Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Akcentuoja, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja disponavo Opensky Management Ltd lėšomis, tai, kad pareiškėja vedė pinigines lėšas iš Opensky Management Ltd sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą. Tai konstatavo tiek mokesčių administratorius, to neginčijo ir MGK. Tai, kad pareiškėja disponavo Opensky Management Ltd lėšomis patvirtina ir FNTT pateikti Opensky Management Ltd išrašai, iš kurių matyti, kad pvz. 12/12/07 buvo įkeista 10 015 000 EUR suma (paskirtyje nurodyta, kad tai yra „Pledge in favour of 3rd party“, t. y. įkeitimas trečiojo asmens naudai). Šios lėšos buvo įkeistos pareiškėjos naudai, tai patvirtina Societe Generale Private Banking subsąskaitos Nr. 95862.01 išrašas, kuriame matosi, kad yra pateiktas 10 013 604,52 EUR depozitas bei Societe Generale Private Banking raštas, kuriame yra nurodyta, kad paskola yra suteikta įkeičiant trečiojo asmens lėšas. Tiek mokesčių administratorius, tiek MGK savo sprendimuose konstatavo, kad iš FNTT gautų dokumentų buvo nustatyta, kad prieš pervedant pinigus mokesčių mokėtojai į Lietuvą, Grademank Limited šiuos pinigus gavo iš Societe Generale Private Banking pareiškėjos kontroliuojamos Bahamose įsteigtos įmonės Opensky Management Ltd sąskaitos.

Pažymi, kad nors ginčo dėl pajamų šaltinio, kaip patvirtina pareiškėjos pateikti ir FNTT surinkti įrodymai, neliko, yra padaryta nepagrįsta MGK sprendimo konstatuojamoje dalyje nurodyta išvada, jog pareiškėjos 2010 m. ir 2013 m. gautos piniginės lėšos yra vertinamos kaip iš nenustatytų šaltinių gautos pajamos.

Teigia, jog pareiškėja niekada nekeitė savo pozicijos dėl pajamų šaltinio, o savo paaiškinimus kontrolės procedūrų metu ir vėliau ginčo metu ne keitė, o pildė. Tai buvo daroma dėl objektyvių priežasčių, nes dokumentus praėjus daugiau kaip 10 metų gauti yra sudėtinga, įmonės yra likviduotos, o banko sąskaitos uždarytos. Pažymi, jog net jeigu Komisijos nuomone, pareiškėjos pozicija buvo keičiama, tai neturi jokios reikšmės nei šiam ginčui, nei priimam sprendimui, nes pakartotinio patikrinimo metu iš FNTT surinktų dokumentų buvo nustatytas pajamų šaltinis, todėl tai tik patvirtina, kad pakartotinio patikrinimo metu buvo įrodyta, kad: a) mokesčių mokėtoja turėjo pakankamai finansinių galimybių suteikti paskolą; b) mokesčių mokėtojos pajamų šaltinis yra Opensky Management Ltd pajamos, kurios, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, buvo gautos iš Conmile Limited pardavus 100 proc. UAB „Medicinos konsultacijų tinklas“ akcijų.

Pažymi, kad mokesčių administratorius ir MGK ginčo metu neteisingai aiškino bei nustatė pajamų apmokestinimo momentą. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (toliau – GPMĮ) 8 straipsnio 2 dalimi, 13,5 mln. Eur Opensky Management Ltd 2008 m. gautos pajamos yra laikomos pareiškėjos tiek pozityviomis pajamomis, tiek faktiškai gauta nauda, kurių apmokestinimo momentas GPM apmokestinimo tikslais yra 2008 m., o ne 2010 m. ir 2013 m. Pažymi, jog Opensky Management Ltd buvo vienintelis pagal Kipro Respublikos įstatymus įsteigtos bendrovės Conmile Limited akcininkas, kuri kaip yra matyti pagal pridėtą audituotą 2008 m. gruodžio 31 d. finansinę atskaitomybę, 2008 m. paskirstė savo vieninteliam akcininkui Opensky Management Ltd tarpinius dividendus, iš viso 19 390 098 Eur. Taip pat pažymi, kad byloje yra pateiktas 2008 m. Opensky Management Ltd sprendimas, kuriuo buvo paskirstyti tarpiniai dividendai pareiškėjai.

