Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1S-170-898/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-04
Bylos Nr.: 1S-170-898/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jurgita Kolyčienė
Nuteistasis: A. S.

Kategorijos

2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

Byla Nr. 1S-170-898/2024

Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. A. S. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalį – 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 249 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausme ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis nuteistajam paskirtos bausmės pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį buvo subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir paskirta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ši bausmė subendrinta su bausme paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudėjus ir nuteistajam paskirta galutinė – 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės pradžia – 2010 m. spalio 14 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 14 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. gruodžio 13 d. – 10 (dešimt) mėnesių ir 1 (viena) diena. 2/3 jam paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2020 m. vasario 14 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rekomendavo nuteistajam dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Taip pat numatė pakartotinį svarstymą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2024 m. birželio mėnesį.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi atmetė A. S. skundą dėl Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo, kuriuo jam buvo netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėjo, kad pagal „OASys“ vertinimo sistemą, A. S. priklauso ne žemai, kaip to reikalauja BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostata, bet vidutinei rizikos grupei, todėl nuteistojo elgesys neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos. Be to, teismas nenustatė ir alternatyvaus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindo, t. y. akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog 2015 m. kovo 30 d. buvo atliktas pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant „OASys“ 2 metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko nepakitusi 2016 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. sausio 6 d., 2021 m. vasario 11 d., 2022 m. balandžio 26 d. ir 2023 m. vasario 28 d. vertinimų metu. Taip pat pirmosios instancijos teismas teigiamai įvertino nuteistojo pasiryžimą ir pastangas savo elgesį keisti socialiai priimtina linkme, tačiau sprendė, kad šiuo metu A. S. elgesiui neatitinkant formaliųjų BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti pritaikytas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5. Skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį ir Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, kad tiek Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimas, tiek skundžiama nutartis yra neteisėti. Nuteistojo įsitikinimu, tiek apylinkės teismas, tiek Komisija, priėmusi nutarimą, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir visiškai nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą.

5.1. Skunde pastebėta, jog skundas dėl Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo buvo paduotas 2023 m. gruodžio 20 d., apylinkės teisme gautas – 2023 m. gruodžio 27 d., tačiau jo nagrinėjimas vyko nepateisinamai ilgai, net 4 mėnesius ir 5 dienas, kas neabejotinai turėjo neigiamos įtakos priimti teisingam teismo sprendimui. Nuteistasis buvo priverstas papildomai 2024 m. kovo 5 d. prašymu ir 2024 m. balandžio 25 d. skundu kreiptis į Vilniaus mieto apylinės teismo pirmininką dėl bylos vilkinimo, nes tokiu būdu buvo pažeidinėjama jo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė į tinkamą teismo procesą.

5.2. Skunde pažymėta ir tai, jog lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuotą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Lygtinio paleidimo tikslas – padėti nuteistiesiems sklandžiai pereiti nuo gyvenimo struktūruotoje aplinkoje laisvės atėmimo vietų įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, juos intensyviai prižiūrint po paleidimo. Skunde paminėtos BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 82 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio 4 dalies nuostatos bei akcentuota, jog tiek skundžiama nutartis, tiek Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimas nėra išsamūs ir tinkamai argumentuoti. Nors Komisijos nutarime bei socialinio tyrimo išvadoje nurodyta daugiau nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių, tačiau sprendimas priimtas vis tik netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Iš skundžiamos nutarties ir Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo turinio nėra galimybės suprasti dėl kokios priežasties buvo padaryta būtent tokia išvada, todėl nuteistojo vertinimu, šie sprendimai neatitinka net minimalių, tokio pobūdžio sprendimams keliamų reikalavimų, t. y. jų motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, negalintys paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, esant visoms aplinkybėms, neabejotinai sudarančioms ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą.

