Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. T. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto J. T. skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. vasario 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-52028304-16, kuriuo J. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 3 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1 448 eurų bauda, konfiskuojant daiktus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 5 d. J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos piliečiui, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 5 d., apie 00.10 val., Panemunėje, Pagėgių sav., vykdamas lengvuoju automobiliu „BMW 730“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip keleivis iš Rusijos Federacijos gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną per muitinės Panemunės kelio postą kontrabandos būdu, nepateikiant muitinės kontrolei, slepiant viršutinių rūbų kišenėje 0,70 KGM neapdirbto gintaro (gintaras stambiais gabalais, kurių vieno svoris nuo 5 iki 15 gramų), kurio vertė 133 Eur. Pažeidėjas žodžiu deklaravo, kad gabena 2 pakelius (40 NAR) cigarečių ir 1 litrą degtinės, kurios muitinio tikrinimo metu rastos automobilio salone. Sulaikyta 0,70 KGM neapdirbto gintaro, kurio vertė – 133 Eur.

Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2016 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. MD-LM00N-52028304-16 J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis nubaustas pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį 1 448 eurų bauda su daiktų konfiskavimu už tai, kad jis, vykdamas lengvuoju automobiliu iš Rusijos Federacijos gabeno per LR valstybės sieną per muitinės Panemunės kelio postą kontrabandos būdu, nepateikiant muitinės kontrolei, slepiant įvairiose vietose – transporto priemonės daiktadėžėje, tarp priekinių sėdynių, centriniame porankyje, bei viršutinių rūbų kišenėje (plastikiniuose maišeliuose) 0,70 KGM neapdirbto gintaro (gintaras stambiais gabalais, kurių vieno svoris nuo 5 iki 15 gramų), kurio vertė 133 Eur.

2016 m. kovo 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto J. T. skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-02-08 nutarimo panaikinimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkino J. T. skundo ir paliko nepakeistą Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. vasario 18 d. nutarimą, kuriuo J. T. pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį paskirta 1 448 eurų bauda, konfiskuojant daiktus.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto J. T. atstovas advokatas Vidmantas Žylė prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir paskirti J. T. administracinę nuobaudą, remiantis teisės aktu, tai yra ATPK 209² straipsnio 5 dalimi, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.

Apelianto teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl toliau nurodomų motyvų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. T. atstovas skunde nurodo, kad buvo padaryti esminiai administracinės teisenos procesiniai pažeidimai, o būtent, šiurkščiai buvo pažeistos tariamo pažeidėjo teisės, numatytos ATPK 253, 260 ir 272 straipsniuose, tai yra teisė pažeidimo fiksavimo metu būti išklausytam, kalbėti ir pasiaiškinti gimtąja kalba, be psichologinio spaudimo atimti tariamai kontrabandą gabenusią transporto priemonę, savarankiškai raštu paaiškinti situaciją dalyvaujant vertėjui (verčiant iš lietuvių kalbos į Latvijos Respublikos piliečių šnekamąją kalbą), įspėtam dėl atsakomybės už aiškiai melagingą vertimą. Muitinės pareigūnai pripažino, kad su J. T. buvo kalbėta tik rusų kalba, kuri pastarajam yra ne gimtoji ir kurios tariamas pažeidėjas galėjo nesuprasti. Pirmosios instancijos teismas net nesiaiškino J. T. pasiaiškinimo surašymo aplinkybių, o tiesiog konstatavo, kad paaiškinimą pasirašė J. T., kai pastarasis rašyti rusų kalba nemoka.

Teismas konstatavo, kad J. T. 2016-12-05 00.10 val. vykdamas lengvuoju automobiliu „BMW 730“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip keleivis iš Rusijos Federacijos gabeno per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną per muitinės Panemunės kelio postą, kontrabandos būdu, nepateikiant muitinės kontrolei, slepiant viršutinių rūbų kišenėje 0,70 kg neapdirbto gintaro, kurio vertė 133 eurų. Pažeidėjas žodžiu deklaravo, kad gabena du pakelius (40 NAR) cigarečių ir 1 litrą degtinės, kurios muitinio tikrinimo metu rastos automobilio salone. Sulaikyta 0,70 kg neapdirbto gintaro, kurio vertė – 133 eurų.

