Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjos E. A. Z. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Kauno AVMI 2017 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-18 iš dalies patvirtino 2016 m. spalio 11 d. patikrinimo aktą Nr. (13.2) FR0680-627 ir nurodė pareiškėjai sumokėti 2 574 862,43 Eur GPM, 978 844,42 Eur GPM delspinigių, 10 proc. 257 486 Eur GPM baudą. Mokesčių administratorius 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 68-50 patvirtino Kauno AVMI 2017 m. sausio 13 d. sprendimą ir nurodė, kad patikrinusi pareiškėjos GPM apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tyrė pareiškėjos finansines operacijas su Šveicarijos bei Kipro įmonėmis. VMI konstatavo, jog pareiškėja tarptautiniais bankų pavedimais 2010 ir 2013 m. gautas pinigines lėšas į savo sąskaitas Lietuvos bankuose siekė pateisinti tariamai 2008 m. Kipro bendrovei bei 2011 m. Šveicarijos bendrovei Šveicarijos įmonei suteiktomis paskolomis, kurios tariamai grąžinamos 2010 ir 2013 m. Todėl pareiškėjos į banko sąskaitas gautos piniginės lėšos 1 403 6711,62 Eur (4 624 500 + 9 412 211,62) yra jos kitos, nesusijusios su darbo santykiais, ne individualios veiklos B klasės gautos GPM apmokestinamos pajamos.

10. Komisija 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu pakeitė mokesčių administratoriaus 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 68-50, t. y. panaikino nurodymą sumokėti 693 675 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 69 368 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo Kipro įmonės tarptautiniais pavedimais 2010 m. grąžintos 4 624 500 Eur paskolos; patvirtino nurodymą sumokėti 1 411 831,74 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 141 183 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo Šveicarijos įmonių ir bankų pareiškėjai pervestos 9 412 211,62 Eur sumos; panaikino nurodymą sumokėti 526 854 Eur, su juo susijusius delspinigius ir 52 685 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo gautų iš kontroliuojamų įmonių palūkanų už suteiktas paskolas; patvirtino nurodymą sumokėti 146,88 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 15 Eur baudą, kurie apskaičiuoti dėl netinkamo Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymo; panaikino nurodymą sumokėti 39 940,34 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 3 994 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų; patvirtino likusias apskaičiuotas GPM ir su juo susijusias sumas.

11. Teismas vertino, kad Komisija ginčo sprendimu panaikino nurodymą pareiškėjai sumokėti mokestines prievoles nuo Kipro įmonės tarptautiniais pavedimais 2010 m. grąžintos 4 624 500 Eur paskolos, nuo gautų iš kontroliuojamų įmonių palūkanų už suteiktas paskolas, nuo nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų ir patvirtino nurodymą sumokėti mokestines prievoles nuo Šveicarijos įmonių ir bankų pervestos 9 412 211,62 Eur sumos, dėl netinkamo Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymo, taip pat paliko likusias apskaičiuotas GPM bei su juo susijusias sumas.

12. Teismas nurodė, kad svarbu nustatyti, ar mokesčių administratorius pareiškėjos iš Šveicarijos bendrovės ir bankų gautas pajamas pagrįstai apmokestino gyventojų pajamų mokesčiu, apskaičiavo delspinigius bei skyrė baudą. Pareiškėja teigė, kad 2013 m. gautos piniginės lėšos buvo paskolų grąžinimas, nes Kipro bendrovės Grademank Limited ir Šveicarijos banko SG Private Banking (Suisse) SA duomenys, taip pat Šveicarijos banko suteiktas 13 273 950 Eur kreditas patvirtina paskolų suteikimą ir pinigų turėjimą joms suteikti. Mokesčių administratorius su pareiškėjos teiginiais nesutinka, argumentuodamas, kad pareiškėja nepateikė pinigų judėjimą (paskolų teikimą) kredito įstaigų sąskaitose ir šių lėšų deklaravimą deklaracijose patvirtinančių dokumentų, todėl negalima pripažinti, jog pareiškėja suteikė 9 149 167 Eur paskolą pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį Šveicarijos įmonei.

