- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-67-450/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00788-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Trečiasis asmuo
- K. K.
- Ieškovas
- UAB „REIKALAVIMAS.LT“
- Atsakovas
- G. L., A. K., V. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens K. K. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ieškinį atsakovams G. L., A. K., V. K., trečiajam asmeniui K. K., dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „REIKALAVIMAS.LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovų G. L., A. K., V. K. solidariai priteisti 1200 Eur skolą, 38,14 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad tarp ieškovo ir UAB „Turto ložė“ buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovui buvo perleista reikalavimo teisė į skolą, netesybas, nuostolius ir kitus mokėjimus iš atsakovų. Atsakovų vardu veikęs trečiasis asmuo K. K. sudarė bendradarbiavimo sutartį su pradiniu kreditoriumi UAB „Turto ložė“, kurios pagrindu UAB „Turto ložė“ įsipareigojo ieškoti pirkėjo atsakovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, o trečiasis asmuo atsakovų vardu įsipareigojo suradus turto pirkėją sumokėti 1000 Eur atlygį bei 50 procentų skirtumą tarp nustatytos mažiausios pardavimo kainos ir galutinės pardavimo kainos, jei objektas bus parduotas brangiau nei už 12000 Eur. UAB „Turto ložė“ surado pirkėją atsakovų žemės sklypui. 2015 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovai už tarpininkavimo paslaugas turėjo sumokėti 2000 Eur, tačiau sumokėjo tik 800 Eur, o likusios 1200 Eur dalies nesumokėjo iki šiol.Atsakovai A. K. ir V. K. nurodė, kad 2015 m. liepos 15 d. Bendradarbiavimo sutartį su UAB „Turto ložė“ dėl tarpininkavimo parduodant atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą trečiasis asmuo sudarė jų interesais, tačiau minėtos sutarties dalis, kurioje išdėstytas susitarimas dėl atlygio už tarpininkavimo paslaugas, turėtų būti laikomas trečiojo asmens asmeniniu įsipareigojimu, dėl ko toks susitarimas turėtų sukelti teisines pasekmes tik trečiajam asmeniui, o ne atsakovams. UAB „Turto ložė“ 2015 m. lapkričio 10 d. sąskaitas-faktūras 2000 Eur sumai už tarpininkavimo paslaugas išrašė trečiojo asmens vardu ir būtent jam jas įteikė, reikalavimus sumokėti skolą taip pat siuntė trečiajam asmeniui, o ne atsakovams. Be to, trečiasis asmuo su UAB „Turto ložė“ yra atsiskaitęs, dėl ko ieškovui galimai yra perleista neegzistuojanti turtinė teisė.Trečiasis asmuo K. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, jog 2015 m. liepos 15 d. „Bendradarbiavimo sutartį“ su UAB „Turto ložė“ dėl tarpininkavimo parduodant atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą atsakovų interesais, tačiau sutarties dalis, kurioje išdėstytas trečiojo asmens ir UAB „Turto ložė“ susitarimas dėl atlygio už tarpininkavimo paslaugas turėtų būti laikomas jo asmeniniu įsipareigojimu, dėl ko toks susitarimas turėtų sukelti teisines pasekmes tik trečiajam asmeniui, o ne atsakovams. Todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos galėjo būti reiškiamas tik trečiajam asmeniui, bet ne atsakovams, kadangi būtent trečiasis asmuo, o ne atsakovai turėjo materialųjį teisinį santykį su UAB „Turto ložė“ ir iš jo atsiradusią reikalavimo teisę, kurią UAB „Turto ložė“ yra perleidusi ieškovui. Be to, ieškovui yra perleista neegzistuojanti turtinė teisė. Vilniaus m. 37-ojo notarų biuro patalpose po atsakovams priklausiusio žemės sklypo pardavimo sandorio sudarymo, nebe notarės kabinete, UAB „Turto ložė“ direktorė L. D. trečiajam asmeniui pasirašytinai įteikė sąskaitą faktūrą už