5.3. Pabrėžta, jog nuteistasis Komisijai buvo pristatomas 6 kartą. Be to, Komisija 2023 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos ir rekomendavo: dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Po ankstesnių svarstymų nuteistajam buvo skirtos papildomos rekomendacijos, kurios šiai dienai yra įvykdytos. Teigiama, kad nuteistasis yra motyvuotas ir nepraranda vilties pasinaudoti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos teise bei savo elgesiu stengiasi užsitarnauti Komisijos ir teismo pasitikėjimą, nors jo atžvilgiu priimti ankstesni sprendimai buvo neigiami. Teigiamai A. S. charakterizuojančių duomenų visetas su lyg kiekvienu nuteistojo svarstymu pasipildo naujomis jį teigiamai apibūdinančiomis aplinkybėmis. Pažymėta, jog nuteistasis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl tiek skundžioje nutartyje, tiek Komisijos nutarime nepagrįstai konstatuota, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. A. S. vertinimu, jis pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pavyzdingas elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.4. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, naudojant „OASys“ metodiką, nurodoma, jog per bausmės vykdymo laikotarpį 2020 m. vasario 15 d. buvo nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos taškų/įverčių akivaizdus mažėjimas iš 68 iki 54 balų, t. y. net 14 balų ir tai laikoma teigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė, tačiau Komisija minėtame nutarime balų mažėjimo, jų dinamikos realiai nenagrinėjo ir jų nevertino. Šiame nutarime tik nurodyta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nuteistasis neva nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius. Akcentuota, jog vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo rizika pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties ir Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo turinio akivaizdu, jog buvo vertintas išimtinai tik kriminogeninių veiksnių skaičius, neatsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kurioje nurodoma kaip nuteistajam sekėsi valdyti jam vertinimu metu išskirtus kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kaip kito jo dinaminiu rizikos veiksnių įverčiai. Iš esmės buvo ignoruojama tai, jog per laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis demonstravo nepriekaištingą elgesį. Nors socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirtas siūlomu intervencinių priemonių vykdymas ir aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą, nuteistojo pastangos spręsti galimus integracijos į visuomenėje trikdžius laisvėje, t. y. apsauginiai veiksniai, tačiau skundžiamame nutartyje ir Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarime šios aplinkybės buvo nutylėtos. Todėl nuteistojo manymu, apylinkės teismas priimdamas nutartį bei Komisija priimdama nutarimą, neįsigilino į nuteistojo asmens bylos duomenų visetą, esmingai suvaržydama nuteistojo teisę tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise.

5.5. Skunde gausiai cituojama teismų praktika bei pažymėta, jog vien nuteistojo priskyrimas konkrečiai (žemai, vidutinei ar aukštai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizikos taškai nemažėja. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam išskiriami tam tikri dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, egzistavę nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuteistajam priskiriamu kriminogeninių veiksnių skaičius savaime nereiškia, jog nuteistojo pažanga nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimui, kadangi tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo (tai reiškia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), vis tiek yra nuteistajam priskiriami, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami.

5.6. Skunde taip pat nurodoma, kad Komisija tinkamai neargumentuodama savo sprendimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam pažeidė BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Be to, Komisija nuteistajam 6 kartą pateikė tą pačią rekomendaciją „dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą“, tačiau konkrečių veiksmų, kurių turi imtis nuteistasis, norėdamas padaryti pažangą valdant su juo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius, nenurodė. Visas ankstesniuose Komisijos nutarimuose nurodytas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis yra pilnai įvykdęs, todėl nesuprantama kokių veiksmų turi būti imtasi dar, kad lygtinis paleidimas būtų taikomas. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis yra atlikęs 5/6 teismo jam skirtos bausmės, o teisė pasinaudoti lygtinio paleidimo galimybe – suteikiama atlikus 2/3 bausmės. Taigi, eilę kartų įvykdžius visas ankstesnių Komisijos nutarimų rekomendacijas ir vis vien netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo – pažeidžiamas konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas.

