- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-21
- Bylos Nr.
- ATP-321-361/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00624-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. P. atstovo advokato D. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-20 nutarimu N. P. nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015-02-11 17.04 val., (duomenys neskelbtini) g. ties 6 namu, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi A6 Limouosine“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį. Apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde N. P. atstovas advokatas D. C. nurodo, kad N. P. kitą dieną po eismo įvykio, tai yra 2015-02-12, pati atvyko į Klaipėdos AVPK KPB. Ji tai padarė iš karto po to, kai pamatė apgadintą savo automobilį. Tai, kad jos automobilis AUDI A6 yra apgadintas, ji pamatė tik kitą dieną po eismo įvykio. Paties galimo kontakto savo automobiliu su automobiliu „Volkswagen Sharan“ ji nepajautė. Nors byloje esančiose AUDI A6 fotonuotraukose užfiksuoti apgadinimai ant AUDI automobilio keleivio pusės durelių ir galinio sparno, tačiau tai nereiškia, jog N. P. negalėjo nepajusti (nesuprasti) buvus kontaktui su kita transporto priemone. Teismas skundžiamame nutarime šiuo atveju vadovaujasi vien tik vidiniu įsitikinimu ir vertino tik AUDI patirtų pažeidimų apimtį, bet neįvertino pažeidimų (apgadinimų) pobūdžio. Automobilio AUDI dešinės pusės pažeidimai yra tokie negilūs, jog galima daryti išvadą, jog buvo slysta tiesiog paviršiumi, vos liečiant automobilį „Volkswagen Sharan“. Todėl apelianto nuomone, N. P. kontakto su kitu automobiliu galėjo nepajusti. Atsižvelgiant į tai, kad automobilį AUDI A6 ji buvo išsinuomojusi vos prieš kelias dienas, automobilio gabaritai ir kitos savybės jai nebuvo įprastos, automobilio garso izoliacija yra didelė (automobilis praktiškai naujas – 2013 m. gamybos), automobilio „Volkswagen Sharan“ garso signalizacija nesuveikė (jog būtų suveikusi signalizacija nepatvirtino nė vienas liudytojas), atsižvelgiant į tai, kad N. P. nuvažiuoti iš eismo įvykio nebuvo jokios prasmės, nes jos nuomotas automobilis draustas KASKO draudimu ir žala būtų atlyginta bet kuriuo atveju (motyvo nebuvimas), apelianto įsitikinimu, yra pagrindas daryti išvadai, jog kontaktas tarp automobilių buvo menkas, N. P. kontakto galėjo nepajausti, todėl jos veiksmuose tyčios nebuvo.
Apelianto tvirtinimu, nėra pagrindo teigti, jog N. P. neinformavo policijos apie eismo įvykį. Byloje nustatyta, kad N. P. tą pačią dieną, kai sužinojo įvykus eismo įvykiui, tai yra pamačiusi, kad buvo apgadintas jos turimas automobilis AUDI A6, kreipėsi į policiją. Teismo posėdyje policijos pareigūnas M. B. patvirtino, kad N. P. į policiją atvyko savo noru, niekieno nekviesta. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad jeigu N. P. nebūtų pati atvykusi į policiją, jos greičiausiai niekas nebūtų nustatęs, tuo labiau, kad liudytojas A. B., kuris matė eismo įvykį ir pranešė policijai, klaidingai nurodė AUDI automobilio valstybinius numerius. Teisme apklausta kaip liudytoja L. D. (automobilio „Volkswagen Sharan“ valdytoja) patvirtino, jog jai nebuvo žinoma, kas apgadino jos automobilį iki pat to momento, kol į policiją neatvyko N. P.. N. P. negalėjo žinoti, jog apie įvykį jau yra pranešta policijai. Todėl apeliantas daro išvadą, kad ji atvyko į policiją savo noru, niekieno neverčiama, taigi N. P. apie įvykį policijai pranešė. Ji tai padarė nedelsiant po to, kai sužinojo įvykus eismo įvykiui, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 punktas. Be to, apelianto teigimu, automobilis „Volkswagen Sharan“ buvo patrauktas iš įvykio vietos, todėl jo vairuotojas pats pasišalino iš įvykio vietos ir taip pažeidė Kelių eismo taisykles.
