- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-19
- Bylos Nr.
- eI3-4383-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02463-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. A. Z.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Andrius Paulauskas
- Kategorijos
- 12.13.3.1A klasės pajamos
- 12.13.3.2B klasės pajamos
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos E. A. Z. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. A. Z. skundu prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2021 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. S- (7-64/2021), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 68-24, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2021 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. FR0682-5 dėl patikrinimo akto tvirtinimo.
Nurodo, kad iš pakartotinio patikrinimo metu gautų dokumentų ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) pateiktos informacijos yra nustatyta, kad pareiškėja kontroliavo Bahamose įsteigtą įmonę Opensky Management Ltd, kurios tikroji naudos gavėja buvo pareiškėja. FNTT pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja disponavo Opensky Management Ltd lėšomis, kurias naudojo asmeninių paskolų iš Šveicarijos banko užtikrinimui, investicijoms, pervedimams į asmeninę sąskaitą bei suteikti paskolą Grademank Limited. Visi pinigai, kurie buvo grąžinti 2010 m. ir 2013 m., gauti Opensky Management Ltd, yra pareiškėjos, t. y. Opensky Management Ltd tikrosios naudos gavėjos, pajamos.
Akcentuoja, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja disponavo Opensky Management Ltd lėšomis, tai, kad pareiškėja vedė pinigines lėšas iš Opensky Management Ltd sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą. Tai konstatavo tiek mokesčių administratorius, to neginčijo ir MGK. Tai, kad pareiškėja disponavo Opensky Management Ltd lėšomis patvirtina ir FNTT pateikti Opensky Management Ltd išrašai, iš kurių matyti, kad pvz. 12/12/07 buvo įkeista 10 015 000 EUR suma (paskirtyje nurodyta, kad tai yra „Pledge in favour of 3rd party“, t. y. įkeitimas trečiojo asmens naudai). Šios lėšos buvo įkeistos pareiškėjos naudai, tai patvirtina Societe Generale Private Banking subsąskaitos Nr. 95862.01 išrašas, kuriame matosi, kad yra pateiktas 10 013 604,52 EUR depozitas bei Societe Generale Private Banking raštas, kuriame yra nurodyta, kad paskola yra suteikta įkeičiant trečiojo asmens lėšas. Tiek mokesčių administratorius, tiek MGK savo sprendimuose konstatavo, kad iš FNTT gautų dokumentų buvo nustatyta, kad prieš pervedant pinigus mokesčių mokėtojai į Lietuvą, Grademank Limited šiuos pinigus gavo iš Societe Generale Private Banking pareiškėjos kontroliuojamos Bahamose įsteigtos įmonės Opensky Management Ltd sąskaitos.
Pažymi, kad nors ginčo dėl pajamų šaltinio, kaip patvirtina pareiškėjos pateikti ir FNTT surinkti įrodymai, neliko, yra padaryta nepagrįsta MGK sprendimo konstatuojamoje dalyje nurodyta išvada, jog pareiškėjos 2010 m. ir 2013 m. gautos piniginės lėšos yra vertinamos kaip iš nenustatytų šaltinių gautos pajamos.
Teigia, jog pareiškėja niekada nekeitė savo pozicijos dėl pajamų šaltinio, o savo paaiškinimus kontrolės procedūrų metu ir vėliau ginčo metu ne keitė, o pildė. Tai buvo daroma dėl objektyvių priežasčių, nes dokumentus praėjus daugiau kaip 10 metų gauti yra sudėtinga, įmonės yra likviduotos, o banko sąskaitos uždarytos. Pažymi, jog net jeigu Komisijos nuomone, pareiškėjos pozicija buvo keičiama, tai neturi jokios reikšmės nei šiam ginčui, nei priimam sprendimui, nes pakartotinio patikrinimo metu iš FNTT surinktų dokumentų buvo nustatytas pajamų šaltinis, todėl tai tik patvirtina, kad pakartotinio patikrinimo metu buvo įrodyta, kad: a) mokesčių mokėtoja turėjo pakankamai finansinių galimybių suteikti paskolą; b) mokesčių mokėtojos pajamų šaltinis yra Opensky Management Ltd pajamos, kurios, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, buvo gautos iš Conmile Limited pardavus 100 proc. UAB „Medicinos konsultacijų tinklas“ akcijų.
Pažymi, kad mokesčių administratorius ir MGK ginčo metu neteisingai aiškino bei nustatė pajamų apmokestinimo momentą. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (toliau – GPMĮ) 8 straipsnio 2 dalimi, 13,5 mln. Eur Opensky Management Ltd 2008 m. gautos pajamos yra laikomos pareiškėjos tiek pozityviomis pajamomis, tiek faktiškai gauta nauda, kurių apmokestinimo momentas GPM apmokestinimo tikslais yra 2008 m., o ne 2010 m. ir 2013 m. Pažymi, jog Opensky Management Ltd buvo vienintelis pagal Kipro Respublikos įstatymus įsteigtos bendrovės Conmile Limited akcininkas, kuri kaip yra matyti pagal pridėtą audituotą 2008 m. gruodžio 31 d. finansinę atskaitomybę, 2008 m. paskirstė savo vieninteliam akcininkui Opensky Management Ltd tarpinius dividendus, iš viso 19 390 098 Eur. Taip pat pažymi, kad byloje yra pateiktas 2008 m. Opensky Management Ltd sprendimas, kuriuo buvo paskirstyti tarpiniai dividendai pareiškėjai.
Nurodo, kad pareiškėja turėjo pakankamai lėšų suteikti paskolą Grademank Limited. Pakartotinio patikrinimo metu nenustatyta, kad pareiškėja turėjo daugiau išlaidų negu gavo pajamų, todėl, nors byloje yra ginčijamas Grademank Limited paskolos realumas, pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad yra nustatytas pajamų šaltinis ir pajamų kilmė, tai nekeičia pajamų gavimo momento ir paskolos Grademank Limited suteikimo faktas apskritai net neturi reikšmės. Tačiau atkreipia dėmesį, kad prie šio skundo yra pridėtas schematiškai atvaizduotas pinigų judėjimas, kuriame nuosekliai atvaizduota įvykių seka ir nurodytos operacijos bei byloje esantys tai pagrindžiantys dokumentai, iš kurių yra akivaizdu, kad Grademank Limited ir Swiss Green Venture Capital AG paskolos buvo realios, paskoloms suteikti buvo panaudotos lėšos iš vaistinių tinklo pardavimo, kurias pareiškėja paskolino Grademank Limited ir kurios pareiškėjai buvo grąžintos.
Mano, kad MGK sprendime nepagrįstai nurodė, kad jos vertinimu, vienas iš šiame ginče aptariamos sukurtos dirbtinių sandorių schemos tikslų buvo nukelti pareiškėjos pajamų gavimo momentą laikotarpiui, kada mokesčių administratorius dėl suėjusio mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) senaties termino nebeturėtų galimybės patikrinti ir įvertinti gautų pajamų pobūdžio. Mano, jog MGK išvada yra nelogiška, nes paskola buvo suteikta 2008 m., paskola pradėta grąžinti 2009 m., tuo tarpu senaties terminas yra 5 metai.
