Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų namai jums“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mūsų namai jums“ (toliau – ir Bendrovė) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, ir VDI) 2023-02-09 nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20881 (toliau – ir Nutarimas).

Nurodo, kad Nutarimu pareiškėjai už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 59² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 3 000 Eur bauda. Pareiškėjai atsakomybė pritaikyta už tai, kad jos statomame objekte 2022-12-07 dirbo nenustatytas asmuo, kuris neturėjo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir SDĮ) 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuoto dirbančio asmens identifikavimo kodo (toliau - ir Identifikavimo kodas).

Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, nurodo, kad jis nėra pagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai.

Paaiškina, kad pareiškėjai 2023-01-05 buvo surašytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1419-0040 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodyta, kad pareiškėja pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 22¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 59² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Atkreipia dėmesįs į tai, jog Užimtumo įstatymo 59² straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimą, o ne Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą (kaip būtent ir buvo nurodyta Protokole). Šią klaidą vėliau pripažino ir ištaisė Inspekcija Nutarime. Tačiau, pareiškėjos vertinimu, kadangi šiuo atveju neegzistuoja Protokole nurodyta blanketinė norma, darytina išvada, kad Nutarimas buvo priimtas peržengiant bylos nagrinėjimo ribas (iš esmės pakeičiant kaltinimą bei jo ribas), todėl pastarasis yra neteisėtas ir naikintinas jau vien dėl šios priežasties.

Pažymi ir tai, jog ginčo atveju nei vienas byloje esantis dokumentas, įrašas ir/ar kitoks įrodymas nepatvirtina tiek Protokole, tiek Nutarime nurodytos aplinkybės, jog objekte buvęs asmuo dirbo, atitinkamai, kad pastarasis asmuo privalėjo turėti Identifikavimo kodą.

Pareiškėjos vertinimu filmuota vaizdo medžiaga, priešingai nei nurodoma Nutarime, nepatvirtina, jog asmuo, buvęs objekte, būtų dirbęs kokius nors darbus. Priešingai - iš vaizdo įrašų matyti, kad objekte dirbęs A. M., atsakydamas į darbo inspektoriaus klausimą „Tai tas jaunuolis ne Jūsų?', modamas ranka į šalimais esančius statybos objektus atsako: „Ne. Sakau jie ten lipdo, putlplastį lipdo. Ne lietuviai - ukrainiečiai". Iš visos patikrinimo metu padarytos video medžiagos, objekte buvo atliekami mūro darbai ir joks putplastis (putų polistirolas) objekte nebuvo dedamas, kadangi objektas - statomas gyvenamasis namas buvo be uždengto stogo ir technologiškai putų polistirolas neuždengus stogo negali ir negalėjo būti klijuojamas. Byloje yra 2022-12-07 A. M. paaiškinimas, kuriame liudytojas nurodo, kad „statybos objekte S. K. g. dirbo jaunuolis klijavo putplastį jo vardo pavardės nežinau, kas jį samdė nežinau“. Tačiau atkreipia dėmesį į keletą aplinkybių: 1) jaunuolis putplastį, kaip vaizdo įraše matyti ir kaip nurodė A. M., lipdė kaimyniniame objekte S.; 2) šis įrodymas, t.y. paaiškinimas yra gautas neleistinu būdu, o būtent, kaip matyti iš vaizdo įrašo, visas paaiškinimas liepiamąja nuosaka buvo padiktuotas statybos inspektoriaus S. N.. Visuotinai teisėje pripažįstamas įrodymų leistinumo principas reiškia, kad įrodymai - šiuo atveju liudytojų parodymai - turi būti gauti leistinu būdu, t.y. nepaneigiant liudytojo valios ir nepadiktuojant galimą pažeidimą tiriančio asmens.

Nurodo, kad Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalis numato, kad statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, - kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) (past. - Identifikavimo kodus) arba identifikavimo priemonę (toliau - Identifikavimo priemonė) ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka. Kitaip tariant – Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintas reglamentavimas įtvirtina dvi kategorijas asmenų, t.y. statybos darbus atliekančius asmenis ir kitus statybvietėje esančius asmenis. Pagal Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalį statybos darbus atliekantys asmenys privalo turėti Identifikavimo kodą, o pagal Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 3 dalį kiti statybvietėje esantys asmenys privalo turėti Identifikavimo priemonę, kadangi Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas nustato kitų statybvietėje esančių asmenų, kurie nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje, identifikavimo priemonę, prireikus - jos išdavimo tvarką, registruoja šių asmenų buvimo statybvietėje pradžios ir pabaigos laiką ir priežastį.

Ginčo atveju nėra duomenų, kad statybvietėje buvęs nenustatytas jaunuolis būtų atlikęs kokius nors statybos darbus, todėl Identifikavimo kodo klausimas ginčo byloje neaktualus. Tuo tarpu atsakomybėn patraukta pareiškėja nei Protokolu, nei Nutarimu nebuvo kaltinama, jog neužtikrino, kad statybvietėje buvęs kitas asmuo (ne statybos darbus atlikęs asmuo) būtų neturėjęs Identifikavimo priemonės.