N. P. atstovas nurodo, kad abiejų automobilių apgadinimai buvo fiksuojami atskirai ir tik Klaipėdos AVPK KPB kieme, buvo vadovaujamasi eismo įvykio schema, kurią nubraižė liudytojas A. B.. Ši schema neatitinka net minimalių reikalavimų keliamų tokioms schemoms. Pagal galiojančią Patrulių veiklos instrukciją ir patvirtintą autoavarijos vietos schemą, patys policijos patruliai turėjo atvykti į eismo įvykio vietą, tvarkingai sudaryti vietos schemą, užfiksuoti apgadinimus ir t. t. Išvada, jog automobiliai AUDI A6 ir „Volkswagen Sharan“ kontaktavo, padaryta remiantis prielaidomis ir neleistinais įrodymais. N. P. nevengė savo atsakomybės ir pati atvyko į policiją, o kai jai buvo pranešta apie (duomenys neskelbtini) 6 namo kieme įvykusį įvykį, ji nurodė, jog galbūt jos automobilis galėjo kliudyti automobilį „Volkswagen Sharan“, buvo pamatuoti abiejų automobilių apgadinimų aukščiai. Iš esmės tai visi įrodymai, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, jog N. P. padarė eismo įvykį. Kiti įrodymai pripažintini kaip neleistini, nes surinkti pažeidžiant Patrulių veiklos instrukciją.
Apeliantas pažymi, kad šioje byloje analizuojama N. P. veika pripažintina kaip nepavojinga visuomenei ir kelių eismo dalyviams, N. P., įvertinus jos asmenybę ir vairavimo istoriją, taip pat nėra tas asmuo, kurį reikėtų „išimti“ iš kelių eismo apyvartos. Juk padaryta tik nežymi žala ir ne kelyje, o kieme, vienam iš automobilių stovint, esant nedideliam greičiui, automobiliui „Volkswagen Sharan“ stovint faktiškai posūkyje. Be to, N. P. nesislėpė ir atsakomybės nevengė. Būtina įvertinti pažeidėjos asmenybę ir jos administracinių teisės pažeidimų istoriją. Ji jokių galiojančių nuobaudų neturi, o jos anksčiau padarytas venas pažeidimas (negaliojantis) yra nežymus ir nereikšmingas, susijęs su automobilio parkavimu. Todėl apelianto nuomone, nėra jokio pagrindo bausti N. P. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net minimalia nuobauda, jai turėjo būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis, nes nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus ir švelnesnę nei sankcijoje numatytos nuobaudos minimumas, t. y. paskyrus mažesnio dydžio baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.
N. P. atstovas advokatas D. C. prašo skundžiamą nutarimą pakeisti, administracinio teisės pažeidimo bylą N. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis teigia, kad apylinkės teismas visas įvykio aplinkybes įvertino tinkamai, N. P. atstovo advokato D. C. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas galioti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde neginčijamas nutarimas dėl nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tačiau nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad N. P. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio ir padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013).
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas M. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015-02-11 17.04 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. 6, (duomenys neskelbtini), automobilis „Audi“ su latviškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Buvo apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Sharan“ ir nustatyta, kad apgadintas automobilio galinis bamperis ir galinis dešinės pusės sparnas. 2015-02-13 N. P. atvyko į Kelių policijos biurą, nurodė, kad rado apgadintą automobilį „Audi A6“. Buvo apgadintos automobilio abi dešinės pusės durelės, dešinės pusės veidrodėlis ir galinis dešinės pusės sparnas. Pagal padarytus sugadinimus buvo nustatyta, kad N. P. vairuotas automobilis kontaktavo su stovėjusiu automobiliu „Volkswagen Sharan“. N. P. patvirtino, kad buvo atvykusi minėtu adresu, kad kliudė automobilį, tačiau to nepajautė, su padarytu pažeidimu sutiko (b. l. 4).
Paaiškinime A. B. nurodė, kad įvykio dieną, (duomenys neskelbtini), prie 6 namo, jis pastebėjo kaip tamsios spalvos automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas dešine puse kliudė stovinčio automobilio „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinę galinę dalį. Automobilis „Audi“ pavažiavęs sustojo, pastovėjęs kelias sekundes, nuvažiavo. Apie eismo įvykį jis pranešė policijai (b. l. 13).
Savo paaiškinime N. P. nurodė, kad 2015-02-12 ryte, stovėjimo aikštelėje ji pamatė, jog jos automobilis apgadintas, todėl nuvyko į policiją užregistruoti įvykį. N. P. patvirtino, kad 2015-02-11, apie 17 val., ji važiavo (duomenys neskelbtini) g. 6 namo kieme, tačiau neprisiminė, kad būtų kliudžiusi kitą automobilį, jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto. Sutiko su prielaida, kad ji galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau tyčia iš įvykio vietos nepasišalino (b. l. 12).