Pažymi, kad nors LVAT pavedė mokesčių administratoriui atlikti pateiktų dokumentų autentiškumą, mokesčių administratorius nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų savo iniciatyva rinkti / tikrinti informaciją, kurią LVAT sprendimu būtent ir pavedė patikrinti grąžinus skundą nagrinėti atgal. LVAT nurodė, kad būtina įvertinti pareiškėjos teismui pateiktų Grademank Limited Amicorp Bank and Trust Limited banko išrašų autentiškumą, kuriuose matėsi, kad Opensky Management Ltd grąžino visą paskolą Grademank Limited. Pareiškėja ginčo metu teikė teismui ir daugiau įrodymų, kurių autentiškumą LVAT nurodymu mokesčių administratorius turėjo patikrinti. Pvz., buvo pateiktas Swiss Green Venture Capital AG balansas ir didžioji knyga, taip pat buvo pateiktos pareiškėjos Credit Suisse banko ir J. B. banko išrašų kopijos, kuriuose matyti iš Swiss Green Venture Capital AG atlikti mokėjimai pareiškėjai (pavedimų paskirtis „paskolos grąžinimas“). Tačiau nei šie, nei kiti įrodymai nebuvo rinkti, apsiribota tik iš FNTT gauta medžiaga, patikrinimo akte akcentuojant tik mokesčių administratoriui naudingas aplinkybes.
Nurodo, kad pareiškėja teikė savo užsienio bankuose esančių sąskaitų išrašus pirminio patikrinimo metu bei mokestinio ginčo metu, todėl mokesčių administratorius galėjo jau tada pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą ir šią informaciją įvertinti. Teigia, kad kreiptis mokesčių administratorių į Šveicariją, kad patvirtinti pareiškėjos nurodomas aplinkybes, ragino pati pareiškėja. Mokesčių administratorius galėjo ir turėjo galimybę gauti visą informaciją apie pareiškėjos pajamas dėl 2010-2013 metų pirmojo patikrinimo metu, esminė informacija jam buvo pateikta pačios pareiškėjos mokestinio ginčo metu, todėl mokesčių administratoriaus nurodyti motyvai dėl pakartotinio patikrinimo teisėtumo yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka, kad ji atskaityti nuo gautų pajamų (palūkanų) galėjo tik 10 proc. sumokėto užsienio valstybėje (Šveicarijoje) pajamų mokesčio. Teigia, jog mokesčių administratorius turi vadovautis GPMĮ 37 str. ir suteikti teisę atskaityti 15 proc. mokesčio tarifą, ir tik tokiu būdu būtų užtikrintas dvigubo apmokestinimo panaikinimas pagal GPMĮ nuostatas.
Pareiškėja mano, kad ji turi būti atleista nuo didesnės dalies apskaičiuotų delspinigių, nes jie yra nepagrįstai dideli, apskaičiuoti už laikotarpį, kurio daugiau negu 50 proc. sudaro patikrinimo laikotarpis, ji bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Cituodama MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teigia, kad ši nuostata netaikoma paaiškėjus naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Įstatymų leidėjas nustatė esmines sąlygas, kurių pagrindu galima atlikti pakartotinį patikrinimą: 1) naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, 2) centrinio mokesčių administratoriaus leidimas minėtą patikrinimą atlikti. Taisyklių 43.3.2.2, 45 punktuose detalizuojamos šios nuostatos – kai mokesčių administratorius gauna informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kompetentingų institucijų. Pažymi, kad VMI nustatė, jog Kauno AVMI prašymas yra pagrįstas, t. y. atitinka nustatytas sąlygas – ji gavo kitos Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos (FNTT) disponuojamą informaciją, kuri buvo gauta iš Šveicarijos. Šią informaciją sudarė naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, todėl buvo suteiktas leidimas atlikti pareiškėjos pakartotinį patikrinimą už 2010–2012 metus. VMI pabrėžia, kad reikalavimai administraciniam sprendimui nėra taikomi leidimui, nes vienas viešojo administravimo subjektas davė leidimą kitam viešojo administravimo subjektui. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nustatyti reikalavimai taikomi santykiams tarp asmens ir viešojo administravimo subjekto (pvz., VAĮ 2 straipsnio 5, 10, 12 dalis, 11 straipsnis), todėl Kauno AVMI pagrindė savo prašymą ir VMI neturi teisinio pagrindo savo išduoto leidimo vertinti kitaip. Kita vertus, pareiškėja savo argumentus dėl pakartotinio patikrinimo teikė tiek VMI, tiek MGK, kurie buvo vertinami, todėl jos teisė į gynybą nebuvo apribota, ji buvo išklausyta. Dėl to mano, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, jog buvo apribota teisė skųsti leidimą dėl pakartotinio patikrinimo.
Cituodama MAĮ 42 straipsnį, nurodo, kad mokesčių mokėtojas privalo pranešti apie sąskaitas užsienio valstybių finansų įstaigose. Pareiškėja privalėjo pranešti apie savo sąskaitas užsienio bankuose, t. y. įstatymų leidėjas nenustatė pareigos mokesčių administratoriui ieškoti (aiškintis) mokesčių mokėtojų sąskaitų pasaulio mastu. Pareiškėja nepranešė mokesčių administratoriui apie atidarytas sąskaitas (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikė savo turimų / turėtų sąskaitų Šveicarijos bankuose išrašų ir pirminio patikrinimo metu (2016 m. spalio 11 d. patikrinimo aktas Nr. (13.2) FR0680-627, 1, 2 psl.), nors ūkines ir finansines operacijas vykdo pasaulio mastu (Bahamų, Kipro, Šveicarijos įmonės, Šveicarijos bankas), todėl FNTT disponuojama informacija atitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui, reikalavimus. VMI taip pat akcentuoja, jog pareiškėjos nurodomas minėtų sąskaitų paminėjimas SG Private Banking kredito linijos sutartyje nėra pranešimas apie banko sąskaitas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų, todėl atmestinas pareiškėjos teiginys, kad tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes šią informaciją galima buvo gauti pirmojo patikrinimo metu.
Šalies argumentai
Pažymi, kad pareiškėja skunde nurodo, jog MGK sprendimas galėjo būti peržiūrėtas tik atnaujinus bylos procesą, tačiau minėtas institutas kaip galimų klaidų taisymo ginčų nagrinėjimo MGK stadijoje būdas taikomas tik mokesčių mokėtojo prašymu (MAĮ 160 straipsnio 3 dalis), t. y. įstatymų leidėjas nustatė, kad mokesčių administratorius galimas klaidas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje gali taisyti tik atlikdamas pakartotinį patikrinimą įstatymų leidėjo nustatytomis sąlygomis (MAĮ 118 straipsnio 1 dalis 4 punktas). Pabrėžia, jog tokiu būdu užtikrinama pusiausvyra tarp mokesčių mokėtojo ir valstybės, kurią atstovauja mokesčių administratorius, teisėtų interesų, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, jog Kauno AVMI bando paneigti galiojantį MGK sprendimą.
Mano, kad MGK pagrįstai rėmėsi LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-54/2012 suformuluotomis taisyklėmis.
