Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje B. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją (duomenys neskelbtini) , išsiskyrusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. V. smurtavo artimoje aplinkoje šiomis aplinkybėmis: 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini) , gyvenamojo namo kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su motina R. M. metu, tyčia rankomis apdraskė R. M. kairę ranką, spyrė ne mažiau du kartus į pilvą ir nemažiau penkis kartus į kojas, taip smurtaudama ir mušdama šeimos nariui – motinai R. M. sukėlė fizinį skausmą.

B. V., apklausta įtariamąja, kaltę pripažino ir parodė, kad nuo 2021 m. liepos 17 d. ji gyvena pas savo motiną R. M. 2021 m. rugpjūčio 14 d., dienos metu, ji vartojo alkoholį. Būdama neblaivi apie 18 val. ji išėjo iš namų į Prienų „Revuonos“ parką, kur susitiko su draugu, pas kurį ir liko miegoti. 2021 m. rugpjūčio 15 d. nuo ryto gal 10 val. gėrė degtinę ir į namus sugrįžo apie 13 val. Būdama neblaivi, ji užlipo į antrame aukšte esantį savo kambarį ir atsigulė. Atbėgo paskui motina ir ėmė ant jos šaukti. Motina pyko, kad ji naktį negrįžo į namus ir yra girta. Tarp jos ir motinos kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji, būdama neblaivi, susistumdė su motina, šiai apdraskė nagais ranką ir spardė ją. Mamai įspyrė nemažiau du kartus, be batų, pataikė jai į pilvą ir kojas. Kiek viso kartų spyrė motinai, neprisimena, nes buvo neblaivi. Gailisi, kad ji mamą apdraskė nagais ir šiai įspyrė (b. l. 74-76).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios B. V. parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Iš nukentėjusiosios R. M. parodymų matyti, kad dėl dukros B. V. 2021 m. rugpjūčio 15 d. panaudoto fizinio smurto jai buvo sukeltas ilgalaikis fizinis skausmas – ji jautė skausmą kairėje rankoje, kuri buvo apdraskyta, kojose ir pilvo srityje, kur spardydama jai pataikė. Skausmą jaučia iki šiol, tai nebuvo momentinis skausmas. Jai įteikta užduotis vykti pas teismo medicinos ekspertus, tačiau ji nenuvyko ir nevyks, kadangi yra dirbanti bei užimta. Be to, šio įvykio metu didesnių traumų nepatyrė, pas medikus nesikreipė. B. V. pretenzijų neturi, jai atleidžia, civilinio ieškinio dėl patirtos fizinės ir turtinės žalos nereikš (b. l. 19-20).

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl neblaivumo nustatymo nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. alkoholio kiekio matuokliu B. V. nustatytas 2,32 promilių neblaivumas, 13.23 val. nustatyta, kad R. M. yra blaivi (b. l. 29).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta – kambarys gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) , nufotografuota įvykio vietoje buvusios R. M. sužalota ranka (b. l. 5-11).

Liudytojas J. M. parodymais nustatyta, jog jis gyvena su sutuoktine R. M.. Pastaroji turi pilnametę dukrą B. V., kuri apie tris savaites gyvena kartu su jais. 2021 m. rugpjūčio 14 d. vakare B. V. išėjo ir namo grįžo tik rugpjūčio 15 d., pietų metu, akivaizdžiai neblaivi. Dėl to namo antrame aukšte kilo žodinis konfliktas tarp B. ir R. M.. Konflikto metu B. V. pradėjo motiną kolioti, tyčia apdraskė motinai rankas, kojomis spyrė nemažiau du smūgius į pilvą ir nemažiau penkis smūgius į kojas. Dėl B. V. veiksmų R. M. buvo apdraskytos rankos, ši verkė ir buvo sutrikusi (b. l. 36-38).

Iš 2021 m. rugpjūčio 15 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad pareiškime R. M. nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio 15 d. apie 13.10 val. namuose, gyvenamojo namo kambaryje, dukra B. V., būdama neblaivi, konflikto metu rankos nagais apdraskė jai kairę ranką, įspyrė koja du kartus į pilvo sritį ir įspyrė iki penkių kartų į kojų sritį, tokiais veiksmais dukra B. V. jai sukėlė fizinį skausmą. Apklausiama kaip liudytoja R. M. parodė, kad dukra B. V. jos namuose gyvena apie tris savaites. 2021 m. rugpjūčio 15 d. apie 13 val., į namus sugrįžusi akivaizdžiai neblaivi dukra B. V. nuėjo į savo kambarį antrame aukšte. Pamačiusi, kad dukra neblaivi ir visą naktį negrįžo į namus, ji nuėjo į šios kambarį. Dukra gulėjo kambaryje, lovoje. Ji pastarosios paklausė, kur buvo visą naktį, kodėl negrįžo, o dabar grįžo neblaivi. Dukrai papriekaištavo, kad šiai ribotos motinystės teisės. Dukra labai supyko, kad jai papriekaištavo, kilo žodinis konfliktas, kurio metu ši ją įžeidinėjo įvairiais žodžiais. Ji pati buvo šalia dukros. Dukra supykusi ėmė ją draskyti rankų nagais – apdraskė jai kairės rankos žastą – ir tuo pačiu metu įspyrė jai iki dviejų smūgių į pilvo sritį bei iki penkių smūgių į abiejų kojų sritį. Dėl tokių dukros smurtinių veiksmų ji jautė fizinį skausmą, kuris nebuvo trumpalaikis, rankos skausmą jaučia (b. l. 13-18).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, jog įrodyta, kad kaltinamoji B. V. tyčia rankomis apdraskė savo motinos R. M. kairę ranką, spyrė ne mažiau du kartus į pilvą ir nemažiau penkis kartus į kojas, taip nukentėjusiajai R. M. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamoji visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą veiką be jos pačios parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiosios R. M., liudytojo J. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamosios smurtinių veiksmų pobūdį (kaltinamoji rankomis apdraskė R. M. kairę ranką, spyrė ne mažiau du kartus į pilvą ir nemažiau penkis kartus į kojas), kaltinamosios ir nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamosios smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas yra kaltinamosios tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamosios neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamoji smurtinius veiksmus atliko intensyviai, panaudodama fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamoji panaudojo prieš savo šeimos narį – kartu gyvenančią motiną. Remiantis paminėtu, kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę.

Kaltinamoji B. V. neteista (b. l. 62), bausta administracine tvarka (b. l. 60-61), nedirba (b. l. 58), registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 59). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamoji sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jai siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 80). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajai įteiktas 2021 m. rugpjūčio 17 d., prieštaravimų prokurorės sprendimui negauta, civilinis ieškinys nepareikštas.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamosios elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, B. V. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 64 valandas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, B. V. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. 13 val. 50 min. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. 12 val. 50 min. (viena para) (b. l. 68-70, 71).

B. V., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77-78).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

B. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 64 valandas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. V. skirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 64 valandas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti B. V. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. (vieną parą), jį prilyginat dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti B. V. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti B. V., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajai, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.