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesutinka su skundo reikalavimais ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime į skundą nurodo, kad Inspekcija priimdama Nutarimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 617 straipsnio 3 dalies nuostata, t. y.: nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Atsakovas pažymi, kad padaryto pažeidimo aprašymas ir jo kvalifikavimas, ištaisius klaidą, nesikeitė.

Teigia, kad 2022-12-07 patikrinimo metu užpildytame tyrimo veiksmų protokole užfiksuotas faktas, kad statybvietėje (duomenys neskelbtini) dirbo trys asmenys, iš kurių vienas pasišalino, taip pat patikrinimo metu darytame vaizdo įraše matomas besišalinantis asmuo. Faktą, kad asmuo dirbo pareiškėjos objekte, patvirtina ir apklausti kiti objekte dirbę asmenys, t. y. A. M. ir V. B..

Nurodo, kad Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statybvietėje gali būti asmenys, kurie: 1) turi kodą arba, kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus, arba 2) statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatyta tvarka užregistravo atvykimo į statybvietę pradžios laiką ir priežastį ir turi statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę. O to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka. Šis teisės aktas nustato imperatyvią prievolę ID kodą turėti visiems statybvietėje esantiems asmenims, bet ne išimtinai tik dirbantiems. Tiems kuriems kodas negali būti suformuotas, užsakovas registruoja šių asmenų buvimo statybvietėje pradžios ir pabaigos laiką ir priežastį, ir šiuos duomenis pateikia patikrinimo metu. Atkreipia dėmesį, jog taikant atsakomybę pagal Užimtumo įstatymo 59² straipsnį, pakanka nustatyti asmens buvimo faktą statybvietėje, bet nereikia įrodyti, jog tas asmuo dirbo statybvietėje.

2024-12-02 teisme gautas atsakovo patikslintas atsiliepimas į skundą. Atsiliepime nurodoma, kad, nagrinėjant bylą teisme dėl administracinės nuobaudos pareiškėjos direktorei panaikinimo, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos Inspekcijai Užimtumo įstatymo protokolo surašymo ir bylos nagrinėjimo metu, t.y. liudytojai V. B. ir A. M. apklausų metu įvardijo asmenį, kuris 2022-12-07 buvo atėjęs į statybos objektą (duomenys neskelbtini) pasiskolinti šluotos ir kuris dirbo priešais esančiame name, klijavo polistirolą. Tas asmuo, kaip paaiškėjo papildomo tyrimo metu buvo UAB „Malum“ darbuotojas, kuris patikrinimo dieną buvo įdarbintas UAB „Malum“ ir galimai tuo metu turėjo skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Papildomo tyrimo metu nebuvo nustatyta fakto, kad J. S. būtų atlikęs kokias nors darbines funkcijas statybos objekte (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus šioms naujoms aplinkybėms, atsakovas sutinka su skundo reikalavimais dėl Nutarimo panaikinimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus.

Atsakovės atstovas su skundu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-02-09 nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.

Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriai 2022-12-07, 10.30 val., vykdydami 2022-12-01 VDI Vilniaus skyriaus vedėjo pavedimą Nr. 2014 atliko statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimą.

2022-12-07 užpildytame Tyrimo veiksmų protokole nurodoma, kad statomame name antrame aukšte aptikti dirbantys trys asmenys, vienas asmuo pamatęs skubiai pasišalino. Tyrimo metu buvo paimti paaiškinimai iš objekte dirbusių asmenų - A. M. ir V. B..

UAB „Mūsų namai Jums“, vykdydama Inspekcijos 2022-12-13 nurodymą pateikė Statybos rangos sutartis dėl mūro darbų atlikimo su V. B. ir A. M., bei paaiškino, kad 2022-12-07 statybos objekte dirbo du asmenys. Nurodė, kad objekte polistirolio klijavimo darbai nebuvo atliekami.