Pažymi, kad pareiškėjos Šveicarijos banke esančioje minėtoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 2008 m. ir 2009 m. turėtos piniginės lėšos neįtakojo turimo / turėto pinigų kiekio Lietuvoje, nes Kauno AVMI nenustatė šių pinigų išgryninimo fakto ir šios lėšos nebuvo panaudotos patikrinimo metu nustatytoms pareiškėjos išlaidoms finansuoti Lietuvoje ar Kipro Respublikoje. Kipro įmonė 13,5 mln. Eur 2008 metais paskolos iš pareiškėjos realiai negavo, o tariamai gautos paskolos 13,5 Eur grąžinimą 2010 ir 2013 m. pareiškėjai finansavo pati iš savo kontroliuojamos Bahamų įmonės. Kauno AVMI atlikusi pareiškėjos pajamų – išlaidų analizę nustatė, kad ji 2008 m. sausio 1 d. galėjo turėti 23 276 018 Lt, t. y. 6,74 mln. Eur grynųjų pinigų, o įvertinus 2008 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, šio mokestinio laikotarpio pradžiai ir pabaigai turėtus piniginių lėšų likučius, taip pat įvertinus 13,5 mln. Eur, t. y. 46,61 mln. Lt paskolos pagal 2008 m. balandžio 1 d. sutartį Kipro įmonei suteikimo galimybę, apskaičiuota, kad 2008 m. išlaidos viršytų pajamas 14,16 mln. Lt (4,1 mln. Eur). Kauno AVMI konstatavo, kad pareiškėja neturėjo finansinių galimybių suteikti 4,1 mln. Eur paskolą Kipro įmonei. Pareiškėja nepateikė juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių 13,5 mln. Eur paskolos suteikimo realumą, todėl nepripažinta, kad piniginės lėšos buvo perduotos paskolos gavėjui Kipro įmonei, o ši atitinkamai neperskolino pagal 2011 m. balandžio 21 d. paskolos sutartį 914 9167 Eur Šveicarijos įmonei. Pareiškėja elgėsi neracionaliai, t. y. 2008 m. sausio 1 d. galimai turėjusi didelį grynųjų pinigų likutį (23,27 mln. Lt), jo nenaudojo, bet skolinosi iš Šveicarijos banko, AB SEB banko, fizinių asmenų ir mokėjo už gautas paskolas palūkanas. Pareiškėja sudarė sandorius dėl Bahamų įmonės valdomų piniginių lėšų banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) su savimi ir Kipro įmone, nors tvirtina, jog realiai pinigai gulėjo Bahamų įmonės sąskaitoje Šveicarijos banke ir jie buvo reikalingi šiai įmonei, t. y. pareiškėja elgėsi neracionaliai, nes verslas grindžiamas mažiausių administracinių sąnaudų principu, tačiau, kaip tvirtina pareiškėja, ji ir jos valdoma Bahamų įmonė formino visą eilę sandorių (dividendų išmokėjimo, paskolos ir t. t.), kad Bahamų įmonė gautų tas pačias lėšas paskolos forma, nors ši bendrovė jau disponavo piniginėmis lėšomis. Be to, pareiškėja pakartotinio patikrinimo jau nurodė, jog ji sudarė įkeitimo sutartis su Bahamų įmonę, tačiau nepateikia šių sutarčių, jų sudarymo aplinkybes pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėja ankstesnio mokestinio ginčo metu teigė, jog 2008 metais ji suteikė paskolą Kipro įmonei iš Šveicarijos banko 2007 metais gautos paskolos, o pinigai Kipro įmonei buvo paskolinti Šveicarijoje, jų nepervedant į Kipro banką. Šiuo atveju, pareiškėja tvirtina, jog finansinės operacijos buvo atliekamos per Bahamų įmonę, nors pirminio patikrinimo metu pareiškėja duomenų apie tokią įmonę apskritai nepateikė. Pareiškėja teigia, kad paskolos nepervedė į Kipro įmonės sąskaitą, o paskolino Bahamų įmonės sąskaitoje buvusias lėšas, tačiau pakartotinio patikrinimo metu Kauno AVMI nustatė, kad 2009 ir 2010 metais iš Bahamų įmonės sąskaitos 4 825 000 Eur buvo pervesta į Kipro įmonei, ši gautus pinigus pervedė į pareiškėjos asmeninę sąskaitą Lietuvoje, kaip tariamai gautos paskolos pagal 2008 m. balandžio 1 d. sutartį grąžinimą, o vėliau pareiškėja šias lėšas 2010 metais pervedė į savo sąskaitą Šveicarijos banke, kaip 2008 m. gautos paskolos grąžinimą. Pareiškėja pažymi, kad Bahamų įmonė buvo vienintelė pagal Kipro Respublikos įstatymus įsteigtos bendrovės Conmile Limited akcininkė, kuri pagal pridedamą audituotą 2008 m. gruodžio 31 d. finansinę atskaitomybę 2008 m. paskirstė savo vienintelei akcininkei Bahamų įmonei tarpinius dividendus (iš viso – 19 390 098 Eur), tačiau nepateikti įrodymai, kad tokio dydžio dividendus pareiškėja realiai gavo. Be to, nepateikta įrodymų, kad pareiškėja 2008 metais realiai gavo 19 400 000 Eur dividendų iš Bahamų įmonės, todėl nėra pagrindo atsižvelgti ir į papildomai pateiktą 2008 m. sausio 3 d. sprendimą dėl tarpinių dividendų paskirstymo. Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog pagrįstai apmokestintos į pareiškėjos banko sąskaitą gautos piniginės lėšos.
Teigia, kad pareiškėja nepateikė ūkinių ir finansinių operacijų (paskolų teikimą, dividendų gavimą ir t. t.) patvirtinančių dokumentų, pareiškėja grindžia savo poziciją naujomis, sau palankiomis aplinkybėmis, apie kurias nebuvo pranešta Kauno AVMI, tačiau jos buvo pradėtos teikti mokestinio ginčo metu, priklausimai nuo ginčo rezultatų, nors pirminis patikrinimas ir jo rezultatų tvirtinimas tęsėsi 1,5 metų, todėl mano, kad pareiškėjos teiginiai vertintini kritiškai ir sutinka su Kauno AVMI, jog negalima pripažinti, kad pareiškėja suteikė 9 149 167 Eur paskolą pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį Šveicarijos įmonei bei 13,5 mln. Eur – pagal 2008 m. balandžio 1 d. sutartį Kipro įmonei.
Pažymi, kad atsižvelgiant į GPMĮ įtvirtintą gyventojo gautų pajamų apmokestinimo teisinį reglamentavimą, pareiškėjos reikalavimas įvertinti ne tik jos asmeninėse sąskaitose gautas pajamas, tačiau ir pozityviąsias pajamas, bei laikyti visus Bahamų įmonės gautus pinigus pareiškėjos asmeninėmis pajamomis, kurių gavimo momentas, pareiškėjos tvirtinimu, yra 2008 m., nėra pagrįstas ir atmestinas.
