Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. B. 4100,72 EUR žalai atlyginti regreso tvarka. Nurodė, kad A. B. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nesuvaldė jo vairuojamo automobilio, atsitrenkė į stovintį ant važiuojamosios kelio dalies Mercedes Benz E200 vairuotoją L. S. ir jį prispaudė prie šio automobilio bagažinės, taip sunkiai sutrikdydamas L. S. sveikatą. Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendžiu A. B. buvo išteisintas nepadarius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, tačiau Vilniaus apygardos teismas, šią baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, 2013 m. spalio 11 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažino A. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, taip pat patenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį, priteisiant iš A. B. žalą, padarytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išmokėjus L. S. ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį (duomenys neskelbtini), atlyginimą. Kadangi L. S. buvo sužalotas pakeliui iš darbo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas apdraustajam įvykęs nelaimingas atsitikimas pripažintas draudiminiu įvykiu. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatė, kad L. S. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) neteko 70 proc. bendrojo ir profesinio darbingumo. Darbingumo lygio pažymomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. S. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) neteko 70 proc. bendrojo ir profesinio darbingumo, darbingumo lygio pažymomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. S. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) neteko 65 proc. bendrojo ir profesinio darbingumo, darbingumo lygio pažymomis (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. S. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) neteko 70 proc. bendrojo darbingumo ir 65 proc. profesinio darbingumo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimais apdraustajam paskirta ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4527-905/2019 patenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį ir priteisė iš atsakovo A. B. 1113,33 EUR žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išmokėjus L. S. 727,32 EUR valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 386,01 EUR netekto darbingumo periodinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2018 rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Tęsiant netekto darbingumo pensijos ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. L. S. iš Fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta dar 2870,45 EUR valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, o už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. – 1230,27 EUR netekto darbingumo periodinės kompensacijos, iš viso - 4100,72 EUR. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. L. S., apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, sužalojimo ir netekto darbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos, priežastis yra neteisėta A. B. veika ir atsakovas 2012 m. sausio 20 d. eismo įvykio metu vairavo nedraustą transporto priemonę, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 4100,72 EUR turtinę žalą turi atlyginti A. B..

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinį pripažįsta visiškai, prašė nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkinamas visiškai. Kadangi atsakovai visiškai pripažino ieškinį, teismo sprendimo motyvai pateikiami sutrumpinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis).

A. B. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo automobilį Rover 620, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir sukėlė eismo įvykį: nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į stovintį ant važiuojamosios kelio dalies Mercedes Benz E200 vairuotoją L. S. ir jį prispaudė prie šio automobilio bagažinės, taip sunkiai sutrikdydamas L. S. sveikatą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 11 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažino A. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, taip pat patenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį, priteisiant iš A. B. žalą, padarytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išmokėjus L. S. ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), atlyginimą. Kadangi L. S. buvo sužalotas pakeliui iš darbo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas apdraustajam įvykęs nelaimingas atsitikimas pripažintas draudiminiu įvykiu. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatė, kad L. S. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) neteko 70 proc. bendrojo ir profesinio darbingumo. Darbingumo lygio pažymomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. S. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) neteko 70 proc. bendrojo ir profesinio darbingumo, darbingumo lygio pažymomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. S. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) neteko 65 proc. bendrojo ir profesinio darbingumo, darbingumo lygio pažymomis (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. S. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) neteko 70 proc. bendrojo darbingumo ir 65 proc. profesinio darbingumo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimais apdraustajam paskirta ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4527-905/2019 patenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį ir priteisė iš atsakovo A. B. 1113,33 EUR žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išmokėjus L. S. 727,32 EUR valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 386,01 EUR netekto darbingumo periodinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2018 rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Tęsiant netekto darbingumo pensijos ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. L. S. iš Fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta dar 2870,45 EUR valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, o už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. – 1230,27 EUR netekto darbingumo periodinės kompensacijos, iš viso - 4100,72 EUR.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 str. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 25 straipsnį, teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi šio įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantys asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, turinčiais nustatytą ne mažesnį negu 45 procentų netekto darbingumo lygį. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Nelaimingų atsitikimų įstatymas) 31 straipsniu, tais atvejais, jei ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. L. S., apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, sužalojimo ir netekto darbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos, priežastis yra neteisėta A. B. veika, atsakovui (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu vairavus nedraustą transporto priemonę, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 4100,72 EUR turtinę žalą turi atlyginti atsakovas A. B.. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų byloje nesusidarė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 4100,72 EUR (keturis tūkstančius vieną šimtą eurų, septyniasdešimt du euro centus žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo A. B. valstybei 92,27 EUR (devyniasdešimt du eurus, dvidešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.