Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. M. atstovo advokato Mariaus Naviko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 11 punktus ir nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 11 punktus laisvės atėmimu 20 metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 20 metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 259 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta 30 parų arešto bausme, pastarąją iš dalies pridedant prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir P. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 20 metų ir 15 dienų bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, P. V. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikotarpis išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. vasario 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

J. S. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 238 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 238 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

- Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 238 straipsnio 1 dalį ir J. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant J. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą bei auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, J. S. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikotarpis išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 9 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. B., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. V. ir J. S. nuteisti už tai, kad 2019 m. sausio 22 d., laikotarpyje nuo 1.00 val. iki 6.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą kerštaujant, kankinant nepilnametę L. M., gim. 2001 m., sukelti jai stiprias fizines, moralines ir dvasines kančias, smurtiniais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad J. S. suėmė L. M. už plaukų, nutempė ją į dušą, kur ant nukentėjusiosios pakaitomis pylė šaltą ir karštą vandenį, po to dviese sudavė ne mažiau kaip 24 smūgius rankomis L. M. į galvą, krūtinę ir kojas, tuo padarydami poodines kraujosruvas galvos viršugalvyje, kairiame žande, krūtinėje, nugaroje, abiejose šlaunyse, abiejuose keliuose ir abiejose blauzdose, o P. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, su peiliu ne mažiau kaip 37 kartus įpjovė L. M. į kūną, tuo padarydami 37 paviršines pjautines žaizdas visame kūne, taip ilgai smurtaudami ir kankindami, sukeldami stiprias fizines, moralines ir dvasines kančias, padarė nukentėjusiajai L. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais P. V. ir J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

2. P. V. ir J. S. nuteisti už tai, kad jie ir M. B., 2019 m. sausio 22 d., laikotarpyje nuo 1.00 val. iki 6.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą kerštauti, M. B. peiliu supjausčius nukentėjusiosios vilkėtą palaidinukę, visi pasiėmę peilius grasino jais L. M. sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir ją nužudyti, ir pavojingai psichiškai veikdami bei keldami baimę, kad savo grasinimus gali įgyvendinti, sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai L. M. manyti, kad grasinimai sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir ją nužudyti gali būti įvykdyti. Šiais savo veiksmais P. V., J. S. ir M. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

3. P. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. sausio 22 d., laikotarpyje nuo 1.00 val. iki 6.00 val., bendrininkų grupėje, ilgai smurtaudamas ir kankindamas, padarė nepilnametei L. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir grasinęs nukentėjusiajai sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir ją nužudyti, taip palaužęs jos pasipriešinimą ir dėl to esančią bejėgiškos būklės, siekdamas nuslėpti kitus nusikaltimus, 2019 m. sausio 22 d., apie 6.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išsivedė nepilnametę L. M., iš buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ant tilto per Vilnelės upę, esančio Vilniuje, netoli (duomenys neskelbtini), ir, turėdamas tikslą ją nužudyti, veikdamas itin žiauriai, peiliu sudavė L. M. tris kartus į kaklą, vieną kartą į krūtinę ir vieną kartą į šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajai pjautinį kaklo sužalojimą su skydinių kremzlių sužalojimu, durtinį-pjautinį kaklo priekinio paviršiaus dešinės pusės sužalojimą su dešinės vidinės „Jungo“ venos sužalojimu, durtinį-pjautinį kaklo priekinio paviršiaus kairės pusės sužalojimą su kairės vidinės „Jungo“ venos ir kairės bendrosios miego arterijos sužalojimu, durtinį-pjautinį krūtinės sužalojimą su krūtinkaulio ir širdies dešiniojo skilvelio sienelės sužalojimu, durtinę-pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje. Po to, ketindamas L. M. įmesti į upę, suėmė ją už kojų ir permetė nukentėjusiąją per tilto turėklus, tačiau nukentėjusiajai rankomis sugriebus už turėklų, jis spyrė koja kabančiai nepilnametei merginai vieną smūgį į veidą ir L. M. nukrito į upelį. Dėl kaklo pjautinio su skydinių kremzlių sužalojimų, durtinių-pjautinių kaklo su abiejų „Jungo“ venų ir kairės bendrosios miego arterijos sužalojimų, durtinio-pjautinio krūtinės su krūtinkaulio ir širdies dešiniojo skilvelio sienelės sužalojimų komplikavusis išoriniu kraujavimu, širdies tamponada, ūmia vidaus organų mažakraujyste, ūmiu širdies – kraujagyslių veiklos nepakankamumu, L. M. mirė ir taip P. V. itin žiauriai, siekdamas nuslėpti kitus nusikaltimus nužudė dėl prieš tai pavartoto fizinio ir moralinio smurto bejėgiškos būklės buvusią L. M.. Šiais savo veiksmais P. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 11 punktuose.

