Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 5 mėnesiams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi pagal šį teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį areštu 35 paroms. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose;

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. buvo kaltinamas tuo, jog jis, mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę, o būtent: jis 2018 m. balandžio 1 d., apie 16.00 val., daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tarp (duomenys neskelbtini) aukštų, ant laiptų, netoli buto Nr. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, sugriebė sutuoktinę E. Š. už plaukų, tampė ją, pargriovė ant laiptų, po to sugriebęs rankomis už kaklo smaugė, bei spyrė nenustatytą skaičių kartų kojomis į įvairias kūno vietas, tuo pagal 2018 m. birželio 6 d. objektų apžiūros protokole pateiktą specialisto išvadą padarydamas nukentėjusiajai E. Š. veido ir galvos sumušimus su veido ir kaklo nubrozdinimais, tai galėjo būti padaryta paveikus kietais bukais ir bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir sužalojimas visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais D. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad tarp jo ir E. Š. buvo konfliktas, bet žodinis konfliktas, garsiai rėkė ir išbėgo kaimynai. Nelabai prisimena, kas ir kaip kas buvo toliau. Su E. labai garsiai ginčijosi ir keikėsi, daugiau nieko nebuvo. Pripažįsta, kad buvo žodinis konfliktas. Gal ir griebė jai už rankos, neprisimena. Konfliktas kilo dėl to, kad žmona nenakvojo namie ir atvažiavo girta. Konfliktas kilo (duomenys neskelbtini) name, pas močiutę, pradžioje lauke, o paskui laiptinėje. Nežino, kiek laiko truko konfliktas, gal 20 minučių. Policiją iškvietė gal kaimynai. Nežino, ar iki konflikto E. Š. buvo sužalota, ji naktį namie nenakvojo. Sužalojimų pas ją lyg ir nematė, tik mėlynę ant rankos. Nežino, kaip nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai jai buvo padaryti, jo veiksmais nelabai galėjo būti padaryti. Jis prisimena, kad nukentėjusiajai suplėšė rankinę, kai traukė. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89). Perskaičius šiuos parodymus kaltinamasis D. Š. parodė, kad gali būti ir taip, savo parodymams neprieštarauja, nes nelabai prisimena. Jeigu uždėjo ranką, tai nereiškia, kad ją smaugė. Gal konfliktas buvo ir ne tik žodinis, nukentėjusiajai už kaklo negriebė, ją tik apkabino. Nežino, ar apkabindamas galėjo nukentėjusiąją sužaloti. To konflikto metu buvo blaivus, tada negėrė, buvo „užsikodavęs“. Už plaukų nukentėjusiosios negriebė, jos negriovė, ji pati sėdosi ant laipų, už plaukų netampė, nesmaugė, už pečių buvo paėmęs, nespyrė. Pripažįsta, kad čiupo nukentėjusiajai už rankos, apkabino ją ir suplėšė rankinę.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. Š. parodė, kad buvo Velykos, ruošėsi eiti pas močiutę, negrįžo naktį namo. Grįžo išgėrusi ir jie susiginčijo, šūkavo laiptinėje, kaimynai iškvietė policiją. Prisimena, kad jie labai stipriai pykosi, buvo didelis aidas, dėl to žmonės išgirdo. Truputį pasitampė, plyšo jos rankinė, bet ji irgi labai visko neprisimena, nes viskas buvo seniai. Buvo pasitampymas su ta rankine, gal D. Š. griebė ją už rankos, nes ji nenorėjo nieko aiškintis, norėjo išeiti, o jis griebė ją už rankos, norėjo išsiaiškinti su ja. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 22). Perskaičius šiuos parodymus, nukentėjusioji E. Š. parodė, jog parodymai iš dalies teisingi, viskas taip seniai buvo, o ji dar ir girta buvo. Buvo pasistumdymas, rankinę suplėšė, tačiau jokio smaugimo nebuvo. Kai jai atliko „abdukciją“, nustatė, kad imta už gerklės. D. Š. už rankos ją tampė, neprisimena, ar tampė už plaukų. Neprisimena, ar kaltinamasis ją pargriovė, kaltinamasis jos nesmaugė. Viskas buvo prieš dvejus metus, visko neprisimena, turi problemų su sveikata. Ji moterims nieko nenurodė, jos tiesiog išgirdo jų riksmą, pradėjo drausminti ir iškvietė policiją dėl šūkavimo. Ji neprašė moterų, kad iškviestų policiją, norėjo, kad D. Š. apsiramintų, nerėkautų ant jos, nes ji pati negalėjo jo apraminti. Greitoji apžiūrėjo ją ir nustatė, kad ant kaklo yra paraudonavimas. Dėl galvos sumušimų nieko negali pasakyti, atrodo, kad galvai nieko nebuvo. Nežino, gal iki konflikto ir turėjo kokių sužalojimų. Gal buvo susipykę ir dėl to pareiškė civilinį ieškinį, nes jie pykosi ir taikėsi. Šiai dienai neturi pretenzijų, savo ieškinio atsisako. Šiuo metu su D. Š. nebendrauja jau apie pusantrų metų, nėra susipykę. Ikiteisminio tyrimo metu jie matomai buvo susipykę, todėl ji taip ir pasakė dėl to rankinuko, bet jai tikrai nereikia jokių jo pinigų. Negalima remtis tais parodymais, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, ji dabar pasakoja tai, ką atsimena. Galbūt girta tada kažkur atsitrenkė ir atsirado sužalojimai. Buvo lengvi pasistumdymai, gal ji puolė kaltinamąjį, tai jis ją čiupo už rankos, bet mušimo nebuvo. Nebuvo didelio smurto, buvo lengvi pasitampymai už rankos. D. Š. ją tempė į viršų, kad eitų pas močiutę, ji nesileido ir tūpėsi, gal į kokią rankeną atsitrenkė, viskas labai greitai vyko. Ikiteisminio tyrimo metu ji sutiko su viskuo, kas buvo parašyta. Vadovautis reikia šiandieniais jos parodymais, kad didelio smurto nebuvo, spyrių nebuvo. Jeigu taip parašyta jos pirminiuose parodymuose – tai melagingi parodymai.