tarpininkavimo paslaugas 2000 Eur sumai. Liudininkų, t. y. žemės sklypo pirkėjų, akivaizdoje jis jai grynais tose pačiose patalpose sumokėjo 1200 Eur, o dėl likusių 800 Eur L. D. ir trečiasis asmuo sutarė, kad trečiasis asmuo juos sumokės vėliau pavedimu. L. D. kategoriškai atsisakė išduoti trečiajam asmeniui pinigų priėmimo kvitą arba pakvitavimą apie 1200 Eur pinigų sumos gavimą, motyvuodama, kad tokį dokumentą išduos tik, kai trečiasis asmuo su ja visiškai atsiskaitys. Trečiasis asmuo 2015 m. lapkričio 30 d. bankiniu pavedimu UAB „Turto ložė“ pervedė likusius 800 Eur, tačiau UAB „Turto ložė“ direktorė atsisakė jam išduoti dokumentą apie 1200 Eur gavimą. Taigi, trečiasis asmuo su UAB „Turto ložė“ yra visiškai atsiskaitęs.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ naudai solidariai iš atsakovų G. L., A. K., ir V. K. 1200 Eur skolos, 38,14 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. liepos 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 186 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad atsakovams nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, kurį atsakovai įgaliojo trečiąjį asmenį K. K. parduoti. Atsakovus pagal įgaliojimus atstovaujantis trečiasis asmuo ir UAB „Turto ložė“ 2015 m. liepos 15 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Turto ložė“ įsipareigojo ieškoti pirkėjų atsakovų turtui, atsakovai įsipareigojo UAB „Turto ložė“ suradus pirkėją, sumokėti 1000 Eur atlygį. Sutartyje numatyta nekilnojamojo turto (žemės sklypo) pardavimo kaina 12000 Eur. Sutarties 5 punkte numatyta, kad jeigu savininkas parduoda nekilnojamojo turto objektą brangiau nei už 12000 Eur, UAB „Turto ložė“ sumokama 50 procentų skirtumo nuo 12000 Eur ir galutinės pardavimo kainos. 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo pasirašyta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo iki 2015 m. spalio 30 d. parduoti žemės sklypą už 14500 Eur. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad minėtas žemės sklypas buvo parduotas preliminariosios sutarties šaliai 2015 m. lapkričio 10 d. Pardavus žemės sklypą, UAB „Turto ložė“ įgijo teisę į atlygį už tarpininkavimo paslaugas, tai yra į 2250 Eur. UAB „Turto ložė“ 2015 m. lapkričio 10 d. išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. 00007 2000 Eur sumai. Ši sąskaita-faktūra 2015 m. lapkričio 10 d. buvo įteikta trečiajam asmeniui. 2015 m. lapkričio 30 d. trečiasis asmuo pervedė 800 Eur į UAB „Turto ložė“ atsiskaitomąją sąskaitą banke. Dėl likusios 1200 Eur sumos pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 00007 2016 m. vasario 19 d. ieškovas ir UAB „Turto ložė“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 382, pagal kurią ieškovas iš pradinio kreditoriaus UAB „Turto ložė“ perėmė skolos iš atsakovų reikalavimo teisę. Atsakovų atstovui buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą ir raginimai sumokėti skolą, palūkanas ir skolos išieškojimo išlaidas.Tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad 2015 m. liepos 15 d. bendradarbiavimo sutarties dalis, kurioje išdėstytas trečiojo asmens ir UAB „Turto ložė“ susitarimas dėl atlygio už tarpininkavimo paslaugas, turėtų būti laikoma asmeniniu trečiojo asmens įsipareigojimu, dėl ko toks susitarimas turėtų sukelti teisines pasekmes tik trečiajam asmeniui, o ne atsakovams. Be to, atsakovų ir trečiojo asmens teigimu, trečiasis asmuo sudarydamas tokį susitarimą su UAB „Turto ložė“ viršijo savo įgaliojimus.Teismas, išanalizavęs šalių duotus parodymus, taip pat įgaliojimų turinį, darė išvadą, kad trečiasis asmuo, pagal įgaliojimus atstovaudamas atsakovus, 2015 m. liepos 