Nurodo, kad pareiškėja turėjo pakankamai lėšų suteikti paskolą Grademank Limited. Pakartotinio patikrinimo metu nenustatyta, kad pareiškėja turėjo daugiau išlaidų negu gavo pajamų, todėl, nors byloje yra ginčijamas Grademank Limited paskolos realumas, pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad yra nustatytas pajamų šaltinis ir pajamų kilmė, tai nekeičia pajamų gavimo momento ir paskolos Grademank Limited suteikimo faktas apskritai net neturi reikšmės. Tačiau atkreipia dėmesį, kad prie šio skundo yra pridėtas schematiškai atvaizduotas pinigų judėjimas, kuriame nuosekliai atvaizduota įvykių seka ir nurodytos operacijos bei byloje esantys tai pagrindžiantys dokumentai, iš kurių yra akivaizdu, kad Grademank Limited ir Swiss Green Venture Capital AG paskolos buvo realios, paskoloms suteikti buvo panaudotos lėšos iš vaistinių tinklo pardavimo, kurias pareiškėja paskolino Grademank Limited ir kurios pareiškėjai buvo grąžintos.

Mano, kad MGK sprendime nepagrįstai nurodė, kad jos vertinimu, vienas iš šiame ginče aptariamos sukurtos dirbtinių sandorių schemos tikslų buvo nukelti pareiškėjos pajamų gavimo momentą laikotarpiui, kada mokesčių administratorius dėl suėjusio mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) senaties termino nebeturėtų galimybės patikrinti ir įvertinti gautų pajamų pobūdžio. Mano, jog MGK išvada yra nelogiška, nes paskola buvo suteikta 2008 m., paskola pradėta grąžinti 2009 m., tuo tarpu senaties terminas yra 5 metai.

Pažymi, kad nors LVAT pavedė mokesčių administratoriui atlikti pateiktų dokumentų autentiškumą, mokesčių administratorius nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų savo iniciatyva rinkti / tikrinti informaciją, kurią LVAT sprendimu būtent ir pavedė patikrinti grąžinus skundą nagrinėti atgal. LVAT nurodė, kad būtina įvertinti pareiškėjos teismui pateiktų Grademank Limited Amicorp Bank and Trust Limited banko išrašų autentiškumą, kuriuose matėsi, kad Opensky Management Ltd grąžino visą paskolą Grademank Limited. Pareiškėja ginčo metu teikė teismui ir daugiau įrodymų, kurių autentiškumą LVAT nurodymu mokesčių administratorius turėjo patikrinti. Pvz., buvo pateiktas Swiss Green Venture Capital AG balansas ir didžioji knyga, taip pat buvo pateiktos pareiškėjos Credit Suisse banko ir J. B. banko išrašų kopijos, kuriuose matyti iš Swiss Green Venture Capital AG atlikti mokėjimai pareiškėjai (pavedimų paskirtis „paskolos grąžinimas“). Tačiau nei šie, nei kiti įrodymai nebuvo rinkti, apsiribota tik iš FNTT gauta medžiaga, patikrinimo akte akcentuojant tik mokesčių administratoriui naudingas aplinkybes.

Nurodo, kad pareiškėja teikė savo užsienio bankuose esančių sąskaitų išrašus pirminio patikrinimo metu bei mokestinio ginčo metu, todėl mokesčių administratorius galėjo jau tada pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą ir šią informaciją įvertinti. Teigia, kad kreiptis mokesčių administratorių į Šveicariją, kad patvirtinti pareiškėjos nurodomas aplinkybes, ragino pati pareiškėja. Mokesčių administratorius galėjo ir turėjo galimybę gauti visą informaciją apie pareiškėjos pajamas dėl 2010-2013 metų pirmojo patikrinimo metu, esminė informacija jam buvo pateikta pačios pareiškėjos mokestinio ginčo metu, todėl mokesčių administratoriaus nurodyti motyvai dėl pakartotinio patikrinimo teisėtumo yra nepagrįsti.