2022-12-28 buvo surašytas Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1419-0161 (toliau – ir Tyrimo aktas). Tyrimo akte konstatuota, kad UAB „Mūsų namai Jums“, atstovaujama direktorės J. Š., būdama statytoju (užsakovu), neužtikrino ir nekontroliavo, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o būtent 2022-12-07 objekte (duomenys neskelbtini) dirbęs tyrimo metu nenustatytas asmuo dirbtų tik turėdamas skaidriai dirbančiojo kodą. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) UAB „Mūsų namai Jums“ pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 59² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Pareiškėjai 2023-01-05 buvo surašytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1419-0040, kuriame nurodyta, kad pareiškėja pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 59² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Skundžiamu Nutarimu konstatuota, kad UAB „Mūsų namai Jums", atstovaujama direktorės J. Š., būdama statytoju (užsakovu), neužtikrino ir nekontroliavo, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – ir kodas), o būtent 2022-12-07 objekte (duomenys neskelbtini) dirbęs nenustatytas asmuo dirbtų tik turėdamas skaidriai dirbančiojo kodą. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) UAB „Mūsų namai Jums" pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹straipsnio 4 dalies reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 59² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Už pažeidimo padarymą pareiškėjai paskirta 3 000 Eur bauda.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2023-01-05 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas J. Š. dėl to, kad ji būdama UAB „Mūsų namai Jums“ direktore, atsakingu asmeniu, neužtikrino, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. 2023-02-09 administracinė byla buvo išnagrinėta ir priimtas nutarimas skirti J. Š. 1800 eurų baudą. 2023-06-08 Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. I1-133-927/2023, priėmė nutartį panaikinti Inspekcijos nutarimą, kuriuo J. Š. buvo paskirta 1800 Eur bauda ir grąžinti bylą tyrimui atlikti.

Pareiškėja nesutikdama su Nutarimu pateikė skundą teismui nurodydama, kad Nutarimas nėra pagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus, nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi.

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Juridinių asmenų atsakomybė už statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų nevykdymą numatyta Užimtumo įstatymo 59² straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui – statytojui (užsakovui) ar jo įgaliotam rangovui atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą.

Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.

Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – kodas), o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuotas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos): 1) patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms; 2) statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; 3) prieš patenkant į statybvietę ir statybvietėje pareikalavus statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims.

Pagal Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalį, statybvietėje gali būti asmenys, kurie: 1) turi kodą arba, kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus, arba 2) statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatyta tvarka užregistravo atvykimo į statybvietę pradžios laiką ir priežastį ir turi statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Fondas) valdybos informacinėje sistemoje suformuojamas skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas šiems asmenims: 1) apdraustajam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje; 2) mažosios bendrijos vadovui, kuris pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tos mažosios bendrijos narys; 3) savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 ar 3 dalyje, išskyrus šeimynos dalyvius; 4) komandiruotam į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra draudžiamas pagal šį įstatymą, tačiau informacija apie jį pateikta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka (toliau šiame straipsnyje – komandiruotas užsienietis).

Ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėjai atsakomybė pritaikyta už tai, kad pareiškėjos statomame objekte 2022-12-07 dirbo nenustatytas asmuo, kuris neturėjo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuoto dirbančio asmens identifikavimo kodo.

Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su tyrimo metu padaryta išvada, kad iš tikrinamo objekto pasišalinęs asmuo jame dirbo. Teismo vertinimu, bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog pasišalinęs asmuo objekte ne tik buvo, bet ir dirbo. Vaizdo medžiagoje nėra užfiksuota, kad minėtas asmuo būtų dirbęs (atlikęs kokias nors darbines funkcijas) pareiškėjos atsakomybėje buvusiame objekte. Iš vaizdo įrašų matyti, kad objekte dirbęs A. M., atsakydamas į darbo inspektoriaus klausimą „Tai tas jaunuolis ne Jūsų?', modamas ranka į šalimais esančius statybos objektus atsako: „Ne. Sakau jie ten lipdo, putplastį lipdo. Ne lietuviai - ukrainiečiai". Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad objekte dirbo jaunuolis, kuriam būtų buvusi pareiga turėti Identifikavimo kodą ir, kad pareiškėja neužtikrino, kad visi dirbantys asmenys turėtų Identifikavimo kodą. Kaip matyti iš filmuotos medžiagos, statybvietėje dirbusiems asmenims paaiškinimus sudiktavo patikrinimą atlikęs statybos inspektorius. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad šiuo atveju surenkant įrodymus buvo pažeistas įrodymų leistinumo principas, kas reiškia, kad įrodymai - šiuo atveju liudytojų parodymai - turi būti gauti leistinu būdu, t.y. nepaneigiant liudytojo valios ir nepadiktuojant galimą pažeidimą tiriančio asmens.

Teismas, atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-06-08 nutartimi išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. I1-133-927/2023, tiek šioje administracinėje byloje faktinės aplinkybės yra tapačios, joms kvalifikuoti taikoma ta pati teisė, vertina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-06-08 nutartis turi precedento galią šioje byloje, todėl šioje administracinėje byloje ginčijamas Inspekcijos Nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Tuo labiau, kad pati Inspekcija pripažįsta Nutarimo nepagrįstumą.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 726 Eur (septyni šimtai dvidešimt šeši eurai). Pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus bei išlaidų detalizaciją.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teismas pažymi, kad pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl skundą tenkinus jos priteistinos iš atsakovės. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja teikiant skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl jai priteistinas ir 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 4 dalimi, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Mūsų namai jums“ skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-02-09 nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20881.

Priteisti pareiškėjai UAB „Mūsų namai jums“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 748,50 Eur (septyni šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.