Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-1656-479/2015 pagal ieškovės A. K. T. ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininkui A. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo pagrįstumo.

Ieškovė A. K. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko A. M. 5 000 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat ieškovė prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatė ieškovei A. K. T. keturiolikos dienų procesinį terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys neatitinka jam įstatymo keliamų bendrųjų reikalavimų (CPK 135 straipsnis), nes iš jo turinio nėra aišku, kokią prašomą priteisti sumos dalį sudaro turtinė ir kokią reikalavimo sumos dalį sudaro neturtinė žala, o iš faktinių aplinkybių nėra aišku, kokių asmenų, kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais grindžiama žala, nepateikti žalos faktą ir dydį patvirtinantys įrodymai.

Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė savo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, informacijos, ar byla bus vedama per advokatą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už ieškinį mokėtinas 12 555 Eur dydžio žyminis mokestis. Teismo vertinimu ieškovės pateikta invalidumo pažymėjimo kopija neįrodo ieškovės sunkios turtinės padėties, todėl prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo laikė nepagrįstu ir jį atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė A. K. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti kitam teisėjui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Ieškinio priėmimo klausimą sprendęs teisėjas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos Sąjungos Ministrų Tarybos Komiteto nuostatų rekomendacijas ir piktnaudžiaudamas savo teisėmis, nevykdydamas jam priskirtų pareigų, suvaržė ieškovės teisę į teisingą teismą. Pateiktas ieškinys atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus, jame aiškiai nurodytas ieškinio dalykas ir pagrindas. Teismas be pagrindo ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2012 m. kovo 15 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir atmestas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio turiniui keliamų reikalavimų

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014 ir kt.). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui sužinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei, siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovui tenka pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko A. M. 5 000 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Iš ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo matyti, kad ieškovė neišskiria, kokio dydžio turtinę žalą patyrė dėl galimai neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau sudeda patirtą turtinę ir neturtinę žalą į vieną reikalavimą. Taipogi ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų ją išvis patyrus turtinę žalą. Tokie ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko netikslumai yra aiškūs ieškinio turinio trūkumai, kurie turi būti pašalinti ieškinio priėmimo stadijoje, kadangi jų nepašalinus negalima nustatyti, ar ieškinys iš tiesų teismingas apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalis), o atsakovui objektyviai užkertama galimybė gintis nuo jo atžvilgiu pareikštų reikalavimų.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė tinkamai nesuformulavo nei faktinio ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko, kas reiškia, kad pareikštas ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Be to, ir paduotame atskirajame skunde apeliantė apsiriboja vien tik deklaratyviais teiginiais, nenurodydama jokių argumentų, susijusių su skundžiamojoje nutartyje nustatytų aplinkybių kvestionavimu.

Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo

CPK 83 straipsnyje 1 dalyje nustatyti atvejai, kada atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą, suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose.

Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo didesnės / mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali ar turi asmenį atleisti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014, 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888/2014).

Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą atleisti nuo viso žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2013 m. kovo 15 d. nutartimi analogiškas prašymas buvo patenkintas.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ją visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Antra, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią turinę padėtį (CPK 178 straipsnis), nes pateiktas invalidumo pažymėjimas apibūdina tik apeliantės socialinį statusą, bet ne jos turtinę padėtį. Tuo tarpu bylą pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2013 m. kovo 15 d. nutartis (b. l. 49), priimta išsprendus jos apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje, priėmimo klausimą, neturi res judicata galios, o joje nustatytos aplinkybės prejudicinės galios. Kaip minėta pirmiau, teismas kiekvienoje konkrečioje byloje sprendžia klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir vertina prašymo metu egzistuojančias aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė CPK 83 straipsnyje nurodytų sąlygų egzistavimo ir pagrįstai nustatė terminą žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti.

Dėl ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjusio teisėjo šališkumo

Apeliantės argumentus, susijusius su skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo šališkumu, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais bei nesudarančiais pagrindo bent jau šioje proceso stadijoje abejoti teismo šališkumu. Be to, teisėjo nušalinimo, nusišalinimo pagrindai ir jų pareiškimo tvarka numatyta CPK 64–66 straipsniuose. Apeliantė, jei turi pagrindą nepasitikėti teisėju, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka reikšti nušalinimą.

Apibendrinus anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas yra suėjęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – 14 dienų nuo šios nutarties paskelbimo, t. y. iki 2016 m. kovo 3 d., išaiškinant, kad patikslintas ieškinys turi būti pateiktas Klaipėdos apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei A. K. T. terminą iki 2016 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.