Cituodama MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teigia, kad ši nuostata netaikoma paaiškėjus naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Įstatymų leidėjas nustatė esmines sąlygas, kurių pagrindu galima atlikti pakartotinį patikrinimą: 1) naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, 2) centrinio mokesčių administratoriaus leidimas minėtą patikrinimą atlikti. Taisyklių 43.3.2.2, 45 punktuose detalizuojamos šios nuostatos – kai mokesčių administratorius gauna informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kompetentingų institucijų. Pažymi, kad VMI nustatė, jog Kauno AVMI prašymas yra pagrįstas, t. y. atitinka nustatytas sąlygas – ji gavo kitos Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos (FNTT) disponuojamą informaciją, kuri buvo gauta iš Šveicarijos. Šią informaciją sudarė naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, todėl buvo suteiktas leidimas atlikti pareiškėjos pakartotinį patikrinimą už 2010–2012 metus. VMI pabrėžia, kad reikalavimai administraciniam sprendimui nėra taikomi leidimui, nes vienas viešojo administravimo subjektas davė leidimą kitam viešojo administravimo subjektui. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nustatyti reikalavimai taikomi santykiams tarp asmens ir viešojo administravimo subjekto (pvz., VAĮ 2 straipsnio 5, 10, 12 dalis, 11 straipsnis), todėl Kauno AVMI pagrindė savo prašymą ir VMI neturi teisinio pagrindo savo išduoto leidimo vertinti kitaip. Kita vertus, pareiškėja savo argumentus dėl pakartotinio patikrinimo teikė tiek VMI, tiek MGK, kurie buvo vertinami, todėl jos teisė į gynybą nebuvo apribota, ji buvo išklausyta. Dėl to mano, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, jog buvo apribota teisė skųsti leidimą dėl pakartotinio patikrinimo.

Cituodama MAĮ 42 straipsnį, nurodo, kad mokesčių mokėtojas privalo pranešti apie sąskaitas užsienio valstybių finansų įstaigose. Pareiškėja privalėjo pranešti apie savo sąskaitas užsienio bankuose, t. y. įstatymų leidėjas nenustatė pareigos mokesčių administratoriui ieškoti (aiškintis) mokesčių mokėtojų sąskaitų pasaulio mastu. Pareiškėja nepranešė mokesčių administratoriui apie atidarytas sąskaitas (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikė savo turimų / turėtų sąskaitų Šveicarijos bankuose išrašų ir pirminio patikrinimo metu (2016 m. spalio 11 d. patikrinimo aktas Nr. (13.2) FR0680-627, 1, 2 psl.), nors ūkines ir finansines operacijas vykdo pasaulio mastu (Bahamų, Kipro, Šveicarijos įmonės, Šveicarijos bankas), todėl FNTT disponuojama informacija atitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui, reikalavimus. VMI taip pat akcentuoja, jog pareiškėjos nurodomas minėtų sąskaitų paminėjimas SG Private Banking kredito linijos sutartyje nėra pranešimas apie banko sąskaitas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų, todėl atmestinas pareiškėjos teiginys, kad tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes šią informaciją galima buvo gauti pirmojo patikrinimo metu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Pareiškėjai 2020 m. spalio 2 d. patikrinimo akte Nr. (7.45) FR0680-435 (toliau – Patikrinimo aktas) papildomai apskaičiuota mokėtina 2 010 960,64 Eur (6 943 445 Lt) GPM suma (tame tarpe taikant MAĮ 69 straipsnį apskaičiuota 2 006 365,82 Eur (6 927 580 Lt). Kauno AVMI, išanalizavusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei įrodymus, įvertinusi pareiškėjos pateiktas pastabas, 2021 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. FR0682-5 (toliau – Kauno AVMI sprendimas) iš dalies patvirtino patikrinimo aktą ir, vadovaudamasi MAĮ 8 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 98, 99 straipsniais, 132 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 139 straipsniu, GPMĮ 2 straipsnio 14 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 27 straipsniu, 36 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos Federalinės Tarybos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo 11 straipsnio 2 dalimi, nurodė sumokėti 2 010 960,68 Eur GPM, 760 470,13 Eur GPM delspinigius, nes pareiškėja buvo atleista nuo 50 proc., t. y. 760 470,14 Eur GPM delspinigių mokėjimo, ir sustabdė GPM baudos skyrimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl pareiškėjos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jos kaltės ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą įsiteisėjimo.