13. Teismas palaikė mokesčių administratoriaus poziciją, nes 2013 metais gavusi 9 412 211,62 Eur pajamas iš Šveicarijoje registruotų įmonių ir bankų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamo mokesčio deklaravimo įstatymo (toliau – ir Deklaravimo įstatymas) nuostatas privalėjo jas deklaruoti (paskolintas pinigų sumas, gautas pinigines sumas), nuo gautų pajamų sumokėti GPM. Mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai aiškiai patvirtina, kad pareiškėja 2013 m. iš Šveicarijoje registruotų įmonių ir bankų gavo 9 412 211,62 Eur pajamas (Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus sąskaitos išrašai), nepateikė pinigų judėjimą (paskolų teikimą) kredito įstaigų sąskaitose ir šių lėšų deklaravimą deklaracijose patvirtinančių dokumentų. Todėl teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog ji suteikė 9 149 167 Eur paskolą pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį Šveicarijos bendrovei. Teismas sprendė, kad mokesčių administratorius pagrįstai apmokestino į pareiškėjos banko sąskaitą 2013 m gautas 9 412 211,62 Eur pinigines lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė mokėjimo dokumentų dėl paskolos Kipro įmonei pagal 2008 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį, t. y. nepateikė įrodymų, paaiškinimų, kada, kokiomis sumomis ir kokiu būdu (grynais ar negrynais pinigais) suteikė paskolą (pareiškėjos 2015 m. gruodžio 9 d., 2016 m. gegužės 18 d. paaiškinimai). Mokesčių administratorius patikrinimo metu gavo Kipro Respublikos mokesčių administratorius informaciją apie pareiškėjos 2008 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį ir banko sąskaitos išrašus nuo 2009 m. balandžio 16 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d., tačiau mokėjimo dokumentų, patvirtinančių šios paskolos suteikimą, nepateikė. Šiame rašte pažymėta, kad Kipro įmonė 2012 m. gegužės 4 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro, banko sąskaitą atidarė Hamervate LTD, kuri uždaryta 2012 m. lapkričio 26 d., o banko sąskaitos naudotoju nurodytas A. P. Kipro mokesčių administratorius negalėjo atsakyti ar paskola realiai buvo suteikta, nes įmonė išregistruota, o dėl vykdytos veiklos informavo, kad ji užsiėmė nekilnojamuoju turtu, nors iš banko sąskaitos išrašų nenustatyta jokių nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių, o visi gauti pinigai iš Šveicarijos pervesti į Lietuvą mokėtojai (VMI 2015 m. gruodžio 9 d. raštas Nr.(25.8-39-2) R1-6730).

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktoje 2008 m. balandžio 1 d. paskolos sutartyje numatyta, jog paskola suteikiama dalimis, bet ne vėliau nei iki 2008 m. rugsėjo 1 d., o Kipro įmonė privalo paskolą grąžinti ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d., jeigu šalys nesusitars kitaip. Paskola yra tikslinė – investicijoms į nekilnojamąjį turtą Baltarusijoje, o pagal 3 straipsnio sąlygas, visą paskolos sumą Pareiškėja turėjo pervesti į paskolos gavėjo banko sąskaitą po atitinkamo projekto patvirtinimo. Sutartyje numatyta skaičiuoti 8 proc. dydžio metines palūkanas, tačiau tokių mokėjimų iš pateikto banko sąskaitos išrašo nėra nustatyta.