Teisiamojo posėdžio metu specialistas Jonas Mindaugas Paliulis paaiškino, kad padarė išvadą dėl nukentėjusiosios sužalojimų pagal ligoninės pateiktą ambulatorinio gydymo kortelę. Negali patikslinti sumušimų laiko. Gali pasakyti tik tiek, kad tikrinimo metu jau buvo sumušimai. Dėl galimybės pačiam asmeniui pasidaryti tokius sužalojimus, kiek supranta, iš to, kas parašyta, taip kaip buvo įvardinta toje kortelėje, negali daugiau pasakyti, nes nebuvo nurodyta daugiau duomenų. Negali pasakyti daugiau negu toje išvadoje nurodyta. Iš savo praktikos apie tokių sumušimų padarymą negali tiksliai pasakyti, nes nėra aišku, kur tie sumušimai yra. Tiek kojos, tiek kita kūno dalis, tiek turėklai pasižymi kietomis, bukomis vietomis. O kadangi neaprašyta, kur koks sužalojimas buvo, jis nieko negali spręsti.

2018 m. rugsėjo 19 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas skambučio į BPC įrašas (1 t., b. l. 34).

2018 m. birželio 6 d. apžiūros protokolu užfiksuota, jog specialistas Jonas Mindaugas Paliulis, apžiūrėjęs E. Š. medicininius dokumentus, padarė išvadą, kad E. Š. 2018 m. balandžio 1 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatyti veido ir galvos sumušimai su veido ir kaklo nubrozdinimais. Tai galėjo būti padaryta kietais bukais ir bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir sužalojimas visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, ši veika objektyviai gali pasireikšti alternatyviais kaltininko veiksmais mušimu, ar kitokiu smurtavimu. Kitas objektyvusis šios veikos požymis – padariniai, minimo straipsnio dispozicijoje taip pat išdėstyti kaip alternatyvūs, t. y. padariniai gali pasireikšti fiziniu skausmu arba nežymiu sužalojimu, ar susargdinimu trumpam. Be to, būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių. Subjektyvioji šio nusikaltimo pusė pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Šioje byloje D. Š. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ne fizinio skausmo sukėlimu, o nežymiu savo sutuoktinės E. Š. sveikatos sutrikdymu (pagal straipsnio dispoziciją nežymiu sužalojimu), kurį jis padarė kitaip smurtaudamas (kaltinime nurodytais veiksmais). Būtent šie objektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai turi būti neginčijamai įrodyti pripažįstant kaltinamąjį D. Š. kaltu.