Nurodo, kad pagal Sutarties 11 straipsnio nuostatas Šveicarijos vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokami dividendai gali būti apmokestinami Šveicarijoje taikant ne didesnį kaip 10 proc. GPM tarifą, nuolatinis Lietuvos gyventojas savo metinės pajamų deklaracijos priede, skirtame Lietuvoje atskaitytinam užsienio valstybėje išskaičiuotam (sumokėtam) mokesčiui apskaičiuoti, turi nurodyti ne Šveicarijoje nuo palūkanų faktiškai išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, bet tokią sumą, kurią Šveicarija turėjo teisę išskaičiuoti pagal sutartį (t. y. taikant 10 proc. mokesčio tarifą išskaičiuotą GPM sumą). Šveicarijoje permokėta GPM nuo dividendų suma nuolatiniam Lietuvos gyventojui turi būti grąžinta iš Šveicarijos Konfederacijos biudžeto. Kauno AVMI nustatė, kad pareiškėja nedeklaravo iš Šveicarijos banko: 2010 m. gautų 6 548,23 Eur (22 609,72 Lt) apmokestinamųjų palūkanų, nuo kurių 2 213,81 Eur užsienio valstybėje išskaičiuota (sumokėta) GPM, todėl Lietuvoje atskaitomas pajamų mokestis 10 proc. 654,82 Eur; 2011 m. gautų 38 916,97 Eur (134 372,51 Lt) apmokestinamųjų palūkanų, nuo kurių 13 316,11 Eur užsienio valstybėje išskaičiuota (sumokėta) GPM, todėl Lietuvoje atskaitomas pajamų mokestis 10 proc. 3 891,69 Eur; 2012 m. gautų 6 762,34 Eur (23 349 Lt) apmokestinamųjų palūkanų, nuo kurių 3 039,15 Eur užsienio valstybėje išskaičiuota (sumokėta) GPM, todėl Lietuvoje atskaitomas pajamų mokestis 10 proc. 676,23 Eur. Teigia, kad pareiškėja galėjo atskaityti nuo minėtų apmokestinamųjų pajamų tik 10 proc. GPM, todėl Kauno AVMI pagrįstai taikė minėtą GPM tarifą ir negali kitaip vertinti pareiškėjos pozicijos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Pažymi, kad mokesčių administratorius teisėtai atliko pareiškėjos pakartotinį patikrinimą. VMI turi teisę leisti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą, jeigu paaiškėja naujos aplinkybės. Šioje byloje paaiškėjo naujos aplinkybės. Nesutinka, kad apie jas mokesčių administratorius galėjo sužinoti pirminio patikrinimo metu, nes nurodo, kad pareiškėja pati neteikė visų duomenų apie užsienyje turimas sąskaitas. Pažymi, kad LVAT, panaikindamas VMI sprendimus ir pavesdamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą, nurodė mokesčių administratoriui patikrinti pareiškėjos pateiktų dokumentų autentiškumą, tačiau nenurodė kaip tai turėjo būti padaryta. Be to, pareiškėjai, jos atstovui buvo pateiktas tiek Kauno AVMI prašymas leisti atlikti pakartotinį patikrinimą, tiek VMI leidimas atlikti pakartotinį patikrinimą. Dėl pareiškėjos gautų 2010 m. ir 2013 m. pajamų apmokestinimo GPM laikosi atsiliepime išdėstytų argumentų. Mano, kad pareiškėja, prašydama atskaityti didesnį mokesčio tarifą dėl Šveicarijoje sumokėto mokesčio tarifo, siekia nepagrįstai pasipelnyti Lietuvos biudžeto sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3422-442/2020 pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeitė; panaikino MGK 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. S-272(7-106/2017) dalį, kuria buvo patvirtinti: nurodymas sumokėti 1 411 831,74 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 141 183 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo Šveicarijos įmonių ir bankų pareiškėjai pervestos 9 412 211,62 Eur sumos, bei nurodymas sumokėti 146,88 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 15 Eur baudą, kurie apskaičiuoti dėl netinkamo Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymo. Panaikino VMI 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 68-50, dalį kuria patvirtinta 2017 m. sausio 13 d. Kauno AVMI sprendimo Nr. (7.46-4.7.2)-FR0682-18 dėl patikrinimo akto Nr. (13.2) FR0680-627 tvirtinimo dalis dėl nurodymo sumokėti 1 411 831,74 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 141 183 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo Šveicarijos įmonių ir bankų pareiškėjai pervestos 9 412 211,62 Eur sumos, bei dėl nurodymo sumokėti 146,88 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 15 Eur baudą, kurie apskaičiuoti dėl netinkamo Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymo ir perdavė pareiškėjos skundą VMI nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Pareiškėjai 2020 m. spalio 2 d. patikrinimo akte Nr. (7.45) FR0680-435 (toliau – Patikrinimo aktas) papildomai apskaičiuota mokėtina 2 010 960,64 Eur (6 943 445 Lt) GPM suma (tame tarpe taikant MAĮ 69 straipsnį apskaičiuota 2 006 365,82 Eur (6 927 580 Lt). Kauno AVMI, išanalizavusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei įrodymus, įvertinusi pareiškėjos pateiktas pastabas, 2021 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. FR0682-5 (toliau – Kauno AVMI sprendimas) iš dalies patvirtino patikrinimo aktą ir, vadovaudamasi MAĮ 8 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 98, 99 straipsniais, 132 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 139 straipsniu, GPMĮ 2 straipsnio 14 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 27 straipsniu, 36 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos Federalinės Tarybos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo 11 straipsnio 2 dalimi, nurodė sumokėti 2 010 960,68 Eur GPM, 760 470,13 Eur GPM delspinigius, nes pareiškėja buvo atleista nuo 50 proc., t. y. 760 470,14 Eur GPM delspinigių mokėjimo, ir sustabdė GPM baudos skyrimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl pareiškėjos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jos kaltės ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą įsiteisėjimo.
Pareiškėja iš esmės ginčija priimtus sprendimus iš esmės nesutikdama su išvadomis dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl mokesčių mokėtojos į banko sąskaitą 2010 m. ir 2013 m. gautų piniginių lėšų apmokestinimo momento, pajamų šaltinio, dėl mokestinio pastikrinimo metu galimai padarytų procedūrinių pažeidimų, dėl teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymui Lietuvoje, dėl mokesčių mokėtojo atleidimo nuo delspinigių.
Dėl pakartotinio patikrinimo
MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma. Ši nuostata netaikoma paaiškėjus naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Šiuo atveju prieš pradedant pakartotinį patikrinimą būtinas centrinio mokesčių administratoriaus leidimas minėtą patikrinimą atlikti. Reikalavimas turėti leidimą atlikti pakartotinį patikrinimą netaikomas tais atvejais, kai atliekamo pakartotinio patikrinimo metu paaiškėja, kad vieno arba kelių mokesčių apskaičiavimas (perskaičiavimas) turi įtakos atitinkamo mokestinio laikotarpio kito mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad naujomis aplinkybėmis, kurios būtų pakartotinio patikrinimo pagrindas, gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo pirminio mokestinio patikrinimo metu; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui tiek atliekant mokestinį patikrinimą, tiek priimant sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo arba patvirtinant patikrinimo rezultatus patikrinimo pažyma, tiek mokestinio ginčo nagrinėjimo metu iki galutinio sprendimo mokestiniame ginče priėmimo, jeigu sprendimas dėl patikrinimo akto patikrinimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka; 3) gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Kiekvienu atveju nustačius šių kriterijų visumą, mokesčių administratorius įgyja teisę atlikti pakartotinį patikrinimą (LVAT 2011 m. spalio 20 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-442-2707-11).