4. J. S. nuteista už tai, kad 2019 m. sausio 22 d., būdama bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendraudama su nusikaltimą padariusiu P. V. iš jo sužinojo apie padarytą labai sunkų nusikaltimą, kad P. V. 2019 m. sausio 22 d., apie 6.00 val., nusivedė nepilnametę L. M. ant tilto per Vilnelės upę, esantį Vilniuje, netoli (duomenys neskelbtini) ir pastarąją nužudęs nukentėjusiosios kūną įmetė į Vilnelės upę. Tokiu būdu ji tyčia, turėdama galimybę be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jai žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą. Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 238 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

5.7. Nukentėjusiosios atstovo nuomone, bausmės vykdymas J. S. atidėtas nepagrįstai. Nors J. S. yra teisiama pirmą kartą, tačiau ji teisiama iš karto už trijų nusikaltimų padarymą. Kad J. S. yra linkusi nusižengti rodo tai, jog praeityje ji buvo bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už buvimą neblaivia, o nusikaltimai prieš L. M. įvykdyti taip pat būnant apsvaigus nuo alkoholio. Tai reiškia, jog ji išvadų dėl savo elgesio nedaro, taisytis nėra linkusi, o jos daromi teisės pažeidimai sunkėja. Nusikaltimai padaryti žiauriai ir ciniškai, esant sunkinančioms aplinkybėms. J. S. elgesys aiškiai rodo, kad ji padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, nejaučia kaltės ar gailesčio dėl to, ką padarė. Aplinkybė, jog ji augina vaiką, nėra pagrindas atidėti bausmės vykdymą, kadangi vaiką ji augino ir nusikaltimų darymo metu (vykdant smurtinius nusikaltimus prieš L. M., J. S. vaikas miegojo kitame kambaryje) ir tai jos visiškai nesustabdė nuo nusikaltimų darymo. Todėl nėra pagrindo manyti, jog vaiko priežiūra J. S. kaip nors motyvuos ir paskatins nebedaryti naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių aplinkybių bausmės vykdymo atidėjimas prieštarauja bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo.

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiosios E. M. atstovo advokato Mariaus Naviko apeliacinis skundas atmetamas.

8. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

9. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014). Skiriant bausmę ne mažiau svarbus nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012).

10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes tiek P. V., tiek ir J. S., laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo taisyklių.

11. P. V. padarė du nesunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik itin griežtą laivės atėmimo nuo aštuonių iki dvidešimties metų bausmę arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. P. V. veiksmais sukelti neatkuriami padariniai – atimta nepilnametės merginos gyvybė, nustatytos net trys nužudymą kvalifikuojančios aplinkybės – itin žiaurus, bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas ir nužudymas, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, kas rodo itin didelį P. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. P. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prisipažino nužudęs L. M., tačiau bylos proceso metu nuteistasis nereiškė gailesčio dėl padaryto nusikaltimo, todėl pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia. Kokių nors kitų nuteistojo P. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. P. V. atsakomybę sunkina tai, kad visas tris nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, P. V. padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio1 dalies 1 punktas). P. V. anksčiau teistas tris karus: du kartus už apysunkius turtinio pobūdžio nusikaltimus ir vieną kartą – už nesunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą, dėl praeityje padarytų nusikaltimų P. V. teistumas neišnykęs. P. V. yra nevedęs, vaikų neturi, iki suėmimo niekur nedirbo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgęs į byloje nustatytas nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš fiziškai silpnesnę bejėgiškos būklės nepilnametę merginą, sukeltos negrįžtamos pasekmės, paskyrė P. V. maksimalią baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už nužudymą, sankcijoje nustatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

12. Nukentėjusiosios atstovas apeliaciniame skunde prašo už nukentėjusiosios nepilnametės sesers nužudymą P. V. paskirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Susipažinus su apeliacinio skundo argumentais matyti, kad savo skundą atstovas grindžia padaryto nusikaltimo pobūdžiu, ypatingu nusikaltimo pavojingumu, nužudymo padarymo būdu, nuteistojo P. V. žiaurumu ir cinišku požiūriu tiek į nužudytąją, tiek ir į padarytą nusikaltimą. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę P. V. teismas atsižvelgė į visas nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, paskyrė P. V. pakankamai griežtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatęs maksimalų jos terminą. Nors P. V. padaryta nusikalstama veika yra itin pavojinga, nustatyti net trys nužudymą kvalifikuojantys požymiai, P. V. savo poelgio kritiškai nevertina, dėl padaryto žiauraus nusikaltimo nesigaili, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka, kad P. V. reikėtų įkalint iki gyvos galvos. Kaip jau minėta, skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turi būti įvertinta BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visuma, nei vienai aplinkybei nesuteikiant išskirtinės prioritetinės reikšmės. P. V. yra pakankamai jauno amžiaus, praeityje buvo teistas, tačiau už nesmurtinio pobūdžio nusikaltimus, laisvės atėmimo bausmė ankstesniais nuosprendžiais jam nebuvo paskirta. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, kad P. V. yra toks pavojingas visuomenei, kad jo nusikalstamų polinkių nebūtų galima pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Nuteistajam P. V. paskirta bausmė atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, P. V. už L. M. nužudymą paskirtoji bausmė yra adekvati ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Dar labiau griežtinti nuteistajam P. V. paskirtą bausmę ir skirti nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