Teismo posėdyje Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas M. B. apklaustas kaip liudytojas patvirtino, kad N. P. ryte atvyko į Kelių policijos biurą, ji pasakė, kad tik ryte rado apgadintą automobilį „Audi“, prisipažino, kad 2015-02-11 įvykio vietoje automobiliu važiavo. Automobiliai buvo apžiūrėti ir nufotografuoti, išmatuoti ant jų padaryti apgadinimų aukščiai. Pažeidėjai buvo parodyti išmatuotų ant automobilių padarytų pažeidimų aukščiai, kurie sutapo. Pažeidėja pripažino, jog galėjo įvykti eismo įvykis. Eismo įvykio schemą nubraižė liudytojas, tačiau pažeidimas buvo nustatytas pagal atitinkančius abiejų automobilių apgadinimo aukščius. Liudytojas buvo nurodęs netikslius automobilio „Audi A6“ valstybinius numerius, todėl, liudytojo nuomone, pažeidėjo jie būtų neradę. M. B. parodė, kad visas automobilio šonas buvo perbrėžtas – nuo priekio iki galo, todėl V. P. tokio kontakto nejusti negalėjo (b. l. 39–40).
N. P. pripažino, kad įvykio metu ji važiavo (duomenys neskelbtini) g. 6 namo kieme. Kad N. P. vairuojamas automobilis kliudė automobilį „Volkswagen Sharan“, matė liudytojas A. B., todėl ta aplinkybė, kad nesuveikė automobilio signalizacija nepaneigia paties sukelto eismo įvykio fakto. Liudytojas A. B. parodė, kad po susidūrimo su automobiliu „Volkswagen Sharan“, automobilio „Audi A6 Limouosine“ vairuotoja sustojo ir kelias sekundes pastovėjo, tačiau iš įvykio vietos nuvažiavo. Šis faktas nepaneigia aplinkybės, kad N. P. pajuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau tik dėl jai žinomų priežasčių iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie eismo įvykį policijai, kaip numatyta Kelių eismo taisyklėse, nepranešė. Aplinkybę, kad po įvykio ant automobilio atsiradusius sugadinimus ji pamatė tik kitą rytą, paneigia ant automobilio „Audi A6 Limouosine“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti sugadinimai, kurie užfiksuoti ne tik prie papildomų duomenų apie eismo įvykį (b. l. 20), kurie, apelianto nuomone, buvo užfiksuoti pažeidžiant Patrulių veiklos instrukciją, bet ir nuotraukose (b. l. 8,9). Liudytojas M. B. patvirtino, kad pažeidimas buvo nustatytas pagal atitinkančius abiejų automobilių apgadinimo aukščius. Teismo posėdyje liudytoja L. D. patvirtino, kad eismo įvykio schemoje nubraižyta jos automobilio stovėjimo vieta teisingai (b. l. 33). Kad apgadinimai buvę ant „Audi A6 Limouosine“ ir „Volkswagen Sharan“ sutapo, neginčijo ir pažeidėja. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su skundžiamo nutarimo motyvu, kad N. P. atvyko į policijos komisariatą dėl to, jog reikėjo pateisinti nuomotojui ant nuomoto automobilio padarytus apgadinimus.
Tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas M. B. nurodė, kad pagal liudytojo nurodytą ir patikrintą automobilio valstybinį numerį, buvo nustatyta, jog valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) užregistruotas kitas automobilis, tačiau išsamesnis tyrimas dar net nebuvo pradėtas. Tai, kad liudytojas A. B. neteisingai nurodė eismo įvykį sukėlusio automobilio „Audi A6 Limouosine“ valstybinio numerio pirmąjį skaičių, nereiškia, kad atlikus išsamų tyrimą, eismo įvykį sukėlęs vairuotojas nebūtų buvęs surastas.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, abejoti tuo, kad N. P. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, atsitrenkė į kitą automobilį, tuo padarė žalą ir iš įvykio vietos pasišalino tyčia, nėra jokio pagrindo. Apylinkės teismas visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškino bei įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatų nepažeidė. N. P. ne tik pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaudė teisėtai ir pagrįstai.
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Eismo įvykio metu N. P. apgadino automobilį „Volkswagen Sharan“ ir taip padarė 304 eurų be PVM turtinę žalą (b. l. 33), kuri nelaikytina kaip nežymi, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. N. P. kitą rytą po eismo įvykio į Kelių policijos biurą atvyko ne dėl to, jog prisipažintų sukėlusi eismo įvykį, bet norėdama pranešti, kad neva ji ryte rado apgadintą savo automobilį. N. P. pripažino, kad galėjo sukelti eismo įvykį tik verčiama byloje surinktų įrodymų visuma. Nors N. P. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 18), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nenustatyta ir jos atsakomybę švelninančių aplinkybių. Apeliaciniame skunde jokių išskirtinių aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas taikyti N. P. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nenurodė.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apylinkės teismo N. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam terminui nėra neproporcinga nuobauda padarytam administraciniam teisės pažeidimui, todėl nelaikytina per griežta.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą, N. P. atstovo advokato D. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.