- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- 2SA-293-431/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00331-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- L.S.
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L.S. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L.S. prašymą
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja L.S. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr.2-352/1992 pagal J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo procesą. Nurodė, jog tam yra pagrindai numatyti LR CPK 366 str.1d. 3p. 4p, t.y. dėl to, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų ar daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas bei, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą.
Pareiškėja paaiškino, kad nagrinėjant 1992 metais civilinę bylą pagal Jono Bagdono pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo proceso dalyviai melagingai aiškino apie pareiškėjo tėvo neva tai nuosavybės teise turėtą žemę (duomenys neskelbtini). Be to, ji nebuvo informuota apie šį procesą, nors turėjo būti suinteresuotu asmeniu šioje byloje, nes teismo sprendimu nepagrįstai nusprendus, kad J. B. tėvas D. B. iki 1940 m. liepos 22d. (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis valdė 7.,7 ha žemės , jai nebuvo atstatyta nuosavybė į jos tėvui priklausančią žemę ir tuo grubiai pažeisti jos interesai. Nei pareiškėjo tėvas, nei jo senelis, neturėjo jiems priklausančios žemės (duomenys neskelbtini). Tai įrodo jos turimi dokumentai. Kadangi Švenčionių rajono apylinkės teismo 1992-11-10 sprendimas yra aiškiai neteisingas ir neteisėtas, todėl atnaujinus procesą turi būti panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjos L.S. prašymo atnaujinti procesą Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-352/1992 netenkino.
Atsiliepimas
Teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, pareiškėjos prašymu, prie jo pridėtais dokumentais, o taip pat susipažinęs su suinteresuotų asmenų atsiliepimais į prašymą bei išklausęs proceso dalyvius teismo posėdyje, konstatavo, kad yra praleisti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Kadangi teismo procesas, kurį prašoma atnaujinti, vyko 1992 metais, tai šiuo atveju taikytinas seniau galiojęs - ilgesnis 10 metų terminas, tačiau ir jis yra praleistas. Teismo teigimu, neatitinka faktinėms aplinkybėms ir pareiškėjos tvirtinimas, jog iki šio laiko ji nežinojo apie 1992 metų lapkričio mėn.10 d. aukščiau minėto teismo sprendimą, nes dar 2011-03-22 Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendime iš pareiškėjos žodžių pažymėta, kad jai apie šį (1992 m.) teismo sprendimą buvo žinoma. Be to pareiškėjos nurodyti pagrindai atnaujinti procesą, neparemti įrodymais, t.y. pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad kam nors iš civilinėje byloje Nr.2-352/1992 dalyvavusiųjų - pareiškėjui, suinteresuotam asmeniui, liudytojams, vertėjui, ekspertui ar teisėjui įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų nustatytos nusikalstamos veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą ar nustatyti žinomai melagingi paaiškinimai ar dokumentų suklastojimai, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Teismo nuomone, pareiškėjos prašymui atnaujinti procesą taikytinos LR CPK 366 str.1d.7p. nuostatos: jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Tačiau, kadangi proceso atnaujinimui įstatymo nustatytas terminas yra naikinamasis, jis yra praleistas, todėl teismas padarė išvadą tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą nėra galimybės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja L.S. prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-07-16 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
iš motinos, kuri liudijo suinteresuoto asmens J.B. naudai, apeliantei buvo žinoma, kad J. ieško žemės ir ji ėjo liudyti. Apeliantės pareiškimas dėl nuosavybės teisių atstatymo buvo paduotas pusmečiu anksčiau iki šios bylos nagrinėjimo, pareiškėjos į bylos nagrinėjimą kaip suinteresuoto asmens nekvietė, todėl apeliantė buvo įsitikinusi, kad nuosavybės teisės į žemę atstatymas J.B. nesusijęs su jos 1992 m. prašymu. Apeliantės nuomone, jos motina bylos esmės nesuprato;šioje byloje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas neatitinka tikrovės. J.B. tėvas D.B. jokios žemės nuosavybės teise nevaldė. Jis atėjo „užkuriais“. Be to, dabar savo atsiliepime J.B. nurodo, kad jo tėvas D.B. paveldėjo (duomenys neskelbtini) viensėdyje 6,5 ha žemės, o ne 7,7 ha.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-07-16 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepime į jį nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis pareiškėjos atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo 2012-07-16 priimtą nutartį, kuria atmestas pareiškėjos L.S. prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-352/1992.
Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 10 d. sprendimo. Šis teismo sprendimas buvo priimtas pagal 1964 m. CPK normas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002-02-28 Nr. IX-743) 9 str., prašymai atnaujinti procesą, priimti iki naujo Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo (2003-01-01), nagrinėjami pagal procesinės teisės normas, galiojusias iki naujojo kodekso įsigaliojimo. Kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas, galiojant 2002 m. Civilinio proceso kodeksui, o civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, tai šioje byloje prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio CPK normas.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įgyvendinant įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas teises ir pareigas, formuojasi nauji teisiniai santykiai, kuriuose dalyvauja asmenys, nesusiję su išnagrinėta byla. Pakeitus įsiteisėjusį teismo sprendimą, gali būti pažeisti naujųjų santykių dalyvių teisėti lūkesčiai ir interesai. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti.
Taigi proceso atnaujinimo institutas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuria siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi teismų sprendimai. Tačiau taip yra daroma intervencija į jau iš dalies nusistovėjusius bei stabilizavusius ginčo šalių santykius. Ši aplinkybė lemia tai, kad proceso atnaujinimo galimybė ribojama įstatyme įtvirtinant prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus. Civilinio proceso kodekso 368 str. 2 d. nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 1 p. numatytą atvejį (pagal 1964 m. CPK 371²³ straipsnį šis terminas buvo dešimt metų). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas yra svarbus, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 10 d. sprendimas įsiteisėjo 1992 m. gruodžio 11 d. Nuo šio Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo iki prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo praėjo daugiau nei devyneri metai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad suinteresuotam asmeniui praleidus naikinamąjį prašymo atnaujinti procesą padavimo teismui terminą, pagrindo atnaujinti procesą nėra (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Apeliantė teigia, jog iki šio laiko ji nežinojo apie Švenčionių rajono apylinkės teismo 1992 metų lapkričio mėn.10 d. sprendimą. Iš motinos, kuri liudijo suinteresuoto asmens J.B. naudai, apeliantei buvo žinoma, kad J. ieško žemės ir ji ėjo liudyti. Apeliantės pareiškimas dėl nuosavybės teisių atstatymo buvo paduotas pusmečiu anksčiau iki šios bylos nagrinėjimo, pareiškėjos į bylos nagrinėjimą kaip suinteresuoto asmens nekvietė, todėl apeliantė buvo įsitikinusi, kad nuosavybės teisės į žemę atstatymas J.B. nesusijęs su jos 1992 m. prašymu. Apeliantės nuomone, jos motina bylos esmės nesuprato. Tačiau su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir juos vertina kritiškai.
Teismas pažymi, kad apie Švenčionių rajono apylinkės teismo 1992-11-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-352-92 pareiškėjai buvo žinoma jau Švenčionių rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą pagal pačios pareiškėjos pareiškimą juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-11-665/2011, t.y. 2011-03-22 Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendime iš pareiškėjos žodžių pažymėta, kad jai apie šį (1992 m.) teismo sprendimą buvo žinoma (b.l.42). Taigi teigti, jog iki šio laiko apeliantė nežinojo apie Švenčionių rajono apylinkės teismo 1992 metų lapkričio mėn.10 d. sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.
Nustačius, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje negali būti pateikiamas, nes nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, visos kitos apeliantės skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų ir atitinkamai prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų konkrečių pagrindų įrodinėjimu, apeliacinės instancijos teismo pripažįstamos teisiškai nereikšmingomis, nebegalinčiomis įtakoti proceso atnaujinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos L.S. prašymą atnaujinti procesą Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-352/1992, teisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, priėmė teisiškai pagrįstą nutartį.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.), o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.