Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 str. 1 d., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamai N. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ji 2015-02-11, 17.04 val., Budelkiemio g. ties 6 namu, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Audi A6 Limouosine“, v. nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį. Apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiu būdu N. P. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti pažeidimai įrodyti: administracinio teisės pažeidimo protokolu; policijos pareigūno M. B. tarnybiniu pranešimu, betarpiškai įvykį mačiusio liudytojo A. B. paaiškinimu, šio liudytojo sudaryta įvykio schema, fotolentelėmis, kur užfiksuoti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, L. D. paaiškinimu, pačios N. P. paaiškinimu bei kita rašytine bylos medžiaga.

Liudytojai M. B. ir L. D. teismo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus kelių policijos pareigūnams.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas teisės pažeidimas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuotas teisingai, nes N. P., vairuodama automobilį, savo veiksmais nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė šalikelėje stovėjusį automobilį. Padarytas KET pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Šio pažeidimo iš esmės neneigia ir pati N. P.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog N. P., vairuodama automobilį AUDI A6, kliudė šalikelėje stovėjusį automobilį VW TOURAN. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Nors eismo įvykį sukėlęs asmuo turėjo pareigą, numatytą KET 219.4 p., pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šios faktinės aplinkybės neabejotinai pagrindžia N. P. veiksmuose esant LR ATPK 130 str. 1 d. objektyviuosius požymius.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).

Remiantis byloje esančiu N. P. paaiškinimu, ji neneigia, kad galėjo padaryti protokole nurodytą pažeidimą, kliudydama stovinčią transporto priemonę, tačiau nurodo, kad ji šio įvykio nepastebėjo, todėl ir nuvažiavo. Kad apgadintas jos automobilis pastebėjo tik sekančią dieną. Teismas, vertindamas N. P. veiksmus tiesioginės tyčios kontekste, atsižvelgia į liudytoju M. B., A. B. paaiškinimus, duotus Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui bei teisme. Taip pat atsižvelgtina ir į eismo įvykio metu apgadintus automobilius bei jų apgadinimo laipsnį. Nustatyta, kad N. P. vairuojamas automobilis kontaktavo su stovinčiu automobiliu praktiškai visu savo dešinės pusės paviršiumi, pradedant veidrodėliu, abejomis keleivio pusės durelėmis ir baigiant galiniu sparnu, todėl tokio kontakto nepajusti teismo nuomone būtų neįmanoma. Nėra kaltę paneigiantys N. P. paaiškinimai, kad ji tik kitą dieną pastebėjo savo automobilio apgadinimus, o tai patvirtina aplinkybė, kad ji pati kreipėsi į policiją užfiksuoti įvykio. Nustatyta, kad N. P. vairavo išnuomotą automobilį, todėl jai, prieš grąžinant stipriai apgadintą automobilį, buvo būtina kreiptis į policiją užfiksuoti įvykį, kad išvengti galimų finansinių nuostolių. Teismas, įvertinęs esančių faktinių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog įvykus eismo įvykiui N. P. pasitraukė iš eismo įvykio vietos veikdama tiesiogine tyčia.

Dėl to, esant objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

N. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybes, padarytų pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – neturi galiojančių administracinių nuobaudų, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti N. P. paskyrus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytas nuobaudas. Paskirtos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d. ir 2 d., teismas

nutaria:

N. P. pripažinti kalta 2015-02-11 padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir paskirti:

Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, N. P. paskirti galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Baudos sumokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis.

Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.