Pagal Taisyklių 43 punktą mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma, išskyrus atvejus, kai patikrinimas atliekamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams (Taisyklių 43.3 punktas), t. y. kai mokesčių administratorius gauna informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kompetentingų institucijų (Taisyklių 43.3.2.2 papunktis). Pagal Taisyklių 44 punktą jų 43 punkte nurodytos išimtys yra netaikomos, jei nuo pirminio patikrinimo pabaigos (jei sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo apskųstas – nuo paskutinio sprendimo mokestinime ginče priėmimo dienos) praėjo daugiau nei 10 metų (įgyvendinamos MAĮ 118 str. 2 d. nuostatos). Taisyklių 45 punktas numato, kad vietos mokesčių administratorius, norėdamas pradėti pakartotinį patikrinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, turi pateikti centriniam mokesčių administratoriui motyvuotą prašymą leisti tokį patikrinimą atlikti, išskyrus atvejus, kai atliekamo pakartotinio patikrinimo metu paaiškėja, kad vieno arba kelių mokesčių apskaičiavimas (perskaičiavimas) turi įtakos atitinkamo mokestinio laikotarpio kito mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui). Centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pateiktą prašymą bei prie jo pridėtus pakartotinio patikrinimo atlikimo būtinybę pagrindžiančius dokumentus, priima atitinkamą sprendimą ir apie tai raštu informuoja vietos mokesčių administratorių. Taisyklių 46 punktas numato, jog pagal apimtį pakartotinis patikrinimas gali būti dalinis – kai tikrinama tik dalis ankstesnio patikrinimo metu patikrintų mokesčių rūšių arba tik dalis tikrinto laikotarpio ir gali sutapti su prieš tai buvusiu mokestiniu patikrinimu, t. y. naujo patikrinimo apimtis pagal tikrinamus laikotarpius ir mokesčių rūšis sutampa su prieš tai buvusiu mokestiniu patikrinimu. Pakartotinis patikrinimas turi būti atliekamas tik atitinkamų pavedimų ribose ir (arba) tik tiek, kiek tai susiję su Taisyklių 43 punkte minimais atvejais. Kai atliekamo pakartotinio patikrinimo metu paaiškėja ir kiti MAĮ 118 straipsnyje nustatyti pakartotinio patikrinimo atlikimo pagrindai (nurodyti Taisyklių 43 punkte), tokiu atveju pakartotinis patikrinimas gali būti atliekamas tokios apimties, kiek tai susiję su abiem atvejais.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pirminis pareiškėjos mokestinis patikrinimas atliktas pagal 2015 m. liepos 28 d. pavedimą tikrinti Nr. (7.46) FR0773-2101. 2016 m. spalio 11 d. buvo surašytas pirminis patikrinimo aktas. Pirminio patikrinimo metu pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, gavus atsakymą iš Kipro mokesčių administratoriaus, padaryta išvada, kad pagal pareiškėjos pateiktą 2008 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį pareiškėja faktiškai nesuteikė 13,5 mln. Eur paskolos Kipro Respublikoje registruotai bendrovei Grademank Limited. Grademank Limited tarptautiniais pavedimais 4,82 mln. Eur pareiškėjos pateiktą 2011 m. balandžio 21 d. trišalę sutartį Grademank Limited tariamai perdavė Šveicarijos Konfederacijoje registruotai Swiss Green Venture Capital AG, kuri 9,14 mln. Eur grąžino pareiškėjai 2013 m. tarptautiniais pavedimais. Patikrinimo metu vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į visas mokestinio patikrinimo metu surinktas aplinkybes bei duomenis, mokėtojos iš Grademank Limited ir Swiss Green Venture Capital AG 2010 m. ir 2013 m. gautos piniginės lėšos apmokestintos kaip gautos kitos, su darbo santykiais nesusijusios, ne individualios veiklos B klasės pajamos, mokesčio prievolę priskiriant pareiškėjai. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja, siekdama mokestinės naudos, teikė paskolas savo kontroliuojamoms bendrovėms bei gavo formaliai neapmokestinamas paskolų palūkanas. Buvo nekilnojamojo turto gautų pajamų netinkamas deklaravimas, kiti GPMĮ pažeidimai (iš viso 25 pažeidimai).
Minėta, jog LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3422-442/2020 pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeitė: panaikino MGK 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. S-272(7-106/2017) dalį, kuria buvo patvirtinti: nurodymas sumokėti 1 411 831,74 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 141 183 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo Šveicarijos įmonių ir bankų pareiškėjai pervestos 9 412 211,62 Eur sumos, bei nurodymas sumokėti 146,88 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 15 Eur baudą, kurie apskaičiuoti dėl netinkamo Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymo. Taip pat panaikino atitinkamas VMI 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 68-50 dalis ir perdavė pareiškėjos skundą VMI nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Pakartotinio patikrinimo metu Kauno AVMI 2020 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (12.1E) K-4553 kreipėsi į FNTT bei į Kauno apygardos prokuratūrą dėl leidimo susipažinti su pareiškėjos atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, gauti dokumentų kopijas bei šiuos dokumentus naudoti atliekamo pakartotinio patikrinimo metu. Leidimas buvo gautas. FNTT atsakymą iš Šveicarijos Konfederacijos teisinės pagalbos prašymą gavo 2019 m. sausio 23 d. Atsižvelgiant į iš FNTT gautą informaciją (FNTT Kauno AVMI pateikė pilnus Societe Generale Private Banking (Suisse) SA sąskaitų išrašus, Opensky Management LTD steigimo dokumentus, šios įmonės sąskaitos išrašus paaiškėjo dar 2008–2013 m. egzistavusios piniginių lėšų judėjimo tarp pareiškėjos ir jos kontroliuojamos įmonės sąskaitų, pareiškėjos Šveicarijos banke gautų paskolų panaudojimo bei jų grąžinimo, piniginių lėšų judėjimo tarp pareiškėjos Šveicarijos ir Lietuvos bankuose atidarytose sąskaitose, piniginių lėšų panaudojimo pareiškėjos reikmėms ir kt.), Kauno AVMI 2020 m. liepos 29 d. raštu kreipėsi į VMI leisti atlikti pareiškėjos pakartotinį patikrinimą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Leidimas suteiktas 2020 m. rugpjūčio 6 d.
Pakartotinio patikrinimo metu papildomai iš viso apskaičiuota 2 010 960,64 Eur GPM, taikant MAĮ 69 straipsnį, nustačius, kad pareiškėja 2010 m. ir 2013 m. gavo kitų su darbo santykiais nesusijusių, ne individualios veiklos pajamų, iš viso 14,04 mln. Eur, kurių nedeklaravo (1 pažeidimas), todėl pakartotinio mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 2 006 365,82 Eur GPM prievolė; nedeklaravo 2010, 2011 ir 2012 m. gautų palūkanų pajamų ir išskaičiuoto mokesčio (iš Šveicarijos banko Societe Generale Private Banking) (2 pažeidimas); neteisingai deklaravo iš Šveicarijos banko gautas palūkanas ir sumokėtą pajamų mokestį (3 pažeidimas) ir dėl 2, 3 pažeidimų papildomai apskaičiuota 4 594,82 Eur GPM.
Teismas pažymi, jog įsiteisėjusių administracinio teismo sprendimų privalomumą apibrėžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 14 straipsnis. ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią. Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas tiesiogiai susijęs su asmens pažeistų subjektinių teisinių ir interesų gynyba, nes būtent šioje stadijoje subjekto teisinė padėtis, kiek tai įmanoma, atkuriama į iki pažeidimo buvusią padėtį. Todėl akivaizdu, kad teisinėje valstybėje viešojo administravimo subjektas privalo vykdyti teismo sprendimą, nekvestionuodamas jo teisėtumo ar pagrįstumo (2011 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-929/2011). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas. Tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais. Kartu sudaromos realios galimybės realizuoti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimas, 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas).
