Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko A. J. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės J. J. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo vykdomosiose bylose Nr. 0052/10/02676 ir Nr. 0052/10/02683.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).

CPK 587 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad vykdomieji dokumentai yra institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

Iš 2010-10-03 administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. 70H-493240-10-52-70-10-1669 matyti, kad skolininkas 2010-10-03 už administracinį teisės pažeidimą nubaustas 100 Lt bauda (vyk.b. Nr. 2683-2010 l. 1) ir 2010-10-11 administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. 70H-512037-10-52-70-10-1718 skolininkas 2010-10-11 už administracinį teisės pažeidimą nubaustas 40 Lt bauda (vyk.b. Nr. 2676/2010 l.1).2010-12-21 skolininkui buvo išsiųsti patvarkymai ir siūlymai sumokėti per 5 dienas sumokėti baudas ir vykdymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, pagal CPK 604 straipsnį procesiniai dokumentai siunčiamu registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje (vykdymo procese) nustatytais atvejais, ir laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje numatytą atvejį (kai nežinoma skolininko buvimo vieta), teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog skolininkas nežinojo, apie jam skirtinas administracines baudas ar jai nebuvo įteiktas pranešimas CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi abiem atvejais procesiniai dokumentai buvo siunčiami paties skolininko nurodytu adresu. Be to, aplinkybės skolininkas neginčijo ir savo atskirajame skunde.

Pagal ATPK 304 str. nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento. Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, jeigu kitaip nenustato LR ATPK ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai (ATPK 313 str.). Pažymėtina, kad pagal LR CPK 661 str. 1 d, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Kadangi Nutarimas dėl Administracinio teisės pažeidimo yra vykdomasis dokumentas, ir jame jau yra nustatytas jo įvykdymo terminas, vadovaujantis LR CPK 661 str. antstolis nebeturi pareigos skolininkui siųsti pakartotinio raginimo įvykdyti šį vykdomąjį dokumentą, nes raginimo pateikimas būtų perteklinis veiksmas, nes pačiame vykdymo dokumente jau nurodyta data ar konkretus įvyksiantis įvykis, iki kurio skolininkas turi atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų atlikimo. Papildomai raginant tai padaryti skolininką ir nurodant dar vieną terminą raginime, tai iš esmės pakeistų vykdomajame dokumente nustatytus terminus. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Skolininkas 100 Lt ir 40 Lt baudas sumokėjo 2010-12-30, t.y. skolininkas A. J. įvykdė vykdomąjį dokumentą pasibaigus nustatytam terminui ir jau prasidėjus priverstiniam vykdymui, dėl ko tai sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, nepaisant to, ar skolininkas sumokėjo skolą per antstolį ar tiesiogiai išieškotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką byloje kilusiu klausimu, t.y., priklauso ar ne atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, kai skolininkas pats įvykdo vykdomąjį dokumentą, tačiau jau pasibaigus raginime nustatytam terminui, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, 2007-02-05 civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 priimtoje nutartyje pažymėjo, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (LR teisingumo ministro 2009-03-30 įsakymo Nr. 1R-93 redakcija) patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p., pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Taigi ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje skolininkas įvykdė nutarimus pasibaigus jame nustatytam terminui, todėl turi atlyginti antstolio paskaičiuotas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją visas vykdymo išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi antstolės paskaičiuotas vykdymo išlaidas, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolės prašymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, kadangi, pirma, antstolė vykdymo išlaidų apskaičiavimo nurodė atliktus veiksmus ir šių išlaidų dydžius, antra, antstolė vykdymo išlaidas neteisingai indeksavo atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis ne didesnis nei 110, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, t.y. antstolė vykdymo išlaidas indeksavo 1,274 indeksą, kai 2010 m. gruodžio mėnesio galiojo 1,290 vartojimo kainų indeksas, t.y. vykdymo išlaidos nuo 2011-02-01 didinamos 29 procentais (CPK 82 str. 1 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 32 p.), dėl ko bendra vykdymo išlaidų suma sudaro 274,45 Lt, kas atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje LR teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (LR teisingumo ministro 2009-03-30 įsakymo Nr. 1R-93 redakcija) nustatytiems vykdymo išlaidų dydžiams. Trečia, antstolė, prašydama priteisti papildomas vykdymo išlaidas už skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąją byla ar skolininko turtine padėtimi patikrinimą bei išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo parengimą nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.), dėl ko jos pagrįstai ir nebuvo priteistos.

Apeliantas nurodo, kad baudas vėlavo sumokėti, kadangi neturėjo pinigų, nes tuo metu nedirbo, ką tik baigė gimnaziją, tėvai iškart duoti pinigų negalėjo, tuo tarpu baudas sumokėjo pavėlavęs dvi dienas, todėl negalėjo susidaryti tokio dydžio vykdymo išlaidos. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip minėta, nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, o baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, jeigu kitaip nenustato LR ATPK ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai (ATPK 313 str.). Tuo tarpu skolininkas baudas sumokėjo 2010-12-30, t.y. ne po dviejų dienų, kaip nurodo savo skunde, o įvykdė vykdomąjį dokumentą pasibaigus nustatytam terminui ir jau prasidėjus priverstiniam vykdymui, dėl ko jam buvo pagrįstai paskaičiuotos vykdomosios išlaidos. Pažymėtina, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu gali vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 str. 1 d.). Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog skolininkas būtų kreipęsis dėl antstolio vykdymo veiksmus atidėjimo atsižvelgiant į jo finansinę padėtį.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdomojoje byloje CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 593 str. 1, 2 d.). Pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį tokie pareiškimai paprastai nagrinėjami šalims nepranešus, taigi rašytinio proceso tvarka, nors ši teisės norma nedraudžia teismui šiuos pareiškimus nagrinėti ir žodinio proceso tvarka, t.y. teismas turi teisę, įvertinęs bylos medžiagą, pasirikti kokiu būdu nagrinės antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismui nusprendus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, skolininkas į teismo posėdį nebuvo kviečiamas.

Vadovaujantis išdėstytu kolegija konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmos instancijos teismo nutarties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 1 p., kolegija,

nutarė:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.