Pirmiausia teismas pažymi, kad išties, tiek iš kaltinimo struktūros, tiek iš bylos medžiagos matyti, jog E. Š. 2018 m. balandžio 1 d. įvykio metu galėjo kilti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, t. y. jai galėjo būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė veido ir galvos sumušimais su veido ir kaklo nubrozdinimais. Tokias aplinkybes patvirtina apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog specialistas nustatė, kad nukentėjusiajai E. Š. padaryti veido ir galvos sumušimai su veido ir kaklo nubrozdinimais. Taigi būtent nurodyti sužalojimai, jų mastas, apibrėžia šios bylos įrodinėjimo apimtį, todėl būtina tiksliai nustatyti faktines šių sužalojimų atsiradimo aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien kilusių padarinių nepakanka kaltinamojo D. Š. veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Būtina nustatyti, kad kaltinamasis padarė kaltinime nurodytus veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su pirmiau nurodytais padariniais ir tokių padarinių norėjo, ar nors ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti (tiesioginė ar netiesioginė tyčia).

Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą ir laikydamasis in dubio pro reo principo konstatuoja, kad išties įvykio metu tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo fizinio kontakto atvejų, tačiau nėra neabejotino pagrindo spręsti, jog kaltinime nurodyti kaltinamojo D. Š. veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiajai E. Š. padarytais sužalojimais, kurie specialisto įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kartu teismas konstatuoja, kad taip pat nėra pagrindo išvadai, jog 2018 m. balandžio 1 d. įvykio metu D. Š. veikė turėdamas tiesioginę ar netiesioginę tyčią nežymiai sužaloti nukentėjusiąją E. Š.. Tokia išvada darytina atlikus sisteminę byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų analizę, juos palyginus tarpusavyje, įvertinus įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas, patikimumą ir nuoseklumą.

Kaltinamajam D. Š. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pateiktas kaltinimas dėl smurtavimo prieš nukentėjusiąją iš esmės grindžiamas tik ne visai nuosekliais nukentėjusiosios E. Š. parodymais, bei nepatikimais liudytojų D. Ž., I. Ž. parodymais, kuriuos jos davė perpasakodamos nukentėjusiosios joms nurodytas aplinkybes, taip pat objektyviais įrodymais, patvirtinančiais tik tai, kad išties 2018 m. balandžio 1 d. tarp E. Š. bei D. Š. kilo konfliktas dėl to, kad E. Š. nenakvojo namuose ir susitiko su D. Š. būdama neblaivi, kai pastarasis buvo „užsikodavęs“ ir dėl to buvo jautrus. Apie kilusį konfliktą apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis šio konflikto iš esmės neneigė, tą pripažino ir nukentėjusioji E. Š. Vis tik D. Š. kategoriškai neigė, kad smurtavo prieš sutuoktinę. Tuo tarpu kaltinimas byloje iš esmės grindžiamas tik ne visai nuosekliais ir prieštaringais tiesiogiai įvykyje dalyvavusios nukentėjusiosios E. Š. parodymais, kurių praktiškai nepatvirtina kiti patikimi įrodymai, kurie galėtų būti pagrindu spręsti, kad kaltinamasis išties būtų atlikęs kokius nors tyčinius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją ir, kad būtent kaltinime nurodyti kaltinamojo veiksmai sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. Š. apklausiamas teisiamajame posėdyje gana nuosekliai parodė, kad tarp jo ir E. Š. buvo konfliktas, bet žodinis konfliktas, kuris kilo dėl to, kad žmona nenakvojo namie ir atvažiavo girta. Nežino, kaip nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai jai buvo padaryti, jo veiksmais nelabai galėjo būti padaryti. Jis prisimena, kad nukentėjusiajai suplėšė rankinę, nukentėjusiajai už kaklo negriebė, ją tik apkabino. Nežino, ar apkabindamas galėjo nukentėjusiąją sužaloti. Už plaukų nukentėjusiosios negriebė, jos negriovė, ji pati sėdosi ant laipų, už plaukų netampė, nesmaugė, už pečių buvo paėmęs, nespyrė. Pripažįsta, kad čiupo nukentėjusiajai už rankos, apkabino ją ir suplėšė rankinę. Pažymėtina, kad tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka ir jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89, 99). Taigi kaltinamasis neneigė, kad tarp jo ir sutuoktinės įvyko konfliktas. Be to, kaltinamasis taip pat neneigė, kad buvo apkabinęs nukentėjusiąją, čiupo jai už rankos ir suplėšė rankinę.

