- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-29
- Bylos Nr.
- e2KT-94-777/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01553-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- L. T.
Įžanginė dalis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. T. pareiškimą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-43-1025/2016 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teismui 2016-11-25 perduotas nagrinėti atsakovo L. T. pareiškimas dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-43-1025/2016 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Atsakovo L. T. nušalinimo pareiškimas Klaipėdos rajono apylinkės teismui grindžiamas tuo, jog laikinai einanti Klaipėdos rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėja Jurgita Grigonienė netenkino atsakovo pareiškimo dėl civilinę bylą Nr. e2-43-1025/2016 nagrinėjančios Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjos A. M. nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo. Atsakovas mano, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas riboja jo teisę būti atstovaujamam atstovo teisme.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).Susipažinus su civilinės bylos Nr. e2-43-1025/2016 medžiaga, išklausius 2016-11-18 teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad atsakovo L. T. pateiktas nušalinimo visam Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimas grindžiamas procesiniais pagrindais, t. y. 2016-11-18 teismo posėdyje atsakovas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, nes teisėja netenkino atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Laikinai einanti Klaipėdos rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėja, išnagrinėjusi atsakovo nušalinimo pareiškimą, 2016-11-18 nutartimi pareiškimo dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo netenkino. 2016-11-18, po teismo posėdžio pertraukos, atsakovas, išklausęs laikinai einančios Klaipėdos rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėjos nutartį netenkinti pareiškimo dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo, pareiškė nušalinimą visam Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atsakovas mano, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas, netenkindamas prašymo atidėti teismo posėdį, pažeidžia atsakovo teisę į atstovavimą bylos nagrinėjimo metu.Vertinant atsakovo pareikšto nušalinimo Klaipėdos rajono apylinkės teismui pagrįstumą visų pirma pažymėtina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64–66 straipsniai). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį Nr. 2KT-33/2008). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Aplinkybė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme priimti procesiniai sprendimai neatidėti bylos nagrinėjimo, nenušalinti bylą nagrinėjančios teisėjos yra netenkinantys atsakovo ar jam nepalankus, negali būti pagrindu teigti apie visų Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumą. Įvertinus nušalinimo pareiškimo turinį spręstina, jog atsakovas konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, nepateikė, t. y. nenurodyta nė vieno iš CPK 65, 66 straipsniuose nurodytų nušalinimo pagrindų. Be to, atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog asmuo, nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti juos aukštesnės instancijos teismui, o jei tam tikrų procesinių sprendimų apskųsti instancine tvarka negalima, visus su tuo susijusius motyvus jis turi teisę išdėstyti apeliaciniame skunde dėl priimto galutinio sprendimo (CPK 334 straipsnio 1, 3 dalys).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti atsakovo L. T. pareiškimo dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-43-1025/2016 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui.