- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-27
- Bylos Nr.
- 1S-340-576/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- A. L.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. L. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. RV-25-2650.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendis pakeistas ir A. L. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 11 (vienuolikai) metų.
3. Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga - 2026 m. lapkričio 12 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. spalio 16 d. – 2 metai 27 dienos. Nuteistasis 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2023 m. kovo 12 d.
4. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. RV-25-2650 nutarė netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nors šiuo metu ir yra stebimos tam tikro lygmens pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių raišką, tačiau dar nėra pakankamo pagrindo manyti, jog pažanga yra akivaizdi, o bausmės tikslai yra pasiekti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimo atmestas, konstatavus, kad teismas neturi pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistojo A. L. elgesio, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dinamika yra nuosekli ir pasižyminti sisteminga teigiama dinamika. Teismas sprendė, kad dabartiniame bausmės atlikimo etape nuteistasis A. L. neatitinka vieno iš alternatyvių lygtinio paleidimo taikymą sąlygojančių kriterijų – žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus, o Komisija išanalizavo nuteistąjį A. L. teigiamai charakterizuojančius duomenis, jo pažangos dinamiką, tačiau šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos.
II. Skundo prašymai ir argumentai
6. Nuteistasis A. L. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Nuteistojo vertinimu, teismas neatsižvelgė į jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, vadovavosi ne jo asmenine socialinio tyrimo išvada, kurią surašė su juo asmeniškai dirbantys pareigūnai, resocializacijos specialistai, psichologai, o jo nenaudai surašytu Komisijos atsakymu. Teigia, kad Komisija nėra suinteresuota paleisti asmenis anksčiau laiko.
6.2. Teismas vadovavosi tik jo elgesiu bausmės pradžioje ir neįžvelgė jo gebėjimo keistis. Akcentuoja, kad teismas nesiaiškino, kaip veikia OASys skaičiavimo metodika vidutinei rizikai, nevertino, kad balai skirstomi į statinius ir kintamus. 2017 metais nustatyta jo nusikalstamo elgesio rizika sudarė 76 balus (vidutinė rizika), o lankant intervencines programas nustatytas balas sumažėjo iki 41 (perpus). Taigi, nusikalstamo elgesio rizika liko vidutinė, tačiau akivaizdu, jog buvo padaryta didelė pažanga – tokia pozicija išreikšta ir socialinėje išvadoje. Pasak nuteistojo, kad toks pokytis nėra atsitiktinis ir yra teigiamų nuteistojo pastangų rezultatas. Be to, pagal BVK 36 straipsnį, kai nuteistieji perkeliami į lengvą grupę, laikoma, jog jie padarė akivaizdžią pažangą, o jis nuo 2024 metų gegužės mėnesio bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis. Pažymi, kad kintamus balus gali koreguoti ir tai daro sėkmingai (2017 metais nustatyti 76 balai, 2022 metais – 60 balų, 2024 metais – 41 balas), tačiau statinių balų - 41 jis negali koreguoti.
6.3. Nurodo, kad buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu, sąžiningą darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Teigia, kad egzistuoja įstatymų spraga, nes neapibrėžta, ką reiškia akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje Nr. TS-48-817/2022 nurodyta, kad pažanga gali būti fiksuojama net tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taškai nesikeičia. Tačiau nors kalėjimo administracija įžvelgia jo daromą pažangą (socialinio tyrimo išvada), lygtinio paleidimo komisija daromos pažangos nemato. Be to, teismas nepateikia įrodymų, pagrindžiančių, kodėl nuteistojo padaryta pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.
6.4. Toliau nuteistasis pastebi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog lygtinio paleidimo taikymui būtinas tik žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijus. BK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas ne tik nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema, bet ir tiems, kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Nurodo, kad šis straipsnis kalba apie akivaizdžią pažangą, o ne nuolatinį balų mažėjimą kiekvieno vertinimo metu. Aplinkybė, jog 2024 m. rugsėjo 24 d. atlikto vertinimo metu rizikos balai išliko 41, kaip ir anksčiau, parodo stabilumą, o ne stagnaciją. Stabilumas parodo, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pasiektą rizikos lygį. Skunde nuteistasis aptaria lygtinio paleidimo taikymo teigiamus pokyčius (nuteistojo pozityvaus elgesio skatinimas), valstybės politiką bausmių vykdymo srityje ir kitus aspektus.