Tuo tarpu nukentėjusioji E. Š. davė kitokius parodymus. Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. Š. parodė, kad D. Š. tampė ją už rankos, neprisimena, ar tampė už plaukų. Neprisimena, ar kaltinamasis ją pargriovė, D. Š. jos nesmaugė. Dėl galvos sumušimų nieko negali pasakyti, atrodo, kad galvai nieko nebuvo. Nežino, gal iki konflikto ir turėjo kokių sužalojimų. Gal buvo susipykę ir dėl to pareiškė civilinį ieškinį, nes jie pykosi ir taikėsi. Šiai dienai neturi pretenzijų, savo ieškinio atsisako. Ikiteisminio tyrimo metu jie matomai buvo susipykę, todėl ji taip ir pasakė dėl to rankinuko, bet jai tikrai nereikia jokių jo pinigų. Negalima remtis tais parodymais, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, ji dabar pasakoja tai, ką atsimena. Galbūt girta tada kažkur atsitrenkė ir atsirado sužalojimai. Buvo lengvi pasistumdymai, gal ji puolė kaltinamąjį, tai jis ją čiupo už rankos, bet mušimo nebuvo. Nebuvo didelio smurto, buvo lengvi pasitampymai už rankos. Vadovautis reikia šiandieniais jos parodymais, kad didelio smurto nebuvo, spyrių nebuvo. Jeigu taip parašyta jos pirminiuose parodymuose, tai reiškia melagingi parodymai.

Pastebėtina, kad nukentėjusiosios pozicija procese dėl pretenzijų turėjimo kaltinamajam ir jos parodymai keitėsi ne vieną kartą. Iš pradžių, kaip matyti tiek iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo, tiek iš liudytojų D. Ž., I. Ž. parodymų, nukentėjusioji E. Š. teigė, kad D. Š. smurtavo jos atžvilgiu. Visgi, iškart po įvykio E. Š. nebuvo apklausta ir buvo apklausta praėjus po konflikto apie pusantro mėnesio. Toks pakankamai ilgas laiko tarpas iki pirmos apklausos momento, teismo vertinimu, nėra niekaip pateisinamas ir vertintinas kaip ikiteisminio tyrimo trūkumas.

Apklausiama 2018 m. gegužės 26 d. nukentėjusioji E. Š. parodė, kad 2018 m. balandžio 1 d. tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, nes ji atėjo išgėrusi, o D. Š. pajuto nuo jos alkoholio kvapą. Konflikto metu garsiai vienas ant kito šaukė, todėl iš vieno buto išėjo kaimynė, kuriai ji nurodė iškviesti policiją. Atvykus medikams nurodė, kad yra sužalota, buvo išvežta ir ligoninėje apžiūrėta vizualiai. Daugiau pas medikus nesikreipė, nedarbingumo neturėjo. Atsisako vykti pas medicinos ekspertus, jog šie nustatytų padarytų sužalojimų mastą. D. Š. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 21).