Su tokia teismo išvada apeliantas nesutinka, nes, kaip matyti iš J. T. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jame konstatuota, jog J. T. „žodžiu deklaravo, kad gabena du pakelius (40 NAR) cigarečių ir litrą degtinės, kurios muitinio tikrinimo metu rastos automobilio salone. Be to, sulaikyta 0,70 kg neapdirbto gintaro, kurio vertė 133 eurų.“ Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad gabenamos prekės deklaruotos buvo, jos nebuvo slepiamos, todėl teismas padarė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad gintaras buvo gabenamas kaip kontrabandos dalykas iš Rusijos Federacinės Respublikos teritorijos. Todėl pagal tikėtino pažeidimo esmę, apelianto teigimu, J. T. veika turėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį, numatančią atsakomybę už prekių (daiktų) deklaravimo pažeidimą (netinkamą deklaravimą), tai yra už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje ar kitokį muitinės suklaidinimą, neturėjusį ir negalėjusį turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimo ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui.

Gintaro žaliava, nekomercinio pobūdžio prekė, rasta pas J. T., buvo įgyta Latvijos Respublikos teritorijoje, ji yra gyvybiškai svarbi neįgaliojo J. T. sveikatos būklei palaikyti. Vadinasi, ji buvo skirta asmeniniam naudojimui, todėl ją galima buvo įvežti be importo muitų ir mokesčių, kaip ir brangius savo asmeninius daiktus (pvz. auksinę grandinėlę ar laikrodį su briliantu). Be to, tai yra neakcizinė prekė, kuri, deja, muitinės pareigūnų buvo įvardyta kaip kontrabanda.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialių saugyklų (pvz. dvigubo dugno ar slaptavietės neprieinamose ir nematomose vietose ar pan.) automobilyje nebuvo, taigi muitinės pareigūnai galėjo fiksuoti vežamas prekes, daiktus, kurių nedeklaravo žodžiu. Vadinasi, neteisėtas prekių (daiktų) gabenimas nebuvo laiku užfiksuotas, o jų deklaravimo pažeidimas nustatytas vėliau. Todėl muitinės pareigūnų nekompetencija negali būti pateisinta tikėtinu kontrabandos gabenimo fakto fiksavimu, kai pirminis Latvijos piliečių J. T. ir A. B. patikrinimas jau buvo atliktas, duomenys apie vežamų daiktų deklaravimą žodžiu jau buvo suvesti į kompiuterį pareigūno V. J. ir kai pagal faktinius duomenis antroji (detalesnė) apžiūra buvo atlikta Lietuvos Respublikos teritorijoje. Būtent apylinkės teismui pateiktame skunde ir buvo nurodyta, kad muitinės pareigūnų netinkamas pareigų atlikimas ar jų klaidos, vykdant patikrinimus, negali būti kompensuojamos neteisėtu asmenų, vykstančių į Lietuvos Respublikos teritoriją nubaudimu. Teisintis reikėtų patiems pareigūnams, o ne tariamiems pažeidėjams, kurių patikra jau atlikta ir leidimas vykti į Lietuvą gautas.

Todėl nagrinėjama situacija turėtų būti vertinama asmenų, patrauktų administracinėn atsakomybėn naudai, o pareigūnų, netinkamai atlikusių pirminę apžiūrą, veiksmai jau vertintini drausmine tvarka ir ne J. T. administracinės atsakomybės sąskaita.