6.5. Pasak nuteistojo, teismas neišsamiai įvertino aplinkybes, susijusias su tuo, kad jis į darbinę veiklą įsitraukė tik 2022 metais, taigi, tik po septynerių metų pradėjo keisti požiūrį į darbą, o 2017 metais atsisakė jam pasiūlyto darbo, nurodant, kad dirbs tokį darbą, kuris atitiks jo lūkesčius. Jis buvo suimtas vienerius metus šešis mėnesius, šį laikotarpį jis negalėjo įsitraukti į resocializaciją ar vykdyti plano, jis visą laiką laukė teismo sprendimo, t. y. to, kada jis bus nuteistas. 2017 m. balandžio 7 d. galutiniu teismo sprendimu jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, įskaičiuojant suėmime išbūtą laiką. Tik nuo 2017 metų gegužės mėnesio atsirado jo resocializacijos planas (o ne nuo suėmimo dienos). Bausmės laiko skaičiavimas neprasidėjo nuo 2015 metų, kaip nurodo kiti. Jis aktyvus beveik nuo pat bausmės atlikimo pradžios. Be kita ko, teismas privalėjo žinoti BVK pakeitimus ir kad iki 2022 m. įsakymo Nr. V-368, kurio pagrindu buvo leista kalėjime užsiiminėti individualia apmokestinama veikla, įsigaliojimo darbą suteikdavo negeros reputacijos bendrovė – UAB ,,M“ (bendrovė veiklą nutraukė 2018-2019 metais), kuri buvo įtariama pinigų plovimu, kalinių išnaudojimu dirbant privačiuose pareigūnų objektuose. 2019 metais buvo perkeltas bausmę atlikti į Vilniaus kalėjimą ir nuo to laiko darbo vietų įstaigoje nebuvo kuriama, palikta tik keletą etatų, kurių nebuvo pakankamai. Pabrėžia, kad galimybės įsidarbinti nebuvo nuo 2018 metų, jam darbas daugiau nebuvo pasiūlytas. Taip pat jis įgijo vidurinį išsilavinimą ir dvi specialybes.
6.6. Teigia, kad nieko nediskriminuoja ir neteisina savo nusikalstamo elgesio, prisiima visą kaltę, yra linkęs keistis ir keičiasi. Sutinka, kad nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d. buvo įrašytas į linkusių užpulti asmenų sąrašą, bet tai nebuvo nuobauda, o psichologo rekomendacija. Po šio laikotarpio lankė edukacinius, psichologinius kursus ir nuo to laiko nebenurodoma, kad jis yra nusiteikęs priešiškai prieš pareigūnus. Taip pat sutinka, kad 2017 metais buvo nustatyta, jog jis laiko psichiką veikiančias medžiagas, tačiau šis įvykis, kaip matyti, buvo seniai; yra pabaigęs 12 žingsnių programą AA grupėje, per septynis metus prevenciškai buvo begalę kartų tikrintas.
6.7. Teismas nesigilino į tai, kodėl nuteistasis badavo. Jis badavo 8 valandas nuo prašymo pateikimo, badavimo priežastys – medicinos darbuotojų neveiksnumas 2023 m. liepos mėnesį. Jam buvo diagnozuoti skydliaukės sutrikimai, per trumpą laiką neteko 25 kg, jam buvo paskirti vaistai, nustatant jų vartojimą kas valandą, po to mėnesį, tačiau kai atvyko paprašyti vaistų, seselės jam jų nesuteikė, vaistų laukė keletą dienų. Jam priverstinai buvo nutrauktas gydymas, kurio nutraukti negalėjo. Taigi, palaukė keletą dienų ir paskelbė badavimo akciją; norėjo atkreipti dėmesį į susiklosčiusią situaciją.