Pareiškėja iš esmės ginčija priimtus sprendimus iš esmės nesutikdama su išvadomis dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl mokesčių mokėtojos į banko sąskaitą 2010 m. ir 2013 m. gautų piniginių lėšų apmokestinimo momento, pajamų šaltinio, dėl mokestinio pastikrinimo metu galimai padarytų procedūrinių pažeidimų, dėl teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymui Lietuvoje, dėl mokesčių mokėtojo atleidimo nuo delspinigių.

MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma. Ši nuostata netaikoma paaiškėjus naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Šiuo atveju prieš pradedant pakartotinį patikrinimą būtinas centrinio mokesčių administratoriaus leidimas minėtą patikrinimą atlikti. Reikalavimas turėti leidimą atlikti pakartotinį patikrinimą netaikomas tais atvejais, kai atliekamo pakartotinio patikrinimo metu paaiškėja, kad vieno arba kelių mokesčių apskaičiavimas (perskaičiavimas) turi įtakos atitinkamo mokestinio laikotarpio kito mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui).

Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog pareiškėja nebuvo informuota apie priimtą VMI leidimą atlikti pakartotinį patikrinimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno AVMI 2020 m. spalio 27 d. raštu Nr. (7.45 E) K-10919 pateikė pareiškėjos atstovui VMI 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. R-3718 dėl leidimo pakartotinai atlikti kontrolės veiksmus, taip pat Kauno AVMI 2020 m. liepos 29 d. raštą Nr. (12.1E) K-7355 prašymą leisti atlikti pakartotinį patikrinimą. Tad ir šie pareiškėjos skundo argumentai nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nepaneigė, jog FNTT pateiktoje medžiagoje egzistavo aplinkybės, kurios buvo ir pirminio mokestinio patikrinimo metu, tačiau jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui tiek atliekant mokestinį patikrinimą, tiek priimant sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo, tiek mokestinio ginčo nagrinėjimo metu iki galutinio sprendimo mokestiniame ginče priėmimo, šios nustatytos aplinkybės turėjo įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, todėl nėra pagrindo sutikti dėl MAĮ 118 straipsnio pažeidimo.

Pareiškėja skunde iš esmės teigia, jog jai nekyla pareiga mokėti GPM nuo 2010 m. gautų 4 624 500 Eur bei nuo 2013 m. gautų 9 412 211,62 Eur pajamų, nes šios pajamos yra įmonės Grademank Limited jai grąžinta paskola, kurią ji teigia įmonei buvo suteikusi 2008 m. Teigia, kad pajamų suteikti paskolą turėjo, nes 2007 m. pardavė UAB „Medicinos konsultacijų tinklas“ akcijas, be to, įmonė Opensky Management Ltd 2008 m. pareiškėjai paskirstė tarpinius dividendus (šis argumentas atsirado atliekant pakartotinį patikrinimą).

Kauno AVMI patikrinimo metu nustatė, kad nepasitvirtino nei viena iš anksčiau nurodytų pareiškėjos versijų dėl paskolų suteikimo aplinkybių ir šaltinių paskolai suteikti.

Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 3 straipsnis). Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos (GPMĮ 5 straipsnio 1 dalis). GPMĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Byloje nėra ginčo dėl anksčiau nurodytų piniginių sumų pervedimo į pareiškėjos banko sąskaitas Lietuvos bankuose, t. y. šių duomenų pakanka tvirtinimui, jog pareiškėja gavo B klasės pajamas GPMĮ prasme, jeigu nėra kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog minėtos pinigų sumos yra GPM neapmokestinamos gyventojos pajamos.