5.7. Pažymėta, jog nuteistojo asmens byloje pateikta Resocializacijos skyriaus specialisto E. T. socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodoma, jog nuteistasis geba įsiklausyti į grįžtamąjį ryšį, logiškai įvertinti skirtingą argumentų svarumą, pokalbių metu išlaikyti atvirą bendravimo stilių, kryptingai įsitraukti į savo resocializacijos procesą, o asmeninio tobulėjimo kontekste išlikti pozityvus ir motyvuotas. Bausmės atlikimo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose metu nuteistasis sėkmingai pabaigė elgesio pataisos motyvacinę programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į išsilavinimą (įgytas pagrindinis ir vidurinis išsilavinimai, keturios profesinės kvalifikacijos – (duomenys neskelbtini)), dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 3 kartus dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Relaksacija“, du kartus dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Kitoks“, dalyvavo „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programos užsiėmimuose, dalyvavo „Bendravimo įgūdžių ir emocijų valdymo“ programoje, 2014 m. dalyvavo „Prison SMART“ programos užsiėmimuose, dalyvavo individualiuose pokalbiuose su įstaigos psichologu, dalyvavo Resocializacijos skyriaus specialistės organizuojamoje diskusijoje ir tai pat yra išklausęs psichologijos programas „Kitoks“ bei „Elgesys, pokalbis, pasikeitimas“ bei psichologinės savianalizės grupėje „Mano gyvenimo kelias“, relaksacijos užsiėmimuose. (Duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 22 d. dalyvavo VĮ „Gebu“ atstovo vestuose 7 grupinės psichologinės terapijos užsiėmimuose, tam tikrų mąstymo programoje bendravimo įgūdžių lavinimo ir savanorės psichologės asistentės vestuose „Viešojo kalbėjimo“ ir „Finansinio raštingumo” mokymuose, kituose tiksliniuose užsiėmimuose. Taigi, atsižvelgiant į nuteistojo nusikaltimų pobūdį, išskiriamus kriminogeninius veiksnius bei dalyvavimo minėtose programose eigoje padarytą pažangą, nuteistojo manymu, jis sėkmingai valdo problemines sritis, koreguojamas programų eigoje.

5.8. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas ir Komisija priimdami sprendimus nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis REC(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ privalomumo, taip pat Konstitucinio Teismo nutarimais ir nacionaliniais įstatymais, Europos Žmogaus Teisių teismo jurisprudencija. Skundžiamoje nutartyje teismas išskyrė nuteistojo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Neginčijama, jog teismo nurodytos su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką.

5.9. Skunde pabrėžta, kad per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo praeityje atliktus veiksmus, padarė pozityvias išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių. A. S. yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę ir tai geriausiai atspindi nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Be to, nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, jos nepalaiko, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu. Šiuo metu nuteistasis neturi neišmokėtų skolų, paskolų ar kitų finansinių įsipareigojimų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis rodo teigiamą iniciatyvą darbui laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir nėra nusistatęs prieš darbą joje, t. y. jis turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – įstaigos administracijos leidimu vykdo individualią veiklą pagal pažymą, yra sudaręs sutartį su UAB „T.“ bei gauna už tai pajamas, iš kurių dalį pinigų atskaičiuoja į kalinių fondą, o kitą dalį siunčia savo sutuoktiniai E. S. susimokėti mokesčius ir už komunalines paslaugas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis yra atlikęs ir nemokamų darbų, t. y. 2022 m. kovo 24 d. atliko gerbūvio darbą – įstaigos bibliotekoje klijavo knygas, savarankiškai dirba meninės kūrybos, architektūros, specializuoto projektavimo, informacinių technologijų, kompiuterių paslaugų, kompiuterių programavimas srityse, kas akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis nepalaiko kriminalinės subkultūros, kurios besilaikantys asmenys vengia dirbti. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis taip pat turėtų darbą. Nuteistojo elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų, bausmės vykdymo laikotarpiu alkoholio ar narkotinių medžiagų nevartoja, struktūruotoje aplinkoje geba valdyti savo emocijas ir susikoncentruoja į tam tikrą kryptingą veiklą. Taigi, šios aplinkybės nuteistojo vertinimu, leidžia daryti pagrista išvadą, jog jis padarė maksimalią pažangą, siekiant sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.