15 d. bendradarbiavimo sutartį su UAB „Turto ložė“ sudarė atsakovų, o ne savo vardu. Pažymėjo, kad atsakovų įgaliojimuose nurodyta, kad trečiasis asmuo įgaliojamas parduoti paveldėtą turtą, o būtent žemės sklypą, savo nuožiūra, jo aptartomis sąlygomis ir kaina. Taip pat nurodyta, kad įgaliotinis turi teisę atlikti ir visus kitus veiksmus, susijusius su įgaliojimuose nurodytais pavedimais ar kuriuos bus būtina atlikti ar reikės atlikti vykdant įgaliojimus. Tai reiškia, kad trečiajam asmeniui buvo suteikta teisė atlikti ir visus kitus veiksmus būtinus, norint parduoti žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad trečiasis asmuo, vykdydamas pagrindinį savo kaip įgaliotinio tikslą, tai yra parduoti atsakovams priklausantį žemės sklypą, turėjo teisę sudaryti sutartį su nekilnojamojo turto agentūra/brokeriu. Kaip matyti iš bendradarbiavimo sutarties, sutarties sudarymo metu atstovavimo faktas buvo atskleistas. Be to, sutarties sudarymo metu UAB „Turto ložė“ buvo pateikti ir atsakovų įgaliojimai trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad sudarant 2015 m. liepos 15 d. bendradarbiavimo sutartį su UAB „Turto ložė“ trečiasis asmuo tinkamai atskleidė atstovavimo faktą, neviršijo suteiktų teisių, todėl minėta sutartimi teisės ir pareigos buvo sukurtos atstovaujamiesiems, tai yra atsakovams. Vien ta aplinkybė, kad sąskaita-faktūra išrašyta trečiojo asmens vardu arba susirašinėjimas vyko tik su trečiuoju asmeniu, neįrodo to, kad bendradarbiavimo sutartimi jam buvo sukurtos šalių teisės ir pareigos. Jis atstovavo atsakovus įgaliojimų pagrindu, todėl natūralu, kad ir UAB „Turto ložė“ bendravo tik su juo kaip su atsakovų atstovu.Teismui nustačius, kad 2015 m. liepos 15 d. bendradarbiavimo sutartimi teisės ir pareigos buvo sukurtos atsakovams, darė išvadą, kad būtent atsakovams kilo pareiga atsiskaityti su UAB „Turto ložė“. UAB „Turto ložė“ 2015 m. lapkričio 10 d. išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. 00007 2000 Eur sumai. Pagal šią sąskaitą faktūrą 2015 m. lapkričio 30 d. trečiasis asmuo UAB „Turto ložė“ pervedė 800 Eur. Ginčo dėl to byloje nėra. Trečiojo asmens teigimu, jis veikdamas atsakovų vardu, su UAB „Turto ložė“ visiškai atsiskaitė notarės kontoroje 2015 m. lapkričio 10 d. po sutarties dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo pasirašymo jis iš žemės sklypo pirkėjo liudytojo O. P. (O. P.) gavo dalį pinigų už parduodamą žemės sklypą. Iš pirkėjų gautų pinigų jis notarės kontoroje 1200 Eur sumokėjo UAB „Turto ložė“ direktorei L. D.. Jis taip pat parodė, kad sąskaitą-faktūrą jam UAB „Turto ložė“ direktorė įteikė lauke, išėjus iš notarės kontoros. Gavęs galutinį apmokėjimą iš pirkėjų, jis 2015 m. lapkričio 30 d. UAB „Turto ložė“ pervedė likusią 800 Eur sumą. Teismo posėdžio metu apklaustas žemės sklypo pirkėjas liudytojas O. P. parodė, kad pasirašant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį notarės kontoroje dalyvavo jis su žmona, K. K. bei UAB „Turto ložė“ direktorė. Liudytojas parodė, kad jis matė, kaip jam perdavus grynuosius pinigus už žemės sklypą trečiajam asmeniui, šis dalį šių pinigų perdavė tarpininkei UAB „Turto ložė“ direktorei. Liudytoja UAB „Turto ložė“ direktorė L. D. parodė, kad 2015 m. lapkričio 10 d. po sutarties dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo pasirašymo 1200 Eur sumos iš trečiojo asmens ji negavo, pinigai sumokėti nebuvo ir liudytojas O. P. nieko matyti negalėjo, nes to nebuvo. Liudytoja nurodė, kad išėjus į lauką ji trečiajam asmeniui įteikė sąskaitą faktūrą, tačiau jokių grynų pinigų už tarpininkavimo paslaugas jis jai nemokėjo. Trečiajam asmeniui nurodžius, kad pirkėjai dar nėra galutinai atsiskaitę, jie sąskaitoje faktūroje padarė įrašą, kad atsiskaitoma pagal sąskaitą - faktūrą per 2 darbo dienas po galutinio atsiskaitymo.Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog trečiasis asmuo 2015 m. lapkričio 10 d. UAB „Turto ložė“ direktorei nesumokėjo 1200 Eur už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Trečiasis asmuo nurodė, kad 1200 Eur sumą UAB „Turto ložė“ direktorei sumokėjo po žemės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo notarės kabinete. Aplinkybę, kad jis UAB „Turto ložė“ direktorei perdavė pinigus, patvirtino liudytojo O. P. parodymai. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad liudytojas O. P. negalėjo patvirtinti, kad pinigai buvo sumokėti UAB „Turto ložė“ direktorei būtent už suteiktas tarpininkavimo paslaugas pagal tarp jų sudarytą bendradarbiavimo sutartį. Taip pat liudytojas negalėjo nurodyti, kokią pinigų sumą trečiasis asmuo sumokėjo UAB „Turto ložė“ direktorei, kadangi, kaip teigė liudytojas, trečiasis asmuo pinigus perskaičiavo, rankas laikydamas po stalu, ir iš jo perduotų pinigų atskaičiavo dalį ir tą dalį padavė UAB „Turto ložė“ direktorei. Taigi negalima vienareikšmiškai teigti, kad pinigai buvo perduoti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, taip pat negalima nustatyti, kokia pinigų suma buvo perduota.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad trečiojo asmens teigimu, jam perdavus 1200 Eur UAB „Turto ložė“ direktorei, ji atsisakė išduoti pinigų priėmimo-perdavimo kvitą arba pakvitavimą apie 1200 Eur sumos gavimą. Prievolės pabaigos pagrindas yra ne bet koks, o tinkamas jos įvykdymas. Tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą pirmiausia yra skolininko interesas, nes, turėdamas patikimų įrodymų, jog prievolė įvykdyta tinkamai, jis gali lengvai įrodyti šį faktą ir apsisaugoti nuo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai. Pasak teismo, jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinės formos, tai būtent rašytinės formos turi būti ir kreditoriaus pakvitavimas, kuris patvirtintų paskolos (ar jos dalies) grąžinimo faktą. Atitinkamai šio formai nustatyto reikalavimo nesilaikymas, paskolos gavėjui, teigiančiam, kad jis įvykdė savo prievolę grąžinti paskolintus pinigus, sukelia lygiai tokias pat pasekmes, kokios būtų atsiradusios paskolos davėjui, jeigu būtų iškilęs ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ir lėšų perdavimo paskolos gavėjui, o paskolos sutartis nebūtų sudaryta įstatymo reikalaujama forma. Šiuo atveju nors kalbama ir ne apie paskolos sandorį, tačiau kaip ir jo atveju pinigų perdavimas įrodinėjamas pagal tokias pat taisykles.Taigi trečiajam asmeniui teko procesinė pareiga įrodyti, kad jo nurodyta 1200 Eur suma buvo sumokėta UAB „Turto ložė“ direktorei. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo neturi UAB „Turto ložė“ direktorės išduoto rašytinio dokumento, patvirtinančio, jog jis sumokėjo 1200 Eur sumą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Tokį trečiojo asmens elgesį, kuomet neišsireikalaujama pakvitavimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad sumokama didesnė dalis sumos pagal sąskaitą-faktūrą, teismas laikė akivaizdžiai neatitinkančiu atidaus ir rūpestingo elgesio standartų. Atkreipė dėmesį, kad 2015 m. lapkričio 10 d. UAB „Turto ložė“ direktorei trečiajam asmeniui įteikus sąskaitą-faktūrą, jie joje pataisė sąlygą dėl sąskaitos apmokėjimo ranka įrašant, kad atsiskaitoma per 2 darbo dienas po galutinio atsiskaitymo. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad jeigu pinigai iš tiesų buvo sumokėti, tą buvo galima pažymėti toje pačioje sąskaitoje faktūroje padarant analogišką įrašą ranka. Taigi trečiasis asmuo prisiėmė tinkamo prievolės įvykdymo įrodinėjimo riziką, o dėl tokio galimo trečiojo asmens nerūpestingo elgesio ir/ar neveikimo kilusios pasekmės tenka atsakovams.Be to, iš elektroninių laiškų tarp UAB „Turto ložė“ direktorės ir trečiojo asmens matyti, kad 2016 m. lapkričio 20 d. UAB „Turto ložė“ direktorei paraginus trečiąjį asmenį atsiskaityti pagal sąskaitą-faktūrą, jis neginčijo sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos, nenurodė, kad dalį sumos jau sumokėjo ir pan. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja UAB „REIKALAVIMAS.LT“ vadybininkė I. G., kuri nurodė, kad pagal su UAB „Turto ložė“ sudarytą sutartį vykdė ikiteisminį išieškojimą prieš pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį dėl skolos iš trečiojo asmens. Liudytoja 3-4 kartus bendravo telefonu su trečiuoju asmeniu ir visais atvejais jis nurodė, kad 1200 Eur sumos jis nemokės, nes UAB „Turto ložė“ paslaugos nebuvo suteiktos tinkamai, nes jam pačiam teko daug bendrauti su pirkėju, jis patyrė daug išlaidų (kuro sąnaudos, laiko sąnaudos), todėl jis visas tas išlaidas įvertina 1200 Eur suma.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visetas nepatvirtina, kad trečiasis asmuo visiškai atsiskaitė su pradiniu kreditoriumi UAB „Turto ložė“ už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Trečiojo asmens teiginius iš dalies patvirtino tik liudytojo O. P. parodymai, tačiau nagrinėjamu atveju jais teismas vienareikšmiškai negalėjo remtis, kadangi liudytojas negalėjo patvirtinti visų bylai reikšmingų aplinkybių, tai yra už ką ir kokia pinigų suma UAB „Turto ložė“ direktorei galimai buvo sumokėta. Be to, liudytojos L. D. parodymai yra priešingi liudytojo O. P. parodymams. Liudytojos L. D. parodymus patvirtino liudytojos I. G. parodymai, kadangi pastarajai bendraujant su trečiuoju asmeniu, jis neneigė esąs skolingas 1200 Eur sumą, tačiau nurodė, kad šios sumos jis nemokės dėl netinkamai suteiktų paslaugų. Taip pat iš byloje esančių elektroninių laiškų matyti, kad trečiasis asmuo nei karto nereiškė pretenzijų UAB „Turto ložė“ dėl netinkamai teikiamų paslaugų, o tokį klausimą iškėlė tik suėjus sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminui. Teismas darė išvadą, kad trečiasis asmuo nėra visiškai atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi UAB „Turto ložė“ už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, o atsižvelgiant į tai, kad jis veikė kaip atsakovų atstovas, darė išvadą, kad atsakovai yra skolingi ieškovui, perėmusiam skolos reikalavimo teisę iš UAB „Turto ložė“. Pradinis kreditorius UAB „Turto ložė“ savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ir sąžiningai – surado pirkėją atsakovų žemės sklypui. Tuo tarpu atsakovų vardu veikęs trečiasis asmuo sudaręs bendradarbiavimo sutartį, sukūrė atsakovams teises ir pareigas, kylančias iš bendradarbiavimo sutarties, iš kurių viena yra atsiskaityti už gautas tarpininkavimo paslaugas. Atsakovai laiku neatsiskaitydami už suteiktas paslaugas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, pažeidė sutartį, todėl ieškovo, perėmusio reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus, naudai iš atsakovų teismas priteisė reikalaujamą sumą.Teismas, remdamasis CK 6. 37 str., 6.210 str., ieškovui iš atsakovų priteisė 38,14 Eur palūkanų bei 5 proc. metines palūkanas.Teismas, remdamasis CPK 93 str. 1 d., ieškovo prašymą priteisti patirtas 558 Eur bylinėjimosi išlaidas tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo K. K. ir prisidėjimu prie apeliacinio skundo atsakovas A. K. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Teismas netinkamai vadovavosi CK 1.93 str., nustatančiu įstatymo reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pasekmes. Rašytinių įrodymų, kad įvykdė prievolę trečiasis asmuo neturi, tačiau teismas neprieštaravo dėl liudytojo O. P. apklausos teismo posėdyje, taip pripažindamas teisę įvykusį prievolės įvykdymą įrodinėti liudytojų parodymais. CK 1.93 str. 6 d. numatyta, kad šio straipsnio 2 d. nuostatų teismas gali tam tikrais atvejais ir netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, tačiau sprendime minėtos nuostatos taikymas arba netaikymas neaptartas. Pagal įstatymą dalies atlygio, t. y. 1200 Eur, už paslaugas gavimo įforminimas buvo būtent UAB „Turto ložė“ direktorės, o ne trečiojo asmens pareiga (Buhalterinės apskaitos įstatymo 3, 11, 12 str.), nes visos juridinio asmens atliekamos ūkinės operacijos, tame tarpe ir grynųjų pinigų už suteiktas paslaugas priėmimas, turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, už kurių surašymą/išdavimą yra atsakingas būtent pats juridinis asmuo.Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kuriomis turėjo vadovautis, spręsdamas šalių ginčą, t. y. išvadą, jog trečiasis asmuo nesumokėjo UAB „Turto ložė“ 1200 Eur atlygio padarė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikęs įrodymų pakankamumo taisyklę bei nepagrindęs padarytos išvados visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.Teismas nepagrįstai nesivadovavo ir atmetė liudytojo O. P. parodymus, nors šie parodymai buvo objektyvūs, be to, pakankami, kad galima būtų neabejotinai konstatuoti trečiojo asmens įrodinėtą būtent 1200 Eur pinigų sumos sumokėjimo L. D. 2015 m. lapkričio 10 d. faktą.Teismas netinkamai įvertino trečiojo asmens bei L. D. tarpusavio susirašinėjimą elektroniniu paštu, nes susirašinėjimo duomenys nepatvirtina, kad L. D. 2015 m. lapkričio 20 d. elektroniniame laiške reikalavo, jog trečiasis asmuo sumokėtų ne likusius 800 Eur, o esą 2000 Eur. Be to, po to, kai 2015 m. lapkričio 30 d. pavedimu trečiasis asmuo pervedė UAB „Turto ložė“ likusius 800 Eur, L. D. jam nebeparašė jokio laiško bei net nebeprašė, jog jis sumokėtų esą dar likusius 1200 Eur, nors iki tol asmenys visus klausimus tarpusavyje sprendė susirašinėdami elektroniniais laiškais.Teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Turto ložė“ direktorės ir liudytojos I. G. parodymais, nes jos yra tiesiogiai suinteresuotos bylos baigtimi - pirmoji yra atlygintinai perleidusi ieškovui reikalavimo teisę ir jos atlygis galimai priklauso nuo bylos baigties, o antroji yra ieškovo darbuotoja, todėl taip pat yra suinteresuota, kad byla būtų išspręsta būtent ieškovo naudai, nes galimai taip pat gali gauti iš to asmeninę naudą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo jį tenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Teismas nepagrįstai atmetė bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo O. P. parodymus ir vadovavosi bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų L. D. ir I. G. parodymais.