Dėl pirmojo pažeidimo pažymėtina, jog pirminio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja 2010 m. į jos Lietuvos bankuose esančias sąskaitas gavo 4 624 500 Eur piniginių lėšų, 2013 m. gavo 9 412 211,62 Eur, iš viso 14 036 711,62 Eur. MGK 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. S-272 (7-106/2017) Inspekcijos 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 68-80 dalį, kuriuo pareiškėjai apskaičiuoti mokesčiai nuo 4 624 500 Eur lėšų panaikino. Ši sprendimo dalis įsiteisėjo, tačiau ši MGK sprendimo dalis nebuvo patikrinta teismų ir dėl jos nėra priimta teismų procesinių sprendimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, Kauno AVMI pateikdama prašymą VMI leisti atlikti pareiškėjos pakartotinį patikrinimą motyvavo, dėl ko būtina pakartotinai patikrinti (t. y. dėl iš FNTT gautos mokestiniam ginčui svarbios informacijos, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pirminio patikrinimo metu), be to, teismas pažymi, kad pareiškėja ir pati teikė pakankamai didelį kiekį dokumentų, kuriuos reikėjo tinkamai įvertinti. Dėl poreikio atlikti pareiškėjos pakartotinį patikrinimą pakankamai motyvavo ir VMI, leisdamas Kauno AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą. Byloje esanti medžiaga duoda pagrindo išvadai, jog paaiškėjo naujos mokestiniam patikrinimui reikšmingos aplinkybės, be to, įvardytos mokestinio patikrinimo spragos, kurias nustatė LVAT nutartimi pavesdamas mokesčių administratoriui iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą bei reikalingumas įvertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes ir užpildyti mokestinio patikrinimo spragas, lėmė pakartotinį patikrinimą. Pastebėtina, kad tai betarpiškai susiję su teisinga bei pagrįsta galima mokesčių našta, kurią lemia tinkamas mokestinės bazės nustatymas, kas negali būti nuspręsta neturint patikimų, nekeliančių abejonių duomenų, t. y. neatlikus pakartotinio tikrinimo. Paneigiant mokesčių administratoriui galimybę atlikti pakartotinį patikrinimą, kai tam yra konkretus bei pagrįstas poreikis, būtų sukliudyta įvykdyti įstatymų leidėjo įpareigojimą – pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio (prievolės) ir su juo susijusias sumas. Pakartotinis patikrinimas būtent ir užtikrina teisingumo, protingumo ir gero administravimo principų laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-556/2017). Visa tai lemia, kad VMI, įvertinusi visas pareiškėjos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, LVAT nutartyje nurodytas reikalingas ištirti bei nustatyti aplinkybes, taip pat gautą informaciją iš FNTT, pagrįstai leido Kauno AVMI atlikti pakartotinį pareiškėjos patikrinimą. Priešingi šiuo klausimu skundo argumentai yra nepagrįsti bei neteisingi, todėl atmetami.
Būtina pabrėžti, kad tiek vietos, tiek centrinis mokesčių administratorius privalo nustatyti, ar mokesčio mokėtojas teisingai vykdo savo prievoles, tuo tikslu privalu tirti visas aplinkybes, susijusias su mokesčio mokėtojo veikla, ir atitinkamai rinkti įrodymus, tiek patvirtinančius, tiek paneigiančius mokesčio mokėtojo veiksmų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2214/2013). Antra vertus, tyrimas administruojant mokesčius turi būti atliekamas ir nepažeidžiant mokesčio mokėtojų teisių, mokesčių administratoriui atliekant savo funkcijas, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą. Teismo vertinimu, šiuo atveju pastarųjų aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pakartotinio patikrinimo metu pareiškėjai nebuvo paneigta teisė teikti papildomus įrodymus dėl su pakartotiniu patikrinimu kylančių klausimų, ką pareiškėja per atstovą ir darė.
Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog pareiškėja nebuvo informuota apie priimtą VMI leidimą atlikti pakartotinį patikrinimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno AVMI 2020 m. spalio 27 d. raštu Nr. (7.45 E) K-10919 pateikė pareiškėjos atstovui VMI 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. R-3718 dėl leidimo pakartotinai atlikti kontrolės veiksmus, taip pat Kauno AVMI 2020 m. liepos 29 d. raštą Nr. (12.1E) K-7355 prašymą leisti atlikti pakartotinį patikrinimą. Tad ir šie pareiškėjos skundo argumentai nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nepaneigė, jog FNTT pateiktoje medžiagoje egzistavo aplinkybės, kurios buvo ir pirminio mokestinio patikrinimo metu, tačiau jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui tiek atliekant mokestinį patikrinimą, tiek priimant sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo, tiek mokestinio ginčo nagrinėjimo metu iki galutinio sprendimo mokestiniame ginče priėmimo, šios nustatytos aplinkybės turėjo įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, todėl nėra pagrindo sutikti dėl MAĮ 118 straipsnio pažeidimo.
Dėl pareiškėjai apskaičiuoto GPM nuo 2010 ir 2013 metų gautų pajamų
Pareiškėja skunde iš esmės teigia, jog jai nekyla pareiga mokėti GPM nuo 2010 m. gautų 4 624 500 Eur bei nuo 2013 m. gautų 9 412 211,62 Eur pajamų, nes šios pajamos yra įmonės Grademank Limited jai grąžinta paskola, kurią ji teigia įmonei buvo suteikusi 2008 m. Teigia, kad pajamų suteikti paskolą turėjo, nes 2007 m. pardavė UAB „Medicinos konsultacijų tinklas“ akcijas, be to, įmonė Opensky Management Ltd 2008 m. pareiškėjai paskirstė tarpinius dividendus (šis argumentas atsirado atliekant pakartotinį patikrinimą).
Kauno AVMI patikrinimo metu nustatė, kad nepasitvirtino nei viena iš anksčiau nurodytų pareiškėjos versijų dėl paskolų suteikimo aplinkybių ir šaltinių paskolai suteikti.
Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 3 straipsnis). Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos (GPMĮ 5 straipsnio 1 dalis). GPMĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Byloje nėra ginčo dėl anksčiau nurodytų piniginių sumų pervedimo į pareiškėjos banko sąskaitas Lietuvos bankuose, t. y. šių duomenų pakanka tvirtinimui, jog pareiškėja gavo B klasės pajamas GPMĮ prasme, jeigu nėra kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog minėtos pinigų sumos yra GPM neapmokestinamos gyventojos pajamos.
MAĮ 69 straipsnio 1 dalis nustato, jog tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, savo praktikoje yra nurodęs, jog pagrįsti tvirtinimą, kad sandoriai sudaryti siekiant mokestinės naudos, privalo mokesčių administratorius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1305/2008; 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2013, 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-517-442/2017). Ginčui pasiekus teismą, pastarasis turi nustatyti, ar mokesčių administratoriaus išvada dėl tikrojo ginčo sandorio (ūkinės operacijos) turinio yra pagrįsta tinkamu faktinių aplinkybių vertinimu ir pakankamais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-828/2008; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1715/2012; 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-517-442/2017).
Taigi, Kauno AVMI ir VMI, vadovaudamasi MAI 69 straipsnio 1 dalimi, nepripažino pareiškėjos 2008 m. sudarytos rašytinės paskolos sutarties dėl 13,5 mln. Eur paskolos Grademank Limited Ltd.
Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu pagal turimus dokumentus nustatyta, jog Opensky Management Ltd (akcininkė pareiškėja) buvo vienintelis pagal Kipro Respublikos įstatymus įsteigtos bendrovės Conmile Limited akcininkas. Opensky Management Ltd 2008 m. paskirstė savo vieninteliam akcininkui tarpinius dividendus, iš viso 19 390 098 mln. Eur. Opensky Management Ltd 2008 m. sprendimu paskirstė tarpinius dividendus pareiškėjai. Kauno AVMI atkreipė dėmesį, jog byloje nėra mokėjimo pavedimų, patvirtinančių tarpinių dividendų išmokėjimą nei Opensky Management Ltd, nei šios įmonės akcininkei (pareiškėjai). Be to, Kauno AVMI iš gautų banko išrašų bei kitų iš Šveicarijos banko gautų dokumentų nustatė, jog Opensky Management Ltd 2008 m. gavo paskolas iš Roda Fortuna Management Ltd (Singapūras) bei iš Seapcele Limited (Kipras) ir skolintas lėšas investavo į pinigų rinkas.
Byloje yra nustatyta, jog nėra jokių įrodymų, jog pareiškėja suteikė 2008 m. Kipro įmonei Grademank Limited 13,5 mln. Eur dydžio paskolą. Mokesčių administratorius gavęs Audito įmonės A. P. K. Ltd išvadą nustatė, jog Grademank Limited nėra apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų. Kipro įmonė 2012 m. gegužės 4 d. likviduota. Taip pat nustatė, jog pareiškėja 2008 m. turėtų lėšų nenaudojo suteikti paskolai Kipro įmonei. Pareiškėja 2008 m. neturėjo pakankamai pajamų suteikti tokio dydžio paskolą. Be to, mokesčių administratorius nustatė, jog Opensky Management Ltd tarptautiniais pavedimais Grademank Limited 2010 m. pervedė 4,82 mln. Eur, ši suma vėliau pervesta pareiškėjai, 2011 m. Opensky Management Ltd tarptautiniais pavedimais Grademank Limited pervedė 8 288 000 mln. Eur. Kaip minėta anksčiau, 2013 m. Swiss Green Venture Capital AG pareiškėja gavo 9,41 mln. Eur. Teigė, kad pareiškėjai Grademank Limited 2011 m. negrąžino 9 149 167 mln. Eur, todėl buvo sudaryta trišalė sutartis, pagal kurią, pareiškėjai paskolą turėjo grąžinti Swiss Green Venture Capital AG.
Pareiškėjos argumentas, kad banko išrašai ir Swiss Green Venture Capital AG finansinė atskaitomybė yra tiesioginis įrodymas, kad į pareiškėjos Lietuvoje esančias banko sąskaitas iš Šveicarijos gauta suma yra šios įmonės grąžinta paskolos suma, yra nepagrįsti, kadangi finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaromi pačių įmonių, bei banko sąskaitų išrašai nepaneigia mokesčių administratoriaus teisės taikyti sandorių turinio prieš formą principo, įvertinus visą pinigų judėjimo kelią, sandorių sudarymo aplinkybes, juos sudariusius asmenis, laikotarpius ir kitus reikšmingus duomenis.
Pareiškėja tiek skunde teismui, tiek patikrinimo metu teikė besiskiriančius paaiškinimus dėl suteiktos paskolos realumo (detaliai aprašyta MGK sprendimo 26 lape paskutinėje pastraipoje), teigdama, kad ji turėjo pakankamai pajamų suteikti tokio dydžio paskolą Kipro įmonei, tačiau teismas pažymi, jog nėra objektyvių įrodymų, kad būtent pareiškėjos pajamos kaip paskola buvo suteikta Kipro įmonei, t. y. nepagrindžiamas paskolos suteikimo realumas.
Be to, kaip teisingai pastebėjo MGK, pareiškėja kaip savo pajamas nurodo užsienio įmonių pajamas, tačiau įmonių turimas turtas, įskaitant įmonės banko sąskaitose valdomas lėšas, nelaikytinas pareiškėjos pajamomis dėl įmonių turto atskirumo nuo jų akcininkų turto. Nesant įrodymų dėl dividendų išmokėjimo 2008 metais pareiškėja šių lėšų kaip pajamų 2008 metais ir negavo. Dėl to nepagrįsti argumentai dėl senaties šiame ginče taikymo. Atitinkamai, pareiškėja negalėjo 2008 metais paskolinti lėšų, kurių nebuvo gavusi. Paskolos, kaip sandorio, realus pobūdis reikalauja pagrįsti, jog paskolos lėšos buvo paskolos gavėjui išmokėtos ar suteiktos.
Nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad į jos sąskaitas pervesta 9 412 211,62 Eur suma iš Šveicarijos Konfederacijos yra Swiss Green Venture Capital AG grąžinta paskolos suma, kadangi nėra duomenų, kad šiai įmonei buvo suteikta paskola būtent pareiškėjos taip pat. Trišalis susitarimas apie tai, kad įskaitoma neva iš kitos įmonės gautina paskolos grąžinimo suma perskolinant šią sumą Šveicarijos įmonei, patvirtina aukščiau nurodytas mokesčių administratoriaus išvadas apie eilės dirbtinių sandorių sudarymą siekiant mokestinės naudos ir nepatvirtina, jog būtent pareiškėja 2008 ar vėliau nurodytai Šveicarijos įmonei realiai suteikė nurodyto dydžio paskolą, kurią vėliau atgavo.
