Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. M., pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Vilniaus apygardos teisme atsakovui E. M. pareiškė netiesioginį ieškinį dėl skolos priteisimo už kreditorę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – BUAB) „PDS Projektai“. Nurodė, kad bendrovė 2014 m. spalio 31 d. paskolos sutartimi Nr. 2014-10 iki 2016 m. sausio 1 d. yra suteikusi atsakovui E. M. 460 000 Lt (133 225,21 Eur) dydžio paskolą. Iš BUAB apskaitos dokumentų ieškovė nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas bendrovei yra 134 044,39 Eur. Prašo priteisti 134 044,39 Eur negrąžintos paskolos. Teigdama, kad pareikštas didelės sumos turtinis reikalavimas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, ieškovė prašė ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškinio reikalavimo vertės (134 044,39 Eur) atsakovo kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto ir / ar piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą bei atsakovo sutuoktinės (trečiojo asmens byloje) D. M. nekilnojamojo turto – žemės sklypų, įgytų santuokoje su atsakovu, areštą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Teismas ieškovės reikalavimams užtikrinti nutarė 134 044,39 Eur sumai areštuoti atsakovui E. M. priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, teismas nutarė areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove ar BUAB „PDS projektai“ bei mokėti mokesčius valstybei ir įmokas socialinio draudimo fondui.Teismas atsižvelgdamas į bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, ieškinyje nurodytus ieškovės argumentus sprendė, jog šioje bylos stadijoje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Atsižvelgęs, kad atsakovas yra fizinis asmuo, pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes laiku negrąžinęs paskolos, teismas ieškovės pareikšto reikalavimo sumą pripažino didele. Pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis nutarties priėmimo dieną nėra žinoma ir priklauso tik nuo jo valios, kuri bet kada gali keistis. Išreiškęs abejones dėl atsakovo sąžiningumo teismas konstatavo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

Atsakovas E. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad su direktoriaus P. B. atstovaujama UAB „PDS Projektai" pasirašyta sutartis Nr. 2014-10 faktiškai buvo sudaryta kaip ketinimų ar preliminari sutartis. Pasikeitus verslo planams paskola atsakovui tapo nereikalinga, į paskolos davėją su prašymu ar pareikalavimu perduoti pinigus jis nesikreipė ir paskolos suma jam perduota nebuvo. Kuo remiantis buvęs BUAB „PDS Projektai" vadovas P. B. į bendrovės finansinius dokumentus kaip gautinas lėšas įtraukė esą E. M. suteiktą paskolą atsakovui nežinoma. Tokius P. B. veiksmus atsakovas vertina kaip sukčiavimą, mokesčių vengimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl rengia prašymą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą. Šios aplinkybės, atsakovo teigimu, patvirtina pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto ir lėšų areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais, patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus (lot. prima facie) ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos išnagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinio priedais – paskolos sutarties kopija, debitorinių skolų išrašo kopija ir kt., kurie sudaro pakankamą pagrindą preliminariai išvadai apie galimą ieškinio patenkinimą. Atsakovo atskirajame skunde išdėstyti žodiniai argumentai nėra pakankami nenagrinėjant bylos iš esmės spręsti dėl ieškovės reikalavimų akivaizdaus nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo preliminari išvada dėl tinkamai suformuluotų ieškinio reikalavimų ir galimo ieškovei palankaus sprendimo, yra pagrįsta. Tą patvirtina ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, iš kurių matyti, kad apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino (CPK 179 str. 3 d.).Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, apygardos teismas nutarė teigiamai, atsižvelgęs į didelę ieškinio sumą ir galimai netinkamą atsakovo elgesį. Atskirajame skunde argumentų dėl šios sąlygos (ne)buvimo nėra, todėl teismo išvada pripažįstama pagrįsta ir dėl jos šioje nutartyje nepasisakoma (CPK 320 str.).Išnagrinėjęs klausimą pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai (CPK 338 str., 320 str.) nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apygardos teismo nutartį. Nutartis pagrįsta, teisėta ir paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.