Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi CPK 441 straipsniu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovams R. K. ir S. K. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Šalims pranešta apie bylos nagrinėjimo formą ir tvarką. Teismui negavus šalių prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pagal supaprastinto proceso taisykles (CPK 441 str.).

Ieškinys tekintinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2008-07-25 šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1550818051760-62 (toliau – Sutartis) ir ieškovė suteikė atsakovams 2015,82 EUR vartojimo kreditą, kredito grąžinimo terminas – 2011-07-24. Atsakovai įsipareigojo nuo gautos kredito sumos mokėti 8,4 procentų dydžio metines palūkanas, mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą ieškovei bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovai tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku, todėl ieškovės reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų negrąžintas 0,06 EUR priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; kt.).

Standartinė sutarties sąlyga yra tokia sąlyga, kurią bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jos su kita šalimi ir kuri be derybų su kita šalimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sąmoningo, valingo šalių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo šalių sąmoningumas ypač reikšmingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas. Esant tokioms aplinkybėms, vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sąlygą dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sąmoningo ir valingo susitarimo prasmės.

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.

Teismas, įvertinęs Sutarties dalykus, jos prigimtį, konstatuoja, jog Sutartis yra vartojimo sutartis.

Pagal Sutarties 5.3 ir 5.4 punktus atsakovai įsipareigoja už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį ar sumokėti palūkanas dieną mokėti ieškovei 0,1 procento dydžio delspinigius už sumą, kurios mokėjimo terminas praleistas, kurie, mokėtini kas dieną, sudaro net 36,50 procento per metus. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl ši Sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutartis sudaryta dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į Sutarties dalyką, į minėtu įstatymu nustatytą delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės dėl atsakovų neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovės galimai patirtus nuostolius.

Atsakovams pagal Sutartį priskaičiuoti 0,1 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška sudaro 644,94 EUR sumą. Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, priteistini delspinigiai sudaro 322,47 EUR sumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistini 322,48 EUR delspinigiai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Remiantis CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, kuri šiuo atveju yra 50 proc., todėl ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) yra 36 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5 str., 79 str., 93 str. 2 d., 142 str., 178 str., 259 str., 268 str., 270 str., 279 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais AB SEB banko ir R. K. ir S. K. 2008-07-25 sudarytą vartojimo kredito sutarties Nr. 1550818051760-62 bendrosios dalies 5.3 punktą ta apimtimi, kuria nustatoma, kad kredito gavėjas įsipareigoja mokėti bankui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną, bei 5.4 punktą ta apimtimi, kuria nustatoma, kad kredito gavėjas įsipareigoja mokėti bankui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną.

Priteisti solidariai iš R. K. ir S. K. 645 EUR skolą, t.y. 0,06 EUR priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas ir 322,47 EUR delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 322,54 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo2013-04-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36 Lt bylinėjimosi išlaidas AB SEB bankui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.