Teismas, įvertinęs pakartotinio mokestinio patikrinimo metu nustatytas su paminėto sandorio sudarymu ir vykdymu susijusias faktines aplinkybes, neturi pagrindo nepritarti Kauno AVMI išvadai, kad aukščiau aprašytos ūkinės operacijos, kurios formaliai įformintos 2008 m. sudaryta paskolos sutartimi, turinys neatitinka realaus šio sandorio turinio ir kad šis sandoris buvo sudarytas dirbtinai, siekiant vienintelio tikslo – gauti mokestinės naudos. Nagrinėjamu atveju egzistuoja MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ginčo mokestines prievoles apskaičiuoti šioje nuostatoje numatytu būdu. Kauno AVMI įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą (MAĮ 67 str. 1 d.). Kauno AVMI pagal MAĮ 69 straipsnio 1 dalies taisykles teisingai nustatė tikrąjį ginčo mokestinių teisinių santykių turinį, todėl šiuo aspektu skundžiami Kauno AVMI ir VMI sprendimai yra pagrįsti pakankamais ir tinkamais įrodymais (MAĮ 67 str. 1 d.); pareiškėjos argumentai bei teikiami įrodymai neleidžia kitaip vertinti ginčo teisinių santykių. Vien pareiškėjos argumentai, kad paskola nėra pripažįstama GPM objektu, savaime nesudaro pagrindo kitaip vertinti nei įvertino Kauno AVMI ir VMI skundžiamuose sprendimuose pinigų sumas, kurias pareiškėja teigė (at)gavusi iš 2008 m sudarytos paskolos sutarties, ar daryti išvadą, kad Kauno AVMI šias sumas nepagrįstai priskyrė GPM apmokestinamoms pajamoms. Pareiškėja kartu su skundu teismui pateikė dokumentus, kurių nei VMI, nei MGK neteikė, t. y. banko sąskaitos išrašus, kuriais pareiškėja siekia įrodyti, jog Conmile Limited buvo apmokėta už UAB „Medicinos konsultacijų tinklas“ akcijas, bei susirašinėjimą el. laiškais su Amicorp Bank and Trust Limited banku, kuriais siekia įrodyti, kad pateikti banko išrašai yra autentiški. Pažymėtina, kad tai, jog Conmile Limited buvo apmokėta už UAB „Medicinos konsultacijų tinklas“ akcijas, nepatvirtina, kad šios lėšos kaip galutinę naudos gavėją pasiekė pareiškėją 2008 metais. Iš aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų, patvirtinančių realų pinigų judėjimo kelią, matyti, kad pareiškėja 2010 ir 2013 metais gavo tam tikras pajamas, tačiau, įvertinus tarpinių dirbtinių sandorių skaičių ir pobūdį, pagrįstai mokesčių administratorius nurodė, kad kilmė šių lėšų neginčijamai nėra patvirtinta. Be to, banko sąskaitos išrašai yra ne pareiškėjos asmeninių sąskaitų, o kitų įmonių. Dėl to pagrįstai mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėja pajamas gavo piniginių lėšų įskaitymo į jos banko sąskaitą momentu. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodyti užsienio įmonių finansinės atskaitomybės dokumentai ir/ar audito ataskaitos nepaneigia ir negali paneigti mokesčių administratoriaus išvadų, kadangi šie dokumentai sudaromi kitais tikslais. Be to, finansinė atskaitomybė rengiama pačių įmonių, o audito ataskaitoje pasisakoma dėl apskaitos reikalavimų tinkamo įmonėje laikymosi pagal įmonės pateiktus dokumentus. Kai tuo tarpu mokesčių administratoriaus išvados grindžiamos kompleksinio patikrinimo duomenimis, gautais pritaikius mokesčių administratoriui prieinamus tikrinimo būdus ir metodus, atlikus priešpriešinius įmonių, kitų subjektų tikrinimus, surinkus informaciją iš užsienio mokesčių administratorių ir trečiųjų asmenų ir pan. bei sugretinus ją su mokesčių mokėtojos teiktais paaiškinimais ir informacija.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo sutikti pareiškėjos skundo argumentais dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo ar nepagrįstumo aptariamais aspektais dėl 2010 ir 2013 metais į banko sąskaitas gautų 4 624 500 Eur ir 9 412 211,62 Eur piniginių lėšų laikymo pareiškėjos apmokestinamomis gyventojų pajamų mokesčiu pajamomis.
Dėl Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymo Lietuvoje
Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2012 metais gavo 6 762,34 Eur palūkanų, nuo kurių Šveicarijoje yra sumokėtas 3 039,15 Eur pajamų mokestis, 2011 m. gavo 38 916,97 Eur palūkanų, nuo kurių Šveicarijoje sumokėjo 13 316,11 Eur pajamų mokestį, 2010 metais gavo 6 548,23 Eur palūkanas, nuo kurių Šveicarijoje sumokėtas 2 213,81 Eur pajamų mokestis.
Taigi iš bylos medžiagos matyti, jog pakartotinio patikrinimo metu konstatuotas 2 pažeidimas nebuvo pirminio mokestinio patikrinimo dalykas, jis atsirado Kauno AVMI atliekant pakartotinį patikrinimą dėl naujų paaiškėjusių aplinkybių, nes apie pareiškėjos atidarytas ir uždarytas sąskaitas ir subsąskaitas ir jose disponuojamomis sumomis pirminio mokestinio patikrinimo metu nebuvo žinoma. To neneigia nei viena iš šalių.
Pažymėtina, jog pareiškėja pirminio patikrinimo metu neteikė duomenų apie Šveicarijoje sumokėtą pajamų mokestį už gautas palūkanas.
Pagal GPMĮ 37 straipsnio 1 dalį užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gautos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus toje valstybėje gautas palūkanas, dividendus ir honorarus, šio Įstatymo nustatyta tvarka yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka sumokėtas toje užsienio valstybėje. Užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą nuo toje valstybėje gautų palūkanų, dividendų ir honorarų nuolatinis Lietuvos gyventojas gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą. Pagal to pačio straipsnio 4 dalį, jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos Federalinės Tarybos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo 11 straipsnio 1 dalį palūkanos, susidarančios Susitariančioje Valstybėje ir mokamos kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje. Tačiau tokios palūkanos taip pat gali būti apmokestinamos toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje jos susidaro, ir pagal tos Valstybės įstatymus, bet jei faktiškasis palūkanų savininkas yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas, taip imamas mokestis negali būti didesnis kaip 10 proc. bendros palūkanų sumos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos Federalinės Tarybos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo 11 straipsnio 2 dalis). Pagal šias Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos Federalinės Tarybos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo nuostatas Šveicarijos vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamos palūkanos gali būti apmokestinamos Šveicarijoje taikant ne didesnį kaip 10 proc. pajamų.
Pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, kad maksimalus užsienio valstybėje sumokėtas ir Lietuvoje atskaitytinas mokestis turėtų būti 15 procentų, nėra pagrįstas anksčiau minėta sutarties nuostata, todėl atmestinas.
Dėl atleidimo nuo delspinigių
Kauno AVMI, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo ir gero administravimo principais, įvertinusi ilgą delspinigių skaičiavimo laikotarpį, atleido pareiškėją nuo 50 proc., t. y. nuo 760 470,14 Eur GPM delspinigių.
Pareiškėja skunde prašo ją atleisti nuo didesnės apskaičiuotų delspinigių dalies.
Teismas pažymi, kad delspinigiai nėra sankcija už mokesčių įstatymų pažeidimus, o yra mokestinės prievolės užtikrinimo būdas (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Delspinigiai skaičiuojami kaip kompensacija valstybei už tai, kad, valstybė atitinkamu laikotarpiu negalėjo naudotis jai pagal mokesčių įstatymus priklausančiomis lėšomis, o mokesčių mokėtojas šiomis sumomis disponavo nepagrįstai. Teismo nuomone, nėra įstatyminio pagrindo atleisti pareiškėją nuo didesnės nei 50 proc. dydžio delspinigių sumos. Tai, kad FNTT buvo gavusi informaciją iš Šveicarijos Konfederacijos 2019 metais, neduoda pagrindo laikyti, jog mokesčių administratorius nepagrįstai delsė ir tyrimo trukmė pailgėjo dėl jo kaltės, kadangi mokestinis ginčas tuo metu buvo nagrinėjamas teisme. Įvertinus, kad LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartimi grąžino VMI nagrinėti iš naujo pareiškėjos skundą, kad VMI 2020 m. balandžio 6 d. pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą ir naujas patikrinimo aktas priimtas 2020 m. spalio 2 d., neduoda pagrindo išvadai apie mokesčių administratoriaus delsimą pakartotinio patikrinimo metu. Pirminio mokestinio ginčo metu įsiteisėjusiais teismų sprendimais taip pat nebuvo nustatyta delsimo iš mokesčių administratoriaus atliekant patikrinimą. Kitų aplinkybių, kurios leistų svarstyti dėl didesnio nei 50 proc. atleidimo nuo delspinigių, pareiškėja nenurodė. Mokesčių administratorius įvertino visas pareiškėjos nurodomas reikšmingas aplinkybes sumažindamas perpus mokėtinų delspinigių dydį.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra pagrindo pareiškėjos skundo tenkinti ir naikinti ar keisti skundžiamas Kauno AVMI, VMI ar MGK sprendimų dalis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos E. A. Z. skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.