17. Teismas sprendė, kad bylos įrodymai aiškiai patvirtina, jog pagal patikrinimui pateiktus pareiškėjos akcinės bendrovės (toliau – ir AB) SEB ir Nordea Bank AB turimų sąskaitų išrašus pareiškėja 2013 m. iš Šveicarijoje registruotų įmonių ir bankų gavo 9 412 211,62 Eur, tačiau pavedimuose mokėjimo pagrindas nėra nurodytas. Pareiškėjos pateiktoje 2011 m. balandžio 21 d. paskolos sutartyje su Šveicarijos įmone Swiss Green Venture Capital AG numatyta, kad pareiškėja įsipareigojo jai suteikti 9 149 167 Eur paskolą su 8 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, grąžinimo terminas 2016 m. gruodžio 31 d. Taip pat pareiškėja mokesčių administratoriui pateikė 2011 m. balandžio 21 d. įskaitymo sutartį, pasirašytą pareiškėjos (paskolos teikėja), Šveicarijos įmonės Swiss Green Venture Capital AG (paskolos gavėja) ir Kipro įmonės Grademank Limited (skolininko). Minėtoje sutartyje konstatuota, jog sutarties sudarymo dieną pareiškėja suteikė 9 149 167 Eur paskolą Šveicarijos įmonei, o sutarties sudarymo dieną Grademank Limited yra skolinga pareiškėjai 9 149 167 Eur sumą pagal 2008 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį, kurią Grademank Limited pagal šios sutarties sąlygas turi pervesti kaip pareiškėjos paskolą į Swiss Green Venture Capital AG nurodytą sąskaitą ir, įvykdžius šį pavedimą, bus laikoma, kad paskola suteikta. Pasak pareiškėjos, ji suteikė paskolą Šveicarijos įmonei, kurią pagal 2011 m. balandžio 21 d. įskaitymo sutartį pervedė Kipro įmonė, tokiu būdu užskaitant tarpusavio įsiskolinimus su pareiškėja, paskola su palūkanomis (9 412 211,62 Eur) jai buvo grąžinta 2013 m. Tačiau pareiškėjos pateiktų 2011 m. balandžio 21 d. paskolos ir įskaitymo sutarčių turinį paneigia Kipro Respublikos mokesčių administratoriaus pateikta informacija, kurioje paaiškinta, jog nėra pateikta 2011 m. balandžio 21 d. įskaitymo sutartis, taip pat iš mokesčių administratoriui pateiktų banko išrašų nematyti, jog Kipro įmonė Grademank Limited būtų pervedusi 9 149 167 Eur sumą Swiss Green Venture Capital AG, o pareiškėja nepateikė pinigų judėjimą (paskolų teikimą) kredito įstaigų sąskaitose patvirtinančių dokumentų, ir ginčo paskolos nedeklaravo.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos su skundu teismui pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės apie pareiškėjos suteiktą 9 149 167 Eur paskolą pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį Šveicarijos įmonei. Iš minėtų dokumentų aiškiai matyti tik lėšų judėjimai tarp Šveicarijos bendrovės Swiss Green Venture Capital ir Kipro bendrovės Grademank Limited, tačiau nepatvirtina aplinkybių, jog būtent pareiškėja suteikė 9 149 167 Eur paskolą pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį Šveicarijos įmonei. Taip pat pareiškėjos atstovo advokato pateikti banko išrašai nėra oficialiai patvirtinti užsienio banko, o Kipro Respublikos mokesčių administratoriaus atsiųstoje informacijoje nebuvo pateikta 2011 m. balandžio 21 d. įskaitymo sutartis. Be to, audito įmonės Alliott Partellas Kiliaris Ltd pateiktuose dokumentuose teigiama, kad kitos paskolos 2010 m. sudaro 9 110 673 Eur, 2009 m. – 13 579 357 Eur, kitos paskolos reiškia pareiškėjos suteiktą paskolą su 1,5 proc. metinių palūkanų norma be konkrečios grąžinimo dienos, tačiau nenurodyti pirminiai apskaitos dokumentai, kurių pagrindu nustatyti bei surašyti tokie duomenys.

19. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius ir Komisija pagrįstai nepripažino pareiškėjos 2013 m. iš Šveicarijos įmonės ir bankų gautų 9 412 211,62 Eur neapmokestinamomis pajamomis. T. y. pareiškėja nesuteikė 9 149 167 Eur paskolos pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį Šveicarijos įmonei Swiss Green Venture Capital AG ir į jos sąskaitas Lietuvos bankuose gautas ginčo pajamos vertinamos kaip pareiškėjos gautos kitos B klasės pajamos, kurių pareiškėja nedeklaravo, nuo jų nesumokėjo 15 proc. GPM – 1 411 831,74 Eur GPM.

20. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad jai buvo išskaičiuotas 20,56 proc. mokesčio dydis, tačiau mokesčio, viršijančio su Šveicarijos Konfederacija pasirašytoje dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytą tarifą, ji nesusigrąžino. Todėl mokesčių administratorius turėjo vadovautis GPMĮ 37 straipsnio nuostatomis, suteikti teisę atskaityti 15 proc. mokesčio tarifą. Teismas nurodė, kad užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gautos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus minėtoje valstybėje gautas palūkanas, dividendus ir honorarus, šio GPMĮ nustatyta tvarka yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka sumokėtas toje užsienio valstybėje. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą nuo toje valstybėje gautų palūkanų, dividendų ir honorarų nuolatinis Lietuvos gyventojas gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą. Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus (2005 m. gruodžio 22 d. GPMĮ redakcija Nr. X-467, 37 str. 1, 4 d.). Tačiau tokios palūkanos taip pat gali būti apmokestinamos toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje jos susidaro, ir pagal tos valstybės įstatymus. Bet jei faktiškasis palūkanų savininkas yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas, taip imamas mokestis negali būti didesnis kaip 10 procentų bendros palūkanų sumos (11 str. 2 d.). Todėl Lietuvos gyventojas, atskaitydamas užsienio valstybėje sumokėtus mokesčius, gali taikyti GPMĮ 37 straipsnio nuostatas, tačiau šiuo atveju atskaityti galima tik tokius mokesčius, kuriuos ta užsienio valstybė turėjo teisę imti remdamasi tarptautinės sutarties nuostatomis