6.8. Atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo komisija jo prašymus svarsto jau penktą kartą bei remiasi analogiškais argumentais; argumentai deklaratyvūs ir abstraktūs, nenurodomi konkretūs užsiėmimai, programos. Komisijos skirtas rekomendacijas vykdė, tačiau paskutiniu metu apima nežinomybės jausmas, apatija, bijo, kaip reikės integruotis į visuomenę; būtų paprasčiau, jog žinotų, ką jam reikėtų daryti, jog Komisija pakeistų nuomonę. Akcentuoja, kad nusprendus jį lygtinai paleisti, tai nesudaro pagrindo teigti, jog jis atleidžiamas nuo likusios paskirtos bausmės atlikimo. Jei būtų taikomas lygtinis paleidimas, jis turėtų pastovią gyvenamąją vietą, jį suptų pozityvi aplinka, turėtų nuolatinį darbą. Pačiai visuomenei patogiau jį į visuomenę integruoti palaipsniui. Pirmenybė turėtų būti teikiama tolesnėms elgesio korekcijoms būnant laisvėje. Įsipareigoja vykdyti visus teismo nustatytus įpareigojimus, doru elgesiu įrodyti, kad lygtinio paleidimo atveju nepažeis teisės ir moralės nuostatų. Jei būtų nuspręsta jį stebėti naudojant apykoję, jis sutiktų.
7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo A. L. skundas atmestinas.
8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo A. L. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens bylos medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas pagrįstai. Žemesnysis teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo, todėl skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, o jos keisti ar naikinti nuteistojo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
10. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamumo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-358-195/2020, 1S-170-898/2024).
11. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad A. L. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygą (atliko 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės), kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Visgi, atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, 2024 m. rugsėjo 23 d. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Kadangi nuteistojo A. L. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Būtina pažymėti ir tai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne bet kokia, o akivaizdi, taigi, nekelianti abejonių ir suteikianti pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad tolimesnių pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę, o vien tik pastangos šią riziką mažinti gali būti įvertintos kaip nepakankamos lygtinio paleidimo taikymui (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-275-806/2024). Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistasis skunde pastebi, jog įstatymuose nenurodyta, ką reiškia akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau neginčytina, kad akivaizdžios pažangos samprata suformuota teismų praktikoje. Teisės spragas ad hoc gali užpildyti teismai, todėl nagrinėjant skundus dėl lygtinio paleidimo teismai turi teisę kiekvienu atveju įvertinti, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą. Šiuo atveju to nenustatyta.
12. Skunde nuteistasis teigia, kad tiek teismas, tiek Komisija neteisingai traktuoja, kad jis bausmę atlieka nuo 2015 metų ir taip jam kenkia. Nurodo, kad jis laisvės atėmimo bausmę pradėjo vykdyti ne nuo 2015 m., o tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiui, po to, kai buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 17 d. nuosprendis. Pradėjus vykdyti bausmę, 2017 m. gegužės mėnesį buvo sudarytas pirminis jo, A. L., resocializacijos planas, todėl būtent nuo bausmės vykdymo pradžios ir turi būti vertinamas jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti iš pateiktos asmens bylos, A. L. iki nuosprendžio priėmimo buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas, tad tiek Komisija, tiek teismas teisingai nurodo, kad bausmės pradžia yra būtent 2015 m. lapkričio 22 d.
13. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertinta nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Tokio pobūdžio bylose iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Pastebėtina tai, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Tai reiškia, kad turi būti įvertinta ir tai, jog A. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. laisvės atėmimo bausmę A. L. atlieka už baudžiamojo nusižengimo ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą. A. L. praeityje neteistas, atlieka bausmę už tęstinę nusikalstamą veiką. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo, asmens nusikalstama veika vertinama tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, neišskiriant jo, kaip esminio kriterijaus, įstatymo nėra draudžiamas, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir nelaikytina dvigubu bausmę atliekančio asmens baudžiamumu.
14. Iš nuteistojo A. L. asmens byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai A. L. buvo pristatomas penktą kartą, prieš tai nei Komisija, nei nuteistojo skundus nagrinėję teismai nenusprendė jam taikyti lygtinio paleidimo. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmė vienbalsiai (asmens bylos 1 t., I d., 157–158). Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis šiuo metu dar nėra padaręs tiek reikšmingos pažangos, kad būtų lygtinai paleistas ir likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atliktų būdamas neizoliuotas.
