdavė automobilyje, pastarasis parodė jai savo pasą. Pagal sutartį N. G. jokių darbų neatliko, durų nepristatė ir nesumontavo. Kai sutartą dieną N. G. turėjo atvežti duris ir neatvežė ji paskambino telefonu, tačiau N. G. jai paaiškino, kad nėra pagaminti stiklo paketai, todėl nepavyks pristatyti durų. Po savaitės V. Z. vėl paskambino N. G., kuris jai pranešė, kad vėjas parvertė ir apgadino duris, jis pažadėjo įvykdyti savo įsipareigojimus kiek vėliau. Tačiau skambinant telefonu N. G. arba iš viso nekėlė telefoną, arba atsakydavo jai, jog yra išvykęs į užsienį, paskambino N. G. ir pasakė, kad buvo išvykęs į užsienį, žodžiu N. G. pažadėjo atvežti duris 2010-05-10. Nurodytą dieną užsakymas vėl nebuvo įvykdytas, nukentėjusioji rašė elektroninius laiškus, telefoną N. G. nekėlė. N. G. žadėjo grąžinti pinigus, tačiau ir pinigus jis negrąžino. V. Z. teigimu, N. G. į jos reikalavimą grąžinti avansą, jai pasakė, jog jo įmonė iširo, t.y. finansiškai negali vykdyti savo įsipareigojimus, N. G. vis meluodavo, išsisukinėdavo. Tada ji kreipėsi į vartotojų teisių tarnybą, nes suprato, kad N. G. sukčiauja ir meluoja. 2010-05-20 elektroniniu paštu gavo pranešimą iš N. G. dėl sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo. Jai sukėlė įtarimą, kad ant pranešimo yra visai kitoks N. G. parašas nei ant pirkimo-pardavimo sutarties ir pinigų priėmimo kvito. Perduodant N. G. pinigus ir pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį liudininkų nebuvo. Po kreipimosi į vartotojų teisių tarnybą ir gautą nutarimą dar bendravo telefonu su N. G.. V. Z. teigimu, N. G. ją apgavo, todėl savo byloje pareikštą civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš kaltininko.

Liudytojo D. P. parodymais, kuris parodė, kad 2010-10-29 bute (duomenys neskelbtini), sugalvojo pasikeisti kambario langą ir balkono duris į plastikinį langą. Jam kaimynas R. S. rekomendavo firmą (duomenys neskelbtini), kuri stato plastikinius langus ir duris. Kaimynas davė kontaktinį numerį, susisiekus su (duomenys neskelbtini)direktoriumi N. G. pranešė, jog nori užsisakyti pagaminti langą su orlaidė. Susitarė dėl lango ir durų įstatymo. Ta pačią sieną apie 12 val. į namus atvažiavo N. G., kuris išmatavo ir su juo sudarė sutartį Nr. 737, bei pasirašė pinigų paėmimo kvitą, kuriame nepasirašė, viską savo ranka užpildė N. G., paėmęs 900 litų padavė sutartį ir pasakė, kad labai skuba. Sutartyje buvo nurodyta 1500 litų suma už visus darbus. Likusi pinigų suma turėjo būti sumokėta tą pačią dieną kai bus padaryti visi darbai 2010-11-24. Sutartis buvo sudaryta 2 egzemplioriais. Jis pasirašė ant vieno egzemplioriaus, kurį paėmė N. G., o kitą atidavė jam. Kai 900 litų avansą padavė N. G. matė uošvė V. U., kuri šiuos pinigus jam ir paskolino. Uošvė visą laiką buvo šalia, nes klausinėjo N. G. apie langus. Išeidamas pasakė, kad nuo 2010-11-02 pradės lango ir durų gamybą. Po kelių dienų N. G. nepasirodžius, skambino jam nurodytais numeriais (duomenys neskelbtini) ir sutartyje nurodytu (duomenys neskelbtini), tačiau niekas neatsiliepdavo. Buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), kabineto durys buvo užrakintos. Patalpų savininkas jam pasakė, kad pats ieško N. G. ieško, nes jam yra skolingas apie 4000 litų. N. G. prisiekinėjo, kad neapgaus, nes langai gaminami ir neužilgo bus pristatyti. Papildė, kad kai nustatytu laiku jo užsakymas nebuvo padarytas, jis pradėjo ieškoti N. G., tačiau į jo skambučius niekas neatsiliepinėjo, praėjus savaitei po sutartyje nurodyto termino N. G. telefonu aiškino, kad reikia sudaryti naują, tikslesnę sutartį, kurioje bus nurodyti langų matmenys, vėliau aiškino, kad randasi ne Lietuvoje, po to išvis neatsiliepinėjo į skambučius. Savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko visiškai.