13. Nukentėjusiosios atstovas savo argumentams pagrįsti kaip precedentą nurodė dvi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-184-746/2016 ir 2K-452/2012 bei tvirtina, kad minėtose baudžiamosiose bylose esant identiškoms aplinkybėms kaip ir šioje byloje, nuteistiesiems buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

14. Nukentėjusios atstovo apeliaciniame skunde minimose baudžiamosiose bylose, kuriose nuteistiesiems už nužudymą buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, nustatytos panašios nusikaltimų padarymo aplinkybės kaip ir nagrinėjamoje byloje, tačiau bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingos aplinkybės nėra analogiškos (tą, beje pripažįsta ir apeliantas, nurodydamas, kad nustatytos ,,beveik analogiškos“ aplinkybės). Todėl šioje byloje daryti analogiškas išvadas, kaip minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, nėra teisinio pagrindo. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei, įvertinęs jų visumą, paskyrė P. V. teisingą bausmę.

15. J. S. padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, už jas baudžiamasis įstatymas laisvės atėmimą numato kaip alternatyvą švelnesnėms bausmėms. Byloje nenustatyta J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, ji padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio1 dalies 1 punktas) ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). J. S. praeityje neteista, bet bausta administracine tvarka dėl viešosios tvarkos pažeidimų, kuriuos padarė būdama girta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. S. 2015 m. buvo gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jai diagnozuoti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, žalojimasis peiliu (t. 3, b. l. 169). J. S. yra ištekėjusi, turi mažametį vaiką, dirba. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, už kiekvieno nusikaltimo padarymą J. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams. Nukentėjusiosios atstovas apeliaciniame skunde akcentuodamas nusikaltimų padarymo būdą, žiaurų ir cinišką J. S. elgesį su nukentėjusiąja, prašo nuteistajai sugriežtinti paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas J. S. bausmės rūšį už jos padarytas nusikalstamas veikas, akcentavo išskirtinį nusikaltimų L. M. atžvilgiu padarymo būdą bei įvertino šią aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad J. S. grasino L. M. peiliu, ji buvo žalojama mušant į įvairias kūno vietas, J. S. pylė ant nukentėjusiosios karštą ir šaltą vandenį, į itin cinišką J. S. elgesį, kuomet ji vertė valgyti L. M. medų, kuriam ši yra alergiška, vertė vyrų akivaizdoje būti nuogai, nupjovė plaukų sruogą. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas už visų nusikalstamų veikų padarymą J. S. parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmė rūšį – laisvės atėmimą ir nustatė tinkamą jos dydį. Dar labiau griežtinti J. S. paskirtų bausmių nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

16. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs J. S. laisvės atėmimo bausmę, remdamasis BK 75 straipsnio nuostatomis paskirtos bausmės vykdymą atidėjo. Nukentėjusiosios atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti, nes bausmės tikslai bus pasiekti tik J. S. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

17. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Kaltininko asmenybės įvertinimas tokiu atveju yra vienas iš svarbesnių faktorių. Vertindamas nusikaltimą padariusiojo asmenybę, teismas turi skirti požymius, kurie lemia asmens pavojingumą ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į darbą, šeimą, asmens charakteristika ir pan.), nusikaltimo padarymo metu (nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikaltimo padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas, nukentėjusiojo atsiprašymas, nusikalstama veika sukeltų neigiamų pasekmių kompensavimas ir pan.). Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę teismas taip pat turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks šeimos, nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti nepilnamečių, sergančių asmenų ar invalidų ir pan.).

18. Kaip minėta, J. S. yra jauno amžiaus, teisiama pirmą kartą, jos padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistoji darba, augina mažametį vaiką. Nors nusikalstamos veikos nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu padarytos gana ciniškai, dėl savo elgesio J. S. nuoširdaus gailėjimosi neišreiškė, tačiau vis tik tam tikra prasme prisidėjo prie padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimo. Esant tokioms aplinkybėms, teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmą kartą teisiamai, dirbančiai ir mažą vaiką auginančiai J. S., bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nukentėjusiosios atstovo apeliacinio skundo argumentai apie netinkamą J. S. kaip motinos elgesį, apie tai, kad vaiko turėjimas nesutrukdė J. S. nusikalsti yra iš esmės neigiamai nuteistąją charakterizuojantys požymiai, tačiau nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad dėl šių priežasčių J. S. būtina skirti realų laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai nuteistajai J. S. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

19. Nukentėjusiosios atstovas prašo priteisti iš P. V. ir J. S. E. M. naudai atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas pateikė dokumentus, pagrindžiančius 837,50 eurų nukentėjusiosios patirtas proceso išlaidas. Proceso išlaidų priteisimo klausimą reguliuoja BPK 106 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiosios atstovo skundą. Nukentėjusiosios atstovo skundas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Nukentėjusiosios atstovo skundas pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas. Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015). Kadangi nukentėjusiosios atstovo kasaciniai skundai netenkinami, prašymas priteisti proceso išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios E. M. atstovo advokato Mariaus Naviko apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti E. M. patirtų proceso išlaidų.