Tačiau, praėjus nuo įvykio beveik pusmečiui, antros apklausos metu 2018 m. rugsėjo 25 d. E. Š. jau parodė, kad vyras sugriebė ją už plaukų ir tampė, po ko pargriovė ant laiptų, sugriebęs rankomis už kaklo smaugė, po to spyrė kojomis į įvairias kūno vietas. Nuo visų jai suduotų smūgių buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl ko šaukėsi pagalbos. Netrukus prie jos priėjo moteris su dukra, jų prašė, kad iškviestų policiją, nurodė, jog tai yra jos vyras, kuris mušė ją, taip pat sakė, kad smaugė. Dėl nutraukto rankinuko dirželio jai padaryta 30 Eur turtinė žala, taip pat padaryta moralinė žala 200 Eur sumai dėl patirto fizinio skausmo. Prašo sutuoktinį patraukti baudžiamojon atsakomybėn bei pripažinti ją civiline ieškove (1 t., b. l. 22).

Analizuojant nukentėjusiosios duotus parodymus matyti, kad antros apklausos metu E. Š. nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes negu pirmos apklausos metu, tačiau jokių priežasčių, kodėl jos parodymai skiriasi, nenurodė. Sugretinus šias aplinkybes su teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos tyrėjos L. S. parodymais, matyti, kad nukentėjusioji buvo supažindinta su specialisto išvada, kuria jai buvo konstatuoti sužalojimai. Teismo vertinimu, būtent tai lėmė kitokius nukentėjusiosios parodymus. Visgi, apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. Š. nurodė, kad negalima remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes tuo metu ji ir kaltinamasis pykosi, šiuo metu jie nėra susipykę. Nukentėjusioji E. Š. iš esmės pripažino, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus. Toks nukentėjusiosios elgesys BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme kelia abejonių jos parodymų patikimumu. Čia atskirai pažymėtina, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-942/2020).

Pati nukentėjusioji E. Š. apklausiama teisiamajame parodė, kad dėl galvos sumušimų nieko negali pasakyti, atrodo, kad galvai nieko nebuvo. Nežino, gal iki konflikto ir turėjo kokių sužalojimų. Sugretinus šias aplinkybes su specialisto išvada bei jo paaiškinimais negalima teigti, kad išvadoje nurodyti nukentėjusiosios E. Š. sužalojimai, t. y. veido ir galvos sumušimai su veido ir kaklo nubrozdinimais nukentėjusiajai atsirado būtent 2020 m. balandžio 1 d. konflikto su D. Š. metu.

Pažymėtina ir tai, kad iš esmės liudytojų D. Ž., I. Ž. parodymai dėl smurto yra išvestiniai iš nukentėjusiosios parodymų, kadangi iš jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog nukentėjusioji joms teigė, kad vyras ją muša. Tuo tarpu pati nukentėjusioji apklausiama teisiamajame posėdyje šias aplinkybes paneigė. Kaip jau aptarta aukščiau, esant nukentėjusiosios E. Š. parodymų nenuoseklumui dėl faktinių aplinkybių teismas neturi pagrindo spręsti, kad nukentėjusiosios parodymai patikimi ir, kad ji liudytojoms D. Ž., I. Ž. konflikto metu nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes, o kartu ir konstatuoti kokį nors tyčinius kaltinamojo veiksmus, kurie galėjo nukentėjusiajai sukelti kaltinime nurodytus sužalojimus. Be to, pažymėtina, kad iš policijos registro išrašo matyti, kad pranešta, jog vyras muša moterį, tačiau apklausiant D. Ž., I. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu jos nuosekliai parodė, kad nematė jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu.

Sprendžiant dėl specialisto išvadoje nustatytų veido ir galvos sumušimų su veido ir kaklo nubrozdinimais teismas pažymi, kad byloje iš esmės nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad šie sužalojimai atsirado dėl kaltinamojo smurtinės veikos. Pažymėtina, kad apklausiama teisme nukentėjusioji E. Š. parodė, jog dėl galvos sumušimų nieko negali pasakyti, atrodo, kad galvai nieko nebuvo. Nežino, gal iki konflikto ir turėjo kokių sužalojimų. Buvo lengvi pasistumdymai, gal ji puolė kaltinamąjį, tai jis ją čiupo už rankos, bet mušimo nebuvo. Be to, kaip matyti iš 2018 m. balandžio 1 d. vyr. patrulės M. K. tarnybinio pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, jame nukentėjusiajai užfiksuotas tik paraudimas kaklo srityje (1 t., b. l. 13).