21. Teismas, įvertinęs GPMĮ, Sutarties nuostatas, sprendė, kad pagal Sutarties 11 straipsnį Šveicarijos vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokami dividendai gali būti apmokestinami Šveicarijoje taikant ne didesnį kaip 10 proc. GPM tarifą, nuolatinis Lietuvos gyventojas savo metinės pajamų deklaracijos priede, skirtame Lietuvoje atskaitytinam užsienio valstybėje išskaičiuotam (sumokėtam) mokesčiui apskaičiuoti, turi nurodyti ne Šveicarijoje nuo palūkanų faktiškai išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, bet tokią sumą, kurią Šveicarija turėjo teisę išskaičiuoti pagal sutartį (taikant 10 proc. mokesčio tarifą išskaičiuotą GPM sumą). Todėl mokesčių administratorius teisingai apskaičiavo pareiškėjos GPM prievolę, t. y. pareiškėja turėjo pareigą deklaruoti Šveicarijoje gautas 10 142,60 Lt (2 937,50 Eur) palūkanų pajamas, apskaičiuotą 1 521,39 Lt (10 142,60 Lt x 15/100) GPM bei atskaitomą Lietuvoje Šveicarijos Konfederacijoje sumokėto mokesčio dalį, atitinkančią Sutartyje nustatytus apribojimus (10 proc. palūkanų dydžio – 1 014,26 Lt). Taigi, pareiškėja turėjo sumokėti į Lietuvos biudžetą 507,13 Lt GPM (146,88 Eur) GPM.

22. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ), GPMĮ, Deklaravimo įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, vadovaujantis mokesčių administratoriaus disponuojamais duomenimis apie pareiškėją, atliktais priešpriešiniais patikrinimais, gauta informacija iš Kipro Respublikos mokesčių administratoriaus ir atliko tyrimo surinkta medžiaga, o priskaičiuoti GPM, delspinigiai bei paskirta bauda yra proporcingos ir motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti mokesčio administratoriaus ir Komisijos sprendimuose).

23. Teismas nurodė, kad pareiškėja ginčijamus sprendimus gavo laiku, juos apskundė nustatyta tvarka ir terminais. Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinius, teismas laikė, kad ginčijami sprendimai dalyse dėl apskaičiuotų GPM nuo gautų 9 412 211,62 Eur neapmokestinamų pajamų, dvigubo apmokestinamo, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Žemesnės instancijos teismas

30. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos skundą ir nesiremdamas pareiškėjos pateiktais Grademank Limited ir Swiss Green Venture Capital AG banko išrašais, priėmė nepagrįstą sprendimą ir tokį sprendimą motyvavo nepakankamai. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus. Teismas, manydamas, jog faktui, kad Šveicarijos bendrovė Swiss Green Venture Capital AG gavo pinigus iš Kipro įmonės Grademank Limited, pagrįsti įrodymų nepakanka, galėjo pasiūlyti pateikti papildomų įrodymų, tačiau teismo posėdžio metu įrodymai buvo tiriami formaliai, nesigilinant, o sprendime įvertinti kaip netinkami.

31. Pareiškėja pažymi, kad skundą padavė ir dėl Šveicarijoje sumokėtų mokesčių atskaitymo Lietuvoje ir savo prašymą panaikinti sprendimą apskaičiuoti papildomai mokėtinus mokesčius grindė visuma skunde nurodytų motyvų. Teismas neatsakė į pareiškėjos pagrindinius reikalavimus dėl poįstatyminių teisės aktų taikymo, kurie prieštarauja įstatymui. Teismas patvirtino, kad atsakovas pagrįstai apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtinas sumas, tačiau nepasisakė dėl pareiškėjos skundo motyvų, todėl toks sprendimas nepakankami argumentuotas.