5.10. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad laisvės atėmimo bausmės metu jis elgiasi nepriekaištingai, galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų mokymąsi yra skatintas net 7 kartus. A. S. pasižymi aukšta motyvacija bei aktyviu įsitraukimu į resocializacijos procesą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. Nuteistojo nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu yra teigiamos, jo gebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus kriterijus, vertinant jo teigiamą elgesio dinamiką. Pažymėta ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, tai rodo, kad nuteistojo pavojingumo lygis yra mažas, jis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei. Šios aplinkybės nuteistojo vertinimu, parodo, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau skundžiama nutarimą priėmusi Komisija iš esmės jų nevertino, pateikdama deklaratyvius argumentus apie neva egzistuojančius kriminogeninius veiksnius, tokiu būdu bandant sudaryti įspūdį, dėl nuteistojo tariamo neatitikimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijams.

5.11. Paminėta, jog nuteistasis turi stiprius socialinius ryšius, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais, broliais, vaikais ir sutuoktine. Nuteistojo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, A. S. turėtų gyvenamąją vietą, t. y. pas sutuoktinę – (duomenys neskelbtini), kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys). Taigi, esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik padaryto nusikaltimo pobūdis, su juo susijusios aplinkybės negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.

5.12. Teigiama, jog Komisijos nutarime nepateikti išsamūs ir įtikinami motyvai kodėl nuteistajam negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Vietoje to, išdėstyti nepagristi motyvai dėl ,,nepakankamos nuteistojo pažangos“, dėl tariamai egzistuojančių kriminogeninių veiksnių, kurie egzistavo būtent nusikalstamos veikos padarymo metu, nes nuteistojo asmens byloje nėra net menkiausiu apraiškų, kad jie egzistuoja ir šiai dienai. Pažymėta, jog net ir egzistuojant minėtiems kriminogeniniams veiksniams nėra pagrindo manyti, kad priemonės, kuriomis jie gali būti sprendžiami nuteistajam nebus pasiūlytos probacijos metu (jei probacija vykdantys pareigūnai matytų tokį poreikį). Skunde pažymėta ir tai, jog dabartinė bausmių vykdymo politika rodo, kad teismai vis dažniau yra linkę parodyti pasitikėjimą nuteistaisiais ir paleisti juos lygtinai taikant intensyvią priežiūrą, nepaisant neigiamai nuteistųjų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje apibūdinančių duomenų. Nuteistojo manymu, lygtinio paleidimo instituto taikymo prilyginimas išimčiai neatitinka šio instituto esmės. Remiantis aukščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą esminės reikšmės turi aplinkybės, susijusios su nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika ir jo dedamomis pastangomis šia rizika mažinti. Būtent nuteistojo elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, pasiryžimas integruotis į visuomenę sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai. Visų šių aplinkybių svarba, norint taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pabrėžiama ir teismų praktikoje, todėl apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai turėtų vadovautis galiojančiais teismų precedentais, nepažeidinėti Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsnio, nediskriminuoti nuteistojo A. S. kitų asmenų atžvilgiu (kuriems lygtinis paleidimas buvo taikomas), ir taip nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio bei priimti teisingą sprendimą.