MAĮ 69 straipsnio 1 dalis nustato, jog tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Pareiškėjos argumentas, kad banko išrašai ir Swiss Green Venture Capital AG finansinė atskaitomybė yra tiesioginis įrodymas, kad į pareiškėjos Lietuvoje esančias banko sąskaitas iš Šveicarijos gauta suma yra šios įmonės grąžinta paskolos suma, yra nepagrįsti, kadangi finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaromi pačių įmonių, bei banko sąskaitų išrašai nepaneigia mokesčių administratoriaus teisės taikyti sandorių turinio prieš formą principo, įvertinus visą pinigų judėjimo kelią, sandorių sudarymo aplinkybes, juos sudariusius asmenis, laikotarpius ir kitus reikšmingus duomenis.

Pareiškėja tiek skunde teismui, tiek patikrinimo metu teikė besiskiriančius paaiškinimus dėl suteiktos paskolos realumo (detaliai aprašyta MGK sprendimo 26 lape paskutinėje pastraipoje), teigdama, kad ji turėjo pakankamai pajamų suteikti tokio dydžio paskolą Kipro įmonei, tačiau teismas pažymi, jog nėra objektyvių įrodymų, kad būtent pareiškėjos pajamos kaip paskola buvo suteikta Kipro įmonei, t. y. nepagrindžiamas paskolos suteikimo realumas.

Be to, kaip teisingai pastebėjo MGK, pareiškėja kaip savo pajamas nurodo užsienio įmonių pajamas, tačiau įmonių turimas turtas, įskaitant įmonės banko sąskaitose valdomas lėšas, nelaikytinas pareiškėjos pajamomis dėl įmonių turto atskirumo nuo jų akcininkų turto. Nesant įrodymų dėl dividendų išmokėjimo 2008 metais pareiškėja šių lėšų kaip pajamų 2008 metais ir negavo. Dėl to nepagrįsti argumentai dėl senaties šiame ginče taikymo. Atitinkamai, pareiškėja negalėjo 2008 metais paskolinti lėšų, kurių nebuvo gavusi. Paskolos, kaip sandorio, realus pobūdis reikalauja pagrįsti, jog paskolos lėšos buvo paskolos gavėjui išmokėtos ar suteiktos.

Nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad į jos sąskaitas pervesta 9 412 211,62 Eur suma iš Šveicarijos Konfederacijos yra Swiss Green Venture Capital AG grąžinta paskolos suma, kadangi nėra duomenų, kad šiai įmonei buvo suteikta paskola būtent pareiškėjos taip pat. Trišalis susitarimas apie tai, kad įskaitoma neva iš kitos įmonės gautina paskolos grąžinimo suma perskolinant šią sumą Šveicarijos įmonei, patvirtina aukščiau nurodytas mokesčių administratoriaus išvadas apie eilės dirbtinių sandorių sudarymą siekiant mokestinės naudos ir nepatvirtina, jog būtent pareiškėja 2008 ar vėliau nurodytai Šveicarijos įmonei realiai suteikė nurodyto dydžio paskolą, kurią vėliau atgavo.

Pagal GPMĮ 37 straipsnio 1 dalį užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gautos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus toje valstybėje gautas palūkanas, dividendus ir honorarus, šio Įstatymo nustatyta tvarka yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka sumokėtas toje užsienio valstybėje. Užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą nuo toje valstybėje gautų palūkanų, dividendų ir honorarų nuolatinis Lietuvos gyventojas gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą. Pagal to pačio straipsnio 4 dalį, jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos Federalinės Tarybos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo 11 straipsnio 1 dalį palūkanos, susidarančios Susitariančioje Valstybėje ir mokamos kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje. Tačiau tokios palūkanos taip pat gali būti apmokestinamos toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje jos susidaro, ir pagal tos Valstybės įstatymus, bet jei faktiškasis palūkanų savininkas yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas, taip imamas mokestis negali būti didesnis kaip 10 proc. bendros palūkanų sumos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos Federalinės Tarybos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo 11 straipsnio 2 dalis). Pagal šias Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos Federalinės Tarybos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo nuostatas Šveicarijos vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamos palūkanos gali būti apmokestinamos Šveicarijoje taikant ne didesnį kaip 10 proc. pajamų.