15. Skunde nuteistasis akcentuoja jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą iki 41 balo. Pastebėtina, kad šias aplinkybes, itin detaliai aptarė skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas, su šiais argumentais aukštesnysis teismas sutinka ir jų nekartoja, tik pažymi, kad jo elgesys nepasižymėjo nuoseklia teigiama dinamika. 2024 m. rugsėjo 24 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti vienas statinis (dalyvavo tęstinėje nusikalstamoje veikoje, todėl nustatytas nusikalstamo elgesio modelis (siekiant finansinės naudos)), trys dinaminiai (lėšų tvarkymo įgūdžių stoka; gyvenimo būdo neigiami aspektai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; problemų sprendimo įgūdžių stoka) ir vienas apsauginis (įgijo vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją) kriminogeniniai veiksniai. Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu pažymėti, kad minėti statinis ir apsauginis kriminogeniniai veiksniai, taip pat dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ir jų kiekis palaipsniui sumažėjo. Vis dėlto, šių veiksnių sumažėjimas nebuvo nuoseklus. Pavyzdžiui, 2024 m. kovo 19 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis patvirtino galimybę dirbti laisvėje, tačiau šis apsauginis veiksnys nebenurodomas šiuo metu aktualioje socialinio tyrimo išvadoje (pastebėtina, kad apsauginių veiksnių sąrašas vis siaurėjo). Nors 2024 m. rugsėjo 24 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyti trys, o ne keturi dinaminiai veiksniai, kaip anksčiau surašytoje išvadoje, visgi būtina atkreipti dėmesį, kad išlikę dinaminiai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, todėl jie ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojami. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pritaikius lygtinio paleidimo institutą, turėtų gyvenamąją vietą, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo iškelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų.
16. Socialinio tyrimo išvados ir asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu jis tris kartus skatintas, aštuonis kartus baustas drausmine tvarka. Būdamas Pravieniškių pataisos namuose A. L. buvo skatintas vieną kartą (2018 m. liepos 25 d.), Vilniaus pataisos namuose (Vilniaus kalėjime) – du kartus (2020 m. sausio 15 d. ir 2023 m. liepos 21 d.). A. L. nuobaudos paskirtos aštuonis kartus: 2017 m. gegužės 10 d., 2017 m. gegužės 21 d., 2017 m. spalio 23 d., 2017 m. lapkričio 10 d., 2019 m. balandžio 16 d. (du kartus), 2019 m. birželio 14 d., 2021 m. birželio 3 d. Šie duomenys leidžia spręsti, kad paskirtos bausmės atlikimo metu nuteistasis negalėjo išlaikyti teigiamos elgesio dinamikos – po 2017 metais paskirtų nuobaudų jam skirtas paskatinimas, po kurio nuteistasis vėlgi nusižengė. Pažymėtina, kad 2017 metais nuteistasis baustas keturis kartus dėl to, kad kategoriškai atsisakė dirbti siūlomą darbą, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, vartojo psichiką veikiančias medžiagas, necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, grasino susidoroti. Pažymėtina, kad nustatytas nuteistojo polinkis į agresiją - Resocializacijos skyriaus 2019 m. pažymoje užfiksuota padidinta rizika dėl nuteistojo agresyvaus elgesio darbuotojų bei kitų nuteistųjų atžvilgiu. Be to, 2019 m. A. L. įrašytas ir į linkusių užpulti įskaitą.