Kaip minėta, J. T. deklaravus prekes žodžiu, pareigūnai turėjo galimybę nustatyti pažeidimą iš karto muitinės tarnybinėse patalpose ar jos posto teritorijoje, įtariant, kad jis muitininkus klaidina. Be to, pažeidimas, fiksuotas J. T., būnant Lietuvos Respublikos valstybės teritorijoje, ne muitinio patikrinimo zonoje. Pasienio zona muitinės pareigūnams privilegijų pavėluotai fiksuoti teisės pažeidimą nesuteikia.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareigūnas D. B., surašęs J. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame nurodė neteisingus faktinius duomenis: tariamo pažeidimo laiką – 00 val. 10 min., kai pirmasis patikrinimas buvo atliktas 23 val. 00 min.; be to, buvo atliktas vienas patikrinimas vietoj dviejų; kaip pažeidimo fakto liudytojas nurodytas A. V., kuris Latvijos Respublikos piliečių pirminėje patikroje net nedalyvavo (pakartotiniame patikrinime dalyvavo pareigūnai V. Z., V. B. ir D. B.). Visi anksčiau nurodyti duomenys, apelianto teigimu, įrodo visos administracinės teisenos ydingumą, tai aiškiai kertasi su teisingumo ir sąžiningumo principais traukiant asmenis administracinėn atsakomybėn ir juos baudžiant. Nėra blogesnės situacijos, kai pareikšti kaltinimai skiriasi nuo faktinių bylos aplinkybių ir kai asmuo, turintis teisę gintis, nesuvokia galutinio kaltinimo pozicijos. Tokia formuojama ydinga, pareigūnų veiksmais kuriama praktika, kai kaltinimas ir faktas nesutampa, kai pareigūno klaida ar tikrinimo technikos techniniai gedimai negali būti pateisinami vėliau nustatomais faktiniais duomenimis, prilyginamais buvus deklaruojamam pagal tikėtinumą pažeidimo faktui.

Atsiliepimu Klaipėdos teritorinė muitinė prašo palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartį, o administracinėn atsakomybėn patraukto J. T. atstovo advokato V. Žylės apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su J. T. veikos kvalifikavimu pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį, teigiama, kad J. T. gabenta gintaro žaliava buvo skirta asmeniniam naudojimui – sveikatos būklei gerinti, ji nėra akcizinė prekė, todėl kontrabandos dalyku negali būti laikoma.

ATPK 210 straipsnio 3 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta administracinė atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė yra iki penkių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad J. T. 2015-12-05, apie 00.10 val., Panemunėje, Pagėgių sav., vykdamas lengvuoju automobiliu „BMW 730“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip keleivis iš Rusijos Federacijos gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną per muitinės Panemunės kelio postą, nepateikiant muitinės kontrolei, 0,70 KGM neapdirbto gintaro.

Apelianto teigimu, J. T. pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį yra nubaustas nepagrįstai, nes jo Latvijos Respublikos teritorijoje asmeniniam naudojimui įsigyta ir gabenta gintaro žaliava buvo skirta asmeniniam naudojimui – sveikatos būklei gerinti – ir ją buvo galima įvežti be importo muitų ir mokesčių, todėl ji negali būti laikoma kontrabandos dalyku, o tai, kad J. T. nedeklaravo vežamo gintaro, tokie jo veiksmai, advokato V. Žylės vertinimu, turi būti kvalifikuoti pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, jog deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui. Tokie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, netrukus po pažeidimo nustatymo J. T. sutiko su pažeidimu, tai užfiksuota J. T. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame nurodyta, kad J. T. gailisi dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 3 dalyje (b. l. 8–9). Netrukus po pažeidimo nustatymo 2015-12-05 rašytiniame paaiškinime J. T. nurodė, kad iš Rusijos Federacijos per muitinės postą vežė gintarą, kurio muitinėje nedeklaravo, kadangi vežė pirmą kartą savo reikmėms ir nežinojo, kad reikia deklaruoti (b. l. 11, 42). Nors apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu J. T. nurodė, kad paaiškinimą jo vardu surašė jo vairuotojas A. B., jis, J. T., jo vardu surašytą paaiškinimą tik pasirašė, tačiau nesuprato jo turinio, nes nemoka rusų kalbos, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia ne tik jo paties bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duoti paaiškinimai, bet ir kaip liudytojų teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų patikrinime dalyvavusių muitinės pareigūnų parodymai. V. Z. ir V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad nors muitinės poste vertėjo nėra, tačiau jie moka rusų kalbą ir su J. T. bendravo rusų kalba. Tai patvirtino ir liudytojas A. V.. Minėti muitinės pareigūnai nurodė, kad V. Z. išaiškino J. T. teises, išvertė protokolą į rusų kalbą, jis suprato kuo yra kaltinamas, pripažino savo kaltę, paaiškino, kad gintaras priklauso jam, nurodė, kad prekiauja gintaru, kalbėjo rusų kalba, pats parašė paaiškinimą. Pats J. T. teisme nurodė, kad 5 metus mokykloje mokėsi rusų kalbą, turi Rusijoje nekilnojamojo turto, ne kartą yra vykęs į Rusiją. Atsižvelgdamas į tai, J. T. skundą nagrinėjęs apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. T. ne tik kalbėti, bet ir rašyti bei skaityti rusų kalba moka. Kita vertus, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, 2015-02-18 bylos nagrinėjimo Klaipėdos teritorinėje muitinėje metu J. T. dalyvavo kartu su atstovu advokatu V. Žyle, pastarasis paaiškino jo atstovaujamajam J. T. inkriminuoto pažeidimo padarymo aplinkybes bei nurodė, kad J. T. kaltu prisipažįsta ir gailisi, kartu prašė atsižvelgti į tai, kad Latvijos Respublikoje įsigytą gintarą (tai patvirtinančią sąskaitą Nr. 206160 J. T. atstovas pateikė muitinės pareigūnams) J. T. gabeno savo reikmėms – kaip gydymo priemonę (b. l. 5–6).

Kaip liudytojai teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti muitinės pareigūnai V. B., V. Z., D. B., V. J. ir A. V. paaiškino, kad 2015-12-04, apie 22.40 val., Panemunės kelio poste buvo atliktas automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykstančio iš Rusijos Federacijos, muitinis patikrinimas. Dėl klaidingai suvesto automobilio valstybinio numerio NAS rizikos profilis jokių įspėjamųjų signalų nerodė. Sistemoje pakoregavus ir automobiliui išvažiavus iš posto teritorijoje suveikė NAS rizikos profilis, dėl to minėtas automobilis buvo grąžintas detaliam patikrinimui, kurio metu buvo rasti plastikiniai maišeliai su gintaro gabaliukais. Pareigūnas V. Z. parodė matęs, kaip tikrintas automobilis sustojo prie netoliese esančios kavinės automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau kitų automobilių ir pašalinių asmenų nematė, o jam privažiavus prie minėto automobilio J. T. ir A. B. sėdėjo automobilyje. Atlikus automobilio detalų patikrinimą J. T. pripažino padaręs pažeidimą, gailėjosi, parašė paaiškinimą rusų kalba, vertėjo nereikalavo, be to, jis, V. Z., pats išvertė visus dokumentus pažeidėjui į rusų kalbą. Liudytojas D. B. nurodė, kad inspektorius V. Z. su J. T. bendravo rusų kalba, pažeidėjas viską suprato, J. T. parašė paaiškinimą, kaltu prisipažino, aiškino, kad dažnai vyksta per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neminėjo, kad gintarą naudoja sveikatai gerinti. Tokias pat aplinkybes nurodė ir kaip liudytojas apklaustas pareigūnas V. J.. Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir muitinės pareigūnų V. Z. ir D. B. 2016-01-13 tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 23, 24) ir muitinės Panemunės kelio posto vyresniojo inspektoriaus V. J. 2016-01-25 paaiškinime (b. l. 25). Netikėti anksčiau paminėtų muitinės pareigūnų parodymais teisme ir jų tarnybiniuose pranešimuose bei paaiškinime užfiksuotomis aplinkybėmis teismui nebuvo pagrindo, nes jie yra nuoseklūs, jų esminės detalės sutampa ne tik tarpusavyje, bet ir su paties J. T. pirmine įvykio versija, kai jis, netrukus po to, kai jam pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, savo kaltę pripažino, nurodydamas, kad galisi dėl padaryto pažeidimo. Be to, byloje nenustatytos aplinkybės, kad patikrinimą atlikę muitinės pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Tuo tarpu paties J. T. parodymai, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nebuvo nuoseklūs. Aiškindamas įvyko aplinkybes J. T. vis keitė įvykio versijas, t. y. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jis nurodė, jog gailisi dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo. 2015-02-18 bylos nagrinėjimo Klaipėdos teritorinėje muitinėje metu J. T. atstovas advokatas V. Žylė nurodė, kad jo atstovaujamasis J. T. kaltu prisipažįsta ir gailisi, tačiau, be kitų aplinkybių, prašė atsižvelgti ir į tai, kad Latvijos Respublikoje įsigytą gintarą J. T. gabeno savo reikmėms – kaip gydymo priemonę (b. l. 5–6). Taip nurodė ir apylinkės teismui pateiktame skunde, tačiau jame jau prašė J. T. nuobaudą paskirti pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį, nurodydamas, kad J. T. gabentas Latvijos Respublikoje įsigytas gintaras yra neakcizinė prekė ir negali būti laikoma kontrabandos dalyku, kadangi buvo įsigyta asmeninėms reikmėms – sveikatos būklei stiprinti, o kadangi vežamas gintaras nebuvo deklaruotas, tokie J. T. veiksmai neteisingai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį. Tokios J. T. iškeltos versijos prieštarauja skundžiamoje nutartyje išdėstytiems ir išsamiai aptartiems duomenims, todėl apylinkės teismas pagrįstai jas vertino kaip J. T. gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