Liudytojos V. U. parodymais, kuri parodė, kad gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Kartu šiame bute gyvena ir liudytojos žentas D. P. su žmona. Buvo nuspręsta pakeisti bute esančius balkono langus, todėl D. P. per internetą ieškojo, kas galėtų atlikti šiuos darbus. 2010-10-29 buvo atvažiavęs pamatuoti lango ir balkono durų N. G.. Ką kalbėjo su D. P. tiksliai atpasakoti negalėtų, nes ir negirdėjo. N. G. paprašė 900 litų avanso, tada žentas D. P. pasakė, kad iš anksto neperspėjo, kad reikės duoti avansą, nes tiek daug pinigų neturėjo iškart. Tada N. G. pasakė D. P. pasiskolinti iš jos. Žentas jos paprašė paskolinti 900 litų, kad galėtų sumokėti avansą N. G.. Pastarasis nurodė, kad visa užsakymo suma 1500 litų, o pasiteiravus N. G. kodėl tiek daug avanso ima, pastarasis nurodė, kad reikia pirkti lango ir durų gamybai medžiagas. Užsakymą N. G. pažadėjo padaryti iki 2010-11-24, tačiau langai nebuvo pagaminti ir pristatyti montavimui į butą.

Liudytojo K. V. parodymais, kuris parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini)sukūrimo iki 2010 metų lapkričio mėnesio, tikslios dienos nurodyto negalėjo, dirba šioje įmonėje direktoriumi. Pagrindinė įmonės veikla plastikinių langų pardavimas ir montavimas. Įmonėje visi įmonės darbuotojai galėjo bendrauti su klientais bei sudaryti sutartis, bet pagrinde šia veikla užsiėmė jis. 2010 metų vasarą N. G. išpirko dalį akcijų ir tapo daliniu savininku, o nuo lapkričio mėnesio tapo pilnu įmonės savininku. Jau nuo 2010 metų vasaros N. G. pradėjo sudarinėti sutartis su klientais. Iš „Kubera“ išėjo dėl to, kad prasidėjo finansinės problemos su N. G., o būtent dėl pinigų trukumo, nebuvo mokamos algos ir laiku įvykdyti užsakymai. Papildomai liudytojas parodė, kad dėl kai kurių klientų užsakymų dėl produkcijos pagaminimo teko kreiptis į subrangovus, subrangovams buvo mokamas avansas, subrangovui laiku neįvykdęs įsipareigojimus buvo tariamasi su užsakovais dėl produkto pagaminimo ir jo pristatymo pavėlavimo.

Pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti (LAT senato 1998-12-22 nutarimas Nr.8). Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Byloje nustatyta, kad N. G. savo naudai įgijo nukentėjusiųjų V. Z. ir D. P. turtą apgaule: siekdamas suklaidinti nukentėjusiuosius ir įgyti jų turtą, žinodamas, jog dėl esamos sunkios savo ir jo vadovaujamos įmonės finansinės būklės negalės vykdyti jokių užsakymų bei įsipareigojimų, pateikė nukentėjusiesiems (užsakovams) tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis už tam tikrą užmokestį gali atlikti sutartyse numatytus darbus, t.y. pagaminti ir sumontuoti langus, duris. Nukentėjusieji parodė, kad N. G. atlikdamas matavimus, reikalingus langams, durims pagaminti užrašuose nepažymėdavo bei numatytų medžiagų, kurias planavo panaudoti gaminant gaminis (profilis, langų paketas) nenurodė. Šie kaltinamojo veiksmai iš karto sukėlė V. Z. įtarimą. D. P. teigimu, po sutarties dėl darbų užsakymo pasirašymo, kaltinamasis žadėjo elektroniniu paštu atsiųsti sudarytos sutarties priedą, kuriame būtų nurodytos visos gaminio techninės charakteristikos, tačiau to nepadarė, nors sutartyje Nr. 737 3.1 punkte (b.l. 22, tomas 1), nurodyta, kad sutarties priedas Nr.1 yra neatskiriamoji sutarties dalis vykdant gaminio gamybą. Vadovaujantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad paimdamas iš nukentėjusiųjų pinigus bei sudarydamas sutartis, N. G. suvokė, kad visų sutartinių įsipareigojimų jis realiai neturės galimybės vykdyti bei įvykdyti, nes nurodyta sutartyje veikla, jis neužsiėmė. Be to, suklaidino nukentėjusiuosius, pažadėdamas vykdyti sutartinius įsipareigojimus už gautus pinigus, nors sutarties neketino vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis N. G. duodamas paaiškinimus nepaneigė, jog paėmė iš nukentėjusiųjų pinigus už planuojamus atlikti darbus. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų nukentėjusiųjų kreipimosi į teisėsaugos institucijas sąžiningumu ir duotų parodymų teisingumu, nes šie asmenys prieš duodami parodymus buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, o jų parodymai yra nuoseklūs. Iš byloje esančių duomenų (b.l. 39-45, tomas 1) nustatyta, kad kaltinamasis elektroniniu paštu bendravo su V. Z., tačiau jokios informacijos apie užsakymo atlikimą ar konkrečius darbus jis neteikė, neatsiliepinėjo į nukentėjusiosios mobilaus ryšio skambučius, taip savo tokiais veiksmais vengė tiesioginio bendravimo su nukentėjusiąją. Teismas vertindamas kaltinamojo N. G. teiginius apie tai, kad jis gaminių nepagamino ir jų nesumontavo užsakovų gyvenamosiose vietose dėl to, kad jį pavedė subrangovai, kurie neatliko jiems pavestų darbų, vertinamai kritiškai, kadangi minėti kaltinamojo teiginiai nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Pažymėtina, kad liudytojas K. V. parodė (b.l. 129), kad UAB „Kubera“ 2010 metais turėjo finansinių sunkumų dėl atsiskaitymo su biudžetu, dėl mokesčių mokėjimo, o taip pat, tuo metu bendrovėje buvo delsiamas atlyginimų darbuotojams mokėjimas.