5.13. Nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnius teisės pažeidimus, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad A. S. resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs grįžti ir pilnai integruotis į plačiąją visuomenę. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikomas žymus laisvės suvaržymas, leidžiantis pilnai kontroliuoti jo elgesį probacijos metu – intensyvi priežiūra. Laikas praleistas įkalinimo įstaigoje yra daugiau nei pakankamas norint tęsti A. S. resocializaciją už įkalinimo įstaigos sienų ir neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistojo vertinimu, Komisijos nutarime pateiktos rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos ir pasikartojančios, todėl tokie nemotyvuoti sprendimai balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba bei yra pakankama priežastimi skundžiamą Komisijos sprendimą panaikinti.

5.14. Atkreiptas dėmesys ir į tai, jog nei Vilniaus miesto apylinkės teismas, nei nutarimą priėmusios Komisijos nariai neatsižvelgė į tai, kad A. S. pasireiškė nepagydomos ligos požymiai, t. y. (duomenys neskelbtini) (kitaip (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kiti patikrinti kraujo krešėjimo sutrikimai ir mažakraujystė bei (duomenys neskelbtini) (kitaip (duomenys neskelbtini)). 2023 m. rugpjūčio 29 d. bei 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuteistasis buvo etapuotas į Vilniaus Respublikinę Universitetinę ligoninę kur jam buvo suteikta skubi medicinos pagalba. 2024 m. vasario 8 d. nuteistasis etapuotas į Kauno klinikas pas gydytoją gastroenterologę, kuri konsultacijos metu nustatė (duomenys neskelbtini) padidėjimą 30 procentų ir naujai atsiradusių (duomenys neskelbtini) 6 mazgus, kurie šiuo nekraujuojantys, bei skubos tvarka buvo paskirta operacija (duomenys neskelbtini) lygiavimui. Ši liga – (duomenys neskelbtini) – nepagydoma ir nuo menkiausio pakilusio kraujo spaudimo bet kokiu metu gali atsirasi nauji (duomenys neskelbtini) įplyšimai ir prasidėti vidinis kraujavimas sukeliantis neigiamų pasekmių kurios bet kada gali baigtis mirtimi. (Duomenys neskelbtini) paskutinė stadija (kitaip vadinama (duomenys neskelbtini)), taip pat nėra išgydoma, bet paleistas į laisvę A. S. turėtų didesnių galimybių pristabdyti ligų progresavimą bei prižiūrėti savo sveikatą.

5.15. Nuteistojo vertinimu, priešingai nei nurodoma Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Be to, lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, nes jis bus prižiūrimas ir nesilaikydamas nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis, rūpintis bendruomene ir teikti pagalbą visuomenės pažeidžiamoms socialinėms grupėms.

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Vilniaus apygardos teismui 2024 m. gegužės 27 d. pateiktame prašyme nuteistasis pakartoja skunde nurodytas aplinkybes dėl ligų bei prašo į jas atsižvelgti priimant sprendimą.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Skundas atmetamas.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su nuteistojo skunde išdėstytais argumentais, įvertinęs pateiktą skundo nagrinėjimui bylos medžiagą bei patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo A. S. skundo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertintos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje, bei pagrįstai konstatuota, jog nuteistasis neatitinka visų sąlygų taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Apygardos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartyje pateiktiems motyvams neprieštarauja bei pažymi, kad minėtos nutarties naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu, nereiškia, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

8. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamumo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. S. elgesys neatitinka formaliųjų BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Be to, atsakant į skundo argumentus pastebėtina tai, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Kaip matyti iš bylos duomenų A. S. dėl lygtinio paleidimo buvo svarstomas šeštą kartą. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog socialinio tyrimo išvados duomenimis vertinant nuteistojo problemų identifikavimo sprendimo įgūdžius, galima įžvelgti tam tikrus sunkumus. Atlikdamas savęs vertinimo užduotį („OASys“ metodikos sudedamoji dalis), nuteistasis neįžvelgė jokių probleminių sričių savo gyvenime, taip pat neidentifikavo jokių problemų, kurios galimai siejasi su nusikalstamo elgesio raiška (nuteistojo vertinimu, net ir atlikus ilgesnę nei dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, jis nesusidurs su išskirtinais sunkumais, nes nuolat jaučia šeimos palaikymą ir sulauks iš jų pagalbos po išėjimo iš laisvės atėmimo vietos). Nuteistasis išlieka įsitikinęs, kad be sunkumų sugebės save realizuoti darbinėje veikloje. Tačiau minėtoje išvadoje atkreiptas dėmesys į tai, jog praeityje A. S. ne visuomet gebėjo tinkamais bei konstruktyviais būdais spręsti iškylančius sunkumus ar patenkinti savo poreikius (pvz., net ir kaip teigia, turėdamas pakankamus finansinius išteklius, darbinę veiklą, jis ryžosi įsitraukti į nusikalstam veikų vykdymą). Be to, analizuodamas savo kritinę patirtį nuteistasis vengia prisiimti atsakomybę už savo destruktyvius poelgius. Praeities teistumus taip pat vertina, kaip ne nuo jo priklausiusius, o dabartinį teistumą – dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje bei disponavimą narkotinėmis medžiagomis, analizuoja, pateikdamas subjektyvius situacijos paaiškinimus, kurie minimizuotų jo vaidmenį vykdytuose nusikaltimuose. Šiuo metu nuteistasis išlieka susikoncentravęs į santykių su šeimos nariais palaikymą bei puoselėjimą, jį supančioje aplinkoje siekia išlaikyti neutralią poziciją, santykiai su kitais nuteistaisiais išlieka labiau paviršutiniški, nesiejami artimais bei pasitikėjimu grįstais ryšiais. Pastebėta, kad A. S. savivertė ir pasitikėjimo savimi lygis nėra aukštas, tačiau nuteistasis išlieka labiau teigiamai save vertinantis, stokojantis poreikio savyje identifikuoti negatyvius elgesio ar asmenybės ypatumus, linkęs labiau prisitaikyti prie supančios jį aplinkos, nei reikšti savo poziciją ar atstovauti savo interesus. Taip pat iš Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. matyti, kad nuteistasis selektyviai įsitraukia į jam rekomenduojamų socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, dėl ko konstatuota, jog asmuo dar nepadarė reikšmingos pažangos, valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.

11. Įvertinęs skundo argumentus aukštesnysis teismas pažymi, jog nuteistasis skunde akcentuoja tik jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Teigia, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis, per laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį demonstravo nepriekaištingą elgesį, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis pasižymi aukšta motyvacija bei aktyviu įsitraukimu į resocializacijos procesą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su nuteistojo A. S. pozicija, jog iš tiesų pastarojo elgesys kinta teigiama linkme. Iš skundžiamos nutarties ir jo asmens bylos matyti, kad nuteistajam nuo 2022 m. sausio 28 d. buvo leista dirbti pagal individualią veiklą, teikti paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims ((duomenys neskelbtini) veikla), t. y. nuteistasis yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su (duomenys neskelbtini) bendrove UAB „T.“ ir nuo 2022 m. liepos 16 d. teikia konsultacijas vykdant (duomenys neskelbtini) darbus, gauna atlyginimą už vykdomą veiklą (dalį gautų pajamų įmoka į (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistųjų fondą bei kitą dalį siunčia savo sutuoktinei). Taip pat nuteistasis dalyvavo anksčiau paminėtose socialinės reabilitacijos programose, kreipėsi į Psichologinę tarnybą dėl lygtinio paleidimo rekomendacijų vykdymo, remiantis Resocializacijos skyriaus specialisto nukreipimu 2022 m. lapkričio 8 d. su kuruojančiu Resocializacijos skyriaus specialistu diskutavo tema „Mano gyvenimo kelias“, 2023 m. dalyvavo savanorės psichologės asistentės vestuose „Viešojo kalbėjimo“ bei „Finansinio raštingumo“ mokymuose, 2023 m. rugsėjo 22 d. dalyvavo VĮ „Gebu“ atstovo vestuose grupinės psichologinės terapijos užsiėmimuose. Savo iniciatyva 2022 m. kovo 24 d. atliko gerbūvio darbą – įstaigos bibliotekoje klijavo knygas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo ir vidurinį išsilavinimą, taip pat siekė įgyti (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas, tęsia užsienio kalbos mokymąsi. Skunde nuteistasis patvirtina, jog būdamas laisvėje turės galimybę įsidarbinti bei iš teismui pateiktos bylos medžiagos yra matyti, kad neišmokėtų skolų, paskolų ar kitų finansinių įsipareigojimų jis neturi. Nuteistasis glaudžiai bendrauja su šeima (sutuoktine, vaikais), siekia atsiriboti nuo negatyvios aplinkos, bausmės vykdymo metu buvo skatintas.

12. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio apylinkės teismas atsižvelgė į šias teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, konstatavo teigiamus A. S. elgesio pokyčius, bet įvertinęs duomenų visumą sprendė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas (asmuo aštuonis kartus buvo baustas drausmine tvarka), kas rodo nevisišką nuteistojo norą paklusti įkalinimo įstaigose nustatytoms taisyklėms ir režimo reikalavimams. Skundžiamoje nutartyje teismas akcentavo ir tai, jog šiuo metu vis dar yra nustatyta daug A. S. elgesį įtakojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, kas parodo, jog nuteistojo pažanga eliminuojant jį nusikalsti skatinusius veiksnius yra nepakankama ir būdamas laisvėje minėtų veiksnių sąlygojančiose situacijose jis susidurs su sunkumais, galinčiais įtakoti neteisėtą jo elgesį. Aukštesnysis teismas įvertinęs skundžiamoje nutartyje išdėstytą teismo poziciją neturi pagrindo su ja nesutikti, kadangi teismas priimdamas sprendimą pagrįstai įvertino ne tik minėtas teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau analizavo aplinkybių visumą, kuri kiekvienu individualiu atveju turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistajam jau gali būti taikomas sąlyginis išankstinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos su intensyvia priežiūra.

13. Akivaizdu, kad šiuo metu pastebimas nuteistojo elgesio pozityvus pokytis, tačiau kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, A. S. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė, todėl dar nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžią pažangą ją mažinant, be to, jos įvertinimą sąlygoja daugiau dinaminiai, negu statiniai veiksniai. Kaip matyti iš asmens byloje pateiktos 2023 m. gruodžio 1 d. socialinio tyrimo išvados, nagrinėjamu atveju yra išskirti devyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. oficialios darbinės patirties stygius, nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos, nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos (pastarojo nusikaltimo įvykdymas priklausant nusikalstamam susivienijimui), savęs pažinimo įgūdžių bei objektyvaus savo elgesio bei asmenybės ypatumų analizavimo ir vertinimo stoka, nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios patirties, tam tikros kontroliuojančio elgesio apraiškos, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Taip pat nurodyti septyni statiniai kriminogeniniai veiksniai, o būtent: didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nubaustas šiame teismo procese, skaičius, ankstesnis teistumas už nusikaltimą įsibraunant, didelis teistumų skaičius, sulaukus pilnametystės (trys), ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo patirtys, vengimas prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį, nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis, stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika. Apsauginiai veiksniai išskirti minėtoje išdavoje yra tik du, t. y. palaikomi ryšiai su artimaisiais, sulaukiama iš jų parama bei pagalba, nuteistasis formaliai patvirtino gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo galimybę. Taigi, kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, šiuo atveju nuteistajam yra nustatyta visa eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje ir kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti.