17. Skunde nuteistasis nurodo, jog atsisakė dirbti, nes įdarbinanti bendrovė turėjo blogą reputaciją, tačiau iš ankstesnių nuteistojo paaiškinimų matyti, kad jis atsisakydavo dirbti administracijos siūlomą darbą dėl to, kad darbas neatitiko jo lūkesčių, išsilavinimo, buvo žeminantis. Bylos duomenimis, nuteistasis bausmės atlikimo metu Vilniaus mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą, Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo kvalifikaciją. 2022 m. balandžio 21 d. Vilniaus pataisos namų administratoriaus leidimu nuteistajam leista užsiimti individualia apmokestinamąja veikla, 2022 m. gruodžio 2 d. - individualia kūrybine veikla. Laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 18 d. iki 2023 m. sausio 24 d. nuteistasis gavo 700 Eur užmokestį už vizualinius namo projektus, o 2023 m. sausio 24 d. nuteistasis pateikė MB ,,B.“ pažymą, kurioje nurodoma, jog esant galimybei būtų priimtas dirbti. Būtina akcentuoti, kad nuteistasis 2017 m. gegužės 3 d. atsisakė administracijos pasiūlyto darbo ir dirbti pradėjo tik po penkerių metų – 2022 m. balandžio 21 d. Nustatyta, kad nuteistajam leista užsiimti individualia kūrybine veikla – tapyti paveikslus pagal skaičius ir 2024 m. vasario 15 d. A. L. vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis pradėjo vykdyti individualią veiklą, aktyviau įsitraukti į įvairias elgesio korekcijos priemones tik artėjant 2/3 atliktos laisvės atėmimo daliai, kuri yra būtinas kriterijus svarstant dėl lygtinio asmens paleidimo, kai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis viršija 10 metų.
18. Nuteistasis skunde akcentuoja tai, kad jis teikiamas svarstyti lygtinio paleidimo komisijai jau penktą kartą, nurodo kriminologo G. S. mintis, teismų praktiką sprendžiant lygtinio paleidimo kausimus. Pažymėtina, kad BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas reiškia, jog nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. Šis principas reikalauja, kad nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui, be to, ypatingai svarbi pačių nuteistųjų iniciatyva keičiant savo elgesį teigiama linkme, o ne tik formaliai laikantis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytų ir nuteistiesiems privalomų taisyklių. Skunde akcentuojama, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Vis tik pažymėtina, kad jis perkeltas į lengvąją grupę nuo 2024 m. gegužės 24 d., o savaime ši aplinkybė nesuponuoja pagrindo paleisti nuteistąjį lygtinai. Nuteistojo perkėlimas iš vienos grupės į kitą bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra skirtingi institutai, todėl vieno sprendimo priėmimui nustatytos sąlygos negalima automatiškai preziumuoti priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Juo labiau, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę lengvojoje grupėje bausmė vis tiek yra atliekama pataisos įstaigoje, priešingai nei lygtinio paleidimo atveju, kai nuteistasis fiziškai yra paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Kadangi nuteistųjų teisinė padėtis turi būti švelninama palaipsniui, nagrinėjamu atveju nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo grupė leidžia manyti, kad nuteistasis gali daryti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą, todėl tinkamas jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas pataisos įstaigos administracijos, priimant sprendimą perkelti jį į lengvąją grupę, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nepaneigia aptartų duomenų, dėl kurių visumos lygtinis paleidimas nuteistajam A. L. šiuo metu netaikytinas. Juo labiau, kad nuteistasis į lengvąją grupę perkeltas tik 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu, nors laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2015 m. lapkričio 22 d.
19. Skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis badavo ir badavimo priežastys, nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ir nesuteikia pagrindo jos naikinti, nes vertinama ne atskiri nuteistojo poelgiai ir jų priežastys, o visuma reikšmingų aplinkybių, tame tarpe ir nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu.
20. Aukštesniojo teismo vertinimu, pritartina tiek Komisijai, tiek ir žemesniajam teismui, kad nuteistojo A. L. elgesį jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, jog jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau bausmės tikslų įgyvendinimo siekti nebūnant izoliuotu, o jo paties nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, neabejotina, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį keičia teigiama linkme, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje ir padaryta teisinga išvada, kad dar nėra pakankamo pagrindo manyti, kad daroma pažanga yra akivaizdi. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, A. L. nusikalstamo elgesio rizikos kriterijus Vilniaus kalėjime iš esmės yra nekintantis (išlieka vidutinė nusikalstamo elgesio rizika), be to, nepaisant nuteistojo įsitraukimo į socialines reabilitacijos priemones, aktualiomis išlieka nuteistojo probleminės sritys, susijusios su vertybinėmis nuostatomis bei gyvenimo būdo ypatumais.
21. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas A. L. skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.