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „REIKALAVIMAS.LT“ prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teismas neturi teisės teikti konsultacijų proceso dalyviams dėl pasirinktos teisinės strategijos pagrįstumo bei pakankamumo, taip pat negali atskleisti savo išvadų dėl ginčo dalyko ankščiau, nei byloje paskelbiamas sprendimas, todėl teismas neturėjo iš anksto atsisakyti išklausyti trečiojo asmens prašymu atvykusio liudytojo O. P. parodymų. Be to, teismas, tenkinęs prašymą apklausti liudytoją, neįsipareigoja šiais parodymais vadovautis besąlygiškai. Atsakovai trečiuoju asmeniu pasitikėjo ir tikriausiai vertino jo įgūdžius tvarkant tokio pobūdžio klausimus, kas rodo, jog trečiasis asmuo negalėjo būti nepatyręs civilinių teisinių santykių dalyvis, pirmą kartą susidūręs su atsiskaitymu pagal sutartį bei jo tinkamu įforminimu. Jei trečiasis asmuo būtų sumokėjęs 1200 Eur sąskaitos-faktūros įteikimo dieną, atsižvelgiant į tai, kad sąskaitoje ranka buvo padarytas įrašas apie apmokėjimo terminus, jis galėjo įrašyti ir aplinkybę apie 1200 Eur sumokėjimą, tačiau to padaryta nebuvo. Taigi, trečiasis asmuo nepagrindė aplinkybių išskirtinumo bei sandorio prigimties specifikos, lemiančios CK 1.93 str. 2 d. netaikymą. Teismas, priešingai nei teigia apeliantas, išvadą dėl 1200 Eur sumokėjimo fakto padarė remdamasis ne tik byloje apklaustų liudytojų parodymais, bet ir kompleksiškai vertinant visus kitus byloje pateiktus rašytinius įrodymus.Atsakovė G. L. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovus pagal įgaliojimus atstovaujantis trečiasis asmuo ir UAB „Turto ložė“ 2015 m. liepos 15 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Turto ložė“ įsipareigojo ieškoti pirkėjų atsakovų turtui, atsakovai įsipareigojo UAB „Turto ložė“ suradus pirkėją, sumokėti 1000 Eur atlygį. Sutartyje numatyta nekilnojamojo turto (žemės sklypo) pardavimo kaina 12000 Eur. Sutarties 5 punkte numatyta, kad jeigu savininkas parduoda nekilnojamojo turto objektą brangiau nei už 12000 Eur, UAB „Turto ložė“ sumokama 50 procentų skirtumo nuo 12000 Eur ir galutinės pardavimo kainos. Pardavus žemės sklypą, UAB „Turto ložė“ 2015 m. lapkričio 10 d. išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. 00007 2000 Eur sumai, kuri 2015 m. lapkričio 10 d. buvo įteikta trečiajam asmeniui. 2015 m. lapkričio 30 d. trečiasis asmuo pervedė 800 Eur į UAB „Turto ložė“ atsiskaitomąją sąskaitą banke. Dėl likusios 1200 Eur sumos pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 00007 2016 m. vasario 19 d. ieškovas ir UAB „Turto ložė“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 382, pagal kurią ieškovas iš pradinio kreditoriaus UAB „Turto ložė“ perėmė skolos iš atsakovų reikalavimo teisę.Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Byloje ginčas kilo dėl atlyginimo dalies (1200 Eur) už tarpininkavimo paslaugas, parduodant nekilnojamąjį turtą, šių paslaugų apmokėjimo.Apeliantas nurodo, kad rašytinių įrodymų, jog įvykdė prievolę neturi, tačiau apie prievolės įvykdymo faktą patvirtino liudytojas O. P., todėl, jo manymu, teismas nepagrįstai nesivadovavo ir atmetė minėto liudytojo parodymus, nors šie parodymai buvo objektyvūs ir pakankami konstatuoti prievolės įvykdymo faktą. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, kad atsakovai neįvykdė savo sutartinės prievolės sumokėti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalėjo įrodinėti, kad su juo nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti atsakovai, atsikirsdami į ieškovo reikalavimą. Atsižvelgiant į tokią atsakovams (skolininkams), atstovaujamiems trečiojo asmens, tenkančią įrodinėjimo naštą, jie turi būti suinteresuoti tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai.Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Ž. M. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-594/2009). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas; siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis.Byloje nustatyta, kad atsakovai ir trečiasis asmuo neturi UAB „Turto ložė“ išduoto rašytinio dokumento, patvirtinančio, jog jie tinkamai įvykdė prievolę pagal 2015 m. liepos 15 d. bendradarbiavimo sutartį, t. y. kad visiškai atsiskaitė už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, o byloje esantys netiesioginiai įrodymai (trečiojo asmens ir liudytojo O. P. parodymai) negali būti pripažįstami pakankamais įrodymais atsakovų prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas įvykdymui patvirtinti, jie nepatvirtina, kad nurodyti pinigai buvo perduoti UAB „Turto ložė“ direktorei. Nors liudytojas O. P. parodė, jog jis matė, kaip jam perdavus grynuosius pinigus už žemės sklypą trečiajam asmeniui, šis dalį šių pinigų perdavė tarpininkei UAB „Turto ložė“ direktorei L. D., tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad liudytojas negalėjo patvirtinti bylai svarbių aplinkybių, t. .y jog pinigai buvo sumokėti UAB „Turto ložė“ direktorei L. D. būtent už suteiktas tarpininkavimo paslaugas bei kokią pinigų sumą trečiasis asmuo sumokėjo, todėl, nesant kitų įrodymų, negalima vienareikšmiškai teigti, kad pinigai buvo perduoti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas bei nustatyti kokia pinigų suma buvo perduota. Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo, veikdamas kaip atsakovų atstovas parduodant nekilnojamąjį turtą, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais pinigų sumokėjimo UAB „Turto ložė“ už tarpininkavimo paslaugas faktą. To nepadarius, trečiasis asmuo, kaip atsakovų atstovas, prisiėmė prievolės įvykdymo įrodinėjimo riziką. Apeliacinės instancijos teismas trečiojo asmens teiginius, kad jam perdavus 1200 Eur UAB „Turto ložė“ direktorei, ji atsisakė išduoti pinigų priėmimo-perdavimo kvitą arba pakvitavimą apie 1200 Eur sumos gavimą, vertina kritiškai, nes iš byloje esančios sąskaitos-faktūros Nr. 00007 matyti, kad joje pataisyta sąlyga dėl sąskaitos apmokėjimo, ranka įrašant, jog atsiskaitoma per 2 darbo dienas po galutinio atsiskaitymo. Esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su ieškovu, kad jei trečiasis asmuo būtų sumokėjęs 1200 Eur sąskaitos-faktūros įteikimo dieną, atsižvelgiant į tai, kad sąskaitoje ranka buvo padarytas įrašas apie apmokėjimo terminus, jis galėjo įrašyti ir aplinkybę apie 1200 Eur sumokėjimą, tačiau to padaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad teismas netinkamai įvertino jo ir L. D. susirašinėjimą elektroniniu paštu. Iš elektroninių laiškų turinio matyti, kad UAB „Turto ložė“ direktorė trečiajam asmeniui primena, kad jis, nors sandoris jau įvykęs, nėra atsiskaitęs, šio fakto trečiasis asmuo laiškuose neneigia, tik nurodo, kad „dėl sąlygų įvykdymo neskubėkim“, „radęs laiko parašysiu pretenziją“. Nors trečiasis asmuo nurodo, kad 2015 m. lapkričio 30 d. pavedimu jam pervedus 800 Eur, L. D. jam nebeparašė jokio laiško bei nebeprašė, jog jis sumokėtų likusius 1200 Eur, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Turto ložė“ skolos išieškojimą perdavė ieškovui ir 2016 m. vasario 19 d. su juo sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 382. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsakovų prievolės įvykdymo fakto byloje nenustatyta, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis). Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apelianto pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).Į esminius skundo argumentus atsakyta.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino tarpininkavimo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Atmetus apeliacinį skundą, apelianto (trečiojo asmens) K. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėja
nutaria:
Trečiojo asmens K. K. apeliacinį skundą atmesti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.