J. T. atstovo skunde nepagrįstai nurodoma, kad J. T. veika turi būti kvalifikuota pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį, nes, kaip minėta, šioje teisės normoje numatyta atsakomybė už prekių (daiktų) deklaravimo pažeidimą (netinkamą deklaravimą), tai yra už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje ar kitokį muitinės suklaidinimą, neturėjusį ir negalėjusį turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimo ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui. Tuo tarpu pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalies dispoziciją kontrabanda, tai yra prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei. Minėto straipsnio dispozicijoje neapibrėžti prekių įsigijimo tikslai ir paskirtis, todėl tai, jog, kaip teigiama apeliaciniame skunde, gintaro žaliava buvo įsigyta asmeniniams poreikiams (sveikatos būklei gerinti), neturi reikšmės sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą. Šio pažeidimo objektyvioji pusė pasireiškia prekių gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės jas slepiant, tai nustatyta nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad kontrabandos dalyku gali būti ne tik akcizinės prekės, bet ir visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad gintaro žaliava buvo išgabenta į Rusiją, todėl ši prekė prarado Bendrijos prekių statusą. Iš to išeina, kad gintaro žaliava, vykstant per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, turėjo būti deklaruota. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, be to, kaip nustatyta, gintaro žaliava buvo tyčia paslėpta įvairiose vietose, taip buvo apsunkinta pareigūnų teisė atlikti muitinį tikrinimą. Ši aplinkybė būtent ir įrodo tai, kad gintaro žaliava buvo gabenta kontrabandos būdu, o ne, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, – netinkamai deklaruota, t. y. šiuo atveju J. T. šios prekės išvis nedeklaravo, o priešingai – slėpė įvairiose vietose.

Atsakydamas į apelianto skundo argumentą, jog J. T. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti neteisingi faktiniai duomenys dėl tariamo pažeidimo laiko (nurodyta, kad pažeidimas fiksuotas 00.10 val., nors pirmasis patikrinimas buvo atliktas 23.00 val.), atlikto patikrinimo (buvo atliktas vienas patikrinimas vietoj dviejų), be to, kaip pažeidimo fakto liudytojas nurodytas A. V., kuris Latvijos Respublikos piliečių pirminėje patikroje nedalyvavo, apygardos teismas pažymi, kad tik Sistemoje pakoregavus duomenis suveikė NAS rizikos profilis, todėl minėtas automobilis buvo grąžintas detaliam patikrinimui, tada ir buvo fiksuotas pažeidimas.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog J. T. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinio skundo argumentai G J. T. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ginčijama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto J. T. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. T. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.