14. Nors skunde teigiama, kad tiek apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, tiek Komisija priimdama 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą nepagrįstai sprendė, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius, tačiau sutikti su tokia nuteistojo pozicija nėra pagrindo. Iš socialinio tyrimo 2023 m. gruodžio 1 d. išvados matyti, kad remiantis administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuteistasis administracine tvarka nebuvo baustas, baudų neturi, įstaigos turimais duomenimis vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo nėra, nuteistajam nebūdingos problemos susijusios su kompulsyviu elgesiu (lošimu ar įsiskolinimu), tačiau priešingai nei nurodoma skunde, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog A. S. savo nusikaltimų ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų veiksmų nevertina kritiškai. Nuteistasis linkęs pateisinti savo kriminalinį elgesį, iš esmės kaltės neprisiima, nepagrįstai kaltina aplinką, tam tikrus asmenis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, bausmės atlikimo metu buvo ne tik septynis kartus skatintas, tačiau ir aštuonis kartus baustas drausmine tvarka už įvairaus pobūdžio pažeidimus. Be to, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu. Taigi, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į socialinio tyrimo išvadoje išdėstytus kriminogeninius veiksnius, o ne vertino vien tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes bei padarė išvadą, kad šioje bausmės vykdymo stadijoje A. S. taikyti lygtinį paleidimą yra netikslinga.

15. Apygardos teismas taip pat sutinka su skunde išdėstyta pozicija, jog aplinkybės, susijusios su nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą A. S. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, kadangi privaloma vertinti visumą aplinkybių. Tačiau nagrinėjamu atveju apygardos teismas pastebi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, bet ir veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Šiuo atveju visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis dar nesudaro realaus pagrindo manyti, kad lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje. Pažymėtina, jog nuteistojo veiksmai turėtų būti nukreipti į individualią socialinės reabilitacijos pažangą, turėtų būti dar labiau aktyvūs, nuoseklūs bei disciplinuoti, suteikiantys pagrindą spręsti esant objektyvų pagrindą pasitikėti nuteistuoju.

16. Be kita ko, skunde akcentuotos aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai ilgą laiko tarpą nagrinėjo A. S. skundą dėl Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo, jog šiuo metu nuteistasis serga sunkiomis ligomis nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos su intensyvia priežiūra. Sutiktina, jog apylinkės teisme nuteistojo skundas buvo išnagrinėtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytą terminą (Vilniaus miesto apylinkės teisme skundas gautas – 2023 m. gruodžio 27 d., o sprendimas dėl minėto skundo buvo priimtas tik 2024 m. gegužės 2 d.), tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, jog tokią skundo nagrinėjimo trukmę sąlygojo objektyvios priežastys, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2024 m. kovo 7 d. patvarkymu bylos nagrinėjimas perduotas kitam teisėjui (b. l. 15-17). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2024 m. kovo 13 d. bylą perdavus naujai paskirtam teisėjui, tą pačią dieną buvo paskirta skundo nagrinėjimo data bei proceso dalyviams išsiųsti pranešimai apie galimybę teismui pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus iki 2024 m. kovo 27 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo asmens bylos apimtis yra pakankamai didelė, į tai, jog minėta skundo nagrinėjimo trukmė buvo nulemta objektyvių priežasčių, darytina išvada, kad byla nebuvo vilkinama. Kaip jau paminėta, skunde nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad būdamas laisvėje jis galėtų pristabdyti ligų progresavimą. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skunde išdėstytais argumentais, jog nuteistajam dėl diagnozuotų sunkių ligų reikalingos gydymo paslaugos, tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. S. laisvės atėmimo vietoje gydymo paslaugos yra suteikiamos (tai patvirtina ir pats nuteistasis skunde nurodydamas, kad jis ne kartą buvo etapuotas į gydymo įstaigas, kur jam buvo suteikta pagalba). Apygardos teismas pastebi, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad A. S. buvo atsisakyta suteikti medicininę pagalbą.

17. Apibendrinant visus argumentus, pažymėtina, jog skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutartį, kuri paremta bylos medžiaga, su kuria nesutikti nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo A. S. skundas atmetamas, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Jurgita Kolyčienė