Pats kaltinamasis D. Š. pripažino, jog nukentėjusiajai suplėšė rankinę, tačiau nukentėjusiajai už kaklo negriebė, ją tik apkabino. Nežino, ar apkabindamas galėjo nukentėjusiąją sužaloti. Už plaukų nukentėjusiosios negriebė, jos negriovė, ji pati sėdosi ant laiptų, už plaukų netampė, nesmaugė, už pečių buvo paėmęs, nespyrė. Pripažįsta, kad čiupo nukentėjusiajai už rankos, apkabino ją ir suplėšė rankinę. Dėl nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumo, teismas neturi objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai atsirado būtent dėl kaltinamojo veikos aptariamo įvykio metu. Teismo vertinimu, tikslinga atsižvelgti ir į tai, kad konflikto metu neblaivi buvo nukentėjusioji, o ne kaltinamasis (1 t., b. l. 80). Be to, konfliktas kilo būtent dėl nukentėjusiosios neblaivumo ir negrįžimo išvakarėse į namus. Tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad nukentėjusios E. Š. elgesys galimai buvo sąlygotas siekio nukreipti kaltinamojo priekaištus dėl jos nederamo elgesio (girtavimo, negrįžimo nakvoti) bei tokiu būdu išvengti tolimesnio konflikto su sutuoktiniu.

Specialistas Jonas Mindaugas Paliulis apklausiamas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nukentėjusiajai E. Š. nustatytų sumušimų laiko patikslinti negali. Gali pasakyti tik tiek, kad tikrinimo metu jau buvo sumušimai. Dėl pačio asmens galėjimo pasidaryti tokius sužalojimus, kiek supranta, iš to kas parašyta, taip kaip buvo įvardinta toje kortelėje, negali daugiau pasakyti, nes nebuvo nurodyta daugiau. Iš savo praktikos apie tokių sumušimų padarymą negali tiksliai pasakyti, nes nėra aišku, kur tie sumušimai yra. Tiek kojos, tiek kita kūno dalis, tiek turėklai pasižymi kietomis, bukomis vietomis. O kadangi neaprašyta, kur buvo koks sužalojimas, jis negali nieko spręsti. Taigi, kaip matyti iš specialisto išvados ir paaiškinimų, byloje nėra neginčytinai nustatytas nei aptartų sužalojimų padarymo laikas, nei tikslus jų padarymo mechanizmas, taip pat nėra paneigta galimybė, jog nukentėjusioji minėtus sužalojimus galėjo pasidaryti pati, pvz. atsitrenkiant į kietus bukus objektus.

Taigi, atsižvelgus į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, spręsti, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atsirado būtent dėl kaltinamajame akte nurodytų kaltinamojo D. Š. veiksmų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teismo vertinimu, byloje susiklosčiusi įvykių seka, nukentėjusiosios E. Š. parodymų nenuoseklumas, faktas, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios konflikto metu buvo susiklostę įtempti santykiai, nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinimas pasitvirtino.

Apibendrinant taip pat konstatuotina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad tarp D. Š. veiksmų ir nukentėjusiajai E. Š. kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, taip pat nėra neabejotinų įrodymų, kad kaltinamasis D. Š. nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai E. Š., todėl jis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam D. Š. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 13,39 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios E. Š. gydymo išlaidų, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (1 t., b. l. 43-44). Kaltinamasis D. Š. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio (1 t., b. l. 128). Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas, o procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas. Nukentėjusioji E. Š. teisiamojo posėdžio metu atsisakė pareikšto civilinio ieškinio 230 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, jai buvo išaiškintos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl teismas nenagrinėja ikiteisminio tyrimo metu jos pareikšto civilinio ieškinio ir šioje dalyje bylą nutraukia.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, saugoma byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos (1 t., b. l. 35).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 16 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo D. Š. valstybės naudai priteistinos 241,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas pažymi, kad šioje byloje, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

D. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą panaikinti.

Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Priimti nukentėjusiosios E. Š. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl jos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 241,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, CD laikmeną su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.