Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės D. R. ieškinio atsakovui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria apeliantei neištaisius dalies nustatytų ieškinio trūkumų, ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi nurodė ieškovei šalintinus ieškinio trūkumus. Ieškovė, siekdama pašalinti ieškinio trūkumus, pateikė įrodymus apie sumokėtą trūkstamą žyminį mokestį. Kitų pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatytų trūkumų ieškovė nešalino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė nepašalino isų nustatytų trūkumų, todėl ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.

12. Nesutikdama su skundžiama nutartimi ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog primokėjus trūkstamą žyminio mokesčio dalį jos ieškinys turėjo būti priimtas, kadangi kiti trūkumai nustatyti nepagrįstai.

13. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublik?s Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

14. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Taigi teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti.

15. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus.

16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tam tikslui įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

17. Apeliantė pateiktame atskirajame skunde paaiškino, dėl ko, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo laikyti, jog ieškinio trūkumai pašalinti. Nurodo, kad teikdama ieškinį siekia, jog paveldėjimo teisės liudijimas į likusią buto dalį būtų išduotas savo sutuoktinį pergyvenusiai motinai, o ji nėra A. S. įpėdinė, todėl tokių duomenų negali pateikti. Taip pat laiko, kad atsakovu nurodytas VĮ „Turto bankas“ yra tinkamas atsakovas ir jo keisti nepageidauja, taip pat yra surinkti ir pateikti visi įmanomi duomenys apie tai, kad nėra kitų įpėdinių. Laiko, jog ir CK 5.8 straipsnyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o sužinojimo momentas paaiškintas ieškinyje.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytus trūkumus, apeliantės argumentus dėl nustatytų trūkumų, aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką, laiko, jog nors teismui teikiamo ieškinio turinys turi atitikti įstatyme įtvirtintus reikalavimus (CPK 111 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnis), tačiau šie klausimai nespręstini ir tokios aplinkybės nesiaiškinamos ir nenustatinėjamos ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad dėl nurodytų aplinkybių gali būti aiškinamasi ir nagrinėjant civilinę bylą, t. y. ar ieškovė (ne)praleidusi ieškinio senaties termino, ar reikalavimai reiškiami tinkamai šaliai. Bylos eigoje gali būti sprendžiamas klausimas ir dėl atitinkamų rašytinių įrodymų išreikalavimo, taip pat ir išsireikalaujami reikalingi įrodymai, pvz. apie mirusio A. S. įpėdinius. Teismas, net ir nustatęs, jog kartu su ieškiniu nepateikti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali reikalauti ieškinio priėmimo stadijoje tų įrodymų, kurie, teismo vertinimu, būtų pakankami ieškiniui patenkinti. Reikalavimo pagrįstumas ieškinio priėmimo stadijoje nesvarstomas, o įrodymai vertinami bei dėl jų (ne)pakankamumo sprendžiama nagrinėjant civilinę bylą iš esmės.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė ieškinyje suformuluodama savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pati pasirenka, jos manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Tačiau, tik nagrinėjant bylą bus išsiaiškinta ir nustatyta, ar pagal ieškovės pareikštą reikalavimą yra atsakingas būtent ieškovės nurodytas atsakovas, ir ar ieškovė pasirinko tinkamą atsakovą, tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje tokios aplinkybės nesiaiškinamos ir nenustatomos (CPK 45 straipsnis).

20. Kaip jau minėta, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nekonstatavo ieškovės pateikto ieškinio pagrindui ir dalykui keliamų reikalavimų neatitikimo (ieškinys atitinka ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus). Taigi laikytina, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai nelaikytini esminiais ir gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu.

Dėl procesinės baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

tenkinti ieškovės atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.