Nenustatyta, kad nukentėjusieji V. Z. ir D. P., liudytojai V. U. ir K. V. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį N. G.. Jų parodymai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir juos laiko kaltinamojo N. G. kaltės įrodymais.

Be to, aukščiau paminėtuose protokoluose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamojo kaltės įrodymais.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis N. G. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo N. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo N. G. kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo N. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam N. G. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytą nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis aukščiau nėra teistas (b. 1. 64, tomas 2), duomenys apie nubaudimą administracine tvarka (b. 1. 61, tomas 2), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. 1. 67, tomas 2), VšĮ Vilniaus m. psichikos sveikatos centro pažyma (b.1. 69, tomas 2), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.1. 70, tomas 2), 2012-05-04 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-318 nurodyta, kad N. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b.1. 75, tomas 2). Šios aplinkybės rodo, kad jis nelinkęs nusikalsti.

Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, kaltinamajam N. G. paskiriant laisvės apribojimo bausmę jos dydį, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, parenkant artimą minimaliam įstatymo numatytam bausmės dydžiui.

Į N. G. paskirtąją bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo bei kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2011-12-25 iki 2012-01-06 (trylika dienų), kas vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunkčio atitinka 26 (dvidešimt šešios) laisvės apribojimo bausmę, ir šia bausmę jam sumažinti paskirtosios laisvės apribojimo bausmės dydį.

Nukentėjusioji V. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1600 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Jos pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, realus, įrodytas, šiam ieškiniui (ieškinio dydžiui) kaltinamasis neprieštaravo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str.). Priteistina iš N. G. 1600 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo V. Z. naudai.

Nukentėjusysis D. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 900 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Jo pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, realus, įrodytas, šiam ieškiniui (ieškinio dydžiui) kaltinamasis neprieštaravo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str.). Priteistina iš N. G. 900 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo D. P. naudai.

Kaltinamajam N. G. paskirtas kardomąsias priemonės – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301, 303 -307 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pripažinti N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį už apgaulė V. Z. atžvilgiu svetimo turto savo naudai įgijimą ir paskirti šešių mėnesių laisvės apribojimą.

pripažinti N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį už apgaulė D. P. atžvilgiu svetimo turto savo naudai įgijimą ir paskirti šešių mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti N. G. subendrintą bausmę - aštuonių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nukentėjusiesiems patirtą žalą iki 2013 m. kovo 1 d. ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų per keturis mėnesius dirbant po 10 valandų kas mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į N. G. paskirtąją bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo bei kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2011-12-25 iki 2012-01-06 (trylika dienų), kas vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunkčio atitinka 26 (dvidešimt šešioms) laisvės apribojimo dienoms, ir šia dalimi sumažinti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Priteisti iš N. G. 1600 (vienas tūkstantis šeši šimtai) Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo V. Z. naudai.

Priteisti iš N. G. 900 (devyni šimtai) Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo D. P. naudai.

Kaltinamajam N. G. paskirtas kardomąsias priemonės – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius